Tvora išvirtusi. Slaptai.lt nuotr.
Praėjusią savaitę pranešta, kad Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) šalyje sulaikė dar vieną Rusijos kariuomenės dezertyrą Ivaną Koroliovą. Panašus atvejis fiksuotas dar liepą, kai Lietuvoje sulaikytas kitas Rusijos pilietis – buvęs oro pajėgų pilotas Dmitrijus Mišovas. Tačiau kitaip nei tada, šį sykį atsakingos šalies tarnybos detalios informacijos apie I. Koroliovą, jo atvykimo aplinkybes bei teisinį statusą kol kas neteikia.
Seimo nariai susiklosčiusią situaciją vertina nevienareikšmiškai. Dalis parlamentarų nėra linkę sureikšminti to, kad šalyje fiksuojamas jau antras panašus incidentas, ir nurodo, kad pasitiki tarnybų darbu. Tačiau Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjunga (LVŽS) tvirtina, kad pastarieji atvejai rodo sistemines sparagas.
Visgi, visi Eltos kalbinti politikai vieningai sutaria, kad į situaciją reikia žiūrėti rimtai – pasak parlamentarų, neatmestina, kad tokie atvykėliai gali būti Maskvos ar Minsko provokacijų dalis.
Institucijos teikia ribotą informaciją apie sulaikytą Rusijos pilietį
Eltai pasiteiravus Valstybės sienos apsaugos tarnybos (VSAT) apie sulaikytą Rusijos pilietį – ar, kaip skelbta ir anksčiau, jis vis dar apgyvendinta Pabradės Užsieniečių registracijos centre ir ar tarnyba išsiaiškino, kokiu būdu jis atvyko į Lietuvą – tarnyba pateikė jau anksčiau viešojoje erdvėje buvusią informaciją.
„Asmuo apie kurį teiraujatės (…) yra pateikęs prieglobsčio prašymą, jo svarstymo metu jokios informacijos pateikti negalime“, – teigiama VSAT komentare, kurį raštu Eltai pateikė tarnybos Komunikacijos skyriaus vedėja Lina Laurinaitytė-Grigienė.
VSAT nurodo negalintys patvirtinti, ar I. Koroliovas priklauso kokioms nors kariuomenės struktūroms. Be to, pasak VSAT atstovės, platesnius komentarus galėtų pateikti Migracijos departamentas.
Tačiau šis savo ruožtu teigia, kad detalių apie individualius asmenų prieglobsčio prašymus ir jų svarstymo procesus negali suteikti.
„Informacijos apie konkrečių asmenų prieglobsčio bylas ir jų nagrinėjimo eigą Migracijos departamentas neteikia“, – Eltai teigė Migracijos departamento vyriausiasis patarėjas Rokas Pukinskas.
A. Ažubalis: man atrodo, kad nereikia mušti pavojaus varpų
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) narys Audronius Ažubalis nėra linkęs sureikšminti fakto, kad į Lietuvą pateko jau antras Rusijos kariuomenės dezertyras. Politikas tvirtina, kad pasitiki institucijų darbu.
Tvora spygliuota. Slaptai.lt nuotr.
„Nenoriu pasirodyti nerūpestingu, bet iš tikro du ar trys atvejai yra iš pirmo žvilgsnio banalūs. Man atrodo, kad nereikia mušti pavojaus varpų“, – Eltai komentavo A. Ažubalis.
Visgi, A. Ažubalis pažymėjo, kad šalies institucijoms nederėtų „nuvertinti kitos pusės“ – konservatoriaus teigimu, gali būti, kad šis incidentas yra susijęs su Maskvos slaptųjų tarnybų veikla.
„Kiekvienas atvejis yra individualus. Bet jeigu būti įtariam (o šiais laikais toks budrumas ir įtarumas yra reikalingas kiekvienu panašiu atveju), įsivaizduokime patį nemaloniausią scenarijų – kad tai yra ne pabėgėlis, bet tai bandymas kažką padaryti, infiltruoti ir pan. Tokiu atveju, manau, jie randa būdus su Rusijos ar Baltarusijos specialiosiomis tarnybomis, kaip patekti ir taip, kad nesukeltų mūsų pasieniečiams įtarimo“, – samprotavo Seimo narys.
„Manau reikia žiūrėti, atskirai nagrinėti – ar tai buvo aplaidumas, ar tai buvo puikiai sufalsifikuoti dokumentai, nekėlę jokio įtarimo“, – svarstė A. Ažubalis, kol kas nedarydamas išvadų apie atsakingų įstaigų darbą.
A. Mazuronis yra linkęs pasitikėti tarnybų darbu, tačiau į situaciją ragina žvelgti „pro padidinamąjį stiklą“
Konservatoriui antrino ir Darbo partijos pirmininkas Andrius Mazuronis. Nors pripažino, kad kol kas viešojoje erdvėje matoma informacija yra miglota, jis neabejoja, kad tarnybos tinkamai atlieka savo darbą ir šiuo metu vertina visas grėsmes, susijusias su Rusijos dezertyro atvykimu į šalį.
„Reikia labai atsargiai vertinti visus tokius asmenis ir jų norus čia atvykti. Tikiu, kad tarnybos tą ir daro. Sudėtinga komentuoti, turint omenyje, kad viešumoje mažai informacijos. Nežinau, ar tam nėra pagrindo – gal daro kažkokius veiksmus, gal kas vyksta, kad tik ribotą kiekį gali komentarų pateikti“, – Eltai sakė A. Mazuronis. Lietuvos valstybės siena. Slaptai.lt nuotr.
„Aš visada esu linkęs pasitikėti mūsų institucijomis, jeigu nėra faktų, kurie sako priešingai. Kol nėra aišku, kas ir kaip vyko. Faktas tik, kad sulaikė“, – nurodė parlamento opozicijos atstovas.
Tačiau jis, kaip ir A. Ažubalis, mano, kad tai gali būti ir tam tikra priešiškų valstybių provokacija.
„Negalime atmesti (tokio scenarijaus – ELTA). Labai įtartinai atrodo, kad Rusijos kariškiai bėgtų į Lietuvą, o ne kažkur kitur. Jeigu intuityviai paklaustumėte, be jokių faktų, tai man atrodo pavojinga situacija ir ją reikia vertinti labai atidžiai, nepasitikėti tuo, kad žmogus esą bėga nuo karinio režimo ar karinės vadovybės, represijų ar įsakymų, kuriuos jis laiko netinkamais“, – dėstė parlamentaras.
„Labai skeptiškas esu tokių bėglių atžvilgiu. Man atrodo, reikia žiūrėti per padidinamąjį stiklą ir jokiu būdu nepasitikėti tuo, ką girdime iš to žmogaus – reikia viską tikrinti pagal faktinę medžiagą“, – pabrėžė A. Mazuronis.
Be to, politikas svarstė, kad šį bei anksčiau liepos mėnesį fiksuotą atvejį, kai į šalį atvyko buvęs Rusijos kariuomenės pilotas, vertėtų aptarti Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete (NSGK).
D. Gaižauskas: šis atvejis parodo, kad patekti į Lietuvą yra įmanoma ir nesudėtinga
Tačiau kitas NSGK narys, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) atstovas Dainius Gaižauskas laikosi priešingos nuomonės. Politikas tikino sužinojęs apie dar vieną šalyje sulaikytą rusų dezertyrą tik iš žiniasklaidos. Todėl parlamentaras stebėjosi, kodėl atsakingos tarnybos ir ministerijos aiškiai nekomunikuoja apie praėjusią savaitę fiksuotą incidentą.
„Niekas neinformuoja ir komunikacijos nėra. Ką tai rodo? Šis atvejis parodo, kad patekimas į Lietuvą yra įmanomas ir yra visai nesudėtingas. Ir net nepastebės – nei Valstybės saugumo departamentas, nei kitos mūsų tarnybos. Tai faktas“, – konstatavo D. Gaižauskas.
„Grėsmės, kai kalbam apie „Wagner“ teroristus, yra realios. Realios ne ta prasme, kad jie maršu pas mus eis. Bet mes žinome, kad gali būti teroristinės atakos, diversijos ir panašiai. Jie gali pas mus patekti nematomai – net nepastebėsime, nepajusime. Dėl to visi maksimaliai turi būti mobilizuoti. Ką tai reiškia? Tai reiškia, kad visos tarnybos turi dirbti išvien, padidinto pavojaus režimu“, – komentavo jis.
Kaip ir kiti Eltos kalbinti politikai, D. Gaižauskas taip pat neabejoja pasienio ir migracijos tarnybų parengtimi sulaikyti neteisėtai į šalį patekusius asmenis. Tačiau „valstietis“ beda pirštu į politinę vadovybę – jo manymu, Vidaus reikalų ministerija (VRM) tinkamai nekoordinuoja tarnybų darbo.
„Visiškas nekompetencijos ir nesugebėjimo demonstravimas iš dabartinės vadovybės – jie nesiorientuoja, kas vyksta. (…) Ministrų pareiga pasirengti pačioms sudėtingiausioms situacijoms, būti pasirengimo režime ir apie tai komunikuoti – kiek jie gali“, – pabrėžė jis.
Todėl kaip ir A. Mazuronis, D. Gaižauskas tvirtina kelsiąs klausimą dėl to, kaip Rusijos kariai atvyksta į Lietuvą, artimiausiame NSGK posėdyje.
„Jeigu dezertyras pagautas – tai kiek nepagautų? Pro kur prabėgo? Išties ar galime jaustis saugūs?“ – kėlė klausimą D. Gaižauskas.
ELTA primena, kad praėjusį ketvirtadienį sulaikytas į Lietuvą atvykęs 26-erių Rusijos kariuomenės dezertyras Ivanas Koroliovas. Apie tai pirmoji pranešė TV3 televizija.
Spyna. Slaptai.lt nuotr.
