psichologinė pagalba

Aktualijos

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

Klaipėdos socialinės ir psichologinės pagalbos centro vadovė Dalia Puidokienė išaugusį smurto artimoje aplinkoje ir seksualinių nusikaltimų skaičių Lietuvoje sieja su augančių žmonių drąsa prabilti apie smurto atvejus, tačiau kartu, anot specialistės, tai yra ir anksčiau galiojusio karantino šalyje pasekmė.
 
Pasak D. Puidokienės, pernai paaugęs smurto artimoje aplinkoje ir seksualinės prievartos atvejų skaičius rodo, kad nukentėję žmonės vis dažniau pasinaudoja galimybe pranešti apie agresiją prieš juos.
 
„Kada žmonės pradeda drąsiau kalbėti apie patiriamą prievartą, kada turime daugiau negu 10 metų veikiantį Apsaugos nuo smurto artimoje aplinkoje įstatymą – tai padeda žmonės dažniau prabilti apie patiriamą prievartą“, – penktadienį LRT radijui kalbėjo D. Puidokienė.
 
Tačiau, pasak specialistės, siekiant, kad smurto statistika pagerėtų, reikia tobulinti institucijų – policijos, Vaiko teisių apsaugos tarnybos, socialinių darbuotojų – tarpusavio bendradarbiavimą.
 
Be to, anot D. Puidokienės, tendencija, kad smurto aukomis dažniausiai tampa moterys ir vaikai, rodo, kad moterys ir vaikai visuomenėje yra nuvertinami.
 
„Vis dar gyvename tokioje visuomenėje, kur moterys, vaikai, apskritai – asmuo, patiriantis prievartą, yra nuvertinamas. Tą pripažįsta, tarsi patvirtina įvairiausi tyrimai. Dinamika skiriasi, bet matome, kad kiekvienais metais smurtą daugiausiai patiria moterys ir vaikai. Labai liūdnas faktas, kad iki šiol vaikai, ypatingai liudytojai, kurie toje aplinkoje gyveno, nepripažįstami kaip nukentėję asmenys“, – komentavo specialistė.
 
„Liūdnas faktas, kad vis dar neturime aiškios, sistemingai veikiančios pagalbos sistemos, (…) nukentėjusiems nuo seksualinės prievartos – tiek vaikams, tiek ir suaugusiems asmenims“, – pridūrė D. Puidokienė.
 
Ji, kalbėdama apie kitas išaugusio smurto Lietuvoje statistikos priežastis, paminėjo ir karantiną. Pasak D. Puidokienės, koronaviruso pandemijos metu taikyti ribojimai turėjo įtakos žmonių psichologinei būsenai, o smurto protrūkiai neabejotinai su tuo susiję.
 
„Mes matome jau karantino pasekmes. (…) Tai yra natūralu, kitaip ir būti negalėjo“, – tvirtino D. Puidokienė.
 
Kumštis – svarbus argumentas. Slaptai.lt nuotr.

Socialinės apsaugos ir darbo viceministrė Vilma Augienė savo ruožtu LRT radijui sakė pritarianti minčiai, kad išaugęs smurto artimoje aplinkoje mastai Lietuvoje rodo, jog nukentėjusieji nebijo kreiptis pagalbos.
 
„Augantys skaičiai rodo, kad žmonės vis labiau tikisi pagalbos“, – sakė viceministrė.
 
Tiesa, ji nesutiko, kad sistema, teikianti pagalbą smurto aukoms, šlubuoja. V. Augienė pastebėjo, kad kai kurios įstatymų pataisos, susijusios su smurto prevencija, yra įsigaliojusios dar neseniai, tad, anot jos, nereikia norėti staigaus pokyčio.
 
„Tik šešti metai, kai yra įstatyme įtvirtintas fizinių bausmių prieš vaiką ir smurto prieš vaiką neleidžiamumas, nulinė tolerancija, o mes jau norime labai didelių pokyčių, tikriausiai taip nebus. Sistema turi nuolatos save tikrinti, tą ji ir daro“, – kalbėjo viceministrė.
 
V. Augienė pažymėjo, kad toliau tobulinamas specialistų, dirbančių su smurto aukomis, mėginančių atpažinti galimą smurtą artimoje aplinkoje, ruošimas, šviečiama visuomenė šia tema.
 
ELTA primena, kad Valstybė duomenų agentūra paskelbė, jog 2022 m. dėl smurto artimoje aplinkoje buvo užregistruoti 5872 nusikaltimai, arba 1,2 proc. daugiau nei 2021 m.
 
