Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras išleido knygą „1941 m. birželio 23 d. sukilimas Panevėžio apskrities Pušaloto valsčiuje“, knygos autorius – Centro istorikas Tadas Jaskelevičius.
Nors šiemet minime Birželio sukilimo 80-etį, tačiau sukilimas vis dar nėra pakankamai išnagrinėtas.
Dažniausiai tyrinėtas pats sukilimo Lietuvoje centras – Kaunas, taip pat kiti miestai. Kitokia padėtis periferijoje, ypač menkai tyrinėti to meto įvykiai valsčiuose. Tado Jaskelevičiaus knyga apie sukilimą Pušaloto valsčiuje iš dalies užpildo šią istoriografinę spragą.
Sukilimas Pušaloto valsčiuje – tik nedidelė Birželio sukilimo mozaikos dalelė, tačiau ji puikiai iliustruoja, kad aktyvus sukilimas vyko ne tik Kaune ar Vilniuje, bet ir provincijoje.
Pušaloto sukilėliai sugebėjo atlaikyti mažiausiai penkis sovietinės valdžios bandymus atsiimti Pušalotą– okupantams miestelis buvo svarbus, nes per jį ėjo atsitraukimo iš Panevėžio kelias. Sukilėlių sėkmę pirmiausia lėmė jų drausmė – susidūrimų metu žuvo du sukilėliai, o sovietinės valdžios nuostolius sudarė ne mažiau kaip 8 asmenys, vienas jų – Raseinių apskrities komiteto pirmasis sekretorius Albertas Garenis. Taip pat Pušaloto sukilėlių vadovybė sugebėjo priimti išradingus ir savalaikius sprendimus. Norėdama suklaidinti Raudonąją armiją ir įtikinti ją, kad Pušalotas jau užimtas vokiečių, sukilėlių vadovybė nurodė keletui asmenų užvesti miestelyje buvusius traktorius ir jais važinėti imituojant vokiečių tankus.
Sovietai bandė miestelį atsiimti siųsdami savo ginkluotas pajėgas geležinkeliu. Sukilėliai ir tam buvo pasiruošę. Tikėdamiesi pasinaudoti netikėtumo efektu raudonarmiečiai sustabdė traukinį už kilometro nuo Pušaloto, toliau patraukė pėsčiomis. Sukilėliai juos pastebėjo, susišaudymas truko apie 30 minučių, raudonarmiečiai bandė trauktis atgal tuo pačiu traukiniu. Tačiau netrukus traukinys nuvažiavo nuo bėgių: susišaudymo metu būrelis sukilėlių apėjo sovietinius karius ir už 3-4 km išardė geležinkelio atkarpą. Po avarijos raudonarmiečiai išsibėgiojo, palikę sužeistuosius ir nemažai ginkluotės.
1941 m. Birželio sukilimas – ne pirmas kartas, kuomet pušalotiečiai aktyviai kovojo už Lietuvos nepriklausomybę. Pušaloto miestelis buvo vienas iš pirmųjų apylinkėse, kurį 1863–1864 m. užėmė sukilėliai. Vienas iš šio sukilimo vadų Lietuvoje – kunigas Antanas Mackevičius – su savo būriu veikė šiose vietovėse, ne kartą čia kovėsi su caro kariuomene. Krašto savanoriai taip pat dalyvavo lemtingose nepriklausomybės kovose su rusų kariuomene 1919 m. pavasarį ir vasarą. Todėl neatsitiktinai 1941 m. birželio 22 d., kilus Vokietijos ir SSRS karui, pušalotiečiai buvo vieni pirmųjų Panevėžio apskrityje, sukilusių prieš okupantus.
212 puslapių knygos kaina 7 Eur, ją galima įsigyti LGGRTC virtualiame knygyne.
Informacijos šaltinis – Lietuvos gyventojų genocido ir rezistencijos tyrimo centras
2021.07.14; 00:30
