Kalėjimo grotos. Slaptai.lt nuotr.
Du dešimtmečius kalėjime už žmogžudystę praleidęs suomis bando grąžinti skolą visuomenei įkurdamas „įniršio kambarį“, kuriame klientai gali išlieti pyktį, beisbolo lazda daužydami įvairius namų apyvokos daiktus.
44 metų Janne Raninenas, nuteistas už dvi grupines žmogžudystes, prieš du mėnesius Helsinkyje atidarė „Raivoomo“ („Įniršio centrą”), investavęs iš draugų pasiskolintus pinigus, ir sako, kad nuo to laiko turi „šimtaprocentinį užimtumą“.
„Dar prieš šešis mėnesius buvau kalėjime ir pagalvojau, kad toks kambarys galėjo būti naudingas ir man, kai buvau jaunesnis“, – sako J. Raninenas, kuris, augdamas neturtingame Švedijos priemiestyje, buvo įsitraukęs į gaujų veiklą.
„Pagalvojau, kad kai išeisiu į laisvę, įkursiu tokį kambarį ir leisiu žmonėms čia išlieti visą pyktį, kad jie nedarytų tokių kvailysčių, kokias aš dariau jaunystėje”, – sakė jis naujienų agentūrai AFP.
J. Raninenas taip pat reguliariai bendrauja su jaunais žmonėmis, bandydamas juos atitraukti nuo gaujų.
„Tai vienas iš mano būdų grąžinti skolą visuomenei“, – sako jis ir priduria, kad įniršio kambarys yra vienas jų – ir ne tik dėl sumokamų mokesčių, bet ir dėl gerovės, kurią jis gali suteikti žmonėms.
Įniršio kambariai yra gana paplitę, ypač JAV, o naujoji J. Ranineno veikla pasirodė esanti itin populiari tarp moterų, norinčių išlieti popandeminį nepasitenkinimą. Diržas. Slaptai.lt nuotr.
„Jaučiuosi fantastiškai, tiesiog išvalo viską iš galvos“, – sako Sanna Sulin, atėjusi švęsti savo 50-ojo gimtadienio ir, skambant jos mėgstamos muzikos įrašui, išlieti pyktį ant senų spausdintuvų, dulkių siurblio ir indų.
„Draugė atsivedė mane čia pabandyti, aš iš pradžių atsisakiau, nes man labiau patinka taisyti daiktus“, – pasakoja ji AFP, stovėdama tarp metalo, plastiko ir stiklo nuolaužų.
„Mes, moterys, esame pripratusios, kad turime elgtis deramai, turime save kontroliuoti“, – sako ji.
Kuoka. Slaptai.lt nuotr.
80 proc. klientų yra 25-45 metų amžiaus moterys, pažymėjo savininkas J. Raninenas.
Nepaisant to, kad Suomija garsėja kaip lyčių lygybės bastionas, J. Raninenas sutinka, kad „moterų agresija yra tabu, joms neleidžiama išlieti pykčio“.
Pagrindinė pykčio priežastis dabar yra pandemija, tačiau populiarumo sulaukia ir teminis skyrybų kambarys – išdažytas rožine spalva, o ant sienos kabo kostiumas ir vestuvinė suknelė.
„Ilgalaikėje perspektyvoje visada geriau nueiti ir pasikalbėti su terapeutu bei dirbti su savo vidinėmis problemomis“, – sako jis. Tačiau trumpuoju laikotarpiu „tai geriausia vieta garui ir visam nerimui nuleisti“.
Policijos patikros punktas sostinėje. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Sveikatos apsaugos ministras Arūnas Dulkys nemato pagrindo policininkų pykčiui dėl to, kad jie įtraukti į žemiausią vakcinacijos prioriteto grupę, kadangi, pasak ministro, šiuo metu siekiama paskiepyti tuos, kuriems kyla didžiausias pavojus dėl viruso plitimo.
„Kai kas nors prioritetinėje grupėje sako „mes paskutiniai“, tai aš noriu priminti visiems tiems paskutiniams, kad už jų dar stovi daugiau nei pusantro milijono gyventojų“, – ketvirtadienį „Žinių radijui“ sakė A. Dulkys.
Jis tvirtina, kad kelių savaičių laikotarpiu visose šalies savivaldybėse bus pereinama prie žemesnių prioritetinių grupių skiepijimo, tačiau pirmiausiai dėmesys skiriamas didžiausioje rizikos grupėje esantiems asmenims.
