Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.

Krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas tvirtina, kad Vakarai turėtų atmesti Rusijos iškeltus ultimatyvius reikalavimus NATO. Pasak jo, ne NATO, bet Rusija, kuri prie Ukrainos pasienio telkia karines pajėgas, peržengė Vakarų brėžtas raudonąsias linijas. Tad, akcentuoja konservatorius, sausį vyksiančio Rusijos ir JAV susitikimo metu reikalavimai turėtų būti iškelti Vladimirui Putinui.
 
„Situacija tebėra sudėtinga. Rusija kaip kaupė taip ir tebekaupia pajėgas šalia Ukrainos. Ar jos bus panaudotos, priklauso, žinoma, nuo Putino politinio sprendimo. Visi tikisi, kad nebus, tačiau mes autoritarinio diktatorių visų proto vingių negalime išskaičiuoti. Visko gali būti, ir tai sukeltų didelę krizę regione“, – LRT radijui antradienį sakė A. Anušauskas.
 
Ministras toliau kartojo manąs, kad ultimatumą NATO iškėlusi Rusija iš situacijos nesitrauks, nepasiekusi kokios nors pergalės.
„Aš manyčiau, kad maža pergalė galėtų būti ir mažesnio masto lokalinė akcija Ukrainoje kur nors prie Azovo jūros. Arba Baltarusijos galutinis karinis užėmimas, ką Lukašenka sveikintų kaip sąjungininkės atėjimą į Baltarusiją, o mums, regiono valstybėms, tai reikštų tiesiog Baltarusijos karinę okupaciją“, – teigė A. Anušauskas.
 
Ministro manymu, principingai Rusijos keliamų reikalavimų Vakarams atžvilgiu laikysis ir euroatlantinė bendruomenė. Kaip tik sausio 10 dieną Vašingtonas ir Maskva ketina aptarti konfliktą Ukrainoje bei branduolinių ginklų kontrolės klausimus. Dar po dviejų dienų numatyti pokalbiai tarp Rusijos ir NATO, o sausio 13-ąją – tarp Rusijos ir Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijos (ESBO).
 
Maža to, akcentuoja A. Anušauskas, reikalavimai vyksiančiame JAV ir Rusijos atstovų susitikime turėtų būti pateikti Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui.
Vladimiras Putinas rodo kumštį
 
„Aš manau, kad bus laikomasi pagrindinių principų, kurie yra jau deklaruoti, kad be regiono valstybių žinios už jų nugaros nebus vedamos jokios derybos. Tai yra pagrindinis principas, ir aš manau, kad ultimatyvūs Putino reikalavimai turėtų būti atremti, atmesti ir, tiesą sakant, iškelti reikalavimai tam pačiam Putinui, nes jo raudonos linijos, kurias brėžė Vakarai, yra jau ne kartą peržengtos. Aš manau, kad Putinas, pats nesilaikydamas raudonųjų linijų, tarptautinės teisės principų viršenybės, tiesą sakant, kelia didžiausią sumaištį regione“, – teigė A. Anušauskas.
 
Politikas pažymėjo, kad pats didelių lūkesčių iš vyksiančių derybų neturi. Tačiau, sakė jis, bandyti kalbėtis su Kremliumi galima.
 
„Didelių lūkesčių su tomis derybomis nesiečiau. Tačiau kalbėtis galima, tai ir daroma iš NATO ir JAV pusės. Tačiau ultimatyvūs reikalavimai yra tokie, kurie ir pažeidžia tarptautinę teisę, ir, tiesą sakant, neatneštų jokio stabilumo į šį regioną. Būtų greičiau šio regiono nuginklavimas, destabilizavimas. Rusijos akimis, jos agresijos akivaizdoje regionas turėtų būti beginklis“, – apibendrino A. Anušauskas.
 
Agresyvią politiką Ukrainos atžvilgiu vykdanti Rusija yra paskelbusi reikalavimus Vakarams. Kremlius reikalauja sustabdyti NATO plėtrą į Rytus bei JAV karinių bazių steigimą buvusiose sovietų įtakos sferos valstybėse. Tačiau tokius reikalavimus NATO šalys atmeta.
Dėl rusų dalinių telkimo pasienyje su Ukraina būgštaujama, kad Maskva gali užpulti kaimyninę šalį. Rusija neigia bet kokius puolimo planus.
 
Benas Brunalas (ELTA)
 
2021.12.28; 09:08