Nurodoma, kad Rusijos pilietis ketvirtadienio rytą buvo sulaikytas sostinės autobusų stotyje ir nugabentas į Lavoriškių pasienio punktą. Vėliau I. Koroliov perkeltas į Pabradės Užsieniečių registracijos centrą ir oficialiai pasiprašė prieglobsčio Lietuvoje.
Valstybės sienos apsaugos tarnyba (VSAT) kol kas aiškinasi dezertyro atvykimo į Lietuvą aplinkybes ir tiksliai neįvardija, ar I. Koroliov į šalį atvyko neteisėtai kirtęs valstybės sieną, ar per kitas Šengeno valstybes.
Birželį fiksuotas panašus atvejis, kai į Lietuvą atvyko Rusijos oro pajėgų pilotas leitenantas Dmitrijus Mišovas. Rusijos pilotas kreipėsi į Migracijos departamentą dėl prieglobsčio, jo prašymas buvo užregistruotas.
Iš pradžių pilotas buvo sulaikytas, tačiau vėliau gavo leidimą apsigyventi pasirinktoje gyvenamojoje vietoje. Šiuo metu jis nebėra pasieniečių priežiūroje ir gali laisvai judėti šalies teritorijoje.
Kaukės. Vytauto Visocko nuotr.
Tarp dokumentų, kurie rasti kratų „Wagner“ grupės būstinėje Sankt Peterburge metu, buvo medžiagos, turinčios informacinės atakos prieš Lietuvą pėdsaką, skelbia Valstybės saugumo departamentas (VSD).
„Per kratas, kurias Rusijos teisėsauga savaitgalį atliko šios privačios karinės kompanijos biure po jos savininko ir vadovo Jevgenijaus Prigožino maišto, rasti keletas jo pasų, išduotų svetima pavarde. Tarp dokumentų buvo ir pasas, išduotas Jevgenijaus Prigožino antrininkui, kuris 2020 metais buvo panaudotas informaciniam išpuoliui prieš Lietuvą surengti“, – trečiadienį pranešta departamento „Facebook“ paskyroje.
VSD primena, kad prieš trejus metus J. Prigožino vardas buvo panaudotas prieš Lietuvą nukreiptoje melagienoje su vienu tikru faktu – 2020 m. pradžioje į Vilniaus oro uostą atskraidintas J. Prigožinui priklausantis orlaivis „Hawker 800“.
„Tuo pačiu metu reisiniu lėktuvu į Lietuvą du kartus atvyko asmuo, turintis Jevgenijaus Prigožino vardu išduotą Rusijos Federacijos piliečio pasą, veido bruožais primenantis patį J. Prigožiną, bet tai nebuvo šis Kremliaus režimui tuomet labai artimas oligarchas. J. Prigožino antrininko turėtame pase nurodyta gimimo data buvo tokia pati, kaip ir paties oligarcho – 1961 m. birželio 1 diena“, – skelbia VSD.
Kaip rašyta Grėsmių nacionaliniam saugumui vertinime, pirmą kartą J. Prigožino antrininkas iš Rusijos į Vilnių reguliariuoju skrydžiu atskrido 2020 m. vasario 13 dieną. Iš oro uosto jis nuvyko prie Susisiekimo ministerijos pastato, nusifotografavo ir grįžęs į oro uostą reguliariuoju skrydžiu išvyko atgal į Rusiją, Lietuvos teritorijoje jis praleido tik penkias su puse valandos. 2020 m. vasario 26 d. reguliariuoju skrydžiu J. Prigožino antrininkas į Lietuvą atskrido antrą kartą. Jis nusifotografavo prie Seimo, Lietuvos nacionalinio muziejaus ir Valdovų rūmų ir 2020 m. vasario 27 d. traukiniu išvyko į Baltarusiją, nors turėjo lėktuvo bilietą tos pačios dienos skrydžiui. Kaukės. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Tuo metu Rusijos bulvarinių naujienų portalas sobesednik.ru paskelbė tikrovės neatitinkančius teiginius, kad 2020 m. vasario 10 d. lėktuvu „Hawker 800“ į Lietuvą tariamai atvyko oligarchas J. Prigožinas ir su aukštas pareigas užimančiu Susisiekimo ministerijos atstovu aptarė informacinių technologijų projektus Lietuvoje. Antrasis sobesednik.ru straipsnis skelbė, kad J. Prigožinas dar kartą atvyko į Vilnių ir lankėsi Seime, nes, nepaisant jam taikomų sankcijų, turi galimybę keliauti po Europos Sąjungą.
„Įspūdžiui sustiprinti straipsniai buvo iliustruoti J. Prigožino antrininko nuotraukomis prie Lietuvos valstybės institucijų. Apie tariamus J. Prigožino vizitus Vilniuje pranešė ir kiti Rusijos interneto portalai, papildydami melagingą istoriją naujomis nebūtomis detalėmis: J. Prigožinas neva susitiko ne tik su įtakingais valstybės tarnautojais, bet ir su Lietuvos verslo įmonių vadovais“, – aiškino VSD.
Iš tiesų, tvirtina departamentas, J. Prigožino antrininkas Vilniuje nesusitiko nė su vienu Rusijos portalų publikacijose minėtu Lietuvos valdžios ar verslo atstovu. VSD mano, kad šia provokacija siekta rasti patekimo į Šengeno erdvę pažeidimų, kurstyti Lietuvos visuomenės ir NATO bei ES valstybių nepasitikėjimą Lietuvos institucijomis ir jų gebėjimu užtikrinti tarptautinių ribojamų priemonių įgyvendinimą.
Trys kaukės. Slaptai.lt foto
„Nepaisant vykdytojų pastangų ir resursų, informacinis išpuolis nebuvo sėkmingas, melagingą informaciją publikavo tik nedideli bulvariniai Rusijos portalai, jis nesukėlė rezonanso nei Lietuvoje, nei kitose NATO bei ES valstybėse“, – patikino VSD.
Lietuvos žvalgybos vertinimu, dokumentas, rastas „Wagner“ būstinėje, patvirtina, kad šią informacinę ataką vykdė J.Prigožino kontroliuojami subjektai, neatmestina – drauge su Rusijos režimo slaptosiomis tarnybomis.
VSD stebi ir vertina potencialius saugumo situacijos regione pokyčius, susijusius su galimu J.Prigožino ir „Wagner“ samdinių persikėlimu į kaimyninę Baltarusiją, ir nuolat teikia aktualią informaciją sprendimų priėmėjams.
Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tbilisis, gegužės 8 d. (Ukrinform-ELTA). Po incidento, kai nenustatytas asmuo nuplėšė Ukrainos vėliavą nuo stiebo Sakartvelo sostinės Tbilisio centriniame parke, Ukrainos ambasada pareikalavo ištirti incidentą, pranešė portalas „Georgia Online“.
Atitinkamą vaizdo įrašą išplatino televizijos kanalas „Mtavari TV“. Pasak kanalo, vėliavą nuplėšęs asmuo pats paskelbė vaizdo įrašą socialiniuose tinkluose, tačiau vėliau jo paskyra tapo neprieinama. Pasak „Mtavari“, kaltininkas yra prorusiškos organizacijos „Konservatyvusis judėjimas“/ „Alt-Info“ rėmėjas.
Ukrainos laikinasis reikalų patikėtinis Sakartvele Andrijus Kasjanovas incidentą pavadino „nepriimtinu“.
„Situacija, susijusi su mūsų ukrainietiškų simbolių niokojimu, yra absoliučiai nepriimtina. Apie tai informavome Ukrainos užsienio reikalų ministeriją ir bendradarbiausime su Sakartvelo teisėsaugos institucijomis, kad incidentas būtų ištirtas, o kaltieji patraukti baudžiamojon atsakomybėn pagal Sakartvelo įstatymus“, – sakė A. Kasjanovas. Tbilisio skveras. Vilnius. Slaptai.lt nuotr.
Nuo 2022 metų sausio Sakartvele įsigaliojo įstatymas, kuris numato 1 000 larių (apie 365 eurų) baudą už valstybės, su kuria šalis palaiko diplomatinius santykius, vėliavos ar herbo išniekinimą.
Opozicinės partijos „Lelo“ lyderis Mamuka Chazaradzė sakė, kad vėliavos nuplėšimas yra provokacija, nukreipta prieš kartvelų ir ukrainiečių tautų brolybę.
„Tokie veiksmai yra Rusijos propaganda Sakartvele, ir apskritai „Alt-Info“ ir jos ideologija turėtų būti uždrausta. Nepriimtina, kad mūsų šalyje yra jėgų, kurios atstovauja šalies, okupavusios 20 proc. Sakartvelo teritorijos, interesams“, – sakė M. Chazaradzė.
Sakartvelo vidaus reikalų ministerija kol kas nepateikė jokių komentarų šiuo klausimu.
Rusijos naikintuvas. EPA – ELTA nuotr.
Bukareštas, gegužės 7 d. (AFP-ELTA). Rusijos naikintuvas virš Juodosios jūros perėmė Lenkijos orlaivį, vykdžiusį įprastą patruliavimo misiją. Tai šeštadienį pranešė Rumunijos gynybos ministerija.
Remiantis išplatintu pranešimu, incidentas įvyko penktadienį. Lenkijos pasieniečių lėktuvas drauge su Rumunijos pasienio policija patruliavo pagal Europos sienų ir pakrančių apsaugos agentūros „Frontex“ įgaliojimus, kai Rusijos naikintuvas „Sukhoi-35“ pradėjo vykdyti „agresyvius ir pavojingus manevrus“. Kaip teigiama, Rumunijos ir Ispanijos orlaiviai iš NATO buvo sulaukę išankstinio įspėjamojo pranešimo, tačiau lenkų lėktuvo įgula saugiai pasiekė žemės paviršių.
Pranešime nurodoma, kad incidentas įvyko tarptautinėje oro erdvėje virš Juodosios jūros, už maždaug 60 kilometrų į rytus nuo Rumunijos oro erdvės. Ministerija pabrėžė, kad tai yra dar vienas įrodymas, liudijantis „provokuojančią“ Rusijos Federacijos elgseną Juodojoje jūroje.
