protesto akcija

Aktualijos

Trečiadienį prie Vyriausybės Lietuvos teisėsaugos pareigūnų federacija (LTPF) organizuoja pareigūnų protesto akciją, kurios tikslas – atkreipti dėmesį į, organizatorių teigimu, nepakankamą vidaus reikalų sistemos pareigūnų patiriamų vykimo į tarnybą ir iš jos išlaidų kompensavimą. LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė atkreipia dėmesį, kad kompensavimo mechanizmai jau kurį laiką neatitinka realybės.
 
„Jau anksčiau kompensavimo mechanizmai nebuvo adekvatūs, o šiuo metu kone dvigubai pakilus degalų kainoms, jie tampa niekiniais ir gerokai prasilenkia su realybe“, – sako LTPF pirmininkė Loreta Soščekienė. 
 
LTPF pirmininkė pabrėžia, kad šią problemą bandyta spręsti kone metus, bet postūmių, anot jos, nesulaukta.
 
„Kai dar praėjusių metų lapkritį pradėjome judinti šį reikalą, jau tada kompensavimo schemos neatitiko realybės. Tuomet tarnybos tikslais asmeniniu transportu važinėjantiems pareigūnams buvo kompensuojama 0,08 euro už kilometrą. Beje, šis rodiklis nekeistas jau nuo 2016-ųjų“, – pabrėžia L. Soščekienė.
 
Ji pažymi, kad tinkamai tarnauti savo valstybei tampa vis didesne prabanga ir reikalauja įdėti vis daugiau savų pinigų.
 
„Jei kaip užsikirtusi plokštelė kartojama, kad trūkstant pareigūnų į vidaus reikalų sistemą būtina pritraukti daugiau žmonių bei sukurti jiems patrauklias darbo sąlygas, tai dabar procesai juda priešinga linkme. Privalome tai kuo greičiau keisti – būtent to ir reikalaujame savo akcija“, – paaiškina LTPF pirmininkė.
 
Rugilė Augustaitytė (ELTA)
 
2022.09.07; 03:00
AktualijosSkaitomiausios

Protestas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Šeštadienį Vilniuje, prie Rusijos ambasados, surengta protesto akcija. Į ją susirinkusios moterys siekė atkreipti dėmesį į okupantų karių žiaurumą Ukrainoje, prievartą prieš šios šalies moteris ir vaikus.
 
Protesto akcijos dalyvės rinkosi prie praėjusią savaitę reaguojant į šalies agresiją Ukrainoje raudonai nudažyto tvenkinio. Siekdamos atkreipti dėmesį į Ukrainos moterų išgyvenamas kančias, jos išsirikiavo surištomis rankomis, „sukruvintomis“ kojomis ir kelnaitėmis, su maišais ant galvų, su kruvinais žaislais rankose.
Protestas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
 
Šeštadienį taip pat buvo renkamos aukos – už jas bus perkamos kontracepcijos tabletės, nėštumo testai, vaistai nuo lytinių ligų ukrainietėms moterims ir nepilnametėms mergaitėms.
 
Panaši akcija buvo surengta ir Taline priešais Rusijos ambasadą, kur 20 susirinkusių moterų taip pat norėjo atkreipti dėmesį į rusų kareivių prievartos atvejus Ukrainoje. Pasak akcijos organizatorių, „Rusijos kariai prievartauja ir žudo nekaltas moteris ir vaikus Ukrainoje. Žmonės, kurie palaiko šį karą, tuo pačiu palaiko ir karo nusikaltimus, akivaizdžius žiaurumus ir patys yra šių aktų bendrininkai. Tai mūsų žinia Putino režimui (Rusijoje, Estijoje ir visur)“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.04.17; 08:20
AktualijosSkaitomiausios

Protesto akcija prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Protesto akciją prie Rusijos ambasados. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Protesto akciją prie Rusijos ambasados. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

Sekmadienį Vilniuje prie Rusijos ambasados vyksta taiki protesto akcija prieš Rusijos agresiją Ukrainoje. Prie ambasados susirinko daugiau nei 500 žmonių, dauguma iš jų – moterys.
 
