Tūkstančiai iraniečių gedi per JAV antskrydį nukauto generolo Q. Soleimanio. EPA-ELTA nuotr.
Teheranas, gruodžio 31 d. (AFP-ELTA). Irane prasidedant generolo Qassemo Soleimani antrųjų mirties metinių minėjimui, šalis penktadienį pareiškė, kad dėl jo nužudymo taip pat atsakinga ir dabartinio JAV prezidento Joe Bideno administracija.
Buvęs JAV lyderis Donaldas Trumpas 2020 metų sausio 3 dieną nustebino visą regioną, kai jo nurodymu per drono ataką buvo nužudytas Irano Revoliucijos sargų gvardijos dalimi laikomų „Quds“ pajėgų vadas Q. Soleimani. Tai įsiutino Iraną ir jo sąjungininkus.
„Dėl šio nusikaltimo tarptautinė atsakomybė tenka JAV vyriausybei“, – sakoma pranešime, kurį savo tviteryje paskelbė Irano užsienio reikalų ministerija.
„Be jokios abejonės, šis JAV nusikaltimas (…) yra teroro aktas, kurį suorganizavo ir įvykdė tuometinė JAV vyriausybė ir dėl kurio dabar atsakingi Baltieji rūmai“,– priduriama pranešime, omenyje turint dabartinę J. Bideno administraciją.
Praėjus penkioms dienoms po Q. Soleimani nužudymo, Iranas į tai sureagavo paleisdamas kelias raketas į dvi JAV karines bazes, kuriose buvo amerikiečių karių. Atakų metu mirčių buvo išvengta, tačiau, pasak Vašingtono, dešimtys karių patyrė smarkių smegenų sužalojimų. D. Trumpas tuo metu teigė, kad JAV drono ataka buvo šalies atsakas į išpuolių prieš JAV interesus Irake bangą.
Irano užsienio reikalų ministerija savo pranešimą paskelbė šalyje prasidedant savaitę truksiančiam Q. Soleimani mirties metinių minėjimui.
Pareigūnai nurodė, kad pagrindinis renginys vyks pirmadienį, tačiau nedetalizavo. Jie pridūrė, kad sausio 7 dieną bus pademonstruoti „Irano raketų pajėgumai“.
Teherano pareigūnai yra ne kartą pareiškę, kad už Q. Soleimani mirtį bus atkeršyta.
Irano parlamento narys pasiūlė 3 mln. dolerių (apie 2,7 mln. eurų) „bet kam, kas nužudys“ JAV prezidentą Donaldą Trumpą ir taip atkeršys už vieno aukščiausių Irano generolo Qasemo Soleimani nužudymą, pranešė pusiau oficiali naujienų agentūra ISNA.
Mažai žinomas Irano parlamentaras Ahmadas Hamzehas pasiūlymą pateikė Kermano miesto gyventojų vardu. Būtent Kermanas yra gimtasis Q. Soleimani miestas ir jo amžinojo poilsio vieta.
„Duosime 3 mln. dolerių bet kam, kas nužudys D. Trumpą“, – teigė A. Hamzehas, atstovaujantis apygardai netoli pietrytinio Kermano miesto.
Tiesa, šis pasiūlymas nuskambėjo likus vos mėnesiui iki Irano parlamento rinkimų, o pats parlamentaras neatskleidė, kas gi mokės pinigus už D. Trumpo galvą.
Q. Soleimani, vienas populiariausių viešų asmenų Irane, buvo nužudytas sausio 3 d. per JAV drono smūgį Bagdado oro uoste.
Irane sudužo Ukrainos lėktuvas su 180 keleivių. EPA-ELTA nuotr.
Irano vyriausybė neigia slėpusi informaciją apie numuštą Ukrainos lėktuvą. Irano ginkluotosios pajėgos pripažino numušusios lainerį tik praėjus kelioms dienoms po katastrofos.