Pasak agentūros, 29 proc. padaugėjo seksualinės prievartos nusikaltimų, 26,6 proc. daugiau užregistruota ir sunkių sveikatos sutrikdymų. 8 iš 10 dėl smurto artimoje aplinkoje užregistruotų nusikaltimų aukų – moterys, kas 10-as nukentėjęs – vaikas iki 18 metų amžiaus
Pernai užregistruota 6 119 asmenų, nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje (mieste – 3,9 tūkst., arba 64,2 proc. asmenų, kaime – 2,2 tūkst., arba 35,8 proc.). Dauguma (4,3 tūkst., arba 78,8 proc.) suaugusių nukentėjusiųjų buvo moterys, iš jų 80,6 proc. nukentėjo nuo intymaus partnerio.
 
Agentūros duomenimis, 631, arba 10,3 proc. nukentėjusių nuo nusikaltimų, padarytų dėl smurto artimoje aplinkoje, vaikai iki 18 metų amžiaus, 90,8 proc. jų nukentėjo nuo tėvų ar įtėvių.
 
Gytis Pankūnas (ELTA)
 
2023.02.06; 05:50
Trumposios naujienos

Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė lankėsi Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Amatų mokymo centre, kur visapusiška pagalba teikiama gatvėje atsidūrusiems jaunuoliams. 

Prezidentė Dalia Grybauskaitė - Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Amatų mokymo centre.
Prezidentė Dalia Grybauskaitė – Vilniaus arkivyskupijos „Carito“ Amatų mokymo centre. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.

Preliminariais skaičiavimais, kasmet gatvėje be pajamų ir pastogės atsiduria po kelis tūkstančius jaunų žmonių. Dažniausiai tai 16–25 metų vaikinai ir merginos, augę globos namuose, rizikos šeimose, kenčiantys nuo priklausomybių, turintys reikalų su teisėsauga. Dauguma jų sveiki ir galintys dirbti, tačiau visiškai praradę viltį ir gebėjimą savimi pasirūpinti.

„Esame visuomenė, kur kiekvienas iš mūsų – vienodai svarbus ir reikalingas. Užribis negali egzistuoti, kai kalbame apie likimo išbandymus patiriančius žmones. Nė vienas jų negali būti paliktas likimo valiai. Padėti šiems žmonėms – mūsų visų pareiga“, – teigė šalies vadovė.

Su gatvėje atsidūrusiais jaunuoliais dirba įvairios organizacijos, tačiau tam, kad rezultatas būtų efektyvus ir žmogus nebegrįžtų į ankstesnį gyvenimą, būtinas ilgalaikis ir kompleksinis darbas. Tokią paslaugą kol kas vienintelis Lietuvoje teikia „Carito“ Amatų mokymo centras. Čia iš gatvės ištrauktiems jaunuoliams 1–2 metams suteikiamas laikinas apgyvendinimas, socialinė ir psichologinė pagalba, gydoma nuo priklausomybių, mokoma amato. Centras padeda atsistoti ant kojų ir žengti pirmuosius savarankiškus žingsnius apie 20 jaunų žmonių per metus.  

Centre apsilankiusi Prezidentė pabrėžė, kad kiekvienas iš kritinės situacijos ištrauktas ir naują gyvenimą visuomenėje pradėjęs žmogus yra mūsų visų laimėjimas. Jauniems žmonėms teikiama pagalba atsiperka. Tai liudija sėkmingi Amatų mokymo centro pavyzdžiai. Ir tai yra geriausias įrodymas, kad tokia centro pagalba efektyvi ir labai reikalinga.

Šalies vadovė bendravo su centro darbuotojais, savanoriais, taip pat apžiūrėjo labdaros valgyklą „Betanija“ ir pati gamino žvakes dirbtuvėje, kur įdarbinami Amatų mokymo centre apgyvendinti jaunuoliai. Padėdami virtuvėje, kur per dieną pamaitinama per 500 skurdžiai gyvenančių vilniečių, ar gamindami žvakes, kurios paklausios per įvairias šventes, jaunuoliai ne tik įgyja amatą, bet ir socializuojasi, patys išmoksta teikti pagalbą kitiems.

Būtent tokiu pavadinimu – „Degu kaip žvakė“ pavadintas ir „Carito“ organizuojamas tradicinis paramos koncertas, vyksiantis lapkričio 6 dieną, Šv. Kotrynos bažnyčioje. Per jį surinktos lėšos bus skirtos pagalbai gatvėje gyvenantiems jaunuoliams.

Jau 27 metus veikianti organizacija „Caritas“ taip pat yra ir Prezidentės inicijuotos nacionalinės socialinės kampanijos „Už saugią Lietuvą“ partnerė.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

2016.10.28; 06:32