Moldovos kariškiai. EPA-ELTA nuotr.

Kišiniovas, kovo 12 d. (AFP-ELTA). Sekmadienį Moldovos policija pranešė prieš planuojamą antivyriausybinį protestą suėmusi „Maskvos suburto“ tinklo narius, siekusius destabilizuoti nedidelę buvusią sovietinę šalį.
 
Po kratų šeštadienio naktį buvo apklausti 25 vyrai, septyni jų sulaikyti, žiniasklaidai sakė policijos viršininkas Viorelis Cernauteanu. Agentui pavyko įsiskverbti į grupuotę, kuriai vadovavo Moldovos rusas, sakė jis ir pridūrė, kad prokuratūra įrašė 10 valandų vaizdo ir garso įrašą.
 
„Iš Rusijos atvyko žmonės atlikti labai specifinį mokomąjį vaidmenį“, – pridūrė pareigūnas.
 
Moldovos valdžia teigė, kad ėmėsi veiksmų, „gavusi informacijos apie Rusijos specialiųjų tarnybų organizuojamus destabilizavimo veiksmus mūsų teritorijoje per demonstracijas“.
 
Pabėgusio prorusiško oligarcho Ilhano Šoro partija pastarosiomis savaitėmis vėl telkė žmones prieš proeuropietišką vyriausybę, įtampa tarp Maskvos ir Kišiniovo didėjo. I. Šoras yra surengęs keletą mitingų ir įtariamas mokėjęs jų dalyviams.
 
Naujas protestas planuojamas sekmadienio popietę sostinėje Kišiniove.
 
Moldovos vėliava

Baltieji rūmai penktadienį apkaltino Rusiją siekiant destabilizuoti šalį, turinčią 2,6 mln. rumuniškai kalbančių gyventojų ir besiribojančią su Ukraina, kad atvestų į valdžią promaskvietišką vyriausybę. Jungtinės Amerikos Valstijos pareiškė, kad aktyviau dalijasi su Moldova informacija apie Rusijos veiklą šalyje, kad ji „galėtų toliau tirti ir sužlugdyti Rusijos planus“.
 
Anksčiau Rusijos įtakos sferai priklausiusią Moldovą dabar valdo tvirtai į Europos integraciją susitelkusi vyriausybė. Tačiau dalį Moldovos teritorijos – Uždniestrę – kontroliuoja prorusiški separatisai. Ketvirtadienį jie kreipėsi į Jungtines Tautas, kad šios ištirtų neva Kyjivo suplanuotą kelių aukštų pareigūnų užpuolimą. Ukrainos saugumo tarnyba SBU nedelsdama atmetė kaltinimus kaip „Kremliaus surežisuotą provokaciją“.
 
Viljama Sudikienė (ELTA)
 
2023.03.13; 06:33

Tiesa ir teisingumas – svarbiausia

Praha, gruodžio 13 d. (ELTA). Apeliacinis aukščiausiasis teismas Prahoje sutrumpino laisvės atėmimo bausmę buvusiam Čekijos kariškiui Martinui Sukupui, kuri jam buvo skirta už dalyvavimą karo veiksmuose prieš Ukrainą prorusiškų separatistų pusėje Donbase.
 
Tai antradienį pranešė Čekijos radijas.
 
Čekijos pilietis turės praleisti už grotų ne 21, o viso labo tik 4 metus.
 
Iš pradžių M. Sukupas buvo nuteistas už teroristinio išpuolio įvykdymą ir dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje.
 
Dabar jam skirta bausmė už priklausymą nevalstybinei ginkluotai grupuotei. Atitinkamas straipsnis į Čekijos baudžiamąjį kodeksą buvo įtrauktas tik šių metų birželį. Maksimali laisvės atėmimo bausmė šiuo atveju sudaro 5 metus.
 
Beje, M. Sukupo byla buvo nagrinėjama už akių, kadangi nusikaltėlis vis dar slapstosi.
 