„Frontex“ ir Lenkijos pasieniečiai incidento nekomentavo. Pastarieji tvirtino, kad sekmadienį išplatins nuosavą pranešimą.
Rusų perimtas Lenkijos lėktuvas Rumunijoje dislokuotas nuo balandžio 19 d. Jis yra dalis Rumunijos organizuojamos „Frontex“ misijos, kurioje taip pat dalyvauja Ispanija ir Švedija.
Armėnija nesikeičia. Nepaisant akivaizdžios tiesos, jog Karabachas – tai Azerbaidžano teritorija, Armėnija griebiasi pačių įvairiausių gudrybių, tuo pačiu – ir bjaurių gudrybių, kad tik ilgiau užtruktų Karabacho regiono grįžimas tikriesiems šeimininkams. Lietuviškai tariant, skęstantysis griebiasi šiaudo.
Štai tik keletas paskutiniųjų Jerevano akibrokštų, kurie nedaro garbės Armėnijai.
Išniekino vėliavą
Europos sunkiosios atletikos čempionate armėnai išniekino Azerbaidžano valstybinę vėliavą. Nutiko, remiantis filmuotais kadrais, štai taip: kai į salę oficialaus iškilmingo atidarymo metu buvo įnešta Azerbaidžano vėliava, vienas armėnas pribėgo prie vėliavą nešusiojo, išplėšė vėliavą iš rankų ir spruko į užkulisius. Po kelių sekundžių apsauga grąžino į sceną Azerbaidžano valstybės simbolį – vėliavą. Jau nustatytas ir barbaras, kuris viešo europietiško sporto renginio metu surengė antiazerbaidžanietišką provokaciją. Pasirodo, tai buvo oficialiai akredituotas asmuo.
Po šio incidento Azerbaidžanas atšaukė savo sportininkus iš čempionato. Oficialiame pranešime teigiama, jog sąžiningos sporto varžybos neįmanomos šalyje, kuri patalogiškai nekenčia savo kaimynės.
Apšaudė karinį postą
Balandžio 11-ąją karinės Armėnijos pajėgos apšaudė Azerbaidžano karius Lačino rajone. Incidento metu žuvo trys azerbaidžaniečių kariai ir keturi armėnų kariai.
Lačinas. Dialog.UA. Twitter com
Kodėl Jerevanas pradėjo šaudyti? Esama kelių priežasčių. Armėnijos pajėgos desperatiškai siekia užimti keletą strategiškai svarbių teritorijų – trokšta savo žinioje išlaikyti bent keletą Karabacho teritorijų. Armėnijai dar svarbu apsimesti kankine (neva ne ji pirmoji pliekė iš sunkiųjų pabūklų), kad jos sponsoriai ir lobistai Vakaruose turėtų progų „kaltinti Baku nebūtomis nuodėmėmis“. Dar Armėnija tikisi sulaukti pagalbos iš Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos KSSO, kuriai priklauso, beje, Rusija ir Baltarusija.
Beje, Armėnija į Azerbaidžano karių postą pliekė iš Indijos įsigytomis 155 mm haubicomis (pirktos haubicos 2022-aisiais už 150 milijonų dolerių). Įsidėmėtina, kad Armėnija atakuoja azerbaidžanietiškus postus ir iranietiškais dronais Shahed 136.
Sumušė karo belaisvį
Azerbaidžaniečių karo belaisvį žiauriai sumušė
Balandžio 14-ąją buvo pranešta, kad Nachičevanės regione Šachbuzo rajone dėl tamsos ir prastų oro sąlygų į Armėnijos teritoriją netyčia nuklydo du Azerbaidžano kariai. Jie neturėjo ginklų. Tai – Babirovas Agšinas Gabilis ir Achundovas Guseinas Achlimanas.
Armėnijos specialiosios tarnybos juos sulaikė. Viešumoje pasirodžiusios nuotraukos byloja, kad vienas iš jų buvo žiauriai sumuštas. Taip tvirtina Azerbaidžano karinės struktūros.
Armėnija kol kas nepateikė savo versijos. Vakarų diplomatai, reziduojantys Azerbaidžane, tvirtina, jog žiaurus elgesys su nelaisvėn patekusiais kariais, – nepriimtinas civilizuotame pasaulyje.
NATO vadovas Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, birželio 16 d. (ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas pareiškė, kad ilgametė Aljanso parama Ukrainai nėra provokacija, o atsakomybė už karą tenka tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui ir jo režimui.
Kaip praneša portalas „eurointegration.com.ua“, taip jis reagavo į popiežiaus Pranciškaus žodžius, kad esą karas Ukrainoje „iš dalies buvo išprovokuotas“.
„NATO – gynybinis aljansas, o karas Ukrainoje – tai prezidento Putino karas, jis nusprendė pradėti šį karą prieš nepriklausomą ir suverenią tautą“, – sakė J. Stoltenbergas.
Anot jo, NATO daugelį metų remia Ukrainą, rengia mokymus, padeda šalies ginkluotosioms pajėgoms įranga. Popiežius Pranciškus. EPA-ELTA nuotr.
„Tai niekam nekelia pavojaus, nėra provokacija, ir mes tai tęsime. Atsakomybė už žiaurią agresiją prieš nepriklausomą Ukrainą tenka Putinui ir jo režimui“, – pabrėžė NATO generalinis sekretorius.
Portalas primena, jog popiežius Pranciškus pasmerkė žiaurų Rusijos karą Ukrainoje, bet taip pat pareiškė, kad situacija nėra vien juoda ar balta ir kad karas „galbūt tam tikra prasme buvo išprovokuotas“.
Provokacija
Vašingtonas, vasario 3 d. (AFP-ELTA). Pentagonas ketvirtadienį pareiškė turįs įrodymų apie Maskvos planą nufilmuoti netikrą ukrainiečių išpuolį prieš rusus, siekiant pateisinti tikrą Rusijos puolimą prieš kaimyninę valstybę.
„Turime informacijos, kad rusai greičiausiai norės sufabrikuoti pretekstą invazijai“, – sakė Pentagono atstovas Johnas Kirby.
„Manome, kad Rusija sukurs labai vaizdingą propagandinį vaizdo įrašą, kuriame būtų matyti lavonai, gedėtojus vaidinantys aktoriai ir suniokotų vietovių vaizdai, kad pateisintų įsiveržimą į Ukrainą“, – sakė jis žurnalistams.
Rusijos tankas. EPA – ELTA nuotr.
Kijevas, sausio 21 d. (ELTA). Rusija, pasak Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio, per galimą invaziją gali mėginti užimti milijoninį Charkovo miestą, praneša agentūra „Reuters“.
Kalbant realiai, kaimyninė šalis, jei nuspręs didinti eskalaciją, „tai darys teritorijose, kuriose istoriškai yra daug žmonių, turinčių giminystės ryšių su Rusija“, sakė V. Zelenskis penktadienį laikraščiui „The Washington Post“. „Ukrainos vyriausybės kontroliuojamas Charkovas gali būti užimtas“, – teigė jis. Rusijai esą reikės dingsties. “Jie sakys, kad nori apsaugoti rusakalbius gyventojus“, – teigė prezidentas. Miesto užėmimas, anot jo, būtų „plataus masto karo“ pradžia.
Pramoninis Charkovo miestas yra Ukrainos šiaurės rytuose ir turi 1,4 mln. gyventojų. Rusija prie netoli esančios sienos yra sutelkusi apie 100 000 karių.
Maskva atmeta Vakarų būgštavimus dėl galimos invazijos į Ukrainą.
Rusijos propaganda
Vašingtonas, sausio 14 d. (AFP-ELTA). Rusija pasiuntė į vietą operatyvininkus, apmokytus dirbti su sprogmenimis, kad jie atliktų „klaidinančią“ operaciją ir sukurtų dingstį įsiveržti į Ukrainą, penktadienį pranešė vienas JAV pareigūnas.
„Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę atlikti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
Jungtinės Valstijos paskelbė žvalgybos duomenis kitą dieną, kai patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Jake’as Sullivanas pareiškė, jog Rusija, sutelkusi dešimtis tūkstančių karių prie Ukrainos sienos, „rengiasi tam, kad galėtų griebtis suklastotos dingsties invazijai“.
JAV pareigūnas, sutikęs kalbėti tik anonimiškai, sakė, kad Rusija gali pradėti operacijas „likus kelioms savaitėms“ iki karinio įsiveržimo, galinčio prasidėti nuo sausio vidurio iki vasario vidurio. „Turime informacijos, rodančios, kad Rusija jau iš anksto parengė operatyvininkų grupę vykdyti apgaulingą operaciją Rytų Ukrainoje, – sakė pareigūnas. – Operatyvininkai mokomi kariauti mieste ir naudoti sprogmenis, kad atliktų sabotažo veiksmus prieš pačiai Rusijai pavaldžias pajėgas“.
Pareigūnas sakė, kad Rusija tuo pat metu suaktyvino dezinformacijos kampaniją socialinėje žiniasklaidoje, įskaitant įrašus, kuriuose Ukraina kaltinama teisių pažeidimais, o Vakarai – įtampos provokavimu. Užrašas skelbia: „Ten, kur Rusijos kariuomenė – ten karas. Rusijos kareivi, grįžk namo”
„Mūsų informacija taip pat rodo, kad Rusijos įtakos veikėjai jau pradeda fabrikuoti Ukrainos provokacijas valstybinėje ir socialinėje žiniasklaidoje, kad pateisintų Rusijos intervenciją ir pasėtų susiskaldymą Ukrainoje“, – sakė pareigūnas.
JAV ne kartą kaltino Rusiją skleidžiant sąmokslo teorijas ir dezinformaciją socialiniuose tinkluose. JAV pareigūnas sakė, kad Maskvos naratyvų apie Ukrainą rusų kalba skaičius socialiniuose tinkluose gruodį šoktelėjo 200 procentų iki beveik 3500 įrašų per dieną.
