Lenkijos vėliava ir herbas. Slaptai.lt foto
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos lyderis. EPA_ELTA nuotr.

Varšuva, rugsėjo 21 d. (ELTA). Buvęs Lenkijos užsienio reikalų ministras Radosławas Sikorskis griežtai sukritikavo pastaruosius Lenkijos valdžios veiksmus Ukrainos atžvilgiu, pažymėdamas, kad jie naudingi Kremliui.
 
Be kita ko, jis pasmerkė Lenkijos vyriausybės sprendimą uždrausti Ukrainos grūdų importą, teigdamas, kad šalies valdžia įsivėlė į konfliktą, neieškodama konstruktyvių sprendimų.
 
„Galima susitarti su Slovakija. Galima organizuoti transportą ir gauti Europos paramą brangesniam sausumos tranzitui per Europos Sąjungą. Tačiau vyriausybė puola Europos Sąjungą ir puola Ukrainą, kovojančią dėl savo egzistencijos. Tai kelia pasipiktinimą. Man gėda“, – interviu radijo stočiai RMF24 sakė R. Sikorskis.
 
Politikas taip pat pakomentavo veiksmus, kurių ėmėsi Lenkijos užsienio reikalų ministerija. Ji išsikvietė Ukrainos ambasadorių dėl prezidento Volodymyro Zelenskio pareiškimo, kuriame šis kritikavo Lenkijos draudimą įvežti ukrainietiškus grūdus.
 
„Man susidaro įspūdis, kad pastaruoju metu mes dažniau išsikviečiame Ukrainos, o ne Rusijos ambasadorių, ir tai man labai nepatinka. Juk Rusija vykdo agresiją prieš Ukrainą, o ne Ukraina”, – sakė R. Sikorskis.
 
Mateusz Morawieckis. ELTA / Marius Morkevičius

Komentuodamas V. Zelenskio žodžius, kad Lenkija „padeda ruošti sceną Maskvos aktoriui“, eksministras pažymėjo, jog galima suprasti tam tikrą Ukrainos prezidento griežtumą, nes jis kovoja dėl savo tautos egzistencijos prieš pranašesnes Rusijos pajėgas.
 
„Mes turime jį užjausti, kai jis kartais nueina per toli. Ir tai nėra dingstis tarptautinėms paskaloms, griaunančioms Lenkijos reputaciją“, – teigė R. Sikorskis.
 
Jis taip pat sukritikavo Lenkijos premjero Mateuszo Morawieckio pareiškimą, kad Lenkija nebetieks Ukrainai ginklų.
 
Andrzejus Duda. EPA – ELTA nuotr.

„Putinas tai girdi ir pradeda tikėtis, kad gali laimėti šį karą. Net jei tai būtų tiesa, net jei paaiškėtų, kad mūsų sandėliai beveik tušti, kodėl jis (M. Morawieckis) tai sako?… Jie grįžo prie savo nacionalizmo, kuris gali brangiai kainuoti Lenkijai, nes vienintelis nugalėtojas šioje situacijoje bus Putinas“, – pažymėjo politikas.
 
Kaip žinoma, Slovakija, Lenkija ir Vengrija, nepaisydamos Europos Komisijos sprendimo, įvedė Ukrainos žemės ūkio produktų importo draudimą. Ukrainos prezidentas V. Zelenskis pareiškė, kad tokiais veiksmais Lenkija „ruošia sceną Maskvos aktoriui“.
 
Reaguodama į šiuos žodžius, Lenkijos užsienio reikalų ministerija išsikvietė Ukrainos ambasadorių ir pareiškė jam protestą.
 
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda per spaudos konferenciją Lenkijos žiniasklaidai Niujorke, aiškindamas Varšuvos sprendimą įvesti vienašališkus Ukrainos žemės ūkio produktų importo ribojimus, palygino Ukrainą su skęstančiu žmogumi, kuris ir kitus gali nutempti į dugną.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.09.22; 00:30

Olafas Scholzas: Vokietija tiekia Ukrainai naujausius ginklus, kai kurių iš jų dar neturi ir Bundesveras. EPA-ELTA nuotr.

Berlynas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). Praėjus metams po garsiosios Vokietijos kanclerio Olafo Scholzo kalbos apie „Zeitenwende“ („Posūkio tašką“), buvęs Lenkijos užsienio reikalų ir gynybos ministras Radoslawas Sikorskis pasiskundė dėl Vokietijos lyderystės trūkumo remiant Ukrainą.
 
Nors Vokietijos vyriausybė finansine ir karine prasme daug padarė Rusijos užpultos šalies labui, tarp sąjungininkių vyrauja nuomonė, „kad Vokietija daro tik tai, kas būtina, tik paskutinę akimirką ir tik dėl išorinio spaudimo“, – agentūrai dpa sakė liberaliai konservatyvus politikas, Europos Parlamente atstovaujantis opozicinei Piliečių platformos (PO) partijai.
 
„Ir tai sudaro įspūdį, kad ji neišgyvena šios problemos kaip savo, kad esama nenoro, kad Vokietija nėra lyderė reaguojant į krizę, kad ji atsilieka“, – teigė R. Sikorskis.
 