Kaip sakoma kaltinime, 2014 metais M. Sukupas išvyko į Donecką, kur dalyvavo karo veiksmuose apsišaukėliškos „Donecko liaudies respublikos“ ginkluotų formuočių sudėtyje. Iš pradžių jis buvo eilinis tankistas, paskui tankų kuopos vadas, vėliau vadovavo artilerijos baterijai, tankų batalionui. Čekas aktyviai dalyvavo karo veiksmuose iki pat 2018 metų gegužės.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2022.12.14; 00:30

Antrankiai

Praha, sausio 4 d. (dpa-ELTA). Čekijos teismas nuteisė buvusį karį, kovojusį prorusiškų separatistų pusėje Rytų Ukrainoje, kalėti 21 metus už dalyvavimą teroristinės organizacijos veikloje užsienyje.
 
Vyras neatvyko į teismą išklausyti antradienį priimto nuosprendžio, nes jis, kaip manoma, yra Ukrainoje, kur turi šeimą, pranešė naujienų agentūra ČTK.
 
Buvusiam kariui buvo pateikti kaltinimai nuo 2014 metų birželio iki mažiausiai 2018 metų gegužės mėnesio kovojus vadinamosios Donecko liaudies respublikos pusėje, kurios nepripažįsta jokia nacionalinė vyriausybė.
 
Gynyba neigė visus kaltinimus, kaltindama prokuratūrą, kad keldama bylą ji pirmiausia rėmėsi socialinių tinklų ir laikraščių pranešimais.
 
JT skaičiavimais, kovose tarp Ukrainos vyriausybės pajėgų ir prorusiškų Rytų Ukrainos separatistų iki šiol žuvo daugiau nei 13 tūkst. žmonių.
JAV ir Europos Sąjunga Rusijai įvedė sankcijas už jos vaidmenį konflikte, taip pat už Krymo pusiasalio aneksiją 2014 metais.
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2022.01.05; 00:02

Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.

Konservatorius Laurynas Kasčiūnas sako, kad antradienį paaštrėjusi situacija Rytų Ukrainoje, Donbase, kai prorusiški separatistai užpuolė Ukrainos pozicijas, yra geriausias kontrargumentas Prancūzijos vadovui Emmanueliui Macronui, kuris siūlo ES gerinti santykius su Rusija.
 
„Tai dar vienas įrodymas, kad sankcijos Rusijai, kurios dabar yra, jos turi būti tęsiamos. E. Macrono siūlymams ES pradėti eiti su Rusija į tam tikrą sąlytį, manau, pastarosios savaitės įvykiai Donbase yra geriausias kontrargumentas“, – Eltai sakė L. Kasčiūnas.
 
Paklaustas, ar, atsižvelgiant į šios savaitės įvykius Rytų Ukrainoje, ES galėtų įvesti papildomas sankcijas Rusijai, konservatorius teigė, kad nėra paprasta įvesti papildomas sankcijas.
Seimo narys Laurynas Kasčiūnas. Slaptai.lt nuotr.
 
„Po kalinių apsikeitimo, visų susitarimų lyg ir buvo iš Rusijos tokie „positive steps“. Bet kas įvyko šią savaitę, galime teigti, kad viskas yra labai sudėtinga. Separatistai atakos juk patys negalėjo surengti – ją tikrai kažkas koordinavo. Taigi Rusija viską kontroliuoja, visiems čia viskas kaip ir aišku. Bendra nuostata turėtų būti tokia – išlaikyti sankcijas, kurios yra. Tai dar vienas įrodymas, kad sankcijos Rusijai, kurios dabar yra, jos turi būti tęsiamos. Taip, galėtume mėginti sustiprinti sankcijas, bet manau, kad tai būtų labai sudėtinga“, – teigė jis.
 
