Mums sakoma: nemaišykime sporto su politika… Nemaišykime meno su politika… Nemaišykime verslo su politika… Bet juk dabar viskas – politika, absoliučiai visos reikšmingesnės visuomenės veiklos sritys – politizuotos.
Žiaurus, Rusijos primestas kruvinas „šaltasis karas“ palietė kiekvieną Europos valstybę, kiekvieną europietį (ir ne tik). Ir jau kitaip nebus. Visi turėsime politikuoti, jeigu norėsime išvengti tikro karo, koks jau vyksta Ukrainoje.
Ilgai svarsčiau, ar verta rodyti šitas nuotraukas, Vilniuje darytas kovo 1-ąją. Ne linksmybės dabar rūpi. Dabar reikia kalti prie gėdos stulpo Putino Rusiją. Reikia visokeriopai remti Ukrainą, gyvenančią labai sunkias dienas ir valandas. Gal net ne tiek Rusiją „kalti“, kiek išsigimusį Vakarų pasaulį, leidusį ir leidžiantį išprotėjusiam kagėbistui nebaudžiamam smaugti Čečėniją, Gruziją, o dabar Ukrainą.
Be jokios abejonės, ateis ir mūsų eilė, jeigu pirmiausia Vokietija, Prancūzija Europoje, o JAV – Amerikoje nesustabdys XXI amžiaus Hitlerio. Ką žinai, gal paskutinės Užgavėnės, paskutinė Lietuvos globėjo šv. Kazimiero diena vis dar apylaisvėje Lietuvoje? Tad kepkime blynus, džiaukimės ateinančiu pavasariu, bet nepamirškime ir Ukrainos.
Žiemą varėme kovo 1-ąją, nors ji seniai iš Lietuvos išvaryta.
Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
2014.03.04; 01:30
Aš Jos Ekscelencijos Dalios Grybauskaitės nerinkau. Dėl tos pačios priežasties, dėl kurios dabar ji puolama. Žinojau jos praeitį, todėl netikėjau, kad ji bus tokia prezidentė, kokia yra. Kas geriau: tikėti ir nusivilti, ar netikėti ir paskui sau pačam prisipažinti – kartais ir klysti malonu? Žmogus toks padaras, kuris gali parduoti, išduoti ne tik kitą, bet ir pats save. Tad ką jau kalbėti apie politikus!
Nereikia galvos guldyti nė už vieną! Politikai (ypač Lietuvos) – tokia ypatinga padermė, kuri neturi nei amžinų draugų, nei amžinų priešų, kaip valstybės. Keičia partijas, frakcijas kaip kojines, gal net dažniau. Neguldau galvos ir už Prezidentę, bet jos politiniai veiksmai kol kas atitinka mano lūkesčius. Mažos valstybės vadovė elgiasi oriai, nekeliaklupsčiauja, kaip Valdas Adamkus prieš Lenkiją, net Obamai per daug nepataikauja. Kas galėjo pagalvotii, kad, turėdama tokią komunistinę praeitį, prezidentė neras bendros kalbos su Putino Rusija! Bet juk neranda! Bent iš pirmo žvilgsnio taip atrodo. Valstybių politika paprastiems mirtingiesiems išryškėja tik po kelių dešimtmečių.