Susirinkusieji laiko plakatus su angliškais užrašais: „Rusijos motinos, kvieskit savo vaikus atgal namo“, „Asmeninė nauda neturėtų būti aukščiau nei gyvybė“, „Ukrainos vaikams taikos reikia dabar“, „Rusijos motinos – vis dar tylit??? Ukrainos vaikų pralietas kraujas irgi krinta ant jūsų“, „Užbaikite melą – sustabdykite karą“, „Šlovė Ukrainai“.
 
Protestuotojai rankose laiko Ukrainos bei Lietuvos vėliavas, Ukrainos nacionalines gėles – saulėgrąžas. Kai kurie protesto prieš Rusijos agresiją Ukrainoje dalyviai atvyko ir su laidotuvių vainikais. Susirinkusieji šaukia „Slava Ukraini“, ragina vienytis.
 
Plakatas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.

ELTA primena, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ketvirtadienio paryčiais paskelbė, kad pradedama karinė operacija prieš Ukrainą. Iš karto Rusijos kariuomenė atakavo Ukrainą daugelyje vietų. V. Putinas savo kalboje pareiškė, kad užpuolimo tikslas – „demilitarizuoti ir denacifikuoti“ Ukrainą. Jis įspėjo kitas šalis nesikišti, nes, priešingu atveju, pagrasino tokiu atsaku, kuris „nuves prie pasekmių, kurių jos dar nepatyrė savo istorijoje“.
Moterys protestuoja prie Rusijos ambasados Vilniuje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
Vakarų šalys šeštadienį susitarė dėl naujų finansinių sankcijų Rusijai dėl jos invazijos į Ukrainą, apimančių kai kurių šalies bankų atjungimą nuo tarpbankinių mokėjimų sistemos SWIFT. Vakarai taip pat susitarė paskelbti ribojamąsias priemones, kad Rusijos centrinis bankas negalėtų „pasitelkti tarptautinių sandorių rublio kursui palaikyti“, teigė vienas aukšto rango JAV pareigūnas.
 
Gailė Jaruševičiūtė-Mockuvienė (ELTA)
 
2022.02.28; 06:00
Aktualijos

Šeštadienį Vilniuje, priešais Rusijos ambasadą esančiame Boriso Nemcovo skvere organizuojama palaikymo akcija Ukrainai, prie kurios sienų pastarosiomis savaitėmis itin suintensyvėjo Rusijos karinių pajėgų veiksmai.
 
„Pastaruoju metu vėl esame priversti stebėti suintensyvėjusius agresyvius Rusijos veiksmus Ukrainos pasienyje, taip pat vis aštrėja Rusijos agresija Rytų Ukrainoje (…) visi kartu tarkime „Ne“ agresijai, provokacijoms ir kariniams veiksmams Europoje“, – rašoma vieno iš solidarumo akcijos Ukrainai iniciatorių, europarlamentaro Petro Auštrevičiaus pranešime.
 
ELTA primena, kad Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasadorius Lietuvoje Aleksejus Isakovas, kuriam buvo išsakytas Lietuvos nepritarimas dėl Rusijos vykdomos užsienio politikos ir žmogaus teisių pažeidimų.
 
Tuo tarpu, Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis kartu su Latvijos ir Estijos kolegomis Edgaru Rinkevičiumi ir Eva-Maria Liimets ketvirtadienį lankėsi solidarumo vizite Ukrainoje, kurio metu Baltijos šalių ministrai išreiškė tvirtą paramą Ukrainos teritoriniam vientisumui ir suverenitetui išaugusios Kremliaus eskalacijos rytų Ukrainoje ir prie Ukrainos sienų fone.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.04.17; 07:30
Trumposios naujienos

Kijeve per smulkiųjų verslininkų protesto akciją nukentėjo apie 40 pareigūnų. EPA-ELTA nuotr.

