Nelaimėlis. Slaptai.lt nuotr.
Pernai vienam 15 metų ir vyresniam šalies gyventojui teko 11,2 litro suvartoto absoliutaus (100 proc.) alkoholio (1,1 litro mažiau nei 2017 m.), remdamasis išankstiniais duomenimis, praneša Lietuvos statistikos departamentas.
2018 m. šalies mažmeninėje prekyboje ir maitinimo įmonėse parduota 2,9 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų (degtinės, viskio, brendžio ir pan.), arba 153 tūkst. dekalitrų (5 proc.) mažiau nei 2017 m., vyno ir fermentuotų gėrimų – 3,4 mln. dekalitrų, arba 823 tūkst. dekalitrų (19,5 proc.) mažiau. Kaip ir kasmet, daugiausia parduota alaus – 21,9 mln. dekalitrų, arba 1,4 mln. dekalitrų (5,9 proc.) mažiau nei 2017 m.
Alkoholinių gėrimų mažmeninės kainos 2018 m., palyginti su 2017 m., padidėjo 2,1 proc. Labiausiai pabrango Lietuvoje pagamintas alus – 4,8 proc., importinis alus – 4, trauktinės – 3,9, vermutas – 3,8, Lietuvoje pagaminta degtinė – 3,1 proc., o viskis atpigo 2,5 proc. Alkoholinių gėrimų kainų didėjimą lėmė nuo 2018 m. kovo 1 d. pradėtas taikyti didesnis akcizo tarifas.
2018 m. buvo pagaminta 0,963 mln. dekalitrų spiritinių alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį. Jų gamyba, palyginti su 2017 m., sumažėjo 6,7 proc. 2018 m. didėjo vynuogių vyno ir vermuto gamyba, kuri sudarė 0,47 mln. dekalitrų, tai 14,8 proc. daugiau nei 2017 m.
Fermentuotų gėrimų pagaminta 4,7 mln. dekalitrų, tai 13,4 proc. mažiau nei 2017 m. Iš fermentuotų gėrimų sumažėjo neputojančių gėrimų (47,6 proc.), sidro (43 proc.), vaisių ar uogų vyno (17,1 proc.) gamyba, tačiau 3,5 proc. išaugo putojančių gėrimų gamyba. Daugiausia pagaminta alaus – 28,5 mln. dekalitrų, jo gamyba per metus sumažėjo 3,8 proc.
Statistikos departamento duomenimis, pernai, palyginti su 2017 m., labiausiai išaugo spiritinių gėrimų importas ir eksportas – atitinkamai 10,8 ir 25,8 proc., taip pat alaus – atitinkamai 14,6 ir 5,3 proc. Fermentuotų gėrimų importas sumažėjo 14,3 proc., eksportas padidėjo 5,1 proc., vyno importas ir eksportas sumažėjo atitinkamai 7,4 ir 8,5 proc.
2018 m., palyginti su 2017 m., stebimas alkoholinių gėrimų, perskaičiuotų į absoliutų (100 proc.) alkoholį, gamybos, importo, eksporto bei pardavimo mažėjimas.
Higienos instituto duomenimis, suskaičiuotais iš Privalomojo sveikatos draudimo informacinės sistemos, pernai bent viena tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusi diagnozė buvo užregistruota 24,2 tūkst. asmenų. 100 tūkst. gyventojų teko 863 sergantys asmenys (2017 m. – 908). Dažniausiai buvo registruojama alkoholinė priklausomybė (599,9 atvejo 100 tūkst. gyventojų), alkoholio toksinis poveikis (169,5 atvejo) ir alkoholinė psichozė (93,8 atvejo 100 tūkst. gyventojų).
Palyginti su 2017 m., sumažėjo ligotumas alkoholinėmis psichozėmis – 10,8 proc., alkoholio toksiniu poveikiu – 5,4 proc., alkoholine priklausomybe – 3,7 proc. 35-59 metų vyrų ligotumas tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusiomis ligomis yra didžiausias ir daugiau negu 3 kartus viršija moterų ligotumą. Didžiausias kaimo gyventojų ligotumas yra 35-39 m. amžiaus grupėje, o miesto gyventojų didžiausias ligotumas pasiekiamas vėliau – 45-49 m. amžiaus grupėje.
Higienos instituto duomenimis, pernai 507 žmonės mirė dėl tiesiogiai su alkoholio vartojimu susijusių ligų, tai 69 mažiau negu 2017 m. Dažniausiai pasitaikiusios tiesiogiai alkoholio vartojimo sukeltos ligos buvo alkoholinė kepenų liga (44,4 proc.), atsitiktinis apsinuodijimas alkoholiu (31 proc.) ir alkoholinė kardiomiopatija (10,5 proc.).
Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Alkoholio vartojimo nulemtas mirtingumas Lietuvoje dvigubai lenkia Europos Sąjungos vidurkį. Kaip interviu Eltai sakė Lietuvos sveikatos mokslų universiteto docentas Mindaugas Štelemėkas, tai neblogas rodiklis, turint omenyje, kokiame dugne buvome.