Pirmadienį sukanka metai, kai Vokietijos parlamento žemuosiuose rūmuose (Bundestage) O. Scholz‘as pasakė kalbą apie „Zeitenwende“. Joje kancleris paskelbė apie Vokietijos saugumo politikos perorientavimą dėl Rusijos pradėto karo Ukrainoje.
 
R. Sikorskis šią kalbą pavadino drąsia. Tačiau per mažai iš to, kas buvo paskelbta, buvo įgyvendinta. „Amerikiečiai turi nuostabią frazę: „Neužtenka pakalbėti, reikia ir darbą padaryti. Taigi, kai paskelbėte, kad gynybai išleisite papildomus 100 mlrd. eurų, tikėjausi, kad iki dabar didžioji dalis tų pinigų jau bus išleista“.
 
2011 metais, per finansų krizę būdamas Lenkijos užsienio reikalų ministru, R. Sikorskis plačiai nuskambėjusioje savo kalboje Berlyne pareiškė, kad galingos Vokietijos jis bijo mažiau nei Vokietijos neveiklumo. Šis sakinys ir šiandien vis dar kartais cituojamas, kai kalbama apie Rytų Europos sąjungininkių norą, kad Vokietija imtųsi stipresnio lyderės vaidmens.
 
Olafas Scholzas. EPA-ELTA nuotrauka

R. Sikorskis, jo nuomone, pernelyg neryžtingą kanclerio požiūrį į karą sieja su vidaus politikos priežastimis. „Manau, kad jis stengiasi patraukti savo elektoratą link savęs tokiu greičiu, kurį jo elektoratas yra pasirengęs priimti. Tačiau šis greitis yra nepakankamas atsižvelgiant į įvykių Ukrainoje tempą, todėl tai vyksta Vokietijos patikimumo užsienyje sąskaita“, – teigia jis.
 
Vokietija nuo karo pradžios suteikė Ukrainai ginklų už beveik 2,6 mlrd. eurų. Iš viso Vokietijos pagalba Ukrainai – įskaitant humanitarinę ir finansinę paramą – siekia 14 mlrd. eurų teigia Vokietijos vyriausybė.
 
Kylio pasaulio ekonomikos instituto (IfW) statistikos duomenimis, pagal karinę pagalbą Vokietija užima trečią vietą po JAV ir Jungtinės Karalystės. Tačiau absoliučiais paramos skaičiais Lenkija lenkia Vokietiją, nes priėmė itin daug pabėgėlių iš Ukrainos.
 
Skaičiuojant pagal suteiktą paramą nuo BVP (0,2 proc.) Vokietija užima tik 14 vietą ir lygiuojasi į tokias šalis kaip Čekija, Slovakija, Portugalija, Danija, Nyderlandai, Švedija ir Austrija. Palyginimui, čia pirmauja Estija (1,1 proc. nuo BVP), Latvija (1,0 proc.), Lietuva (0,7 proc.), Lenkija (0,6 proc.), JAV (0,4 proc.).
 
Živilė Aleškaitienė (DPA)
 
2023.02.27; 07:00
grybauskaite_8-k

„Neeilinės sesijos kartu neužbaigsime, himno negiedosime”, – agentūrai ELTA sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.

Taip opozicija protestavo Seimui išbraukus iš darbotvarkės jos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko SNORAS.

xxx

Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl „tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio viešų pasisakymų, kuriuose jis premjerą Andrių Kubilių pavadino „debilu”.

Kaip skelbė naujienų portalas lrytas.lt, susitikime su moksleiviais Šilutės-Šilalės apygardoje išrinktas R.Žemaitaitis ne tik premjerą pavadino „debilu”, bet ir sakė, jog konservatoriams reikia „išspardyti šiknas” ir „petelne” išdaužyti snukius”. Pats Seimo narys portalui pripažino savo žodžius, bet aiškino, esą jie „buvo ištraukti iš konteksto” (BNS, lrytas.lt).

Continue reading „Praėjusios savaitės akcentai (sausio 16 – sausio 22)”

herbai

Du lietuvių autorių (politiko Gintaro Songailos ir žurnalisto Eldorado Butrimo) straipsniai dienraštyje „Rzeczpospolita“ (Žečpospolita) apie nesusikalbėjimo priežastis buvo unisoninės Lenkijos žiniasklaidos (ir ne tik) kaltinimų Lietuvai ciklo baigties (reikia viltis) ženklas.

Be atgarsio neliko ir  Lietuvos inteligentijos balsas paskelbus du kolektyvinius pareiškimus lietuvių–lenkų santykių reikalu. Kaip ten bebūtų, pagrindinis inteligentų šūkis buvo toks: kai politikai susitarti nesugeba, mes „išvaduosim pasaulį“, aišku, pirmiausia sugriausim „lietuviškus mitus“, ištiesim kaimynui ranką ir problemos bus išspręstos be politikų. Tiesą sakant, tai irgi yra „politinis ėjimas“.

Continue reading „Lietuvių–lenkų santykių atomazga ar perkrovimas?”