Apie 40 Ukrainos policininkų nukentėjo per susirėmimus su smulkiųjų verslininkų protesto akcijos dalyviais, mėginusiais pasistatyti palapines Kijevo centre. Tai antradienį žurnalistams pranešė šalies sostinės policijos atstovas.
 
„Nukentėjo apie 40 policininkų, daugumai jų nustatyti akių nudegimai. Vienas policininkas prarado sąmonę dėl smūgio į galvą“, – sakė pareigūnas.
Smulkiųjų verslininkų protesto akcija Kijeve. EPA-ELTA nuotr.
 
Informacijos apie nukentėjusius protestuotojus policija kol kas neturi. Bet, pasak mačiusiųjų, tokių yra.
 
Anksčiau antradienį verslininkai atnaujino protesto akciją Kijevo vyriausybiniame rajone. Jie, be kita ko, reikalauja atšaukti veiklos apribojimus, paskelbtus dėl karantino, taip pat panaikinti sprendimą dėl kasos aparatų įvedimo.  
 
Verslininkų protestai prasidėjo lapkričio 17 d., juos jau ne kartą lydėjo susirėmimai su policija. Iš pradžių verslininkai protestavo prieš vadinamąjį savaitgalio karantiną, taip pat reikalavo pakeisti finansinės atskaitomybės įstatymą.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.12.15; 16:13
Trumposios naujienos

Baltarusijos sostinėje sekmadienį vyksta didelė opozicijos demonstracija. EPA-ELTA nuotr.

Sekmadienį Baltarusijos sostinėje Minske vyksta daugiatūkstantinė opozicijos demonstracija. Žmonės ragina šalies vadovą Aliaksandrą Lukašenką atsistatydinti ir reikalauja demokratinių rinkimų, praneša portalas „tut.by“.
 
„Nugalėtojų prospekte protestuotojai specialiosios paskirties milicijos būrio OMON pareigūnams skandavo „gėda“ ir „tribunolas“, o A. Lukašenkai adresuota skanduotė „išeik“.
 
Tuo metu aikštėje priešais viešbutį „Planeta“ kalbas sakė Koordinacinės tarybos nariai.
 
Opozicijos lyderės Sviatlanos Cichanouskajos patikėtinė Olga Kovalkova teigė, kad Koordinacinė taryba vykdo S. Cichanouskajos programą – reikalauja paleisti politinius kalinius ir organizuoti naujus rinkimus.
 
Jos teigimu, A. Lukašenka turi atsistatydinti, kad atsinaujintų įmonių ir verslo darbas. O. Kovalkova pabrėžė, kad dauguma baltarusių reikalauja A. Lukašenkos pasitraukimo.
 
Kita Koordinacinės tarybos narė Marija Kolesnikova ragino žmones ir toliau viešai reikšti savo poziciją.
 
Tuo metu Pavelas Latuško pažymėjo, kad protestuotojai yra ne opozicija, nes jų – dauguma.
 
Koordinacinė taryba nusprendė inicijuoti visų Atstovų rūmų deputatų atšaukimą, kurie nereiškia savo nuomonės ir pozicijos dėl dabartinės situacijos Baltarusijoje.
 
Taip pat ketinama inicijuoti visų vietinių tarybų narių atšaukimą ir surengti referendumą dėl 1994 m. konstitucijos grąžinimo, kuri riboja prezidento kadencijų skaičių.
 
P. Latuško sakė, kad neturėtų būti grįžtama prie 1994 m. ekonomikos, o tik grąžinta Konstitucija, kurioje numatytas valdžios pasikeitimas.
Teisininkas Maksimas Znakas žmones informavo, kad Aukščiausiajam teismui įteiktas skundas, nes „per tris mėnesius įsitikinta, kad valstybė nesugeba vykdyti savo įstatymų“.
 
