„CityBee“ automobiliai. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

„CityBee“ vadovas Kristijonas Kaikaris sako, kad neverta tikėti dalies įmonės klientų asmeninius duomenis nutekinusio programišiaus teiginiais apie lengvai prieinamus „CityBee“ duomenis.
 
„Kiek galima tikėti nusikaltėliu, kuris padarė nusikaltimą, pavogė ir paviešino (duomenis – ELTA), ir pats prisipažino, kad siekė pasipelnymo, prašė už tai pinigų? (…) Kilo daug diskusijų apie tai, kad ta informacija buvo padėta taip, jog buvo prieinama viešai. Tačiau kaip dauguma žmonių supranta tą viešumą? Tai nėra koks oranžinis konteineris, padėtas Katedros aikštėje, kur kasdien kiekvienas einantis gali jį atidaryti, pažiūrėti ir ten rasti mūsų klientų asmens duomenų“, – kalbėjo jis „Žinių radijui“.
 
„Klausyti vagies, kuris bando pateisinti tai, ką jis daro, kodėl vagia, nežinau, ar yra pats geriausias sprendimas, ir tikrai šiek tiek stebina, kad klausomasi vagies“, – pridūrė jis.
 
K. Kaikaris teigė, kad nutekinta duomenų bazė su trejų metų senumo klientų duomenimis buvo laikoma tokioje vietoje, kurioje paprastai niekas nesilanko.
 
„Tik nusikaltėlis, kuris ieško, knaisiojasi būtent tokių dalykų, sugebėjo juos rasti (…). Ir jis pats sakė, jog naudojo įrankius, kad galėtų nustatyti, kokie ten duomenys yra, ir juos pasiimtų“, – sakė jis.
 
Anot K. Kaikario, įmonė šiuo metu skiria papildomų išteklių, kad nusikaltimas būtų išaiškintas.
 
„Tikrai pasitikiu visomis mūsų teisėsaugos institucijomis, kurios daro tyrimus, bendradarbiaujame su jomis ir tikrai siekiame ir norime, patys skiriame papildomus resursus, kad tas nusikaltimas būtų išaiškintas, kaip ir nusikaltėlis ar nusikaltėliai“, – kalbėjo „CityBee“ vadovas, teigdamas, kad beveik neabejoja, jog nusikaltėliai bus išaiškinti.
 
ELTA primena, kad praėjusią savaitę paaiškėjus, jog kibernetiniai nusikaltėliai forume paskelbė apie 110 tūkst. Lietuvoje registruotų „CityBee“ klientų informaciją, ikiteisminį tyrimą dėl pavogtų duomenų pradėjo Lietuvos kriminalinės policijos biuras, glaudžiai bendradarbiaudamas su pačia įmone. Tyrimą savo iniciatyva skelbia taip pat pradėjusi asmens duomenų apsaugos priežiūros institucija Valstybinė duomenų apsaugos inspekcija (VDAI).
 
Anksčiau išplatintame „CityBee“ pranešime sakoma, kad duomenys, kurie buvo įkelti viename iš kibernetinių įsilaužėlių pamėgtų forumų, yra trejų metų senumo.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.22; 11:00

Bulgarija Jungtinėms Valstijoms išdavė rusą programišių, JAV teismo kaltinamą suorganizavus sudėtingą įsilaužimo schemą į JAV, informuoja AFP.

Rusijos ambasada Vašingtone paskelbė, kad Jungtinių Valstijų prašymas išduoti Aleksandrą Žukovą buvo patenkintas, – jo ekstradicija į JAV įvyko sausio 18 d., ir šiuo metu jis laikomas viename Bruklino kalėjimų Niujorke.

Pasak ambasados, su suimtuoju netrukus susitiks Rusijos generalinio konsulato Niujorke darbuotojai.

A. Žukovas yra vienas iš aštuonių asmenų, daugiausiai rusų, kurie praėjusių metų lapkritį buvo apkaltinti kūrę netikras reklamos peržiūrų schemas, naudodamiesi nuotoliniais duomenų centrais ir kenksminga programine įranga apkrėstais kompiuteriais.

Dėl jų veiksmų verslas patyrė dešimtis milijonų JAV dolerių nuostolių, teigiama kaltinamajame akte.

A. Žukovo grupė kaltinama sukūrusi dvi schemas 2014 ir 2015 m. Pirmosios, pramintos „Methbot“, metu buvo išsinuomoti serveriai ir imituojama reklamas interneto tinklapiuose peržiūrinčių žmonių veikla. Pasak JAV prokurorų, įmonės buvo apgautos ir dėl netikrų reklamos peržiūrų priverstos išmokėti 7 mln. JAV dolerių (6,16 mln. eurų). 

Antroje schemoje du grupės nariai valdė netikrų reklamų tinklą per 1,7 mln. apkrėstų kompiuterių ir imitavo milijardus reklamų peržiūrų, tai įmonėms kainavo 29 mln. JAV dolerių.

Iš Sankt Peterburgo kilęs A. Žukovas tarp programišių žinomas Nastra slapyvardžiu. 2018 m. lapkritį jis buvo suimtas Bulgarijoje, kur gyveno nuo 2010 m.

Laikraštis „Kommersant“ rašė, kad A. Žukovas iš netikrų reklamų peržiūrų uždirbdavo 20 000 JAV dolerių per mėnesį, tačiau jo veikla išaiškėjo po konflikto su klientu iš JAV.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.01.20; 00:55

Sunki vaikystė ir nuolatinės pašaipos iš genderinės orientacijos paženklino eilinio Bredlio Meningo gyvenimą, rašo Vittorio Zucconis laikraštyje La Repubblika.

Jaunuolis ieškojo prieglobsčio nuo „tikrų vyrų“ šiurkštumo Amerikos armijoje, bet ir ji pasirodė esanti ne ta vieta, kur jis, būdamas 157 cm ūgio, galėtų pasislėpti nuo karinio mačizmo kulto, sakoma straipsnyje.

Continue reading „Dukart įkalintas: iš pradžių vyro kūne, dabar – kalėjime”