Rusijos remiami separatistai antradienį užpuolė Ukrainos pozicijas Donbase, atakavo Ukrainos karius ir bandė peržengti demarkacinę liniją, primena ELTA. Vienas Ukrainos kareivis žuvo, dar keturi – sužeisti. Skubos tvarka sušauktame posėdyje susidariusią situaciją svarstė Jungtinių Tautų Saugumo Taryba, kuri pasmerkė Rusijos agresinius veiksmus.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.02.21; 00:55

Rytų Ukrainos „respublikos“ išsirinko separatistų lyderius. EPA-ELTA nuotr.

Prorusiškų separatistų kontroliuojamose Rytų Ukrainos teritorijose sekmadienį vykusius rinkimus laimėjo pastaruoju metu joms vadovavę separatistų lyderiai, rodo pirmadienį paskelbti balsavimo rezultatai. Rinkimus ir jų rezultatus neteisėtais laiko tiek Kijevas, tiek Vakarų šalys.

Rinkimai Donecko ir Luhansko „liaudies respublikose“, kurias nuo 2014-ųjų kontroliuoja separatistai, surengti po to, kai rugpjūtį per sprogimą žuvo Donecko separatistų vadas Aleksandras Zacharčenka.

Po A. Zacharčenkos žūties laikinai Doneckui vadovavęs 37-erių Denisas Pušilinas išrinktas nuolatiniu regiono vadovu. Suskaičiavus beveik visus rinkėjų balsus, jis buvo surinkęs 61 proc. balsų, pranešė vietos rinkimų komisija.

Luhansko separatistų lyderio pareigas ėjęs Leonidas Pasečnikas taip pat perrinktas regiono vadovu. Skelbiama, kad jis surinko 68 proc. balsų.

Donecke žuvęs Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.

Prie balsavimą pasmerkusių užsienio šalių lyderių ir įvairių organizacijų pareigūnų prisidėjo ir Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas bei Vokietijos kanclerė Angela Merkel. Sekmadienį Paryžiuje vykusio Pirmojo pasaulinio karo pabaigos šimtmečio minėjimo kuluaruose susitikę su Ukrainos prezidentu Petro Porošenka, jie rinkimus pavadino „nelegaliais ir neteisėtais“.

„Šitie vadinamieji rinkimai pakerta Ukrainos teritorinį vientisumą ir suverenumą“, – bendrame pareiškime teigė Vokietijos ir Prancūzijos lyderiai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.11.13; 06:21

Donecke žuvo Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.
Penktadienį per bombos sprogimą kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis A. Zacharčenka. EPA – ELTA nuotr.

Rusijos prezidento atstovas Dmitrijus Peskovas pareiškė, kad pasikėsinimas į pasiskelbusios Donecko liaudies respublikos lyderį Aleksandrą Zacharčenką yra „provokacija“, kuri pakenks pasiektiems Minsko (taikos) susitarimams.

„Tai, be jokios abejonės, provokacija“, – Rusijos žiniasklaida cituoja Kremliaus atstovo D. Peskovo žodžius, skirtus žurnalistams. „A. Zacharčenkos žūtis neabejotinai padidins įtampą regione“ ir pakenks vadinamiesiems Minsko susitarimams, sakė jis.

„Dar reikia galutinai išsiaiškinti, kas yra šios provokacijos iniciatorius“, – pareiškė D. Peskovas žurnalistams.

Kaip jau skelbta, penktadienį per bombos sprogimą kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis A. Zacharčenka. Pasak separatistų, tai buvo „teroristinis išpuolis“.

Prorusiški separatistai nuo 2014 metų kontroliuoja Rytų Ukrainą, čia jie paskelbė „Donecko liaudies respubliką“, tačiau jos užsienis nepripažįsta. Regione buvo sutarta dėl paliaubų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų karių ir separatistų, tačiau jų nesilaikoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.02; 08:00

Donecke žuvo Aleksandras Zacharčenka. EPA-ELTA nuotr.

Per bombos sprogimą žuvo prorusiškų separatistų Donecke lyderis Aleksandras Zacharčenka. Apie tai penktadienį skelbia rusų žiniasklaida.