„Per kelias savaites, man atrodo, mes susivienodinsime tą situaciją ir pasieksime vakcinavimą visose tose grupėse, apie kurias kalbama, bet šiandien pykti pagrindo aš nematau nei karininkui, nei policininkui, nes tiesiog šalia jų dabar stovi onkologinis ligonis, pensinio amžiaus žmogus, – tai kuriam dabar pirmam?“, – kalbėjo sveikatos ministras.
A. Dulkys taip pat atmetė kritiką dėl aukštųjų mokyklų dėstytojų įtraukimo į vakcinavimo prioritetines grupes. Jo teigimu, į vakcinavimo eilės viršų įtraukiant dėstytojus, buvo siekiama prie kontaktinio mokymo sugrąžinti visuose švietimo sektoriuose dirbančius pedagogus, tačiau pablogėjusi epidemiologinė situacija į mokyklas leidžia grįžti tik pradinukams ir abiturientams.
„Švietimo sistemos įtraukimas buvo tikriausiai vienintelis toks reikšmingas grupės įterpimas, bet irgi su šia žinute: švietimas mūsų šalies prioritetas, tuo metu, kai šį sprendimą priiminėjom, visi siekėme tikslo šitą bendruomenę vakcinuoti su tikėjimu, kad visi galėtų vienu metu sugrįžti į mokslą, ir atrodė, kad šią grupę galėjome pakankamai greitai vakcinuoti. Na, deja, vėliau skaičiai kalba mūsų nenaudai“, – tvirtino ministras.
Jis pažymi, kad prie kitų grupių vakcinavimo bus pereinama iš karto, kai tik bus paskiepyti patys rizikingiausi asmenys, o proga pasiskiepyti pirmiausiai bus suteikiama „AstraZeneca“ vakcinomis, kurių vyresni nei 65 metų amžiaus gyventojai vengia. Policija. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Kadangi mes dabar su „AstraZeneca“ turime tą tokią situaciją, matome, kad tose prioritetinėse grupėse „AstraZeneca“ nenori, tai bandome tų didelių kolektyvų, organizuotų grupių skiepijimą organizuoti per „AstraZeneca“, o 65 plius grupės per „Pfizer“ ir kitas“,– teigė A. Dulkys.
ELTA primena, kad trečiadienį policijos pareigūnai prie Vyriausybės rūmų surengė protesto akciją, kuria išreiškė nepasitenkinimą valdžios sprendimu atsisakyti skiepyti pareigūnus pagal prioritetinę tvarką. Kelios dešimtys asmenų susirinko V. Kudirkos aikštėje, prie Vyriausybės pastatyti ženklai „Stop kontrolė“, taip siekiant Ministrų Kabinetui parodyti, kokį indėlį policininkai įneša kovoje su COVID–19 pandemija.
Policijos atstovų teigimu, jei Ministrų Kabinetas ir toliau laikysis panašaus požiūrio į pareigūnus, neatmetama ir streiko galimybė.
Žmogaus studijų centro vadovas dr. Gintaras Chomentauskas. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr. Žmogaus studijų centro prezidentas, psichologas ir psichoterapeutas Gintaras Chomentauskas teigia, kad dėl plintančio koronaviruso atsiradęs baimės jausmas verčia žmones imtis neadekvačių veiksmų. Psichologas teigia, kad karantino laikotarpiu patiriama didelė baimė sekina imuninę sistemą, todėl, pasak jo, turėtų žymiai išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
„Žmonės patenka į tam tikrą minčių ir jų sukeltų emocijų užburtą ratą, kurio pirmoji rato grandis yra situacijos įprasminimas kaip labai grėsmingos ir neišvengiamos. Tuomet imama nuolat perdėtai domėtis neigiama informacija. Šis rinkinukas asmeniui sukuria nuolatinį nerimą, baimę, stresą, kurie tęsiasi ištisas dienas“, – Eltai teigė G. Chomentauskas.
Psichologas akcentuoja, kad atsiradęs baimės jausmas paprastai yra labai artimas pykčiui.
„Atsiradęs baimės jausmas psichologine ir fiziologine prasme yra labai artimas pykčiui. Esame evoliucijos sąlygoti grėsmės akivaizdoje arba bėgti, slėptis, tai yra dažniausia baimės reakcija, arba kovoti su grėsme, tada patiriame pyktį“, – sakė psichologas.
