Prancūzijos „Rafale” naikintuvai. EPA-ELTA nuotr.

Pastaruoju metu NATO oro policijos misiją Baltijos šalyse stiprinusios Lenkijos karinės oro pajėgos gruodžio 1 d. perėmė iš Vengrijos misijos vadovavimą.
 
Keturis „F-16“ naikintuvus Lietuvoje dislokavusiems lenkams Lietuvoje padės Prancūzijos kariai, kurie stiprina misiją su keturiais pirmą kartą Lietuvoje dislokuotais galingiausiais savo šalies naikintuvais „Rafale“, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
 
„Šiandien NATO oro gynyba yra itin svarbi. Dar Madride NATO šalys susitarė stiprinti savo atgrasymo ir gynybos priemones, įskaitant oro gynybos sritį. Pripažįstame, kad oro gynybos pajėgumai turėtų atlikti svarbesnį vaidmenį užtikrinant Baltijos šalių dangaus saugumą“, – kontingentų pasikeitimo ceremonijos metu sakė krašto apsaugos viceministras Vilius Semeška.
 
NATO oro policijos misiją Baltijos valstybėse vykdančių karinių vienetų pasikeitimo ceremonija vyko Lietuvos kariuomenės Karinių oro pajėgų Aviacijos bazėje Šiauliuose. Ceremonijoje dalyvavo ir Vengrijos krašto apsaugos ministerijos atstovai, NATO Oro pajėgų vadavietės atstovai, šalių ambasadoriai, Šiaulių miesto atstovai ir kiti svečiai.
 
Anot KAM, misiją baigę Vengrijos kariai Baltijos šalių oro erdvės apsaugą vykdė su keturiais naikintuvais „JAS-39 Grippen“. Misijoje dalyvavo apie 150 karių – lakūnai, technikai, medicinos personalas, palaikymo grupės, komunikacijos ir kitų sričių specialistai.
 
Šiauliuose dislokuoti kontingentai misijos metu bendravo su Šiaulių miesto visuomene, priiminėjo moksleivių ir studentų ekskursijas bei dalyvavo miesto renginiuose, teikė paramą Šiaulių miesto kūdikių namams.
 
NATO oro policijos misijos sustiprinimą iš Estijos karinių oro pajėgų Aviacijos bazės Amaryje su keturiais „Eurofighter“ naikintuvais vykdo Vokietijos karinės oro pajėgos.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2022.12.02; 00:30 

Prancūzija pristatė Graikijai šešis „Rafale” naikintuvus. EPA-ELTA nuotr.

Atėnai, sausio 19 d. (AFP-ELTA). Graikija trečiadienį iš Prancūzijos gavo šešis lėktuvus „Rafale“ pagal kelių milijardų eurų vertės ginklų sandorį, kuris, kaip teigia Atėnai ir Paryžius, padidina ES gynybinius pajėgumus, tačiau vis dėlto labiausiai matomas kaip atsvara Turkijos ambicijoms Viduržemio jūroje.
 
Šeši karo lėktuvai nusileido Tanagros oro bazėje, esančioje maždaug už 70 kilometrų į šiaurę nuo Atėnų. Prieš tai jie praskrido virš Akropolio, lydimi Graikijos lėktuvų „Mirage“, jau anksčiau įsigytų iš Prancūzijos.
 
Ceremonijoje dalyvavęs ministras pirmininkas Kyriakos Mitsotakis sakė, kad naujieji lėktuvai „padarys mūsų oro pajėgas vienas stipriausių Europoje ir Viduržemio jūroje“ ir parems Graikijos diplomatijos „lankstumą“.
 
Pasak jo, buvo „neatidėliotinas poreikis“ atnaujinti Graikijos karines oro pajėgas, kurioms reguliariai tenka „susigrumti“ su Turkijos lėktuvais Ankaros ginčijamoje Egėjo jūros oro erdvėje.
 
Graikija ir Prancūzija praėjusį sausį pirmiausia pasirašė 2,5 mlrd. eurų vertės sandorį dėl 18 „Rafale“ naikintuvų – 12 naudotų ir šešių naujų – pirkimo kaip dalies augančios ginklų programos, skirtos atremti Turkijos ambicijas.
 
Šaltinis Graikijos oro pajėgose sakė, kad trečiadienį atskridę orlaiviai – naudoti. Septintasis naudotas „Rafale“ į Graikiją buvo pristatytas praėjusių metų liepą.
 
Rugsėjo mėnesį Graikija ir Prancūzija pasirašė savitarpio pagalbos gynybinį paktą, pagal kurį Atėnai nupirko tris fregatas „Belharra“.
 
K. Mitsotakis taip pat paskelbė apie planus įsigyti papildomus šešis „Rafale“ lėktuvus, todėl bendras jų skaičius turėtų išaugti iki 24.
Fregatos turėtų būti pristatytos 2025 ir 2026 metais, jų vertė sieks apie tris milijardus eurų.
 
Graikija turi galimybę nusipirkti ir ketvirtą fregatą.
 
Turkija, kurios istorija ir santykiai su kaimynine Graikija, taip pat NATO nare, yra nelengvi, sukritikavo šį sandorį kaip keliantį grėsmę „regioninei taikai ir stabilumui“.
 
Živilė Aleškaitienė (AFP)
 
2022.01.19; 21:02