J. Sullivanas per susitikimą su žurnalistais sakė, kad panašią taktiką Rusija naudojo 2014 metais, kai užgrobė Krymą ir parėmė separatistus Rytų Ukrainoje. „Mes matėme šį scenarijų 2014 metais. Jie vėl rengia tą patį scenarijų“, – sakė J. Sullivanas.
Jungtinės Valstijos paskelbė duomenis apie apgaulės planus po savaitę trukusių derybų su Rusija siekiant sumažinti įtampą. Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis įsiveržimą į Ukrainą, bet reikalauja Vakarų saugumo garantijų, įskaitant pažadus neplėsti NATO į rytus.
J. Sullivanas ketvirtadienį pareiškė, kad Jungtinės Valstijos teikia pirmenybę diplomatijai, bet yra pasirengusios „ginti“ sąjungininkes ir taikyti Rusijai brangiai jai atsieisiančias ekonomines sankcijas, jei ji įsiverš.
Karabache vėl neramu
Baku, sausio 11 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžanas antradienį pranešė, kad vienas jo karių buvo Armėnijos pajėgų nužudytas per naujausią susirėmimą nestabiliame pasienio regione, kilusį po 2020 metų.
Kaukazo šalys 2020 metų pabaigoje susirėmė dėl ginčijamo Kalnų Karabacho regiono kontrolės, vos per kelias savaites žuvo daugiau nei 6 tūkst. žmonių.
Azerbaidžano gynybos ministerija nurodė, kad karys žuvo dėl Armėnijos karių „provokacijos“ ir kad „visa atsakomybė už įtampą tenka Armėnijos karinei ir politinei vadovybei“. Ministerija pareiškė, kad jos pajėgos „numalšino“ priešą po incidento pasienyje esančioje Kalbadžaro srityje. Rajonas yra vienas iš kelių, Armėnijos perduotų Azerbaidžanui pagal paskutinįjį paliaubų susitarimą.
Apie šią žūtį pranešta po Armėnijos remiamų separatistų Kalnų Karabache anksčiau šią savaitę pasigirdusių pareiškimų, kad Azerbaidžano pajėgos atidengė ugnį viename regiono kaime ir apgadino prie mokyklos stovėjusį automobilį. Kalnų Karabacho gynybos pareigūnai sakė, kad ginčijamame kalnuotame regione dislokuoti Rusijos taikdariai buvo įspėti apie apšaudymą, bet Azerbaidžano gynybos ministerija neigia, kad tokio apšaudymo būta.
Kalnų Karabacho armėnai atsiskyrė nuo Azerbaidžano, kai 1991 m. žlugo Sovietų Sąjunga, o kilęs karas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių. Konfliktas iš esmės buvo įšaldytas iki 2020 m. karo.
Armėnų karys
Baku, lapkričio 17 d. (AFP-ELTA). Azerbaidžano pareigūnai trečiadienį pranešė, kad septyni Azerbaidžano kariai žuvo per susirėmimus pasienyje su Armėnija netoli ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Antradienį tarp Armėnijos ir Azerbaidžano pajėgų įvyko didžiausi susirėmimai nuo praėjusių metų, kai atsinaujino karas dėl seniai ginčijamo Kalnų Karabacho regiono.
Šešias savaites trukęs konfliktas, nusinešęs daugiau kaip 6 500 žmonių gyvybių, baigėsi praėjusių metų lapkritį Rusijos tarpininkaujamu susitarimu, pagal kurį Armėnija pasitraukė iš dešimtmečius kontroliuotos teritorijos.
Antradienį prie bendros sienos tarp Kaukazo kaimynių įvykę susirėmimai sukėlė nuogąstavimų, kad teritorinis ginčas gali vėl paaštrėti.
„Septyni kariai žuvo, o dar 10 buvo sužeisti per antradienį Armėnijos išprovokuotus susirėmimus“, – nurodė šalies Gynybos ministerija, pridurdama, kad situacija pasienyje „iki antradienio vakaro stabilizavosi“.
Armėnijos gynybos ministerija pranešė, kad vienas armėnų karys žuvo, 13 pateko į Azerbaidžano pajėgų nelaisvę, o dar 24 kariai laikomi dingusiais be žinios.
Pasak jos, trečiadienio rytą „situacija rytiniame pasienio sektoriuje buvo palyginti rami ir laikomasi paliaubų susitarimo“.
Armėnijos ministras pirmininkas Nikolas Pašinianas antradienį apkaltino Azerbaidžaną „kėsinimusi į Armėnijos valstybingumą, suverenitetą ir nepriklausomybę“.
Baku pareiškė, kad Armėnija yra atsakinga už „didelio masto karinę provokaciją“.
Armėnija kreipėsi į sąjungininkę Rusiją prašydama karinės paramos pagal Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos (KSSO) paktą, kuris įpareigoja Maskvą ginti ją užsienio invazijos atveju.
Antradienio vakarą, tarpininkaujant Rusijos gynybos ministrui Sergejui Šoigu, buvo pasiektos paliaubos.
Europos Sąjunga, Prancūzija, Jungtinės Tautos ir JAV paragino abi puses deeskaluoti įtampą.
Kalnų Karabacho etniniai armėnų separatistai atsiskyrė nuo Azerbaidžano 1991 metais žlugus Sovietų Sąjungai, o po to kilęs konfliktas nusinešė apie 30 tūkst. gyvybių.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė teigia, kad Lietuvoje vyksta dvi gerai koordinuotos akcijos, tai protestas šalia Seimo ir neramumai Rūdninkų poligone, kur yra apgyvendinti neteisėti migrantai. Ministrės teigimu, riaušių prie Seimo metu buvo sulaikyti 5 ar 6 asmenys.
„Tai yra hibridinė ataka, ką mes matome. Ir tie procesai vyksta nelegalios migracijos kontekste, kai mūsų pajėgumai yra atvirai sukoncentruoti prie sienos, prie mūsų objektų apsaugos. (…) Tai gerai organizuota veikla, kuomet mes turime nukreipti savo pareigūnų pajėgas nuo kitų objektų“, – žurnalistams Seime trečiadienio naktį teigė A. Bilotaitė.
„Tai galima traktuoti vienareikšmiškai kaip gerai organizuotą procesą, nes šiuo metu mes matome dvi organizuotas akcijas: viena prieš Lietuvos Respublikos Seimą, kiti įvykiai, kurie vyko Rūdininkuose, rodo, kad tai yra organizuojama ir koordinuojama“, – pridūrė ji.
Vis tik ministrė atkreipė dėmesį, kad Rūdninkuose situacija šiuo metu yra stabilizuota. Jos teigimu, iš Rūdininkų poligono buvo pabėgę 20 migrantų, kurie, pasak ministrės, šiuo metu visi yra sulaikyti.
„Tie asmenys, kurie bandė pasišalinti iš teritorijos, jie sugrąžinti, pajėgos yra maksimaliai sustiprintos. Bet noriu pažymėti, kad tai, kas vyksta prie parlamento, kai mes turime savo pajėgas sutelkti iš visos Lietuvos, jas paimti iš kitų objektų, tai rodo kenkimą ir veikimą prieš valstybę“, – akcentavo ji.
A . Bilotaitė akcentuoja, kad Rūdninkuose neramumai vyksta dėl nepasitenkinimo gyvenimo sąlygomis.
„Jie nepatinkinti sąlygomis, jos ten nėra penkių žvaigždučių, kaip sakau. Tai yra bazinės sąlygos ir, matyt, tas nepasitenkinimas yra dėl to“, – sakė ji.
Politikės teigimu, riaušės prie Seimo yra gerai organizuotas veikimas prieš Lietuvos valstybę. Mitingas prieš planuojamus ribojimus nepasiskiepijusiems nuo COVID-19. Slaptai.lt nuotr.
„Tai, kas vyksta prie Lietuvos Respublikos Seimo, kai, sakyčiau, organizuotais veiksmais yra bandoma kelti tokią situaciją į aukščiausią lygmenį, kai mes turime sutelkti visas pajėgas tam, kad užtikrinti sklandų Seimo darbą“, – akcentavo ministrė.
„Šiandieną buvo ta diena, kai labai svarbūs nacionalinio saugumo klausimai buvo priiminėjami Lietuvos Respublikos Seime. Na ir tokios akcijos rodo, kad tai yra gerai organizuota ir veikiama sąmoningai prieš Lietuvos valstybę“, – taip pat pabrėžė ji.
Sulaikyti 5 ar 6 riaušėse prie Seimo dalyvavę asmenys
A. Bilotaitė taip pat atkreipia dėmesį, kad už riaušių organizavimą asmenims gresia atsakomybė.
„Yra inicijuotas ikiteisminis tyrimas dėl riaušių ir už tai gresia atsakomybė net iki 6 metų. Ir asmenys, kurie kurstė, kursto riaušes, turės už tai atsakyti“, – teigė A. Bilotaitė.
„Mano žiniomis, jau yra sulaikyti asmenys. Ir aš tikiuosi, kad rytoj gausime aiškią informaciją dėl konkrečių veiksmų iš policijos pusės, kurių bus imamais, nes to mes teisinėje valstybėje, demokratinėje valstybėje negalime toleruoti“, – pridūrė ji.
Ministrės žiniomis, šiuo metu policija sulaikė 5 ar 6 asmenis. Jos teigimu, daugiau informacijos paaiškės trečiadienio rytą.
„Visi asmenys, kurie naudoja jėgą, kurie pažeidžia įstatymus, inicijuoja, organizuoja riaušes, privalo mūsų šalyje atsakyti. Ir netoleruotina, kai yra imamasi tam tikrų smurto priemonių prieš policijos pareigūnus. Yra vienas pareigūnas sužeistas“, – sakė A. Bilotaitė.