G. Chomentausko teigimu, paprastai padidėjusi, neadekvati baimė nulemia tokius neadekvačius veiksmus kaip nuolatinį savo būsenos stebėjimą, interneto naršymą ir agresyvias reakcijas kitų žmonių atžvilgiu. Pasak psichologo, karantino atveju tokia reakcija galima laikyti siūlymus, susijusius su didesniais kitų žmonių apribojimais.
„Padidėjusi, neadekvati baimė ir panika gimdo kitus neadekvačius veiksmus. Tarp jų nuolatinį įkyrų stebėjimą savo paties būsenos, nuolatinį interneto naršymą arba agresyvias reakcijas, susijusias su didesnių apribojimų siūlymu kitų žmonių atžvilgiu. Tai, iš vienos pusės, yra paradoksas, o iš kitos pusės, – dėsninga“, – paaiškino G. Chomentauskas.
Psichologo teigimu, pritardami užkardyti kitus žmones su baime kovojantys žmonės psichologiškai valdo savo pačių nerimą. Visgi toks elgesys, pasak G. Chomentausko, tik didina visuomenės susiskaldymą ir priešiškumą.
„Kai mes paleidžiame baimės, nerimo jausmus nevaldomai, žmonės atitinkamai ir pradeda reaguoti arba panikuodami, arba ieškodami kaltų, pykdami ir bandydami užkardyti kitus žmones. Taip psichologiškai valdome savo pačių nerimą, tačiau mūsų agresija visuomenėje tik didina susiskaldymą ir priešiškumą. Taip sukuriamas papildomas nerimo ir pykčio šaltinis“, – problemą įvardino G. Chomentauskas.
Žmogaus studijų centro prezidentas taip pat akcentuoja, kad tokia visuomenės reakcija į plintantį koronavirusą ir paskelbtą karantiną sekina žmogaus imuninę sistemą, todėl, pasak psichologo, turėtų išaugti mirčių, susijusių su labai dideliu stresu, skaičius.
„Nerimas, baimė ir agresyvūs veiksmai kitų žmonių atžvilgiu eina dažnai kartu, todėl tokia jų reakcija manęs visiškai nestebina, stebina tik tiek, kad mes nelabai suvokiame tokios didelės baimės ir nerimo tiek psichologinių neigiamų padarinių, tiek fiziologių padarinių, nes sekiname savo imuninę sistemą. Nenoriu būti blogu pranašu, bet statistika tikrai rodys labai žymų padidėjimą mirčių nuo kitų priežasčių nei koronavirusas šiuo laikotarpiu, kuris susijęs su pernelyg dideliu stresu“, – sakėo G. Chomentauskas.
Visgi psichologas akcentuoja, kad karantinas tėra išorės dirgiklis, ir žmogus pats pasirenka, kaip į jį reaguoti.
Kritiškas – palankus
„Mes siejame blogą būseną su karantinu, tačiau bloga žmogaus būsena išorėje neegzistuoja, ji yra jo viduje, ir priežastys tos blogos būsenos yra žmogaus viduje, situacijos įprasminimo būde. Žmogus karantiną gali traktuoti kaip atostogas, kurių metu jis gali veikti, kas tik jam šauna į galvą, arba traktuoti tai kaip didžiulę grėsmę, kurios jis nesugebės atlaikyti“, – paaiškino G. Chomentauskas.
„Karantinas yra tik raktinis išorės dirgiklis, iš kurio kiekvienas žmogus pagal savo mąstymo būdą pasidaro arba neutralią žinią, arba atsargumo priemonių reikalaujančią žinią, arba totalinę baimę sąlygojančią žinią, arba susikuria pyktį ir kovoja su visais ir visur“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad rinkos ir visuomenės nuomonės tyrimų kompanijos „Baltijos tyrimai” kovo 24–26 dienomis atlikta apklausa parodė, kad 92 proc. gyventojų pritaria grįžusių iš užsienio izoliavimui 14 dienų. 71 proc. pritaria griežtesnėms saviizoliacijos sąlygoms, kai būtų leidžiama iš namų išeiti tik būtiniausiais atvejais.
Visgi, nors šalies gyventojai ganėtinai tolerantiškai žiūri į griežtesnes, nei galioja dabar, karantino priemones, nemaža dalis taip pat tvirtina, kad jau po pirmosios karantino savaitės jaučia neigiamus psichologinius ir fizinės sveikatos padarinius. Tai, kad koronaviruso pandemija ir ją suvaldyti skirtos priemonės neigiamai veikia psichologinę būseną, teigia pajutę 66 proc. respondentų.