Pasak mokslininko, tiek pagal išorinį traumatizmą, kurio priežastis – alkoholio vartojimas, tiek pagal apsinuodijimų alkoholiu, sergamumą alkoholine kepenų liga 2007 metais keturis kartus lenkėme ES vidurkį.
„Dabar situacija labai pagerėjusi, bet atitrūkimas nuo ES vidurkio buvo labai didelis. Žinoma, tai nereiškia, kad arti mūsų nėra šalių, kur ši problema aktuali. Bet ar norime lygiuotis į Baltarusiją ir Moldovą? Mes lygiuojamės į ES“, – sakė M. Štelemėkas.
Naujausiais duomenimis, Lietuvoje mažėja sergamumas alkoholinėmis psichozėmis, taisosi kiti sveikatos rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu.
„Lygindami tyrimus matome, kad nuo 2007 metų, kai buvo priimtas pirmasis alkoholio kontrolės sugriežtinimas įgyvendinant akcizo padidinimą, dienos metu uždraudžiant alkoholio reklamą, ribojant jo prieinamumą, situacija gerėjo, bet stabtelėjo, o dabar vėl turi tendenciją gerėti“, – sakė mokslininkas.
– Kada buvo tragiškiausia?
– Iki 2007 metų. Nuo 2000 iki 2007 metų ne vien alkoholinės psichozės, bet ir kiti sveikatos rodikliai, susiję su alkoholio vartojimu, buvo labai labai smarkiai išaugę. Situacija prastėjo greitai ir akivaizdžiai.
Žinoma, dar vienas labai sunkus Lietuvai laikotarpis buvo vos atgavus nepriklausomybę. Tada, galima sakyti, visuomenės sveikatos srityje buvo dar didesnė duobė.
– Kodėl?
– Atgavus nepriklausomybę griuvo visa iki tol buvusi alkoholio kontrolės sistema. Kol kūrėsi naujos alkoholio kontrolės institucijos, prekyba ir vartojimas vyko nekontroliuojamai. Paskui situacija suvaldyta, bet apie 2000 metus vėl labai sparčiai blogėjo.
– Dėl liberalios politikos?
– Taip. Apie 2000 metus buvo leista alkoholiu prekiauti degalinėse, paskui įvyko Lietuvą palietusi Rusijos krizė. Akcizas alkoholiui, kuris iki to laiko didintas, tada – šast, ir buvo labai stipriai sumažintas. Be abejo, tai turėjo didelės įtakos alkoholio vartojimui ir su tuo susijusiai gyventojų sveikatai, mirtims.
Paskui, kaip žinome, Lietuva įstojo į Europos Sąjungą.
– Kokios įtakos alkoholio vartojimui ir sveikatos rodikliams turėjo narystė ES?
– 2004 metais Lietuvai įstojus į ES, ekonomika šovė į viršų. Tai reiškia, kad gyventojų pajamos pradėjo stipriai augti. Puiku, bet alkoholio kontrolėje dar minimas toks rodiklis, kaip alkoholio įperkamumas, kuris tikrai veikia vartojimą.
Girtuoklis ar skurdo iškankintas žmogus? Slaptai.lt nuotr.
Jei alkoholio kontrolės priemonės nesikeičia, ekonomika auga, žmonės už savo pajamas sąlyginai gali nusipirkti daugiau alkoholio.
Žinoma, niekas atlyginimo alkoholio litrais nematuoja, bet pasąmoningai, jeigu žmonės yra pratę pirkti alkoholinių gėrimų, nuėję į parduotuvę ir jausdamiesi finansiškai tvirtesni, jie daugiau jų pirks.
– Kas tokio nutiko 2004-aisiais?
– Pradėjo labai reikšmingai augti gyventojų pajamos, o alkoholio kontrolės srityje nebuvo nieko daroma iki pat 2007 metų. Tuomet pasipylė labai skaudžių rezonansinių įvykių ir nelaimių, susijusių su alkoholio vartojimu, tad ir Seimas labai stipriai susirūpino tuo.
2008 metai buvo paskelbti Blaivybės metais, priimta reikšmingų ir moksliškai įrodytų, kad puikiai veikia, alkoholio kontrolės priemonių, kurios per kelerius metus davė reikšmingų rezultatų.
Lietuvai pradėjus atsigauti po ekonominės krizės vėl didėjo žmonių pajamos. Tačiau dabartinės alkoholio kontrolės priemonės, žvelgiant retrospektyviai, tikimės, duos impulsą situacijai taisytis, o ne blogėti.
– Kokių pavojų, susijusių su alkoholio vartojimu, įžvelgiate šiandien.
– Epidemiologinė situacija, susijusi su alkoholio vartojimu, gerėja. Bet buvome tiek nusiritę, kad nuo europinių vidurkių 2007 metais atsilikome apie keturis kartus. Dabar atsiliekame dvigubai.
Reikia pasistengti, kad 2018 metais įsigaliojusi alkoholio kontrolės politika duotų impulsą situacijai gerėti, nepamirštant 2017 metais padidinto akcizo alkoholiui ir nuo 2016 metų įsigaliojusio draudimo pardavinėti alkoholį degalinėse.