Komentarai pasirodė po jau antrą naktį Teherane vykstančių demonstracijų prieš valdžią dėl lėktuvo katastrofos.
Trečiadienį vos pakilęs iš Teherano oro uosto nukrito Ukrainos oro linijų lėktuvas. Per katastrofą žuvo visi 176 juo skridę žmonės.
į Kijevą skridęs laineris buvo numuštas praėjus vos kelioms valandoms po to, kai Iranas paleido raketas į Irako bazes, kuriose dislokuoti JAV kariai, taip atsakydamas į Vašingtono smūgį, per kurį žuvo aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani.
Islamo respublika pirma neigė Vakarų žvalgybos teiginius, kad keleivinis lėktuvas buvo numuštas, tačiau šeštadienį Irano žiniasklaida išplatino Generalinio štabo pranešimą, kuriame sakoma, kad lėktuvas buvo numuštas „dėl netyčinės žmogiškos klaidos“.
„Šiomis liūdnomis dienomis daug kritikos sulaukė atitinkami pareigūnai ir institucijos… kai kurie pareigūnai net buvo kaltinami melu ir bandymu nuslėpti informaciją, tačiau, nuoširdžiai, taip tikrai nebuvo“, – valstybinės televizijos transliuotame komentare teigė Vyriausybės atstovas Ali Rabiei.
„Melas – tyčia klastoti tiesą. Melas yra slėpti. Melas yra žinoti faktą ir jo neatskleisti ar iškreipti tiesą“, – sakė atstovas.
Pasak jo, visi Irano pareigūnų pareiškimai iki šeštadienio prisipažinimo buvo paremti tuo metu turėta informacija.
„Visi, kurie tomis dienomis, pačiame Amerikos psichologinio karo prieš Irano tautą įkarštyje, išreiškė savo nuomonę, darė tai remdamiesi tuo metu prieinama informacija“, – tvirtino A. Rabiei.
„Tik penktadienį Irano ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas gavo tyrimo išvadas, tada vyko Aukščiausiosios nacionalinio saugumo tarybos posėdis“, – sakė A. Rabiei. Pasak jo, „iki sausio 10 d. niekas, net šalies prezidentas Hassanas Rouhani, nežinojo lėktuvo katastrofos priežasties“.
„Kai tik prezidentas sužinojo apie tai, iškart priėmė sprendimą kuo skubiau kreiptis į gyventojus“, – tvirtino A. Rabiei.
„Išsamus tyrimas“
Irano prezidentas H. Rouhani per pokalbį telefonu su Švedijos premjeru Stefanu Lofvenu sekmadienio vakare pažadėjo atlikti „išsamų tyrimą“, pranešė prezidento spaudos biuras.
Dauguma tragiškai pasibaigusiame Ukrainos tarptautinių oro linijų skrydyje PS752 žuvusių žmonių buvo iraniečiai ir kanadiečiai, įskaitant dvigubą pilietybę turinčiuosius, taip pat ukrainiečiai, afganai ir britai.
Lėktuvo katastrofoje žuvo 7 Švedijos piliečiai ir dar 10 žmonių, kurie gyvena šioje ES šalyje.
„Turime užtikrinti, kad toks šokiruojantis incidentas nepasikartotų niekur kitur pasaulyje“, – pranešime cituojamas H. Rouhani.
H. Rouhani taip pat pabrėžė, kad katastrofa įvyko padidėjusios įtampos laikotarpiu, po to, kai per JAV drono smūgį sausio 3 d. buvo nužudytas Irano generolas Q. Soleimani
„Turime visi kartu sugrąžinti saugumą į regioną ir leisti įsivyrauti taikai“, – tvirtino Irano prezidentas.
Iranas dalyvauti lėktuvos katastrofos tyrime pakvietė ekspertus iš Kanados, Prancūzijos, Ukrainos ir Jungtinių Valstijų.
