prorusiškas

Trumposios naujienos

Čekijos prezidentas M. Zemanas. EPA-ELTA nuotr.

Praha, gruodžio 26 d. (dpa-ELTA). Čekijos prezidentas Milošas Zemanas paragino toliau remti Ukrainą, taip pat ir teikiant karinę paramą, bei tvirtino, kad galiausiai Rusija turės pasitraukti iš Ukrainos.
 
„Esu įsitikinęs, kad laisvų šalių spaudimas anksčiau ar vėliau privers Rusiją palikti Ukrainos teritoriją“, – savo tradiciniame kalėdiniame kreipimesi per televiziją sakė M. Zemanas.
 
Jis teigė visuomet pasisakęs už teisingus savo šalies ir Rusijos ekonominius santykius, ypač dėl jos svarbių energijos tiekimų. Tačiau dabar iškilo grėsmė pasaulio, taigi ir Čekijos, saugumui, pabrėžė jis. Susiklosčius tokiai padėčiai ekonominiai interesai turi užleisti vietą saugumo interesams.
 
Iki Rusijai užpuolant Ukrainą M. Zemanas buvo laikomas griežtų Europos Sąjungos sankcijų Rusijai priešininku, todėl dažnai buvo kritikuojamas kaip „prorusiškas“.
 
Šiemet M. Zemanas paskutinį kartą kaip valstybės vadovas kreipėsi į šalį per Kalėdas. Po dviejų kadencijų jis nebegalės kandidatuoti trečiajai kadencijai per rinkimus sausio 13 ir 14 dienomis.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
Gordijo mazgas

Sėkmingo Latvijos verslininko ir prorusiškos partijos „Santarvė“ rėmėjo Aivaro Bergerio paaukoti 140 tūkst. eurų sukėlė įtarimų dėl ryšių su dviem pinigų plovimo schemomis, o pats A. Bergeris lėšas esą gavo iš sąskaitų, galimai dalyvavusių „Danske Bank“ ir „Swedbank“ pinigų plovimo skandaluose, rašo tarptautinis tiriamosios žurnalistikos centras OCCRP.

A. Bergeris per dešimtmetį prorusiškai „Santarvei“ padėjo išlipti sausai iš korupcijos skandalų ir pasirašyti bendradarbiavimo sutartį su Vladimiro Putino „Vieningąja Rusija“.

Naujausi OCCRP partnerių Latvijoje, žurnalistinių tyrimų centro „Re:Baltica“, atskleisti bankų pavedimų duomenys rodo, kad A. Bergeris sulaukė pinigų iš įtartinų sąskaitų, kurios iš „Danske Bank“ į „Swedbank“ filialus Baltijos šalyse atliko mokėjimus už 10,2 mlrd. dolerių (8,95 mlrd. eurų).

A. Bergeris sulaukė dviejų mokėjimų, iš viso sudarančių 270 tūkst. eurų, 2010 m. ir 2011 m. Pirmasis pavedimas buvo atliktas iš sąskaitos, kuri buvo naudojama plaunant rusiškus pinigus schemoje, kurią atskleidė rusų teisininkas Sergejus Magnickis.

Pats A. Bergeris atsisakė komentuoti pavedimus ir žurnalistams sakė neatsimenantis gavęs pinigus. Tačiau į klausimus apie pinigines aukas partijai „Santarvė“ verslininkas sureagavo piktai.

„Tikrai manote, kad Latvijos antikorupcijos agentūra nėra pajėgi patikrinti asmenų aukų politinėms partijoms, kaip to reikalauja įstatymas?“ – žurnalistams pareiškė A. Bergeris.

Per daugelį metų A. Bergerio aukos „Santarvei“ padėjo per pastaruosius tris Seimo rinkimus užsitikrinti daugiausia mandatų, tačiau jo pinigų perdavimo partijai būdai taip pat sukėlė įtarimų.

„Re:Baltica“ teismo dokumentai rodo, kad be oficialiai deklaruotų aukų partijai „Santarvė“, A. Bergeris 2014-2016 metais Rygos kancleriui Maksimui Tolstojui perdavė 53 400 eurų, kad šis pinigus paaukotų „Santarvei“. Latvijoje yra draudžiama aukoti politinėms partijoms, pasinaudojant trečiaisiais asmenimis.