„Tokie dalykai negali būti daromi. Suprantame, kad galima reikšti savo pilietinę nuomonę, išraišką sankcionuotais būdais, bet ne veikiant prieš teisinės valstybės principus“, – taip pat akcentavo ji.
A . Bilotaitės teigimu, malšinant riaušes prie Seimo buvo pasitelktos Policijos departamento ir Viešojo saugumo tarnybos pajėgos.
ELTA primena, kad nuo antradienio ryto prie Seimo besitęsiantis protestas prieš COVID-19 ribojimus peraugo į riaušes. Seimo įėjimus užblokavusius mitinguotojus nustūmė į įvykio vietą atvykusi riaušių policija. Vienas policininkas buvo sužeistas.
Prieš protestuotojus riaušių policijos pareigūnai panaudojo ašarines dujas, piktybiškiausiai nusiteikę protestuotojai buvo išvesti. Policijos pareigūnai susirinkusius mitingo dalyvius nustūmė nuo Seimo vartų, taip sudarydami galimybę iš Seimo išvykti parlamentarams.
Policijos automobiliai prie Seimo. Slaptai.lt nuotr.
Į įvykio vietą atvyko ir greitosios pagalbos automobiliai.
Vis tik protestuojanti minia ir toliau nuo Seimo nesitraukia, skanduoja „Gėda“, „Šimonytę lauk!“.
Kiek vėliau pareigūnai vėl ėmė stumti protestuojančią minią tolyn nuo Seimo, perspėjus protestuotojus buvo panaudotos ašarinės dujos.
Visgi protestuotojai ir toliau nesiskirsto, į pareigūnus mėto akmenis, butelius ir kitus daiktus.
Premjerė Ingrida Šimonytė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo opozicijai reikalaujant pašalinti Žygimantą Pavilionį iš einamų Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininko pareigų, premjerė Ingrida Šimonytė pažymi, kad nereikėtų pasiduoti Kremliaus provokacijoms.
„Aš tikrai nebėgčiau paskui žinomai kieno finansuojamų prankerių organizuotą provokaciją, kurios galbūt toks tikslas ir buvo“, – po Vyriausybės posėdžio surengtoje spaudos konferencijoje sakė I. Šimonytė.
Opozicijai kalbėti apie nepasitikėjimą URK pirmininku Ž. Pavilioniu pretekstu tapo pastarojo pareiškimai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui.
„Manau, kad Žygimantas Pavilionis pasielgė neapdairiai, kalbėdamas su žmogumi, dėl kurio tapatybės kilo dabar visa ši istorija. Kita vertus, vertinu visą istoriją kaip eilinę Kremliaus provokaciją. Ar mūsų politikai tikrai norėtų jai turavoti – aš tuo norėčiau abejoti“, – teigė Vyriausybės vadovė, pažymėdama, kad Ž. Pavilionis savo paaiškinimus Seimui yra pateikęs.
„Žygimantas Pavilionis, kiek aš žinau, paaiškinimus Seimui vakar pateikė, gal ir komitetui pateikė papildomų paaiškinamų. Jei jų reikės daugiau, manau, kad irgi galėtų tą padaryti“, – sakė I. Šimonytė.
ELTA primena, kad Ž. Pavilionis kritikos susilaukė po to, kai Rusijos provokatoriai, žinomi pravardėmis „Vovan“ ir „Lexus”, išplatino vaizdo įrašą, kuriame apsimetus Kremliaus opozicionieriumi L. Volkovu užsienio politikos temomis buvo pakalbintas Ž. Pavilionis. Sumontuoto įrašo pabaigoje Ž. Pavilionis pašnekovą ragina nekreipti dėmesio į prezidentą Gitaną Nausėdą užsienio politikos klausimais, esą jis tėra tik „simbolinis“. Būtent Ž. Pavilionio teiginiai Lietuvos viešojoje erdvėje susilaukė daugiausiai dėmesio.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas – tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam provokatoriui iškarpytame pokalbyje apie demokratijos siekį Rusijoje teigė Ž. Pavilionis.
Opozicijos lyderis Saulius Skvernelis teigia, kad Seime artimiausiu metu turėtų prasidėti nepasitikėjimo URK pirmininku procedūra. Visgi valdantiesiems nepalaikius Ž. Pavilionio atleidimo, S. Skvernelio teigimu, URK darbas būtų itin apsunkintas.
„Mūsų pozicija, išsakyta Seimo pirmininkei, turėtų rasti atgarsį. Tai nėra karas tarp pozicijos ir opozicijos. Čia yra noras, kad užsienio politikoje tikrai toliau sklandžiai dirbtumėme, nes kitaip, šitam žmogui liekant komiteto pirmininku, bendradarbiavimas Seime taps problemiškas“, – po susitikimo su Seimo pirmininke trečiadienį kalbėjo S. Skvernelis.
Tuo metu Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) frakcijos seniūnė Aušrinė Norkienė patikslino, kad, neatleidus dabartinio pirmininko, dalis opozicijai priklausančių komiteto narių iš jo tiesiog pasitrauktų, ir URK nebegalėtų tęsti savo darbo, nes jame tiesiog nesusirinktų kvorumas.
Ž. Pavilionis savo klaidą pripažino
Žygimantas Pavilionis. Skandalingasis pokalbis su apsimetėliais. Slaptai.lt nuotr.
Žygimantas Pavilionis antradienį kreipėsi į parlamento narius, apgailestaudamas ir iš dalies pripažindamas padarytas klaidas. Į Rusijos provokatorių pinkles įkliuvęs konservatorius pripažino nebuvęs itin atsargus, kai Kremliaus opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam veikėjui kalbėjo nevienareikšmiškai viešojoje erdvėje sutiktus dalykus apie užsienio politiką bei gyrėsi turimais ryšiais Amerikos Kongrese ar Vokietijos ir Švedijos politikų gretose.
Nors Ž. Pavilionis ir ne kartą pažymėjo, kad viešojoje erdvėje atsidūrusio įrašo nereikėtų rimtai vertinti, kad tai tik Kremliaus specialiųjų tarnybų inicijuota informacinė provokacija, visgi aštrios kritikos Gitanui Nausėdai dažniausiai negailintis konservatorius pareiškė apgailestavimą dėl savo žodžių, esą prezidentas Lietuvoje yra tik simbolinis.
„Apgailestauju, jei kažką mano žodžiai, net ir suklastoti, įžeidė“, – Seimo nariams teigė URK pirmininkas.
Prezidentūrą Ž. Pavilionio teiginiai nuvylė
Prezidentūra sako, kad, nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Ž. Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui pastarąją savaitę sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Žygimantas Pavilionis. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentūra sako, kad nepaisant to, jog Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkas Žygimantas Pavilionis ir pateko į paspęstas Rusijos provokatorių žabangas, jo išsakytos tezės apie prezidentą neatrodo iškarpytos.
„Tai niekaip neatmeta pokalbio turinio, kuris, ko gero, nebuvo iškraipytas, nes tai labai panašu į Užsienio reikalų komiteto pirmininko žodyną. Tas turinys, deja, yra šiek tiek nuviliantis“, – LRT radijui ketvirtadienį sakė prezidento patarėja užsienio politikos klausimais Asta Skaisgirytė.
Prezidentūra dar trečiadienį kritiškai buvo įvertinusi Ž. Pavilionio pareiškimus Rusijos opozicionieriumi Leonidu Volkovu apsimetusiam provokatoriui. Provokacijos metu kalbėdamas apie demokratijos siekį Rusijoje politikas teigė, esą nereikėtų kreipti dėmesio į prezidento Gitano Nausėdos požiūrį užsienio politikos klausimais. Žygimantas Pavilionis. Gintaro Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Tu nekreipk dėmesio (…). Premjerė galvoja kaip aš. Užsienio reikalų ministras galvoja kaip aš, mes esame didžiausia partija, pas mus – parlamentinė respublika, o prezidentas tik simbolinis“, – opozicionieriumi apsimetusiam Rusijos pokštininkui iškarpytame pokalbyje teigė Ž. Pavilionis.
A. Skaisgirytės teigimu, supratęs, kad buvo apgautas, Ž. Pavilionis jau anksčiau apie situaciją buvo informavęs Prezidentūrą.
„Mes iš anksto žinojome, kad tas neva ponas Volkovas yra klastotė, tą pranešė ir pats ponas Pavilionis iš karto po įvykio, kai suprato, kas yra ir kaip. Tai pamoka turbūt visiems politikams ir ne tik politikams, kad turime būti labai atsargūs ir bent jau bandyti atskirti, patikrinti, su kuo kalbamės, net ir videoryšiu“, – teigė ji ir pažymėjo, kad panašių provokacijų ir melagienų gali Lietuvoje tik daugėti.
„Melagienų, ko gero, tik daugės. Tokiu laikotarpiu gyvename. O kaip žmonėms padėti tai atskirti, kaip reaguoti – tai yra šios dienos aktualija, ir kuo visuomenė apie tai daugiau žinos, tuo ji bus labiau pasirengusi duoti atsaką“, – sakė patarėja.
URK pirmininko pareiškimus įvertino I. Šimonytė ir G. Landsbergis
Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio teigimu, šį pokalbį galima vertinti tik kaip provokaciją.
„Šio pokalbio turinys gali būti vertinamas tik vienareikšmiškai – tai manipuliatyvi provokacija, kurios auka gali tapti bet kuris Lietuvos politikas. Pasitikiu Žygimantu Pavilioniu, o tai, kad jis buvo pasirinktas provokacijų taikiniu, matyt, rodo, kad jo darbas ir iniciatyvos erzina, yra neparankios Kremliui, o Lietuvos balsas yra girdimas pasaulyje bei itin nervina režimus Rytuose“, – trečiadienį Eltai atsiųstame komentare sakė G. Landsbergis.
Tuo tarpu Vyriausybės vadovė Ingrida Šimonytė trečiadienį teigė, kad tai yra gera pamoka visiems politikams. Jos teigimu, esant nemažai provokacijų rizikai, Lietuvos politikai turi būti įsitikinę, su kuo kalba.
