Miško tankmėje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Po nevyriausybininkų pareikštų įtarimų, kad Punios šile galimai vykdomi medžių kirtimai, Valstybinių miškų urėdijos Prienų regioninio padalinio vadovas Tomas Barkauskas sako, kad jokie kirtimai Punios šile nevyksta.
„Valstybinių miškų urėdija laikosi Aplinkos ministerijos nurodymų, todėl tenka apgailestauti, kad visuomenė tokiais pareiškimais yra klaidinama. Šiais metais Punios šile jokie kirtimai nebuvo vykdomi“, – Eltai sakė T. Barkauskas.
Jo teigimu, vykdant Valstybinės miškų tarnybos nurodymą, praėjusiais metais Punios šile buvo pašalinti tik žievėgraužio pažeisti medžiai siekiant sustabdyti jo plitimą.
„Laiku nesustabdžius žievėgraužio plitimo ir nesiimant jokių priemonių, jis gali pažeisti dar didesnius medynų plotus“, – teigė jis.
„Taip, pat, pagal VMT rekomendacijas, siekiant pagerinti Punios šilo medyno atkūrimo sąlygas, buvo nukirsta keliasdešimt medžių. Surinkti medžių kankorėžiai, iš kurių bus ruošiamos sėklos genetiniam medyno išsaugojimui ir atsargoms Augalų genobanke papildyti. Kadangi pats tokio amžiaus medynas savaime atsikurti nebegali, tai yra būdas išsaugoti genetinį Punios šilo medyno palikimą“, – pridūrė T. Barkauskas.
ELTA primena, kad nevyriausybininkai kreipėsi į aukščiausius šalies politikus prašydami išsiaiškinti kirtimų Punios šile aplinkybes. Tolumoje – Lietuvos miškai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Užfiksuota medžiaga liudija apie neseniai iškirstas sveikas pušis. Galimai tai prieštarauja kirtimų stabdymo pavedimui, kurį aplinkos ministras pasirašė reaguodamas į prezidento raginimus užtikrinti adekvačią apsaugą Punios šile. Kol vyksta Aplinkos ministerijos organizuoti procesai, reali Punios šilo apsauga yra vilkinama, medžiai kertami”, – pranešime sako Baltijos aplinkos forumo direktorius Žygimantas Morkvėnas.
„Mūsų turimose nuotraukose matosi rietuvė sveikų 80-100 metų amžiaus pušų. Jų žievėgraužiai tipografai nepuola, todėl šie kirtimai negali būti siejami su sanitarine apsauga. Tai – ne gamtos išteklius lentoms pjauti, bet valstybės saugomo gamtos paveldo dalis”, – tikina jis.
„Baltijos aplinkos forumas“ tikina kreipęsis į aukščiausius šalies politikus prašydamas išsiaiškinti šių kirtimų aplinkybes ir informaciją pateikti visuomenei.
Sostinės Gedimino prospekte vyko gamtosauginė protesto akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Penktadienį Vilniuje vyko eisena ,,Girios ateina į Vilnių“, kuria buvo norima atkreipti dėmesį į valstybės politikoje įsigalėjusį vartotojišką siekį kuo skubiau pasipelnyti iš medžių ir miškų, juos kertant net saugomose teritorijose.
Teatralizuotoje akcijoje dalyvavo apie 100 žmonių.
,,Mes tikimės iš valdžios institucijų, kad kada nors mūsų valstybėje bus pradėta ginti gamta. Dabar netgi saugomose teritorijose miškai yra kertami lygiai taip pat kaip bet kokiame laukiniame miške. Didelė visuomenės dalis to net nežino, bet visuomenė tikisi, kad saugomose teritorijose saugoma gamta, taip turėtų būti. Tai yra mūsų pagrindinis reikalavimas”, – ELTAI teigė viena iš protesto organizatorių Simona Vaitkutė.
Teatralizuotoje akcijoje ,,Girios ateina į Vilnių“, vykusioje Vinco Kudirkos aikštėje, dalyviai buvo pasipuošę gyvūnų kostiumais, vaidino.
Protestuotojai siekė, kad būtų pradėtas ilgalaikės miškų strategijos rengimas.
Vilniuje – gamtosauginė protesto akcija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
,,Nedelsiant reikalaujame sprendimų paieškos prie apvalaus stalo Prezidentūroje, apjungiančio visas Lietuvos visuomenės bei jos ūkio suinteresuotas puses, kad rastume visiems orią ir, visų svarbiausia, Lietuvos gamtai gyvybiškai būtiną išeitį – garantuotą gamtos apsaugą ir jau padarytos žalos atstatymą“, – savo pranešime skelbia akcijos organizatoriai.
Organizatorių teigimu, tai ne paskutinis panašaus pobūdžio protestas prieš vartotojišką miškų kirtimo politiką.
,,Mes gyvename ekologinės krizės laikotarpiu ir to mes nepabaigsime, mes rinksimės ir bursimės, kiek reikės“, – patikino organizatorė.
Protesto akcijoje dalyvavo Šimonių, Punios, Labanoro, Žaliosios bei kitų Lietuvos girių gynėjai, aplinkosaugos organizacijos, miestų medžių gynėjai ir kultūros žmonės.
