Michailas Saakašvilis. Kalėjime. EPA-ELTA nuotr.
Kišiniovas, liepos 4 d. (ELTA). Moldovos prezidentė Maia Sandu paragino Sakartvelo valdžią leisti kalinamam buvusiam šalies prezidentui Michailui Saakašviliui išvykti į užsienį gydytis. Ji tai parašė tviteryje, praneša „Ukrinform“.
„Esu labai susirūpinusi dėl nerimą keliančių kadrų iš Michailo Saakašvilio teismo, rodančių, kad jo sveikata kalėjime smarkiai pablogėjo. Raginame Sakartvelo valdžią skirti prioritetinį dėmesį jo būklei ir skubiai suteikti jam galimybę gauti gyvybiškai svarbią medicinos pagalbą užsienyje“, – pareiškė Moldovos valstybės vadovė.
Kaip jau buvo pranešta, liepos 3 d. M. Saakašvilis vaizdo ryšiu dalyvavo teismo posėdyje. Buvo matyti, kaip smarkiai jis sulyso, būdamas ligoninėje.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis išsakė savo pasipiktinimą kalinamo M. Saakašvilio būkle ir įpareigojo Užsienio reikalų ministeriją iškviesti Sakartvelo ambasadorių Ukrainoje, pareikšti jam griežtą protestą dėl elgesio su M. Saakašviliu, pasiūlyti per 48 valandas palikti Ukrainą ir vykti konsultuotis į Tbilisį. Michailas Saakašvilis – Vilniuje. Anuomet, kai dar buvo laisvėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2004-2013 metais M. Saakašvilis dvi kadencijas paeiliui ėjo Sakartvelo prezidento pareigas. 2015-2016 metais jis vadovavo Odesos srities administracijai, o nuo 2020 metų birželio buvo Ukrainos reformų vykdomojo komiteto pirmininkas. M. Saakašvilis turi Ukrainos pilietybę.
2021 metų spalio 1 d. politikas grįžo į Sakartvelą, kur iškart buvo suimtas. Tada šalies prokuratūra iškėlė jam dar vieną baudžiamąją bylą – šįsyk dėl neteisėto sienos kirtimo. Anksčiau jam jau buvo iškeltos kelios baudžiamosios bylos.
Pasak M. Saakašvilio advokatų, politikui diagnozuotos demencija ir tuberkuliozė, įtariama dar keliolika susirgimų. Lapkričio pabaigoje pasirodė pranešimų, kad M. Saakašvilio organizme rasta arseno pėdsakų.
Sakartvele – tūkstantiniai protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tbilisis, balandžio 9 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį tūkstančiai opozicijos rėmėjų dalyvauja demonstracijoje Sakartvelo sostinėje Tbilisyje. Šalies valdžia vis dažniau kaltinama demokratijos principų nepaisymu, praneša AFP.
Žmonės rinkosi į mitingą prie Sakartvelo parlamento, kurį organizavo pagrindinė opozicijos partija „Jungtinis nacionalinis judėjimas“ (ENM). Šią partiją įkūrė buvęs šalies prezidentas Michailas Saakašvilis, kuris šiuo metu yra kalinamas.
Protestuotojai mojavo Sakartvelo, Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavomis ir nešė didelį plakatą su užrašu „Už europietišką ateitį“. Jie taip pat skandavo „tegyvuoja Miša“, turėdami omenyje M. Saakašvilį, kuris įkalintas šešiems metams dėl neva piktnaudžiavimo valdžia. Tarptautinės žmogaus teisių organizacijos įsitikinusios, kad nuosprendis buvo politiškai motyvuotas.
Gydytojai teigia, kad provakarietiškam politikui gresia mirtis dėl daugybės sunkių negalavimų, kurie išsivystė kalinimo metu. Sakartvelai protestuoja. EPA – ELTA foto
Valdančiųjų partijos „Gruzijos svajonė“ suformuota vyriausybė kaltinama politinių oponentų įkalinimu, nepriklausomos žiniasklaidos užtildymu, slaptu kolaboravimu su Kremliumi ir valstybės pasukimu nuo narystės Europos Sąjungoje.
Mitingo metu kalbėjęs „Jungtinio nacionalinio judėjimo“ pirmininkas Levanas Chabeišvilis išvardino protestuotojų reikalavimus, įskaitant politinių kalinių paleidimą ir reformų įgyvendinimą, kurios leistų Sakartvelui oficialiai pretenduoti į ES valstybės kandidatės statusą. Tbilisyje – skaitlingi protestai prieš valdžią. EPA-ELTA nuotr.
Tuo metu buvęs šalies prezidentas Georgijus Margvelašvilis sakė, kad dabartinę vyriausybę kontroliuoja Maskva, o gyventojų pareiga išgelbėti savo šalį nuo Rusijos statytinių. „Mes, laisvę mylintys žmonės, esame Europos šeimos dalimi. Mes nepritariame vergovei rusams“, – sakė jis.
Kovo mėnesį dešimtys tūkstančių kartvelų Tbilisyje protestavo prieš parlamento planus priimti įstatymą „dėl užsienio agentų“, panašų į tą, kuris egzistuoja Rusijoje ir kurio tikslas – užgniaužti nepasitenkinimą valdžia.
Įstatymo projektą itin kritikavo ES ir JAV. Baimindamasi žmonių spaudimo valdžia galiausiai įstatymo nepriėmė po to, kai per protestus policijai teko panaudoti ašarines dujas ir vandens patrankas.
