Rasa Budbergytė

Trumposios naujienos

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija. 

Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.
Vilniuje prasidėjo Finansų ministerijos kartu su Lietuvos banku ir Londono sičiu organizuota finansų technologijų (FinTech) tendencijoms ir perspektyvoms aptarti skirta konferencija.

Didelio dėmesio susilaukęs renginys į Lietuvą atviliojo finansų rinkų politikos formuotojus, akademikus ir verslo atstovus iš viso pasaulio – Izraelio, Kinijos ir kitų šalių.

Besidomintys FinTech sektoriumi aptars kylančius iššūkius ir FinTech naudą visuomenei. Nemažai dėmesio bus skirta ir diskusijoms, kokios sąlygos būtinos siekiant užtikrinti sėkmingą tolesnį FinTech vystymąsi šalyje.

Renginyje atidarymo kalbą sakiusi finansų ministrė Rasa Budbergytė džiaugėsi, kad konferencija susilaukė milžiniško dėmesio ir pastebėjo, kad kiekviena galimybė pasidalintipatirtimi su pasauliniais FinTech srities lyderiais ir perimti jų žinias yra aukso vertės.

„Kuriame tokias sąlygas, kurios skatina FinTech sektoriaus įmones kurtis Lietuvoje, palaikome nuolatinį dialogą su verslu, turime itin palankų reguliatoriaus požiūrį, keičiame teisės aktus – tarpusavio skolinimosi platformos jau veikia, be to, pateikėme Seimui įstatymo projektą dėl sutelktinio finansavimo, rengiame pasiūlymus dėl nuotolinio asmenų identifikavimo reglamentavimo.

Visi šie darbai yra itin svarbūs, jei norime sukurti daugiau darbo vietų, didinti finansinių paslaugų prieinamumą vartotojui, užtikrinti verslo ir namų ūkių finansavimo šaltinių pasirinkimą, skatinti konkurenciją“ – sakė finansų ministrė. 

„Naujos finansų technologijos keičia verslo modelius. Visų pirma, atsiranda galimybių pasiekti klientą nepriklausomai nuo jo fizinės vietos. Tad labai svarbu, kad Lietuva pasinaudotų šios besivystančios rinkos teikiamais privalumais ir galimybėmis. Be tiesioginės naudos, kaip aukštos pridėtinės vertės darbo vietų kūrimas, tai ir galimybė paskatinti finansinių paslaugų rinkos konkurencingumą bei pažangių ir naudingų vartotojams sprendimų atsiradimą Lietuvoje, – teigė Lietuvos banko valdybos narys Marius Jurgilas.

Konferencijos dalyviai dalysis patirtimi apie skolinimo, skolinimosi ir investavimo per interneto platformas galimybes, FinTech teisinę aplinką, vartotojų apsaugą, rizikos valdymą. Be to, bus aptartos ir technologinės naujovės, pavyzdžiui, galimybė per mobiliąsias aplikacijas identifikuoti klientą iš veido.

Finansinės technologijos, dar žinomas kaip „FinTech“, – tai pasaulyje dar tik atrandamas inovacijų sektorius. Sąvoka „FinTech“ apibūdinami nauji sprendimai, atskleidžiantys stiprėjančią su procesais, prekėmis ar verslo modeliais susijusių naujovių raidą finansinių paslaugų sektoriuje. Pagrindinis naujojo sektoriaus tikslas – padaryti greitesnes, pigesnes, saugesnes ir efektyvesnes finansines paslaugas. „FinTech“ sąvoka apjungia naujausias informacines technologijas ir finansines paslaugas, apimančias platų spektrą nuo mokėjimų už paslaugas iki skolinimo ar finansavimo, itin svarbaus mažam ir vidutiniam verslui.  

Informacijos šaltinis – Lietuvos Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Finansų ministerijos nuotraukose: konferencijos akimirkos.

2016.10.06; 08:08

Trumposios naujienos

Ne tik biudžeto sudarymo ypatumai, valstybės finansų valdymo iššūkiai, bet ir asmeninės savybės, kurių reikia norint būti ministru, domino projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyvius – Mindaugą Dirginčių ir Augustą Alekną. 

Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai Mindaugas Dirginčius ir Augustas Alekna susitinka su finansų ministre Rasa Budbergyte.
Projekto „Moksleiviai – į Vyriausybę“ dalyviai Mindaugas Dirginčius ir Augustas Alekna susitinka su finansų ministre Rasa Budbergyte.

Šie moksleiviai visą šią savaitę stažuojasi Finansų ministerijoje, o šiandien turėjo progą susitikti su finansų ministre Rasa Budbergyte.

„Lietuvoje matau daug šviesaus jaunimo, kuris nėra abejingas valstybės ateičiai, aktyviai dalyvauja ir patys organizuoja pilietines akcijas, domisi valstybės valdymu, kelia svarbius klausimus, nebijo siūlyti savo idėjų. Džiaugiuosi, kad su Mindaugu ir Augustu galėjome atvirai padiskutuoti ne tik apie valstybės biudžetą, PVM ir mokesčių sistemą Lietuvoje, tačiau paliesti ir smulkiojo verslo, naujų finansavimo formų, aktualių jauniems žmonėms, temas. Įdomu buvo išgirstiir jų lūkesčius dėl asmeninės karjeros, požiūrį į darbo rinką sparčiai keičiančias technologijas. Tikiu, kad šių jaunų, gabių žmonių energija ir platus interesų ratas atvers jiems duris dar ne į vieną mėgiamą įstaigą ar įmonę“, – susitikimu su jaunaisiais stažuotojais džiaugėsi Rasa Budbergytė.

Po susitikimo su ministre, moksleiviai pripažino, kad prieš prasidedant projektui šiek tiek kitaip įsivaizdavo ministrės ir visos ministerijos darbą. „Jau pirmą projekto dieną gavome daug informacijos, kuri padėjo geriau suvokti valstybės finansų valdymą, dabar norisi vis labiau ir labiau gilintis“, – teigė šiemet Klaipėdos Ąžuolyno gimnaziją aukščiausiais balais baigęs Mindaugas Dirginčius.

„Smagu, kad ministerijos darbuotojai atsakė į visus mūsų klausimus. Kai išgirsti informaciją iš specialistų, kurie kasdien sprendžia valstybės mokesčių, biudžeto klausimus, visiškai kitaip supranti Finansų ministerijos reikšmę valstybei“, – projekto naudą įvardino būsimas dvyliktokas Augustas Alekna.

Visą šią savaitę projekte dalyvaujantys moksleiviai keliauja po skirtingus Finansų ministerijos departamentus bei ministerijai pavaldžias įstaigas, semiasi žinių apie Lietuvos finansų politiką, valstybės ir Europos Sąjungos lėšų valdymą bei panaudojimą, finansų sektoriaus plėtrą.

Moksleiviai jau lankėsi Finansų ministerijos Biudžeto, Valstybės iždo, ES ir tarptautinių santykių, Fiskalinės politikos, Mokesčių departamentuose, Tarptautinės finansinės paramos koordinavimo skyriuje, susipažino su UAB „Lietuvos energija“ veikla, apie ateities perspektyvas diskutavo su bendrovės generaliniu direktoriumi Daliumi Misiūnu.

Projekto dalyvių dar laukia Muitinės departamento organizuojama ekskursija į Vilniaus oro uostą, kur jie galės pažvelgti į oro uosto muitinės darbuotojų darbo užkulisius, apsilankymas Muitinės ir Lietuvos banko Pinigų muziejuose bei Lietuvos prabavimo rūmuose. Savo veiklą moksleiviams pristatys ir Lietuvos statistikos departamentas, Centrinė projektų valdymo agentūra, VĮ Turto bankas bei Valstybinė mokesčių inspekcija.