Sprogimas driokstelėjo penktadienį kavinėje separatistų kontroliuojamame Rytų Ukrainos Donecko mieste, skelbia agentūra „Interfax“, remdamasi informatoriumi to paties pavadinimo separatistinio regiono administracijoje. Pasak separatistų, tai buvo „teroristinis išpuolis“.

Prorusiški separatistai nuo 2014 metų kontroliuoja Rytų Ukrainą, čia jie paskelbė „Donecko liaudies respubliką“, tačiau jos užsienis nepripažįsta. Regione buvo sutarta dėl paliaubų tarp Ukrainos vyriausybinių pajėgų karių ir separatistų, tačiau jų nesilaikoma.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.01; 05:45

Malaizijos aviacijos kompanijos „Malaysia Airlines“ lėktuvo „Boeing 777“, numušto 2014 metais virš Rytų Ukrainos, žūties ketvirtųjų metinių dieną Didžiosios Britanijos užsienio reikalų sekretorius Jeremy`is Huntas paragino Maskvą prisiimti atsakomybę už katastrofą, praneša BBC.

Anksčiau Australija ir Nyderlandai oficialiai apkaltino Rusiją sunaikinus orlaivį, kuriuo skrido 298 žmonės.

„Norėčiau pareikšti nuoširdžią užuojautą žuvusiųjų šeimoms ir draugams. Jūsų artimieji, nužudyti tokiomis siaubingomis ir sukrečiančiomis aplinkybėmis, verti teisingumo“, – sakoma Didžiosios Britanijos URM tinklalapyje paskelbtame ministro pareiškime.

„Ketverius metus trukęs atkaklus tarptautinės tyrėjų grupės darbas atskleidė, kad lėktuvą numušė „Buk“ tipo raketa, priklausiusi Rusijos ginkluotųjų pajėgų priešlėktuvinės gynybos 53-iajai brigadai ir paleista iš teritorijos Ukrainos rytuose, kontroliuojamos prorusiškų separatistų“, – pažymėjo J. Huntas.

Anot jo, tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad Rusija nebrangina žmogaus gyvybės ir negerbia taisyklėmis grindžiamos tarptautinių santykių sistemos.

„Boeing 777“ sudužo Rytų Ukrainoje 20144 metų liepos 17 d. 16 valandą 20 minučių vietos laiku.

Daugumą orlaivio keleivių sudarė Nyderlandų piliečiai. Tarp aukų taip pat buvo Australijos, Malaizijos, Didžiosios Britanijos, Belgijos, Kanados, Indonezijos, Vokietijos, Naujosios Zelandijos ir Filipinų piliečių.

Rusija atkakliai neigia turinti ką nors bendra su šia tragedija.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.07.18; 06:42

Nuotraukų paroda, skirta Ukrainos laisvės gynėjams. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Trys Ukrainos kariai žuvo per konfliktą su prorusiškais separatistais rytinėje šalies dalyje, suaktyvėjus mūšiams regione, sekmadienį informuoja Kijevas.

Anot Ukrainos gynybos ministerijos, vienas karys žuvo per mūšį vėlų šeštadienio vakarą. Šalies saugumo tarnyba (SBU) vėliau sekmadienį patvirtino, kad dar du kariai žuvo per apšaudymus Luhansko regione.

„Be to, keturi mūsų kariai buvo sužeisti, patyrę įvairaus sunkumo sužeidimų“, – sakė Ukrainos gynybos ministerijos atstovas Dmytro’as Gutsulyakas.

Pastarosiomis savaitėmis įtampa rytinėje Ukrainoje išaugo. Du ukrainiečių kariai ir keturi civiliai, įskaitant 13-metį paauglį, žuvo per konfliktą praėjusią savaitę.

Prieš savaitę Europos Saugumo ir Bendradarbiavimo Organizacijos (ESBO) specialiosios misijos Ukrainoje vyriausiasis stebėtojas Alexanderas Hugas paliko konflikto zoną dėl „smarkiai pablogėjusios situacijos regione“, pranešta ESBO.