M. Tolstojus tuo metu buvo bankrutavęs, o jo kreditoriai Rygos kanclerį padavė į teismą, sužinoję apie aukas „Santarvei“. Tada M. Tolstojus pripažino, kad pinigai ne jo, o A. Bergerio. Pats A. Bergeris šios situacijos nekomentavo.

„Nesu įtikintas jūsų pozicijos, kad turėčiau atkleisti informaciją, nes esu viešas asmuo“, – interviu telefonu sakė A. Bergeris.

Tuo tarpu „Santarvė“ tikino, kad Latvijos antikorupcijos biuras (KNAB) tikrina visas aukas politinėms partijoms. Partijos atstovas spaudai Nilas Ušakovas tikino nieko nežinantis apie A. Bergerio pajamų kilmę.

„Žinant, kad KNAB neatskleidė nieko neteisėto, darau prielaidą, kad viskas teisėta“, – sakė N. Ušakovas.

Darius Mikutavičius (ELTA)
 
2019.03.22; 07:00
Trumposios naujienos

Šeštadienį Latvijoje vyksta parlamento rinkimai. Prognozuojama, kad latviai gali išrinkti Rusijai palankią „Santarvės“ partiją, praneša naujienų agentūra dpa.

Rusakalbiai sudaro didelę dalį Latvijos, kuri yra Europos Sąjungos ir NATO narė, gyventojų. Centro kairės „Santarvės“ partija surinko daugiausiai balsų prieš keturis metus vykusiuose parlamento rinkimuose ir užsitikrino beveik ketvirtį visų mandatų 100 vietų parlamente.

Tačiau tuomet „Santarvei“ nepavyko paskirti savo atstovo į premjero postą nes konservatyvių pažiūrų partijos susijungė į koaliciją ir įgijo daugiau galios.

Rugsėjo mėnesį atlikta apklausa atskleidė, kad į parlamentą pirmą kartą patekti gali Naujoji konservatorių partija (JKP), susikūrusi likus keliems mėnesiams iki praėjusių rinkimų pradžios. JKP pasisako prieš valstybinės kalbos statusą rusų kalbai Latvijoje.

Šiuose rinkimuose pagreitį įgavo ir nauja populistų partija „Kam priklauso valstybė“ (KPV LV), kuri žada siekti drastiškų pokyčių.

Rinkimus Latvijoje stebi Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO) atstovai.

Informacijos šaltinis ELTA

2018-10-06

Trumposios naujienos

JAV prezidentas Donaldas Trumpas atmeta kaltinimus, kad rodo per dideles simpatijas Rusijai. „Aš nesu prorusiškas, aš nesu už nieką“, – pareiškė jis interviu stočiai „Fox News“. „Aš tik noriu, kad šalis (JAV) būtų saugi“, – pridūrė prezidentas.

JAV ir Rusija, anot jo, kontroliuoja 90 proc. visų branduolinių ginklų. Todėl sugyventi su Rusija yra gerai, o ne blogai.

Atsakydamas į klausimą, ar Rusija yra didžiausia JAV priešininkė, D. Trumpas sakė: „Aš nenaudočiau žodžio priešininkė. Mes visi galime bendradarbiauti“. Esą visiems gali būti gerai ir visi gali gyventi taikoje.

D. Trumpas sulaukė kritikos dėl savo pasisakymų per spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pirmadienį Helsinkyje. Dabar jis, be to, pareiškė, jog sutinka su „mūsų žvalgybininkų išvadomis, kad Rusija kišosi į rinkimus 2016 metais“. Kilusį ginčą jis pavadino dideliu nesusipratimu.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 05:00

Aktualijos

Aptarti Vakarų atžvilgiu agresyvėjančią Kremliaus politiką bei iššūkius, kurie kyla Rusijos pilietinei visuomenei, valdžiai griežtinant žiniasklaidos kontrolę, garsūs Vladimiro Putino režimo kritikai rinksis į jau penktąjį Vilniaus Rusijos forumą.