Jis drąsino žmones netylėti, jei jie patyrė smurtą ir nukentėjo. Anot jo, prieš pareigūnus, kurie žalojo žmones, turi būti pradėtos baudžiamosios bylos.
 
Tuo metu Minske milicija per garsiakalbius nurodė žmonėms išsivaikščioti, pastarieji tokius raginimus nušvilpė.
 
Be to, Minske užtvertos gatvės prie Nepriklausomybės rūmų – Baltarusijos prezidento rezidencijos. Prie jų pasitelktos vandens patrankos, OMON pareigūnai, kariuomenė ir milicija. Taip pat pastebėti šarvuočiai ir spygliuota viela.
 
Tarp protestuotojų ir saugumo tarnybų susirinkę muzikantai grojo dainas, o minia dainavo drauge. Po to žmonės pasuko atgal paminklo-obelisko link.
 
„Tut.by“ pranešė, kad pastebėti 6 šarvuočiai ir du sunkvežimiai su kareiviais, kurie važiavo Minsko centro link.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.24; 08:00
Aktualijos

Rusijos ambasada Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Penktadienį prie Rusijos ambasados, Boriso Nemcovo skvere, rengiama akcija, skirta galimai neteisėtiems Baltarusijos valdžios veiksmams pasmerkti. Organizatoriai kviečia dalyvius pareikšti nepritarimą tiek Astravo atominės elektrinės statyboms, tiek neskaidriems Baltarusijos prezidento rinkimams.
 
„Kviečiame visus susirinkti rugpjūčio 7 d. – Rusijos ir Sakartvelo karo pradžios dieną bei pirmojo autoritarų atominio projekto reaktoriaus paleidimo išvakarėse – ir pareikšti priešinimąsi represyvioms ir žeminančioms abiejų valstybių vadovų politikoms bei paramą Baltarusijos, Rusijos, Gruzijos, Ukrainos ir kitoms tautoms, kurios tapo jų aukomis“, – teigiama kvietime.
 
Anot organizatorių, Astravo AE projektas yra ekologiškai ir geopolitiškai pavojingas tiek Lietuvai, tiek patiems Baltarusijos piliečiams, kurie šiuo metu tūkstančiais žygiuoja miestų aikštėse, kovoja už sąžiningus ir skaidrius rinkimus bei savo teisę balsuoti.
Priešais Rusijos ambasadą atidarytas B. Nemcovo skveras. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
 
„Baltarusijos prezidentas, laikydamas save „suvereniteto garantu“, ir toliau padeda Vladimiro Putino režimui bei jo atominiam projektui, tuo pačiu persekiodamas, smurtaudamas, kalindamas ir kankindamas savo piliečius. Astravo AE – Rusijai priklausančios įmonės „Rosatom“ projekto – pirmąjį reaktorių planuojama paleisti dar iki Baltarusijos prezidento rinkimų kampanijos pabaigos, kuri jau pasižymėjo daugybe represijų, sulaikymų, piliečių bauginimo ir smurto prieš juos“, – rašoma kvietime.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.08.07; 08:30
Trumposios naujienos

Juodkalnijos premjeras Duškas Markovičius penktadienį pareiškė, kad Belgrade per protesto akciją prieš Juodkalnijoje priimtą religinių bendruomenių įstatymą buvo užpulta šalies ambasada Serbijoje, praneša „RIA Novosti“.
 
Juodkalnijos Skupščina (parlamentas) gruodžio mėnesį valdančiosios koalicijos balsų dauguma priėmė prieštaringai vertinamą įstatymą „Dėl tikėjimo ir įsitikinimų laisvės ir religinių bendruomenių teisinės padėties“. Po muštynių posėdžių salėje policija sulaikė visus opozicinio Demokratinio fronto deputatus. Valdančiosios Demokratinės socialistų partijos lyderis ir šalies prezidentas Milas Džukanovičius pasirašė ginčus keliantį įstatymą. Juodkalnijos miestuose kasdien vyksta protesto akcijos prieš šį įstatymą.
 