Nuo 2014 m. balandžio, kai Rytų Ukrainoje kilo ir iki šiol tebesitęsia ginkluotas konfliktas tarp Kijevo pajėgų ir prorusiškų separatistų, Rusijai aneksavus Ukrainai priklausantį Krymo pusiasalį, žuvo daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Ukraina ir jos Vakarų sąjungininkės kaltina Rusiją, kad ši siunčia karius ir ginklus separatistams, taip tik pakurstydama konfliktą. Maskva tokius kaltinimus neigia, nepaisant akivaizdžių įrodymų, kad ji dalyvauja konflikte ir teikia politinę paramą separatistams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.05.28; 10:56

Suimtai Ukrainos parlamentarei Nadijai Savčenko gali grėsti 15 metų kalėjimo arba net įkalinimas iki gyvos galvos, jei ji bus pripažinta kalta dėl itin rimtų kaltinimų, įskaitant ir planus surengti teroristinį išpuolį šalies parlamente.

Penktadienį Kijeve vykusiame teisme prokuroras teigė, kad pripažinus N. Savčenko kalta, ji gali būti įkalinta iki gyvos galvos. Tame pačiame posėdyje kaltinamoji, kadaise laikyta didvyre ir pasipriešinimo Rusijai simboliu, paskelbė bado streiką.

Ketvirtadienį Ukrainos Aukščiausios Rados deputatai balsavo, kad iš N. Savčenko būtų atimta parlamentinė neliečiamybė ir ji būtų suimta. Netrukus po to moterį sulaikė nacionalinės saugumo pajėgos.

Anksčiau šį mėnesį Ukrainos institucijos apkaltino 36 metų buvusią karo belaisvę N. Savčenko planavus surengti Kijeve „didelio masto teroristinį išpuolį“. Parlamente kalbėjęs generalinis prokuroras Jurijus Lucenka parodė deputatams 30 minučių trukmės vaizdo įrašą, kuriame moteris, atrodanti kaip N. Savčenko, kalbėjo apie planus atakuoti parlamentą.

„Aš pati tikrai galėsiu paleisti šešias granatas“, – sakė vaizdo įraše kalbėjusi moteris.

Penktadienį vykusiame teismo posėdyje N. Savčenko teigė, kad byla prieš ją yra „politiškai motyvuota“, ir pridūrė, kad apie metus laiko buvo stebima.

N. Savčenko kadaise buvo žinomiausia konflikto tarp Ukrainos kariuomenės ir prorusiškų separatistų Rytų Ukrainoje belaisvė. 2014 metais ji pateko į nelaisvę ir buvo išvežta į Rusiją, o į Ukrainą sugrįžo kaip nacionalinė didvyrė. Vėliau moteris tapo Ukrainos parlamento nare. Tačiau vėliau užgeso jos politinė žvaigždė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.03.24; 02:30

Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.

Ukrainos prezidentas Petro Porošenka antradienį pasirašė įstatymą, leisiantį šaliai panaudoti karinę jėgą prieš Rusiją.

Šis įstatymas reikalingas tam, kad padėtų Ukrainai reintegruoti du labiausiai į rytus nutolusius savo regionus, tviteryje rašė P. Porošenka.

Dalį šių su Rusija besiribojančių regionų kontroliuoja prorusiški separatistai.

Naujasis įstatymas leis Ukrainos kariuomenei „panaudoti jėgą“ siekiant „atgrasyti Rusijos Federaciją nuo ginkluotos agresijos Donecko ir Luhansko regionuose“, rašoma parlamento interneto svetainėje skelbiamoje galutinėje įstatymo versijoje.

Rusijos užsienio reikalų ministerija praėjusį mėnesį šį įstatymą buvo pavadinusi „pasirengimu naujam karui“.