Ir Vilniuje buvo atgaivinta Blukvilkio šventė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Visi kalėdiniai stalai jau nurinkti, dovanos – išpakuotos ir jau nekantriai laukiame, kada įžengsime į Naujuosius metus. O į juos įžengti reikėtų be pykčio, atsikračius visų per metus susikaupusių blogybių.
Tad Lietuvos liaudies buities muziejus ir kvietė šeštadienį atvykti į Rumšiškes – čia vidudienį vyko Kalėdinio Blukio deginimas. Tai, anot muziejaus, – unikali proga deramai atsikratyti visų per metus prisikaupusių negerovių, kalčių, pykčių bei pasitikti Naujuosius su šviesa ir gausa.
Pagal senuosius lietuviškus papročius, Blukis (masyvi trinka ar kelmas) – Kalėdų šventės ženklas. Vienas žmogus jo niekaip nepajudintų, tad jo vilkimas suburia visą bendruomenę linksmam ritualui. Tikėta, kad lazda trinktelint per Blukį galima jam perduoti visas kaltes, negeroves ir pykčius, o jį sudeginus, sudega ir visos blogybės, išlaisvinama šviesa ir gausa. Ir Vilniuje buvo atgaivinta Blukvilkio šventė. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.
Šventės pradžioje, kaip praneša Lietuvos liaudies buities muziejus, blukvilkiai užners virves ant storos medinės trinkos ir vilks per visą Žemaitijos kaimą, užsukdami į sodybų kiemus, spėdami būsimos žiemos orus, sveikindami šeimininkus, dainuodami, šokinėdami ir krėsdami pokštus, o tuo tarpu visi renginio dalyviai galės lazdomis trankyti Blukį. Aplankius kaimynus, iškilmingai bus sukurtas laužas ir Blukis sudegintas su visomis jame besislepiančiomis negerovėmis.
Skambės dainos, bus šokiai ir vaišės ir, jei gamta leis, visokios žiemiškos pramogos, žada muziejus, ragindamas atvykti į Kalėdinio Blukio deginimą ir atsikratyti per metus susikaupusių negerovių, nesaugoti jų Naujiesiems…
Politikoje bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija ir pyktis, sakė šalies vadovas Gitanas Nausėda penktadienį Prezidentūroje vykusiuose Maldos pusryčiuose. Pasak prezidento, dėl to Lietuva tampa pažeidžiama ir kaip tauta, ir kaip valstybė.
„Didmiesčių ir regionų gyventojai, emigravę ir likę Lietuvoje, tradicinių ir liberalių pažiūrų lietuviai šiandien neretai jaučiasi tarsi gyventų skirtinguose, nieko bendra neturinčiuose pasauliuose, atskirtuose nematomomis, bet tvirtomis sienomis. Politiniame gyvenime bendrus tikslus vis dažniau užgožia beprasmė konkurencija, pyktis ir nepagarba vienas kitam. Tampame pažeidžiami kaip tauta, kaip valstybė, kaip bendruomenė. Ir kaip individai“, – teigia prezidentas, pabrėždamas, kad bendra malda yra itin svarbi ir kaip dvasinė praktika, ir kaip tautą vienijantis veiksnys.
Penktadienį Prezidentūroje, Baltojoje salėje, buvo atgaivinta Maldos pusryčių tradicija. Į šį renginį buvo pakviesta daugiau nei šimtas svečių iš Lietuvos ir užsienio.
Kaip skelbia Prezidentūra, pasimelsti ir pasiklausyti tikėjimo liudijimų susirinko dvasininkai, politikai, visuomenininkai, žurnalistai, žmonės, kurių gyvenimuose dėl tikėjimo įvyko didelių pokyčių.
Maldą pradėjo Jo Eminencija kardinolas Sigitas Tamkevičius. Savo tikėjimo liudijimais pasidalijo socialinės apsaugos ir darbo ministras Linas Kukuraitis ir priklausomybes įveikęs bei kitiems padedantis Žanas Talandis.
Baigiantis Maldos pusryčiams arkivyskupas Gintaras Grušas kalbėjo apie bendros maldos svarbą tautos ir kiekvieno mūsų gyvenime.