Žygimantas Pavilionis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Manau, kad visiems politikams yra pamoka, kad kalbantis su pašnekovais reikia būti tikriems, su kuo yra kalbama. Ypač turint galvoje, kad yra provokacijų rizika dėl Lietuvos Respublikos ir valdžios institucijų bei atskirų politikų griežtos pozicijos, tarkim, Kremliaus režimo ar Lukašenkos režimo atžvilgiu“, – sakė I. Šimonytė.
Griežtai I. Šimonytė neįvertino ir Ž. Pavilionio pareiškimų slapta įrašytame ir iškarpytame pokalbyje apie prezidentą Gitaną Nausėdą.
„Komentarų politikų būna visokių – vienas apie kitą ir apie situacijas. Nenoriu komentuoti to teksto, kurio neturėjau progos girdėti“, – teigė premjerė.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidentūra labai nedraugišku ir provokuojamu elgesiu vadina tai, kad Baltarusijos pareigūnai penktadienį sulaikė Lietuvos diplomatinį paštą gabenusį automobilį.
„Tai labai provokuojamas elgesys atidaryti diplomatinį krovinį. Tai yra 1961 m. Vienos konvencijos pažeidimas. Žinoma, kad diplomatiniuose santykiuose tai reiškia labai nedraugišką aktą“, – penktadienio vakarą žurnalistams sakė prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
Pasak jos, labai gerai, kad, reaguojant į šį beprecedentį įvykį, Užsienio reikalų ministerija Baltarusijos ambasados atstovui įteikė protesto notą.
„Labai gerai, kad Užsienio reikalų ministerija sureagavo iš karto, išsiųsdama protesto notą. Galima bus galvoti ir apie kitus atsako veiksmus diplomatinėje plotmėje“, – teigė ji.
Patarėja neatmetė galimybės, kad įžūliame diplomatines taisykles pažeidžiančiame incidente dalyvavusiems asmenims iš Baltarusijos gali būti pritaikytos ir sankcijos.
„Šiame etape niekas neatmestina“, – pažymėjo ji.
Užsienio reikalų ministerija pareiškė griežtą protestą dėl beprecedenčio diplomatinį paštą gabenusio Lietuvos Respublikos automobilio sulaikymo prie Lietuvos-Baltarusijos valstybinės sienos.
Medininkų sienos perėjimo punkte Baltarusijos pareigūnai pareikalavo nuplėšti diplomatines plombas ir atidaryti automobilį. Lietuvos diplomatiniams kurjeriams nesutikus su šiuo reikalavimu, automobilis buvo priverstas apsisukti ir grįžti į Lietuvos teritoriją.
„Diplomatinį paštą gabenusio automobilio sulaikymas prie valstybinės sienos šiurkščiai pažeidžia Vienos konvenciją dėl diplomatinių santykių. Baltarusija dar kartą pademonstravo, kad šiai valstybei nebeegzistuoja civilizuoto pasaulio taisyklės. Tai Europos centre siautėjanti diktatūra”, – sakė užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis.
Penktadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo skubiai iškviestas Baltarusijos ambasados atstovas ir jam buvo įteikta protesto nota.
Kaip įtvirtinta Vienos konvencijos 27 straipsnyje, diplomatinis paštas negali būti atidarytas ar sulaikytas. Taip pat diplomatiniam kurjeriui, kuriam išduodamas oficialus dokumentas, nurodantis jo statusą ir diplomatinio pašto maišų skaičių, vykdančiam savo pareigas, suteikiama priimančiosios valstybės apsauga. Jis naudojasi asmens neliečiamybe ir negali būti sulaikytas ar laikomas suimtas jokia forma.
Seimo narys Kęstutis Masiulis, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Vasario 16-osios – politinės laisvės simbolio prasmė net ir sovietmečiu nebuvo pamiršta. Kai kam tai buvo nieko nereiškianti diena, bet daug kas tą dieną jautė ryšį su Laisva Lietuva.
Svarbiausias šventės atributas
Neatskiriamas Vasario 16-osios atributas yra Lietuvos trispalvė. Kaip žinia, abu šie simboliai sovietmečiu buvo uždrausti. Užėjus sovietams, mano seneliai „smetoninę“ trispalvę išardė į tris atskiras skiautes ir jas visas laikė atskirai, lyg tris bombos sudedamąsias dalis, kurios būdamos kartu galėjo išsproginti šeimos saugumą, pasmerkti ją tremčiai, o vaikams užkirsti kelią į mokslus ir sugadinti gyvenimus. Šios skiautės buvo stropiai saugomos ir kasmet, atskirai po vieną, naktimis vėdinamos. Taip trispalvė sulaukė 1988-ųjų, kai vėl buvo susiūta. Kiek sudūlėjusi, bet liudijanti nė akimirkai neišnykusį tikėjimą, kad okupacija nėra amžina.
Pirmą tikrą savadarbę trispalvę sovietmečiu teko pamatyti Kelmėje, kai ji viešai suplevėsavo 1972 metais vasario 16-ąją ant Kelmės aštuonmetės mokyklos pastato. Ją iškėlė mano bendraklasis aštuntokas Kęstutis Uosis. Suprantama, vėliavos neliko labai greitai, o pasekmės buvo griežtos. Mokyklos direktorius buvo perkeltas į kaimą, o mūsų klasė išformuota. Vėliau kiekvienais metais šios klasės moksleiviai būdavo kilnojami iš kasės į klasę, kad nesusiformuotų jokių nuolatinių kontaktų. Tie, kas organizavo tokias „prevencines“ priemones, bijojo, kad neplistų Laisvės idėjos, tuomet vadinamos „buržuazine – nacionalistine ideologija“.
Laisvės gūsis pogrindyje
„Mes esame tiek laisvi, kiek sugebame nusikratyti mus kaustančius vidinius ir išorinius pančius. Išorinė priespauda nebūtinai pavergia“, – teigia garsus psichoanalitikas Viktoras E. Franklis. Jis net įkalintas nacių koncentracijos stovykloje turėjo pasirinkimo laisvę: tapti nusikaltimo bendrininku ir nedaryti nieko, ar priešintis nusikaltimui ir skleisti viltį bei paramą aplinkiniams. Išorinės priespaudos išnykimas, nebūtinai išlaisvina, nes gyvenimo prasmes galime susikurti tik mes patys, o ne, kaip kai kas mano, valdžia, kokia gera ji bebūtų.
Vasario 16-oji Kaune. 2012-ieji. Vytauto Visocko nuotr.2013-ieji. Vasario 16-oji. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
1981 metų vasario 16-ąją, ką tik baigęs Vilniaus universitetą, sutikau pas savo būsimą žmoną studentų bendrabutyje Saulėtekyje. Ankštame kambarėlyje, būryje tarp kitų penktakursių psichologių, kartu besirengiančių „mokslinio komunizmo“ egzaminui. Merginos buvo sunerimusios, nes nei viena iš jų nebuvo skaičiusi to meto komunistų partijos generalinio sekretoriaus Leonido Brežnevo „trilogijos“. O tuo metu L. Brežnevas jau buvo tapęs pagrindiniu anekdotų herojumi. Netrukus į kambarį įvirto komisija, kuri, kaip įprasta tokiomis dienomis, vaikštinėdavo bendrabučiuose ir tikrindavo, ar kur nors nešvenčiama uždrausta šventė. Pribloškę savo įsiveržimu, tikrintojai apžiūrėjo patalpas, lindo po stalu, po lova ir į spintą, tačiau šventimo požymių nerado. Tik ant stalo „raudonavo“ komunistinės literatūros viršeliai… Situacija buvo komiška, kvatojomės raitydamiesi. Nevykėlių partinių seklių komisijai pasitraukus, susipratome, kad tokia proga verta išsivirti arbatos ir iš tikrųjų paminėti Vasario 16-ąją!
Idėja virto jėga
Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Iškiliausias 1987 metų politinis įvykis Lietuvoje buvo Rugpjūčio 23-osios mitingas. Pirmą kartą viešai buvo prisimintas ir pasmerktas Molotovo – Ribentropo paktas. Idėjos virto jėga, kai jos ėmė sklisti viešai ir užvaldė milijonų protus. Artinosi 1988-ųjų vasario 16-oji. Komunistinė Lietuvos vadovybė ėmėsi priemonių. Į visas įstaigas buvo siunčiami pranešėjai, kurie juodino Vasario 16-osios aktą ir aukštino sovietinį režimą. Toks propagandinis minėjimas vyko ir Lietuvos Mokslų Akademijos Filosofijos, sociologijos ir teisės institute, kuriame tuo metu aspirantūroje rengiau disertaciją. Į Institutą įgriuvęs akademikas Juozas Bulavas visuotiniame darbuotojų susirinkime skaitė pranešimą, kuriame įrodinėjo, kad 1918 metų Vasario 16-osios aktas yra bereikšmis, o tikrasis gėris buvo Vinco Mickevičiaus–Kapsuko veikla, 1918 metų pabaigoje Lietuvoje nesėkmingai bandant organizuoti sovietų valdžią. Ėmiau ir viešai paklausiau: „Ar galite palyginti pažadus, kuriuos Lietuvai siūlė Vasario 16–osios akto signatarai su dr. J. Basanavičium ir ką siūlė V. Mickevičius-Kapsukas?“ Salė nuščiuvo, buvo įžūlu, o akademikas supyko: „Į provokacinius klausimus neatsakinėju“. „Moksle provokacinių klausimų nebūna!“ – atkirtau mirtinoje tyloje. Tuo metu buvau ir Mokslų akademijos diskusijų klubo vadovas, tad nutariau, kad Vasario 16–osios prasmę, būtent vasario 16-ąją, verta išnagrinėti viešoje diskusijoje. Iškabinau skelbimus. Tačiau… skubiai buvau iškviestas į karinius mokymus ir savaitę praleidau kariniame dalinyje Šiaurės miestelyje.