Ukrainos kariuomenės ir separatistų kovos tęsiasi jau bemaž ketverius metus. Per tą laiką žuvo jau daugiau kaip 10 tūkst. žmonių.

Tuo metu skelbiama, kad anksčiau antradienį Vokietijos kanclerė Angela Merkel ir Petro Porošenka telefonu aptarė galimybę, kad konflikto alinamuose Ukrainos regionuose galėtų pradėti veikti Jungtinių Tautų (JT) taikos palaikymo misija.

Be to, jiedu diskutavo, kaip pasiekti ilgalaikių paliaubų, bei aptarė galimą kariaujančių pusių apsikeitimą belaisviais, teigė A. Merkel atstovas Steffenas Seibertas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.02.21; 03:00

Ukrainos parlamentas ketvirtadienį šalies rytuose vykstantį karą oficialiai pripažino „laikina Rusijos okupacija“, taip sukeldamas separatistų ir Maskvos įniršį.

Naująjį įstatymą, apibrėžiantį Ukrainos pajėgų ir prorusiškų separatistų konfliktą, Kijevas priėmė praėjus bemaž ketveriems metams nuo kovų, jau pareikalavusių daugiau kaip 10 tūkst. gyvybių, pradžios. Jis kilo netrukus po to, kai per protestus Kijeve buvo nuversta Kremliui palanki šalies vadovybė.

Ukraina ir Vakarų sąjungininkės ilgą laiką kaltino Rusiją konfliktą Rytų Ukrainoje pradėjus kaip atsaką į Kijevo sprendimą palaikyti glaudesnius ryšius su Europos Sąjunga (ES).

Naujajame įstatyme Rusija, be kita ko, kaltinama agresija. Tačiau Kremlius, nepaisydamas daugybės įrodymų, kad jo kariai ir ginkluotė kirsdavo Ukrainos-Rusijos sieną ir patekdavo į konflikto zoną, tokį kaltinimą neigia.

Be to, pagal ketvirtadienį priimtą įstatymą vadovavimas kampanijai Ukrainos rytuose iš saugumo tarnybos rankų pereina šalies kariuomenei.

Kad įstatymas įsigaliotų, ji dar turės pasirašyti prezidentas Petro Porošenka, pats pateikęs ji parlamentui.

„Ir toliau dėsime pamatus, kurie leistų okupuotas Ukrainos teritorijas reintegruoti (į šalies sudėtį) pasitelkiant politines ir diplomatines priemones“, – po balsavimo, kuriame už įstatymo projektą pasisakė 280 deputatų, prieš – 36, rašė P. Porošenka.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.01.19; 00:01

Ukraina ir separatistai pasikeitė belaisviais. EPA-ELTA nuotr.

Ukraina ir prorusiški separatistai trečiadienį pasikeitė belaisviais.

Ukraina paleido 273 belaisvius, o apsišaukėliškos Donecko ir Luhansko respublikos – 73. „Tai džiugus įvykis, kurio laukė šimtai šeimų“, – sakė buvęs Ukrainos prezidentas Leonidas Kučma, vienas Kijevo derybininkų.

Vis dėlto abi pusės apkaltino viena kitą turint daugiau belaisvių. 2015 metais pasiektas Minsko taikos susitarimas numato besąlygišką visų belaisvių paleidimą.

Prieš pasikeitimą belaisviais daug mėnesių vyko derybos, į kurias įsitraukė ir Kremlius bei Rusijos stačiatikių bažnyčia. Buvo susitarta dėl 306 kalinių paleidimo iš Ukrainos ir 74 – iš separatistų kontroliuojamų teritorijų, tačiau iš tikrųjų jų buvo mažiau.

Kijevo pusėje daugiau kaip 40 separatistų, buvusių sąraše, jau buvo atlikę bausmę ir paleisti. Keli Ukrainos belaisviai, be to, nenorėjo grįžti pas separatistus. Tačiau tai jie turėjo paliudyti Raudonojo Kryžiaus atstovų akivaizdoje. Vienas ukrainietis panoro likti Donecko pusėje.