Nepaisant internete platinamų vaizdo įrašų, kuriuose matoma, kaip buldozeriai lygina lėktuvo sudužimo vietą, Irano kariuomenės Revoliucinės gvardijos vadas neigė, kad Iranas taip bando panaikinti nusikaltimų įrodymus.
„Mes nieko nelietėme“, – parlamente sekmadienį pareiškė generolas majoras Hosseinas Salami.
„Nejudinome lėktuvo nuolaužų, nekeitėme įvykio vietos, nejudinome oro gynybos sistemų, nekeitėme radarų rodmenų“, – tvirtino jis.
JAV pajėgoms nukovus vieną aukščiausių Irano generolų ir pakilus įtampai Artimuosiuose Rytuose, NATO šalių ambasadoriai pirmadienį susitiks Aljanso būstinėje Briuselyje.
„Šiaurės Atlanto taryba aptars situaciją regione“, – tvirtino vienas NATO pareigūnas.
„Generalinis sekretorius (Jensas Stoltenbergas) nusprendė sušaukti NATO ambasadorių susitikimą po konsultacijų su sąjungininkais“, – sakė jis.
Praėjusią savaitę įvykęs JAV drono smūgis Bagdado oro uoste, per kurį nukautas aukštas Irano generolas Qasemas Soleimani, nustebino daugelį Vašingtono sąjungininkų ir sukėlė virtinę raginimų deeskaluoti padėtį.
Iranas savo ruožtu pažadėjo atkeršyti už savo kariuomenės vado žūtį, o JAV prezidentas Donaldas Trumpas pagrasino „didžiuliu atsaku“, jei bus smogta amerikiečių taikiniams.
Situacija taip pat tapo itin įtempta Irake, kur parlamentarai paragino patraukti iš šalies 5 200 ten dislokuotų JAV karių.
NATO taip pat vykdo apmokymų misiją Irake, kur apmoko vietos pajėgas kovoti su „Islamo valstybės“ (ISIS) grupuotės ekstremistais, tačiau šią misiją gali tekti nutraukti, jei koalicijos pajėgos pasitrauks iš Irako.
Šeštadienį NATO atstovas patikino, kad misija, kurioje dalyvauja keli šimtai Aljanso kariškių, yra tęsiama, tačiau pripažino, jog „apmokymų veikla šiuo metu yra sustabdyta“.
Atstovas taip pat patvirtino, kad NATO generalinis sekretorius J. Stoltenbergas po penktadienį įvykusio JAV smūgio pasikalbėjo telefonu su Jungtinių Valstijų gynybos sekretoriumi Marku Esperiu.
Deginama JAV vėliava. EPA – ELTA nuotr.
JAV nusprendė į Artimuosius Rytus pasiųsti tūkstančius karių po to, kai Iranas pagrasino kerštauti už aukšto rango karininko nužudymą, praneša AFP.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas teigė, kad Irano generolas Qasemas Soleimani buvo „pašalintas“ dėl to, kad planavo puolimą prieš JAV diplomatus. Tačiau D. Trumpas tvirtino, kad Vašingtonas nesiekia nuversti Irano valdžią.
„Q. Soleimani planavo grėsmingus ir neišvengiamus išpuolius prieš amerikiečius diplomatus ir karius, bet mes jį pagavome tai darant“, – sakė JAV prezidentas Floridoje.
Nors D. Trumpas svarbų Irano generolą ir vadino „ligoniu“, tačiau jis bandė sumažinti įtampą aiškindamas, kad JAV nenori karo su Iranu.
„Veiksmų ėmėmės ne tam, kad pradėtume karą. Mes nesiekiame režimo nuvertimo“, – sakė jis. Deginama Izraelio vėliava. EPA – ELTA nuotr.
Q. Soleimani žuvo Irake, netoli Bagdado tarptautinio oro uosto, kai į jo automobilį buvo paleista raketa iš nepilotuojamo orlaivio. Taip pat žuvo 5 Irano revoliucijos gvardijos nariai ir 5 Iraną palaikančios karinės grupuotės Irake „Hashed al Shaabi“ atstovai.