Nors 2006 metais Juodkalnija atsiskyrė nuo Serbijos, septyni iš 10 Juodkalnijos gyventojų tebėra ištikimi Serbijos stačiatikių bažnyčiai, kuri teigia, kad įstatymu siekiama susilpninti jos įtaką.
 
Ketvirtadienio vakarą tūkstančiai klubo „Crvena Zvezda“ aistruolių surengė eitynes centrinėmis Belgrado gatvėmis ir susirinko prie Juodkalnijos ambasados pareikšti protesto prieš šį įstatymą. Atstovybės duomenimis, jie mėgino sudeginti Juodkalnijos nacionalinę vėliavą.
 
„Naktį Belgrade įvyko dar vienas necivilizuotas išpuolis prieš Juodkalnijos ambasadą ir šalies vėliavą. Stebina Serbijos valdžios požiūris. Juodkalnijai vėl iškilo iššūkis apginti savo nepriklausomybę ir laisvę“, – parašė D. Markovičius tviteryje.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.04; 05:50
Aktualijos

Trečiadienį vyks Lietuvos vežėjų protesto akcija, kuria siekiama atkreipti dėmesį į valdžios sprendimus.
 
Akcijos, kuri prasidės 11 val., metu krovininių automobilių vilkstinė, lydima policijos ekipažų, nedideliu greičiu suks ratus po Vilniaus centrą.
 
Numatoma, kad automobilių vilkstinė judės Gedimino prospektu pro Seimą, ministerijas ir Vyriausybę, taip pat važiuos A. Goštauto gatve. Sunkiasvorės transporto priemonės bus paruoštos inscenizuojant Lietuvos transporto sektoriaus laidotuves.
 
„Iš anksto atsiprašome vilniečių vairuotojų ir viešojo transporto keleivių, jeigu organizuojama akcija sukels laikinų nepatogumų dėl eismo. Tačiau mums, smulkaus verslo atstovams, tai paskutinė proga atkreipti valdžios dėmesį atsikvošėti ir atšaukti sprendimus, kurie paprasčiausiai palaidos smulkiuosius vežėjus“, – sako „Linavos“ asociacijos generalinis sekretorius Mečislavas Atroškevičius.
 
Vežėjai tokios akcijos nusprendė imtis po to, kai Vyriausybė priėmė sprendimą vairuotojų algų koeficientą padidinti nuo 1,3 iki 1,65. Anot „Linavos“, toks sprendimas Lietuvoje buvo padarytas tuo pačiu metu, kai ES atlieka procedūras, po kurių bus priimtas Mobilumo paketas.
 
Siekdami iki galo išnaudoti konstruktyvaus dialogo galimybes su valstybės institucijomis, „Linavos“ vežėjai jau buvo atšaukę lapkričio 20 d. planuotą protesto akciją prie Seimo rūmų. Vietoje šios protesto akcijos valdžios institucijoms buvo įteikta deklaracija, kurią pasirašė 279 Lietuvos vežėjų įmonės.
 
Kaip ELTA jau rašė, antradienį šimtai ūkininkų su traktoriais protestuodami išvažiavo į šalies kelius.
 
Pirmoji ūkininkų protesto akcijos dalis „Žaliasis kryžius“ vyksta nuo lapkričio pradžios. Ūkininkai savo laukuose stato žalius kryžius, kurie, anot akcijos rengėjų, simbolizuoja ne tik derlingą dirvožemį, sveiką aplinką, sveiką ir skanų maistą, bet ir atspindi Lietuvos žemdirbių diskriminaciją ES, žemdirbių supriešinimą su visuomene.
 
Kryžių statymu taip pat protestuojama prieš žemdirbio vardo menkinimą ir jo amato žlugdymą.
 
Nesulaukę valdžios reakcijos į protestą, gruodžio pradžioje visos Lietuvos ūkininkai ketina traktoriais keliauti į Vilnių.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.11.27; 07:13