Pasikeitimas belaisviais. EPA-ELTA nuotr.

Pastarąjį kartą pasikeitimo belaisviais būta 2016 metų rugsėjį. Tada Ukrainos vyriausybė paleido keturis separatistus, o separatistai – du ukrainiečių belaisvius.

Konfliktas Rytų Ukrainoje įsiplieskė 2014 metais, kai Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį. Iki šiol žuvo daugiau kaip 10 000 žmonių. Nepaisant 2015 metais pasiekto taikos susitarimo, abi pusės vis kaunasi tarpusavyje. Nuo metų pradžios Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO) suskaičiavo beveik 400 000 paliaubų pažeidimų.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.12.28; 00:01

Rusijos gynybos ministerija saugumo sumetimais parengė įstatymo projektą, skirtą uždrausti profesionaliems šalies kariams ir kitiems karinio personalo nariams skelbti socialinėje žiniasklaidoje nuotraukas, vaizdo įrašus ir kitą medžiagą, informuoja transliuotojas BBC.

Remiantis įstatymo projektu, nuotraukos, vaizdo įrašai ir kita į internetą keliama medžiaga gali padėti atskleisti priešui naudingos informacijos. Kadangi automatiškai nustatoma pranešimą skelbiančio asmens buvimo vieta, gali paaiškėti, kur yra dislokuotas kariuomenės padalinys.

Pavyzdžiui, 2014 metų liepą BBC žurnalistė savo paskyroje pasidalino Rusijos kario paviešintu pranešimu, kuris didžiuodamasis pranešė gabenantis prorusiškiems separatistams Ukrainoje raketas „Grad“.

2014 metų kovą Rusija aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, o kitą mėnesį separatistai užgrobė Donecko ir Luhansko regionus Rytų Ukrainoje. Ukraina ir Vakarų šalių vyriausybės kaltina Rusiją tiekiant separatistams ginklus. Rusija pripažįsta, kad tam tikri rusai savanoriai padeda separatistams, bet neigia reguliariai siunčianti pajėgas.

Tokie pranešimai iš tiesų gali atskleisti daug informacijos. „YouTube“ internetinėje vaizdo svetainėje naujienų kanalo „Vice News“ reporteris Simonas Ostrovskis atskleidė, kaip Rusijos karių pranešimai socialinėje žiniasklaidoje padėjo jam patvirtinti tiesioginį Rusijos kariuomenės vaidmenį Rytų Ukrainoje vykstančiose kovose.

Tačiau įstatymo projektas turės įtakos tik sutartį pasirašiusiems kariams, bet ne šauktiniams.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.10.06; 03:30

Prorusiški separatistai Rytų Ukrainoje vienašališkai paskelbė naują valstybę – „Mažąją Rusiją“. „Mes manome, kad Donecko Liaudies Respublika ir Luhansko Liaudies Respublika yra vienintelės Ukrainos teritorijos, neskaitant Krymo, kuriose veikia teisėta valdžia“, – antradienį Donecke pareiškė separatistų lyderis Aleksandras Zacharčenka, kurį cituoja agentūra dpa. 

Sustabdykime Kremliaus agresorių. AFP nuotr.
Rusiška agresija

Be to, šiose teritorijose esą trejiems metams bus paskelbta nepaprastoji padėtis. Tai, be kita ko, numato partijų draudimą.

Luhansko ir Donecko regionai nuo 2014 metų balandžio yra kontroliuojami Maskvos remiamų separatistų. Pradžioje šie norėjo iš didelių Pietų ir Rytų Ukrainos teritorijų sukurti „Naujosios Rusijos valstybę“. Separatistai ne kartą savo tikslu skelbė prisijungimą prie Rusijos – 2014 metais aneksuoto Krymo pavyzdžiu. Tačiau Kremlius iki šiol tai atmetė.

Informacijos šaltinis – ELTA

2017.07.19; 00:10