Švenčiame Nepriklausomybės dieną. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Grįžęs iš mokymų idėjos neatsisakiau ir vėl organizavau diskusiją, kuri šįkart turėjo vykti Mokslų akademijos bibliotekos kavinėje, o prelegentu sutiko būti istorikas Antanas Kulakauskas. Tačiau ir šį kartą diskusija neįvyko, nes bibliotekos pastatą apsupo sovietinė milicija. Į pastatą diskusijos dalyvių neįleido, o istoriką A. Kulakauską pakeliui perėmė komunistiniai funkcionieriai ir liepė grįžti namo. Aš pats buvau iš bibliotekos kavinės išprašytas ir nusiųstas pas patį Mokslų akademijos prezidentą Jurą Poželą, kur turėjau klausyti jo pamokymų, kad „yra tokių tiesų, kuriomis negalima abejoti. Yra nesvarstytinų temų“.
Laisvės idėjai pareikšti reikia drąsos. Tuo metu tokios drąsos Lietuvoje atsirado vis daugiau ir daugiau. Kūrėsi nauji klubai, garsėjo diskusijos ir plėtėsi laisvo veikimo erdvės. Artėjo Sąjūdžio valanda. Būtent Sąjūdis, kaip pavasario polaidis nuplovė visas likusias baimes ir galutinai išvadavo Laisvės šventę – Vasario 16-ąją ir jos simbolį – Trispalvę. Su Vasario 16-ąja! Tegyvuoja Laisva Lietuva!
Kastytis Stalioraitis. Slaptai.lt nuotr.
Pasirodo, Lietuvoje knibždėte knibžda CŽV ir Pentagono instruktoriai, veikia agresyvi katalikų kunigija, ir visa tai nukreipta prieš Baltarusiją.
Paskelbė tai Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos (UŽT) vadovas Sergejus Naryškinas, kurio pareiškimo tekstą išplatino UŽT spaudos biuras, rašo TASS.
Pasak jo, JAV naudojasi nesąžiningiausiais metodais, kad įsiūbuotų situaciją šalyje.
„Remiantis turimais duomenimis, JAV be ceremonijų kišasi į religinę situaciją Baltarusijoje, siekdama konfrontuoti su stačiatikių ir katalikų krikščionybės šakų atstovais. Amerikiečiai, bandydami įtraukti vis dar santūrų Vatikaną į Baltarusijos įvykius, stengiasi aktyviau įtraukti katalikų kunigus į dalyvavimą antivyriausybiniuose protestuose “, – pabrėžė UŽT vadovas.
Jis pažymėjo, kad Romos katalikų bažnyčios dvasininkai raginami atvirai kritikuoti Baltarusijos valdžią ir naudoti religinius renginius, įskaitant pamokslus, maldas, religines procesijas, norint vykdyti opozicinę politinę propagandą tarp tikinčiųjų. Sergėjus Naryškinas, Rusijos užsienio žvalgybos tarnybos vadovas
Anot Naryškino, UŽT turi informacijos apie rezonansinės provokacijos rengimą Baltarusijoje.
„Remiantis turimais duomenimis, tarp dabartinių Baltarusijos ekstremistinių oponentų valdžiai, kurie dabar slepiasi užsienyje (matyt, daugiausiai Vilniuje, po Gitano Nausėdos sparneliu, – K.S.), yra rengiamas rezonansinės provokacijos planas, kurio metu vienas iš autoritetingų Romos katalikų bažnyčios dvasininkų būtų areštuotas, arba sužeistas, arba net nužudytas“, – sakė Naryškinas.
„Tikimasi, kad tai žymiai padidins antivalstybines katalikų nuotaikas ir paskatins juos aktyviau dalyvauti gatvių protestuose“, – sakė jis.
Ar skaitėte pastaruoju metu didesnį Kremliaus kliedesį? Bet gal čia už akių užbėgantis įspėjimas? Kai Kremlius nužudys kokį nors katalikų kunigą Baltarusijoje ir galės rėkti visam pasauliui: juk mes įspėjome, kad tai bus pačių Romos katalikų, greičiausiai lietuvių, darbas?
Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitiko su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Aliaksandro Lukašenkos režimo kuriama situacija yra neeilinė, tačiau grėsmių Lietuvos suverenitetui kol kas nėra, teigia krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis.
„Kai eskaluojama tokiu mastu, tai nėra eilinė situacija“, – po susitikimo su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu žurnalistams kalbėjo R. Karoblis, komentuodamas šalia Lietuvos sienos Baltarusijoje vykstančias karines pratybas bei A. Lukašenkos sprendimą skelbti aukščiausią kovinę parengtį.
„Retorika, kuri ateina iš pono Lukašenkos – galbūt būtų normalu, tačiau yra ir kiti pajėgumai, kurie yra pasitelkti ir yra neįprasti tokioje vietoje. Situacija yra neeilinė. Kita vertus, mūsų vertinimu, rimtų grėsmių Lietuvos suverenitetui ir teritoriniam integralumui nėra“, – akcentavo ministras.
R. Karoblis, vertindamas A. Lukašenkos režimo užimtą laikyseną, teigė, kad šiuo metu tiesiog yra ieškoma kaltų dėl kilusios politinės krizės Baltarusijoje.
„Nedemokratiniams režimams tai, matyt, yra būdinga. Praktiškai tą matome visur (…) Tai yra bandymas nukreipti visuomenės dėmesį nuo tikrųjų valstybės problemų. Tai daroma surandant išorinį priešą. Taigi išorinis priešas tapo Vakarai, kurie, kaip melagingai teigiama, yra pasiruošę atkirsti Gardiną ir jo sritį. Dėl to vyksta ir neplanuotos pratybos su papildomais veiksniais, dėl to yra paskelbta visiška karinė padėtis – o tai yra visiškai neadekvatu“, – pridūrė ministras ir pabrėžė, kad Lietuva turi ir toliau nepasiduoti provokacijoms.
„Turime tokią situaciją, kokia yra. O mūsų pozicija yra vertinti ir analizuoti grėsmes. Tačiau kiek galime, turime išlikti ramūs ir nepasiduoti provokacijoms – nes to yra ir laukiama“, – apibendrino R. Karoblis.
Baltarusijai įteikta nota dėl valstybinės sienos pažeidimo
Pirmadienį į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Baltarusijos ambasadorius Lietuvoje Valerijus Baranovskis, kuriam įteikta protesto nota dėl Lietuvos Respublikos valstybės sienos pažeidimo.
Baltarusijos sraigtasparnis Mi-24 rugpjūčio 23 dieną, 18.50 val., ties Medininkais kirto Lietuvos valstybės sieną. Tuo metu, kai valstybinę sieną kirto sraigtasparnis, nuo Vilniaus Katedros aikštės iki Baltarusijos pasienyje esančių Medininkų buvo nusidriekusi žmonių grandinė. Į 32 kilometrų „Laisvės kelią“ sustoję žmonės pareiškė solidarumą ir paramą protestuojantiems baltarusiams, kurie po suklastotų prezidento rinkimų susidūrė su A. Lukašenkos režimo agresija ir brutalumu.
A. Lukašenka pasirodė su neužtaisytu automatu rankoje
Sekmadienį Minsko centre susirinko dešimtys tūkstančių prieš A. Lukašenkos režimą protestuojančių baltarusių. Tuo metu virš Minsko, kur vyko didžiulės demonstracijos, pastebėtas sraigtasparnis. Žiniasklaida paskelbė, kad juo skrido prezidentas Aliaksandras Lukašenka.
Viešojoje erdvėje taip pat paplito įrašas, kuriame matyti, kaip iš jo išlipa ginkluoti vyrai, o vienas jų – A. Lukašenka su automatu „Kalašnikov“ rankose.
A. Lukašenka kaltina Vilnių ir Varšuvą dėl neramumų kurstymo
Lankydamasis Gardine surengtame šalininkų mitinge, Baltarusijos prezidentas Aliaksandras Lukašenka pareiškė, kad „neramumus“ šalyje kursto užsienio valstybės, o kurstytojos neva yra Lietuva ir Lenkija.
A. Lukašenka taip pat perspėjo kaimynines šalis, įskaitant Lietuvą, kad jos gali sulaukti „atitinkamo atsako“ iš Baltarusijos ir Rusijos valstybės. Krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis susitinka su JAV valstybės sekretoriaus pavaduotoju Stephenu Biegunu. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Tie, kurie visa tai koordinuoja, sėdi užsienyje, kaimyninėse šalyse. Būtent juos noriu perspėti: tai ne tik mūsų siena. Tai yra Sąjunginės valstybės (Baltarusijos su Rusija) siena ir KSSO (Kolektyvinio saugumo sutarties organizacijos) siena. Ir atsakas bus atitinkamas: Baltarusijos piktnaudžiautojams neatiduos“, – teigė A. Lukašenka.
Paskelbė aukščiausią kovinę parengtį
Tariamas Baltarusijos vadovas savaitgalį taip pat pareiškė, kad prie šalies sienų yra užfiksuotas NATO pajėgų „rimtas judėjimas“, todėl, pasak jo, Baltarusijoje įvedama aukščiausio lygio kovinė parengtis.
Jis nurodė imtis „pačių griežčiausių priemonių“ ir užkirsti kelią bandymams nuversti jo režimą.
„Akivaizdu, kad vidaus politinė situacija mūsų šalyje yra kurstoma planuojant spalvotąją revoliuciją“, – A. Lukašenką cituoja valstybinė naujienų agentūra „BelTA“.
A. Lukašenkos teigimu, Baltarusijos kariuomenė turi „imtis pačių griežčiausių priemonių, kad apsaugotų mūsų šalies teritorinį vientisumą“.