Nepaisant Kremliaus reiškiamų priekaištų dėl, jų teigimu, antirusiškų forumo tikslų, Lietuvos užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius iniciatyvą traktuoja priešingai – kaip prorusišką akciją ir įrodymą, kad su Rusija yra kalbamasi.

Tarp organizuojamo forumo dalyvių – Michailas Chodorkovskis, Garis Kasparovas, Michailas Kasjanovas, Vladimiras Kara-Murza, Vladimiras Ašurkovas, Dmitrijus Gudkovas.

2017 metais Rusijos užsienio reikalų ministerija Vilniaus Rusijos forumą įvardino kaip antirusišką akciją, kurioje, Rusijos URM teigimu, „prieglaudą“ randa tik politiniai marginalai.

L. Linkevičius atmetė Kremliaus kaltinimus, kad renginys yra antirusiškas.

„Tai yra prorusiška akcija“, – Vilniaus Rusijos forumo tikslus komentuodamas pirmadienį Eltai sakė L. Linkevičius.

„Forume mes bendraujame su Rusijos pilietine visuomene ir tai vyksta jau penktą kartą. Mes kalbėsime rusų kalba apie Rusijos ateitį Europoje, mūsų bendrą ateitį. Kviečiame intelektualus, rašytojus, žurnalistus, politikus praktiškai iš viso pasaulio“, – kalbėjo L. Linkevičius.

„Tai yra pozityvus renginys“, – sakė ministras ir pažymėjo, kad, nepaisant to, ką skelbia Kremliaus propaganda, garsiems Rusijos valdžią kritikuojantiems politikams, žurnalistams ir intelektualams patinka atvykti į Lietuvą.

„Tie, kurie įsivaizduoja, kad monopolizuoja Rusijos atstovavimą, tai jie gali teigti ką nori. Bet renginys yra nukreiptas ne prieš Rusiją“, – pabrėžė L. Linkevičius, pridurdamas, kad dialogo su Rusija nereikėtų supaprastinti iki dialogo tik su Kremliumi.

„Rusija yra didelė, joje yra įvairių žmonių ir nuomonių“, – apibendrino L. Linkevičius.

Ministras taip pat pažymėjo, kad Vilniaus Rusijos forumas yra labai svarbus visai Europai. L. Linkevičius priminė, kad su Rusijos pilietine visuomene Europos Sąjunga yra įsipareigojusi bendrauti. Pasak jo, tradiciškai organizuojamas forumas yra vienas iš nedaugelio Vakarų ir Rusijos pilietinės visuomenės bendravimo pavyzdžių.

Forumas tradiciškai suburia per šimtą politikų, pilietinės visuomenės atstovų, žmogaus teisių gynėjų, akademikų, žurnalistų iš Rusijos, Lietuvos, kitų Vakarų šalių.

Užsienio reikalų ministerijos (URM) išplatintame pranešime spaudai pažymima, kad pagrindinis dėmesys organizuojamame forume bus skiriamas padėčiai Rusijoje po šįmet įvykusių Rusijos prezidento rinkimų, pilietinės visuomenės ir žiniasklaidos veiklos būdams griežtai kontroliuojamoje aplinkoje, stiprėjančiai Rusijos priešiškai veiklai Vakarų atžvilgiu, išpuoliams prieš liberalios demokratijos vertybes.

Kasmet vykstančiame forume aptariamos Rusijos vidaus ir užsienio politikos aktualijos, žmogaus teisių padėtis, Rusijos santykiai su Vakarais, šių santykių perspektyvos. Diskusijų metu įvertinamos Rusijos raidos tendencijos, ekonominė padėtis, diskutuojama kovos su Rusijos propaganda tema, kitais aktualiais klausimais.

Gegužės 24-25 dienomis vyksiantį Vilniaus Rusijos forumą Lietuvos Respublikos užsienio reikalų ministerija organizuoja kartu su Rytų Europos studijų centru ir Andrejaus Sacharovo demokratijos plėtros tyrimo centru prie Vytauto Didžiojo universiteto. Vilniaus Rusijos forumas rengiamas nuo 2013 metų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.21; 19:30