prorusiška partija

Gordijo mazgas

Bulgarijos ginkluotosios pajėgos

Sofija, liepos 21 d. (AFP-ELTA). Bulgarija penktadienį nusprendė išsiųsti į Ukrainą apie 100 šarvuočių – tai pirmoji Balkanų šalies sunkiosios technikos siunta į Kyjivą.
 
Parlamentas 148 balsais už ir 52 balsais prieš pritarė naujosios proeuropietiškos vyriausybės siūlymui perduoti transporto priemones kartu su ginkluote ir atsarginėmis dalimis.
 
Devintajame dešimtmetyje šalies vyriausybė įsigijo įvairių modelių sovietų gamybos šarvuočių BTR, tačiau jie niekada nebuvo panaudoti. „Ši technika nebereikalinga Bulgarijos poreikiams ir gali būti rimta parama Ukrainai kovoje už šalies nepriklausomybės ir teritorinio vientisumo išsaugojimą po nepagrįstos ir neišprovokuotos Rusijos agresijos“, – teigiama parlamento sprendime.
 
ES ir NATO narė Bulgarija turi didelį kiekį sovietinių ginklų, kurių pageidauja Ukraina, ir gamina jiems skirtą amuniciją. Tačiau ši šalis istoriškai ir kultūriškai išlieka labai artima Maskvai ir yra labai susiskaldžiusi pagalbos siuntimo Ukrainai klausimu.
 
Prorusiškos partijos „Vazraždane“ lyderis Kostadinas Kostadinovas penktadienio sprendimą pavadino „išdavikišku ir gėdingu“, socialistų partija BSP taip pat griežtai pasisakė prieš. Iki šiol Bulgarija Kyjivui išsiuntė tik vieną karinės pagalbos paketą, kuriame daugiausia buvo neperšaunamos liemenės ir šalmai.
 
Bulgarijos vėliava. EPA – ELTA nuotr.

Birželio pradžioje į valdžią atėjusi proeuropietiška vyriausybė dabar rengia antrą paketą, į kurį, kaip pranešama, bus įtraukti šaudmenys ir ginklai, tačiau ji šios informacijos nepatvirtino.
 
Šalies ginklų pramonė – pagrindinė sovietinių lengvųjų ginklų ir šaudmenų gamintoja – suklestėjo prasidėjus Rusijos invazijai į Ukrainą. Tačiau gamyklos ginklus Kyjivui pardavinėjo tik per tarpines šalis – tokį sprendimą karo pradžioje rado tuometinis premjeras Kirilas Petkovas, o Ukraina jį gyrė. Po K. Petkovo nuvertimo 2022 metų viduryje Bulgariją valdė prorusiško prezidento Rumeno Radevo paskirti laikinieji ministrų kabinetai, kurie nepritarė tiesioginiam ginklų pardavimui Ukrainai.
 
Tačiau gynybos ministras Todoras Tagarevas neseniai pareiškė esąs už tai, kad ši politika būtų pakeista ir pradėtas tiesioginis ginklų pardavimas Ukrainai. Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis anksčiau šį mėnesį lankėsi Sofijoje ir prašė paramos.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2023.07.22; 00:30
Trumposios naujienos

Prorusiška Moldovos socialistų partija. EPA – ELTA foto

Kišiniovas, gruodžio 17 d. (ELTA). Prorusiška Moldovos socialistų partija pavadino neteisėtu nacionalinės Nepaprastųjų situacijų komisijos sprendimą panaikinti šešių televizijos kanalų licencijas dėl melagienų apie karą Ukrainoje platinimo ir ketina apskųsti jį teisme, praneša portalas „NewsMaker“.
 
„Absoliučiai nemotyvuotai, šiurkščiai pažeisdamas tarptautines normas ir Moldovos Respublikos įstatymus, Maios Sandu režimas atlieka žiniasklaidos priemonių valymą mūsų šalyje ir įveda totalią politinę cenzūrą valdančiosios partijos naudai“, – teigia Moldovos socialistai.
 
