Taip – neteisinga. Taip negalėjo nutikti. Jauni žmonės neturėtų iškeliauti Anapilin. Ypač tokie optimistai kaip Ramūnas Markevičius.
Su Ramūnu Markevičiumi susipažinau prieš keletą metų, domėdamasis Vilniaus apygardos teisme nagrinėjama Medininkų žudynių byla. Ramūną prisiminsiu kaip pastabų ir šaltakraujį analitiką, po ilgo ir sudėtingo teismo posėdžio atkreipiantį dėmesį į detales, į kurias niekas neatkreipė dėmesio. Ramūnas nuolat pabrėždavo, jog smulkmenų – nėra. „Ypač sudėtingose, painiose bylose – viskas svarbu ir reikšminga“, – sakydavo Ramūnas. Pats jis niekad nedarė skubotų išvadų…
Ramūną prisiminsiu kaip didelį optimistą. Kai liga jau buvo paženklinusi jo veidą, Ramūnas nesiliovė nuoširdžiai stebėjęsis, kodėl medikai – tokie liūdni. „Ne jie mane guodžia, kažkodėl aš juos turiu guosti bei įrodinėti, jog viskas – gerai“, – šią frazę jis linksmai kartojo daug sykių…
Ramūną prisiminsiu ir kaip aistringą pėsčiųjų žygių mėgėją. Aš nedrįsdavau eiti į daug ištvermės reikalaujančius pėsčiųjų žygius. O jis, jau sirgdamas, pasirinkdavo pačias ilgiausias atkarpas. Niekad neatsilikdavo ir niekad nesiskųsdavo: skauda, pavargau, nebeturiu jėgų…
Penkerius metus Ramūnas narsiai grūmėsi su klastinga liga. Grūmėsi tyliai, nesiskųsdamas likimu, nereikalaudamas aplinkinių užuojautos, iki paskutinių dienų eidamas į darbą. Tačiau 2014 m. liepos 21 d. vis tik Ramūno netekome.
Pagerbdamas R.Markevičiaus atminimą portalas slaptai.lt skelbia keletą jo nuotraukų. Be kita ko, Ramūnas, kaip buvęs operatyvinių tarnybų darbuotojas, labai nemėgo fotografuotis. Tad mūsų archyve – vien nuotraukos iš paskutiniojo pėsčiųjų žygio, kuriame teko dalyvauti kartu su Ramūnu. Bet gal – ir gerai. Tegul Ramūnas mūsų atmintyje išliks jaunas, linksmas, energingas, slepiantis savo veidą po įspūdinga arabiška skara, mėgstantis nešioti tamsius akinius.
XXX
Ramūnas Markevičius buvo LR VRM pensininkas, Lietuvos policijos veteranų asociacijos steigėjas (gim. 1961 06 12). Daugiau nei 28-rius metus jis atidavė operatyvinei kriminalinės policijos tarnybai (VRM sistemoje). Paskutiniuosius 6 – erius metus intensyviai domėjosi Lietuvos teismuose nagrinėjama 1991 m. liepos 31 -osios Medininkų žudynių byla.
2014 m. liepos 23 d. (trečiadienį) nuo 15:00 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčios laidojimo namų 2-ojoje salėje bus galima atsisveikinti su Ramūnu Markevičiumi. 18:00 val. Šv. Petro ir Povilo bažnyčioje bus aukojamos šv. mišios už kolegos Sielą.
2014 m. liepos 24 d, (ketvirtadienį) 12:00 val. urna su mirusiojo palaikais išvežama laidoti į Rokantiškių kapines Vilniuje.
Po laidotuvių 14:00 val. „Laimos smuklėje”, esančioje Žirmūnų 68 A (už „Nestės” automatinės degalinės), – gedulingi pietūs.
Pro memoria:
„Praeis audra, nutils patrankų griausmas, prie stalo susirinks seni kovų draugai ir tik tada kankinamai pajusim, kad stalas – toks platus, o mūsų- tiek mažai…” [Vladas Mozoriūnas]
Žmogus gyvas tol, kol jį prisimena bent vienas šioje Žemėje gyvenantis žmogus.[ advokatas Arūnas Marcinkevičius, 2014 07 22, Vilnius ]
Slaptai.lt (Gintaro Visocko) nuotraukose: Ramūnas Markevičius su kolegomis pėsčiųjų žygyje Dzūkijoje.
2014.07.23; 07:42