Šios priemonės tikrai turėtų suveikti.
– Pirmadienį spaudos konferencijoje Eltoje pristatydamas tyrimo rezultatus, sakėte, kad alkoholio vartojimas galėjo sąlygoti 7,58 proc. visų 2015 ir 2016 m. mirčių Lietuvoje. Tai kasmet sudarė daugiau nei 3 tūkst. mirčių, iš kurių 2,5 tūkst. teko vyrams. Minėjote ir jautriausiai alkoholio kontrolės priemonių efektyvumą atspindinčius sveikatos parametrus. Kokie jie?
– Visų pirma – apsinuodijimai alkoholiu, alkoholinė kepenų liga. Tai skamba paradoksaliai: kad „suvarytum“ kepenis reikia gero stažo. Tačiau priklausomai nuo to, kokio alkoholio žmogus vartoja, reikia 10-15 metų alkoholinei kepenų ligai išsivystyti, o kad ištiktų mirtis – užtenka stipresnio užgėrimo. Tuomet labai reikšminga tampa, kokios sąlygos valstybėje įsigyti alkoholio tuo metu. Tampa labai svarbu, ar savaitgalį ribojamas alkoholio vartojimas, ar jo galim nusipirkti nuo 8 valandos, ar tik nuo 10 valandos, kaina didesnė ar mažesnė.
– Jūsų tyrimas parodė, kad 2016 metais iš 3120 mirčių, siejamų su alkoholio vartojimu, apie 81 proc. teko vyrams.
– Daug metų ne paslaptis, kad vyrai daugiau gera alkoholio, tad ir jo žala sveikatai akivaizdesnė.
Girtuokliai Vilniaus centre. Slaptai.lt nuotr.
Verta išskirti ir tris alkoholio sąlygojamų ligų bei mirčių grupes. Pirmoji geriausiai matoma priežasčių grupė – išimtinai alkoholio vartojimo sukeltos mirtys.
Yra apie 10 diagnozių, iš kurių pagrindinės alkoholinė kepenų liga, apsinuodijimai ir alkoholinė kardiomenopatija. Jos visos sudaro apie 90 proc. šios grupės mirčių nuo alkoholio, mūsų skaičiavimais, apie 700 per metus.
Mirtingumas nuo pirmos grupės priežasčių kasmet mažėjantis, jį lengviausia stebėti, Higienos institutas renka ir monitoruoja šiuos duomenis. Tačiau alkoholio žala sveikatai tuo neapsiriboja.
Per metus apskaičiavome apie 1300 mirčių, priskiriamų išeminei širdies ligai, kepenų cirozei ir įvairiomis onkologinėms virškinimo sistemos ligomis, kurioms įtakos galėjo turėti alkoholio vartojimas.
Trečioji priežasčių grupė – išorinės mirtys, traumatizmai, kuriai per metus priskiriama apie 110 mirčių, susijusių su alkoholio vartojimu.
Mūsų skaičiavimais, pagrindinės šioje grupėje – mirtys dėl savižudybės. Apie tai galima daug kalbėti, bet didelė dalis nusižudžiusiųjų būna neblaivūs, ir mes šitas mirtis galime sieti su alkoholiu.
Dar viena stambi kategorija – sušalimai ir nukritę asmenys, kurie miršta dėl išgėrus patirtų traumų, lūžių ir panašiai.
Mūsų skaičiavimais, alkoholio vartojimą galima sieti su 11 proc. viso ligotumo ir mažiausiai 14 proc. netekto darbingumo.
Didžiausias susirgimų skaičius pirmoje diagnozių grupėje tenka alkoholinėms psichozėms – 20 tūkst. atvejų kasmet, taip pat alkoholio toksiniam poveikiui, kepenų cirozei ir, žinoma, tyčiniams apsinuodijimams alkoholiu.
Antroje susirgimų grupėje dažniausios hipertenzinės ligos, širdies aritmija ir psoriazės. Bet kokiu atveju, kardiovaskulinės ligos generuoja didžiausią mirčių dalį.
Kalbant apie netektą darbingumą, kai didesnis nustatomas nedarbingumo lygmuo nuo 0 iki 55 proc., daugiausia atvejų tenka alkoholio sukeltoms nervų sistemos degeneracijų diagnozėms ir alkoholio sukeltoms neuropatijoms.
Kalbant apie iš dalies su alkoholio vartojimu susijusias mirties priežastis, didelę dalį sudaro hipertenzinės ligos, epilepsijos ir įvairios širdies aritmijos.
***
Kaip skelbė ELTA, įgyvendindami Valstybinio sveikatos stiprinimo fondo finansuojamą projektą, LSMU ir Vytauto Didžiojo universiteto mokslininkai įvertino alkoholio vartojimo sukeliamą žalą Lietuvoje 2015 ir 2016 metais. Tyrimo rezultatai apibendrinami elektroniniame leidinyje „Alkoholio vartojimo sąlygojamos žalos Lietuvoje skaičiavimo metodika ir žalos įvertinimas 2015 ir 2016 m.“, kuris bus viešai prieinamas internete.