Jie paragino tarptautinę bendriją „neignoruoti tokio akivaizdaus teisės ir demokratijos normų pažeidimo“ ir pareikalavo, kad atsistatydintų Moldovos vyriausybė, kuriai vadovauja premjerė Natalia Gavrilița.
 
„Visi neteisėti, antikonstituciniai Nepaprastųjų situacijų komisijos sprendimai bus apskųsti ir atšaukti teismo tvarka“, – pareiškė socialistai.
 
Penktadienio vakarą Nacionalinė nepaprastųjų situacijų komisija, sudaryta prasidėjus karui Ukrainoje, sustabdė šešių televizijos kanalų licencijų galiojimą. Tarp šių kanalų – TV6, Orhei TV, Primul in Moldova, Accent TV, NTV Moldova ir RTR Moldova.
 
Komisija savo sprendimą motyvavo būtinumu apsaugoti nacionalinę informacinę erdvę ir užkirsti kelią dezinformacijai bei mėginimams manipuliuoti viešąja nuomone.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
Trumposios naujienos

Janis Bordansas. EPA-ELTA nuotr.

Latvijos prezidentas Raimondas Vėjonis naujuoju šalies premjeru nominavo konservatorių Janį Bordansą, trečiadienį pranešė šalies prezidento biuras.

Naujajai konservatorių partijai vadovaujantis 51-erių J. Bordansas įpareigotas iki lapkričio 21 dienos užsitikrinti parlamento palaikymą savo suformuotam ministrų kabinetui.

Svarstydamas planą sudaryti penkių partijų aljansą, kuris į opoziciją išstumtų laikinojo ministro pirmininko partiją, J. Bordansas savo galimybes sėkmingai suformuoti šalies vyriausybę įvertino kaip „80 proc. prieš 20“.

Naujoji konservatorių partija turi 16 iš 100 vietų šalies parlamente ir aptaria įvairius koalicijos modelius su kitomis partijomis. Tačiau dėl tokio partijų susivienijimo, kuris parlamente turėtų daugumą, kol kas nepavyko susitarti.

Per praėjusį mėnesį vykusius Latvijos parlamento rinkimus centro dešiniųjų vyriausybė prarado turėtą daugumą. Daugiausia balsų surinko prorusiška kairioji „Santarvės“ partija, tačiau jos neparėmė nė viena iš tradicinių partijų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.08; 06:51

Trumposios naujienos

Sekmadienio vakarą Ukrainos sostinėje Kijeve vykusio nacionalistų mitingo metu vandalai šturmavo prorusiškos politinės šalies partijos būstinę.

Policijos pranešime teigiama, kad buvo išdaužti langai, sienos aprašinėtos purškiamais dažais ir suniokoti baldai. Pradėtas tyrimas.

Internete paskelbtame vaizdo įraše matoma, kaip demonstrantai įsiveržia į Ukrainos socialdemokratų partijos būstinę. Partija yra glaudžiai susijusi su Ukrainos verslininku Viktoru Medvedčiuku, kuris laikomas artimu Rusijos prezidento Vladimiro Putino draugu.

Be kita ko, V. Medvedčiukas buvo tas asmuo, kuris nepritarė Ukrainos ambicijoms prisijungti prie ES.

Remiantis apytikriais policijos skaičiavimais, daugiau kaip 15 tūkst. žmonių eitynėmis Kijevo centru paminėjo 76-ąsias Ukrainos sukilėlių armijos įkūrimo metines.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.16; 08:50

Aktualijos

Prorusiška „Santarvės“ partija rinkimuose į Latvijos parlamentą surinko daugiausiai balsų, aplenkdama populistus, su kuriais gali sudaryti koaliciją. Šeštadienį įvykusius rinkimus sutepė į šalyje populiariausią socialinį tinklą įsilaužę programišiai, kurie paskelbė prorusišką žinutę.