ELTA primena, kad demonstracijos Baltarusijoje prasidėjo po rugpjūčio 9 d. vykusių prezidento rinkimų, kuriuose neva 80,1 proc. balsų atiteko 26 metus šalį valdančiam A. Lukašenkai. Oficialiais duomenimis, opozicijos atstovė Sviatlana Cichanouskaja buvo antra su 10,12 proc. balsų, tačiau ji rezultatų nepripažino. Pati S. Cichanouskaja naktį į rugpjūčio 11-ąją dėl savo saugumo išvažiavo iš Baltarusijos ir šiuo metu yra Lietuvoje.
Suklastoti rinkimai šalyje sukėlė protestų bangą, kuri tęsiasi iki šiol. Kilusius protestus valdžia malšino smurtu, kurių metu keli žmonės žuvo ir buvo sulaikyti tūkstančiai, pranešama apie kankinimus sulaikymo įstaigose.
Po liepos 12-osios, kai Armėnijos ginkluotosios pajėgos surengė karinę provokaciją Azerbaidžanui priklausančiame Tovuzo rajone, apšaudydama jį iš pačių galingiausių pabūklų, – prabėgo vienas mėnuo. Azerbaidžano karinės pajėgos tuomet sėkmingai atrėmė priešiškus išpuolius. Skirtingai nuo Armėnijos, Tovuzo rajone žuvo ne tik azerbaidžaniečių kariškių, bet ir su kariuomene nieko bendro neturinčių civilių gyventojų.
Dabar ten – ramu, nors Azerbaidžanas neatmeta galimybės, jog Armėnija vėl bandys puldinėti. Būtent – Tovuzo kryptimi. Juk Tovuzas – labai svarbus rajonas ne tiek Azerbaidžanui, kiek Gruzijai, Turkijai ir net Europos Sąjungai. Per jo žemes driekiasi patys įvairiausi vamzdynai, kuriais transportuojamos dujos ir nafta ne tik turkams, gruzinams, bet ir į keletą Europos Sąjungos šalių. Tovuzo regione nutiesta ir daug svarbių geležinkelių, vedančių į kaimynines šalis. Tad jei Armėnijai pavyktų sugriauti tuos vamzdynus ar geležinkelius, kentėtų ne vien azerbaidžaniečiai. Finansinių sunkumų patirtų ir turkai su gruzinais bei keletas pietinių Europos Sąjungos šalių.
Šių aplinkybių nederėtų pamiršti. Taip pat – ir šios: Tovuzas neturi nieko bendro su Kalnų Karabachu, kurį vis dar okupavę armėnų separatistai ir aplink kurį iki šiol dažniausiai kildavę susišaudymai.
Dabar aiškėja naujų svarbių detalių. Pavyzdžiui, kas padėjo oficialiąjam Jerevanui surengti 2020-ųjų liepos 12-osios kruviną išpuolį prieš Azerbaidžaną Tovuzo regione.
Ogi Rusija. Nors Rusijos užsienio reikalų ministro Sergėjaus Lavrovo pavaduotojas Andrėjus Rudenko, duodamas interviu agentūrai TACC, yra dievagojęsis, esą Kremlius deda milžiniškas pastangas sureguliuoti šį incidentą ir elgiasi taip, kad nekiltų naujų susišaudymų, šio Rusijos diplomato nuoširdumu patikėti sunku. Sunku patikėti ir diplomato A.Rudenkos patikinimais, jog ir 2016-aisiais Rusija dėjo milžiniškas pastangas, kad nuramintų tarp Azerbaidžano ir Armėnijos kilusį karinį susidūrimą Kalnų Karabacho pusėje.
Kremliaus bokštai
Sunku patikėti oficialiais Kremliaus patikinimais, nes modernūs kariniai Azerbaidžano bei Turkijos radarai yra užfiksavę, kaip incidento Tovuze išvakarėse iš Rusijos miesto Rostovo į Jerevaną (Rostovas – Mineraliniai Vandenys – Aktau – Turkmenbaši – Rešt – Megri – Jerevanas) vienas po kito skrido galingi Rusijos kariniai transporto lėktuvai IL-76, pajėgūs gabenti 40 tonų svorio krovinius. Tų skrydžių į Armėnijos sostinę Tovuzo incidento išvakarėse būta net keliolika. Taigi liepos 4-ąją į Jerevaną buvo nugabentas itin solidus krovinys. Kas tai – pliušiniai meškiukai, medicininės kaukės nuo COVID-19, vaistai ar ginklai?
Viešojoje erdvėje prasprūdo pranešimų, kad 2020-ųjų liepos 4-ąją, paskui liepos 17-ąją ir net rugpjūčio 4-ąją rusų kariniai transporto orlaiviai Il-76 labai dažnai, pakilę Rostovo aerodrome, skrisdavo Jerevano kryptimi. Kai kurių NATO valstybių žvalgybos mano, jog Tovuzo karinės operacijos išvakarėse Rusija specialiai apginklavo Armėniją pačiais moderniausiais ginklais. Skatino, ragino pulti, o gal net liepė atakuoti Azerbaidžaną pažadėdama visokeriopą pagalbą nesėkmės atveju. Liepos 17-osios ir rugpjūčio 4-osios IL-76 skrydžiai Rostovas-Jerevanas maršrutu byloja, jog Rusija parengusi Armėniją naujiems kariniams išpuoliams.
Ar keista, kad Rusijos valdžia – viena šneka, o visai kitaip elgiasi? Visiems senų seniausiai aišku, kad Armėnija visiškai priklausoma nuo Rusijos.
Prisiminkime 1997-uosius metus. Tuomet Rusijos Dūmos deputatas Levas Rochlinas viešai iš Dūmos tribūnos kaltino Kremlių, kad šis į Jerevaną nugabeno ginklų už milijardą dolerių. Anuomet, beje, kaip ir dabar, Armėnija buvo labai skurdi šalis, ir tokių pinigų Rusijai sumokėti už ginklus tikrai nepajėgė. Tad Rusija greičiausiai 1997-aisiais tiesiog padovanojo Armėnijai modernios ginkluotės už milijardą tuometinių JAV dolerių. Beje, generolas L.Rochlinas netrukus žuvo keistomis aplinkybėmis (esą jį 1998 metų liepos mėnesį pamaskvės viloje nušovė žmona).
Rusiški automatai. Slaptai.lt nuotr.
Viešojoje erdvėje ne sykį buvo rašyta, kaip Rusija dovanoja Armėnijai ginklų ir 2009-ųjų sausio mėnesį. Nei daug – nei mažai: už 800 milijonų JAV dolerių. Tą mėnesį Armėnijos ginkluotosios pajėgos buvo papildytos tankais T-72, moderniais šarvuočiais, raketomis „Šilka“, „Strela“, „Grad“, „Kub“, savaeigėmis artilerijos mašinomis „Akacija“, „Gvazdika“, granatsvaidžiais, automatais „Kalašnikov“, rankinėmis granatomis.
Tad 2020-ųjų liepos mėnesį surengta Armėnijos provokacija Tovuzo regione – ne vien oficialiojo Jerevano kaltė. Atsakomybė už Tovuze pralietą kraują tenka ir Armėniją nuo galvos iki kojų kontroliuojančiam Kremliui.
Tiesa, Kremlius kategoriškai neigia šių metų liepos pradžioje į Jerevaną skraidinęs modernių, galingų ginklų.
Šiaurės Korėjos vadovas Kim Čen Unas (Kim Jong-un). EPA – ELTA nuotr.
Aukščiausio lygio JAV generolas penktadienį teigė, kad šalies karinės pajėgos yra pasirengusios viskam, ko gali sulaukti iš Šiaurės Korėjos, Pchenjanui pažadėjus „kalėdinę dovaną“, jei Vašingtonas nesiims veiksmų įtampai mažinti.
„(Šiaurės) Korėja yra viena iš tų vietų pasaulyje, kur nuolatos išlaikome aukštą pasirengimo lygį“, – sakė JAV štabų vadų komiteto pirmininkas generolas Markas Milley’is. JAV aljansas su Japonija ir Pietų Korėja yra „tvirtas, kaip uola“.
„Manau, kad šiuo metu jis yra pasirengęs apginti JAV, Japonijos ir Pietų Korėjos interesus“, – reporteriams sakė M. Milley’is.
Jis atsisakė komentuoti, ar JAV ir sąjungininkų pajėgos regione sustiprino pasiruošimą galimam Šiaurės Korėjos branduolinės raketos bandymui.
„Šiaurės Korėja yra daug visko žadėjusi. Manau, žinote visa tai. Tad esame pasirengę viskam“, – teigė jis.
JAV gynybos sekretorius Markas Esperas teigė, kad JAV, jei prireiktų, kovai būtų pasiruošusios „kad ir šiąnakt“.
„Ir toliau tikiuosi, kad mums pavyks atnaujinti procesą ir išsilaikyti diplomatiniame kelyje“, – sakė M. Esperas.
Pchenjenas pademonstravo nusivylimą po trijų susitikimų su Donaldu Trumpu nematydamas jokių perspektyvų dėl galimo sankcijų sušvelninimo.
Šio mėnesio pradžioje Šiaurės Korėja pažadėjo JAV įteikti „kalėdinę dovaną“, jei iki metų pabaigos JAV nepaskelbs nuolaidų.
JAV ir Šiaurės Korėjos derybininkas Stephenas Biegunas, tik ką paskelbtas valstybės sekretoriaus pavaduotoju, šią savaitę apsilankė Seule, Tokijuje ir Pekine, kur aptarė regiono saugumo situaciją.
Seule Pchenjano komentarus jis pavadino „priešiškais ir visiškai nereikalingais“. Šiaurės Korėjai S. Biegunas metė iššūkį atkurti derybas: „Laikas įgyvendinti mums priklausančias užduotis. Padarykime tai. Esame čia, jūs žinote, kaip mus pasiekti.“
Provokacinis raketų bandymas, teigė S. Biegunas, „nepadės pasiekti ilgalaikės taikos Korėjos pusiasalyje“.