Q. Soleimani, vadovavęs Islamo revoliucijos gvardijos nekonvencinio karo ir karinės žvalgybos pajėgoms, buvo laikomas antru svarbiausiu žmogumi šalyje. Jis vaidino svarbu vaidmenį Irane ir buvo atsakingas už operacijas regioninėje kovoje dėl valdžios bei prieš JAV.
Po jo žūties Irano aukščiausiasis lyderis ajatola Ali Khamenei’us grasino „žiauriu kerštu“, o dešimtys tūkstančių protestuotojų Teherane degino JAV vėliavas skanduodami šūkius „mirtis Amerikai“.
JAV prezidentas Donaldas Trumpas penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani, žuvęs per JAV antskrydį, turėjo būti seniai nukautas.
D. Trumpas savo tviterio paskyroje pirmą kartą pateikė išsamesnį komentarą apie penktadienį Bagdado tarptautiniame oro uoste įvykdytą ataką. „Turėjo būti jis nužudytas prieš daugelį metų“, – rašė jis.
Q. Soleimani per ilgą laikotarpį jau yra „nužudęs arba sužeidęs tūkstančius amerikiečių ir planavo žudyti dar daugiau, bet buvo nukautas“, – sakė prezidentas.
Jo vieninteliai su pastarosiomis naujienomis susiję komentarai – tai žinutė su JAV vėliavos nuotrauka ir kita, neaiškia žinute, kurioje teigiama, kad „Iranas niekada nelaimėjo karo, bet niekada nepralaimėjo derybų!“
JAV Valstybės sekretorius Maikas Pompeo. EPA – ELTA nuotr.
JAV valstybės sekretorius Mike’as Pompeo penktadienį pareiškė, kad Irano sukarintų pajėgų vadas Qasemas Soleimani planavo atlikti veiksmus, kurie kėlė grėsmę JAV piliečių gyvybėms.
Islamo revoliucinės gvardijos vadas buvo nukautas Bagdado tarptautiniame oro uoste per JAV pajėgų anskrydį. Qasemas Soleimani. CFR.org nuotr.
„Jis intensyviai planavo regione imtis veiksmų – didelių veiksmų, kaip pats apibūdino, dėl kurių grėsmė būtų iškilusi dešimtims, jei ne šimtams amerikiečių“, – CNN reporteriams sakė M. Pompeo.
„Žinau, kad (Q. Soleimani planas) buvo neišvengiamas“, – sakė M. Pompeo, bet daugiau neatskleidė detalių apie planuotos operacijos pobūdį.
„Tai buvo žvalgybos duomenimis paremtas vertinimas, pagreitinęs mūsų sprendimo priėmimą“, – teigė M. Pompeo.
Qasemas Soleimani. BBC.com nuotr.
Sirijos vyriausybė pasmerkė JAV raketų ataką Bagdado oro uoste, per kurią buvo nukautas Irano revoliucinės gvardijos Kudso pajėgų vadas Qasemas Soleimani ir sukarintos grupuotės „Hashed al Shaabi“ vado pavaduotojas Abu Mahdi al-Muhandisas. Savo ruožtu Sirijos opozicija džiūgavo dėl tokio JAV žingsnio.
Sirija yra „tikra, kad ši baili JAV agresija… tik sustiprins žmonių ryžtą sekti pasipriešinusių kankinių lyderių pėdomis“, Sirijos valstybinė naujienų agentūra citavo šalies Užsienio reikalų ministerijos atstovą.
Atstovas JAV veiksmus pavadino „rimta padėties eskalacija“ regione ir apkaltino Vašingtoną naudojantis „nusikalstamų grupuočių metodais“.
Neįvardytas pareigūnas tikino, kad smūgis yra „dalis JAV politikos, siekiant sukurti įtampą ir skatinti konfliktus regiono šalyse“.