„Santarvė“ surinko 19,91 proc. visų balsų, o dvi populistinės partijos – „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) ir Naujieji konservatoriai – atitinkamai 14,06 proc. ir 13,6 proc.

„Jokia stabili ir perspektyvi koalicija neįmanoma be „Santarvės“ partijos. Priešingu atveju kalbėtume apie ksenofobų ir gėjų teisių rėmėjų koaliciją, kurios vyriausybė nesubyrėjusi išsilaikytų dvi ar tris savaites“, – žurnalistams sakė „Santarvės“ pirmininkas ir Rygos meras Nilas Ušakovas.

Tarp Latvijos etninių rusų mažumos, sudarančios apie ketvirtadalį visų gyventojų, populiari „Santarvė“ anksčiau yra bendradarbiavusi su Rusijos prezidento Vladimiro Putino partija „Vieninga Rusija“ ir per pastaruosius trejus rinkimus skynė pergales. Tačiau partija niekada neformavo vyriausybės, nes jai nepavykdavo surasti partnerių koalicijai. Bet dar prieš šeštadienio balsavimą populistai prakalbo apie galimą susitarimą su „Santarve“.

Proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas „Plėtra / Už!“, surinkęs 12,04 proc. liko ketvirtas, o Nacionalinis susivienijimas – penktas su 11,03 proc. balsų.

Už centro dešiniųjų pažiūrų premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą balsvo 9,96 proc. rinkėjų, o partija „Naujoji vienybė“ gavo 6,67 proc. balsų. Kitos partijos neperžengė minimalios 5 proc. balsų ribos ir į Latvijos Seimą nepateks.

Dabartinis parlamentas dirbs iki lapkričio mėnesio, kol rinkimus laimėjusios politinės jėgos derėsis dėl naujos koalicijos.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.07; 10:10

Trumposios naujienos

Latvijoje šeštadienį vyko parlamento rinkimai, o užsidarius rinkimų apylinkėms paskelbta balsavusių žmonių apklausa atskleidė, kad juose pirmauja prorusiška partija „Santarvė“, praneša naujienų agentūra AFP.

Remiantis nacionalinio transliuotojo atliktos apklausos duomenimis, už „Santarvę“ balsavo 19,4 proc. rinkėjų. Tuo metu proeuropietiškas ir už narystę NATO pasisakantis liberalų aljansas Plėtra / Už! surinko 13,4 proc., o Nacionalinis susivienijimas – 12,6 proc. balsų.

Po jų sekė Naujieji konservatoriai surinkę 12,4 proc. balsų ir partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV) su 11,5 proc. balsų. Manoma, kad pastaroji populistų partija padėtų „Santarvei“ suformuoti koaliciją.

Už premjero Mario Kučinskio Žaliųjų ir valstiečių sąjungą pagal apklausą balsvo 9,7 proc. rinkėjų, o partija Naujoji vienybė gavo 6,9 proc. balsų.

Latvijos Centrinė rinkimų komisija paskelbė, kad rinkėjų aktyvumas buvo 51,31 procentų.

„Santarvės“ pirmininkas ir Rygos Nilas Ušakovas žurnalistams sakė, kad jokia koalicija be jo partijos nebus stabili.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-07

Politinės intrigos

Garry Kuepper / Politico

„Opozicijoje esanti Estijos Centro partija seniai pasisako už glaudesnius ryšius su Maskva, bet kandidatė į prezidentus Mailis Reps nutraukė tą tradiciją ir pareiškė, kad „nedraugauja su Rusija“, – praneša Politico žurnalistas Garis Kuperis. 

Talinas. Estijos parlamentas. Čia netrukus bus renkamas naujasis Estijos prezidentas.
Talinas. Estijos parlamentas. Čia netrukus bus renkamas naujasis Estijos prezidentas.