Q. Soleimani buvo svarbus Sirijos prezidento Basharo al-Assado rėmėjas, Irano generolas padėjo Sirijos lyderiui išsilaikyti valdžioje po 2011 m. prasidėjusio sukilimo.
Jis buvo atsakingas už Irano pajėgų ir musulmonų šiitų sąjungininkių grupuočių operacijas užsienyje, įskaitant ir Siriją. Pats Q. Soleimani dažnai lankydavosi Damaske.
B. al-Assadas penktadienį nusiuntė laišką Irano aukščiausiajam lyderiui ajatolai Ali Khamenei, kuriame dėkojo už Q. Soleimani paramą.
„Sirijos žmonės nepamirš, kad jis stovėjo kartu su Sirijos arabų armija. Kankinio Q. Soleimani atminimas amžinai liks Sirijos žmonių sąmonėje“, – laiške rašė B. al-Assadas.
Dėka Irano paramos ir 2015 m. Rusijos pradėtos intervencijos B. al-Assadui pavyko atsikovoti didžiąją dalį Sirijos teritorijos, kurią jis buvo praradęs pilietinio karo pradžioje. Sirijos prezidentas Basharas al-Assadas. EPA-ELTA nuotr.
Kai kuriose Sirijos teritorijose, kaip Idlibas, kurių nekontroliuoja B. al-Assado režimas, dalis sirų džiūgavo dėl Q. Soleimani žūties, nes jie generolą laiko atsakingu už tūkstančių civilių mirtis.
Per kassavaitinį protestą Idlibo mieste vienas demonstrantas laikė plakatą su tokiu užrašu: „Džiaugiamės dėl teroristo Qasemo Soleimani mirties. Ačiū jums, (D.) Trumpai“.
„Šios puikios naujienos įkvėps mus judėti pirmyn ir, jei pavyks, revoliucija tęsis, revoliucija triumfuos“, – sakė kitas protestuotojas Mohamedas Shkeibas.
Kiti demonstrantai Q. Soleimani žūtį pažymėjo dalydami saldainius.
Savo ruožtu Sirijos opozicinių grupių lyderiai džiaugėsi mirtimi žmogaus, kurį jie laiko atsakingu už tūkstančių civilių žūtis beveik devynerius metus trunkančiame Sirijos pilietiniame kare.
JAV kariai Sirijoje. EPA – ELTA nuotr.
„Svarbiausio Revoliucinės gvardijos nusikaltimų prieš Sirijos ir Irako žmones vykdytojo Qasemo Soleimani nužudymas yra smūgis, kuris įrodo, kad pasaulis yra pajėgus sustabdyti Iraną ir apsaugoti Sirijos civilius, jei jis to nori“, – sakė aukštas Sirijos politinės opozicijos lyderis Nasras Hariri.
Kitas opozicionierius Ahmedas Ramadanas taip pat sveikino JAV sprendimą nukauti Q. Soleimani.
„Sirijos vaikų žudikas buvo nukautas, laisvų Irako žmonių žudikas buvo nukautas“, – socialiniuose tinkluose skelbė A. Ramadanas.
Antonio Guterresas, JT Generalinis sekretorius. EPA – ELTA nuotr.Qasemas Soleimani. CFR.org nuotr.
Jungtinių Tautų (JT) generalinis sekretorius Antonio Guterresas, JAV nukovus Irano sukarintų pajėgų vadą, teigė, kad „pasaulis negali sau leisti“ dar vieno karo Persijos įlankoje.
„Generalinis sekretorius nuolat skatina mažinti įtampą Persijos įlankoje, – pareiškime sakė A. Guterreso atstovas. – Atėjo metas lyderiams elgtis visiškai santūriai. Pasaulis negali sau leisti dar vieno karo Persijos įlankoje.“
Penktadienio rytą JAV pranešė per antskrydį tarptautiniame Bagdado oro uoste nukovusi Irano revoliucinės gvardijos padalinio Kudso pajėgų vadą Qasemą Soleimani.