„Maskvos agresijos Kryme ir Rytų Ukrainoje fone Estijos prezidento postas, iš esmės simbolinis, įgijo svorio. Tai iš dalies atsitiko dėl to, kad veikiantis prezidentas Tomas Hendrikas Ilvesas energingai įtikinėja ES ir NATO ginti Estiją ir jos Baltijos kaimynes“, – sakoma straipsnyje.

Rugpjūčio 29 dieną Estijos parlamento nariai balsuodami rinks naują prezidentą. Tikriausiai nė vienas iš trijų kandidatų nesurinks dviejų trečdalių balsų ir rugsėjy teks sušaukti rinkikų kolegiją – 335 deputatus ir vietinės valdžios institucijų lyderius.

Kaip rodo deputatų apklausa, pagrindinė kova vyks tarp Sijmo Kalaso (Reformų partija) ir Reps, o centrinė debatų tema bus santykiai su Rusija.

Leidinio duomenimis, maždaug ketvirtadalis iš 1 300 000 Estijos gyventojų – rusakalbiai. „Jie nepakankamai integruoti – jie žiūri Rusijos televiziją, seka Maskvos politiką ir turi Rusijos pasus – tai kelia nerimą daugeliui etninių estų, ypač nuo tada, kai 2014 metais Rusija aneksavo Krymą. Vienas iš pateisinimų, kuriais Maskva motyvuoja savo ekspansinę politiką šalia jos sienų, – tariamas poreikis ginti tas mažumas“, – sakoma straipsnyje.

2004 metais Centro partija sudarė bendradarbiavimo susitarimą su „Vieningąja Rusija“.

Partijos lyderis Edgaras Savisaaras – vienas iš populiariausių politikų tarp rusų mažumos. „Estijos vidaus saugumo tarnybos nuomone, jis rizikuoja pakliūti Rusijos įtakon“, – praneša autorius.

Šiemet Reps pranoko Savisaarą partijos vidaus ginčuose už teisę kandidatuoti į prezidentus. Ji nesėkmingai stengėsi nutraukti susitarimą su „Vieningąja Rusija“, motyvuodama tuo, kad „pasikeitė geopolitinė situacija“.

„Aš tikrai nedraugauju su Rusija“, – sakė Reps leidiniui. Ji pabrėžė, kad surašė Europos Tarybai keletą pranešimų, kur kritikuotas Rusijos elgesys su Ukraina ir detaliai aprašyti žmogaus teisių pažeidimai įvairiose šalyse, įskaitant Rusiją.

„Tai nereiškia, kad Reps nusiteikusi prieš Rusiją. Ji sakė, jog jos partija visada laikėsi minties, kad „Estijos saugumas smarkiai sustiprės, jeigu bus geri mūsų santykiai su kaimynais“, taip pat ir Rusijos piliečiais. Kita reformatorė iš jos partijos – parlamentinės frakcijos lyderė Kadri Simson – apkaltino Reformų partiją, kad ši naudoja Rusiją „rinkėjams gąsdinti“, – rašo leidinys.

„Centro partija koncentruojasi į ekonomiką, – pridūrė Simson. – Svarbu, kad kitas prezidentas užsiimtų vidaus problemomis“.

Trečias kandidatas į prezidentus – Alaras Jyksas, kurį remia dvi nedidelės dešiniosios partijos.

„Esminiu Rusijos klausimu jis užima tarpinę poziciją tarp Reformų partijos, kuri visapusiškai susitelkusi į Maskvos grėsmes, ir Centro partijos, kuri domisi visu kitu“, – rašo leidinys.

„Mes turime palaikyti kiek tik įmanoma geriausius santykius su visais savo kaimynais, bet mes neturime užmiršti, ką Rusija padarė Ukrainoje, Kryme, Gruzijoje“, – sakė Jyksas interviu leidiniui.

Informacijos šaltinis: Politico.

2016.08.24; 05:16