 „Moksleiviai – į Vyriausybę“ – jau aštuntus metus organizuojamas projektas. Jo tikslas – gabius Lietuvos baigiamųjų klasių moksleivius skatinti domėtis valstybės institucijų veikla, supažindinti su darbo viešajame sektoriuje principais ir skatinti prisidėti prie pilietinės visuomenės formavimo. Šiemet projekte dalyvauja moksleiviai ne tik iš Lietuvos, bet ir iš kaimyninės Baltarusijos bei Kanados.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius. Finansų ministerijos nuotr.

2016.08.23; 15:48

Trumposios naujienos

Finansų ministrė Rasa Budbergytė, susitikusi su Nyderlandų Karalystės nepaprastuoju ir įgaliotuoju ambasadoriumi Lietuvoje Bertu vander Lingen, aptarė tolesnio dvišalio ekonominio bendradarbiavimo galimybes ir šiuo metu visiems aktualią „Brexit“ temą. 

Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas vander Lingenas.
Finansų ministrė Rasa Budbergytė ir Nyderlandų Karalystės ambasadorius Lietuvoje Bertas vander Lingenas.

Pasak ministrės, šiomis dienomis dėl galimo neigiamo „Brexit“ poveikio susirūpinusios visos Europos šalys, todėl yra ypač svarbus visų Europos Sąjungos šalių bendradarbiavimas, kuris leistų rasti geriausius sprendimus.

„Nyderlandai visuomet buvo svarbi mūsų šalies ekonomikos kryptis. Su ambasadoriumi sutarėme, kad sieksime glaudesnių ekonominių ryšių, skatinsime investicijų Lietuvoje galimybes, ieškosime kitų galimų partnerystės formų“, – teigė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

2015 metų pabaigoje pagal tiesioginių užsienio investicijų dydį Lietuvoje, Nyderlandai užėmė 2 vietą (1,67 mlrd. eurų), tačiau, ministrės teigimu, ties tuo nereikėtų sustoti.

„Šiuo metu Nyderlandų verslininkai daugiausiai investuoja į informacinius ryšius, telekomunikaciją, nekilnojamąjį turtą. Yra tikrai gerų pavyzdžių, atnešusių Lietuvai papildomas finansines galimybes, tačiau dar turime nepaliestų sričių, kurios gali sudominti šios šalies investuotojus“, – sakė ministrė.

2015 metais Lietuvos eksportas į Nyderlandus sudarė 920,6 mln. eurų, pagal prekybos apyvartą šalis pateko į daugiausiai su Lietuva prekiaujančių šalių penketuką (2015 m. apyvarta siekė 2,22 mlrd. eurų).

Susitikime su Nyderlandų ambasadoriumi taip pat buvo kalbėta apie planuojamo 2017 m. Lietuvos valstybės biudžeto prioritetus, Lietuvos narystės Ekonominio bendradarbiavimo ir plėtros organizacijoje (EBPO) perspektyvas, pasidalinta patirtimi, kaip efektyviai vykdyti valstybinių įmonių valdymo reformą.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius (www.finmin.lrv.lt).

2016.08.05; 06:11

Trumposios naujienos

Finansų ministrė Rasa Budbergytė susitiko su Jungtinės Karalystės (JK) nepaprastąja ir įgaliotąja ambasadore Lietuvoje Claire Lawrence, su kuria aptarė vieną svarbiausių šių dienų aktualijų – „Brexit“ ir jo galimą poveikį Lietuvos ekonomikai. Tai buvo pirmasis finansų ministrės ir JK diplomatės Lietuvoje susitikimas.

Ministrės teigimu, kaip ir kiekvienoje demokratijoje, taip ir Britanijoje, gyventojų referendume priimto sprendimo turi būti paisoma, piliečių išreikšta valia dėl šalies ateities gerbiama.

„Lietuva Jungtinę Karalystę laiko strategine partnere ir savo pozicijos nekeis. Todėl sieksime išlaikyti kaip įmanoma glaudesnius santykius ir toliau bendradarbiauti stiprinant ir plečiant laisvės ir gerovės erdvę visoje Europoje ir jos kaimynystėje“, – susitikime pabrėžė finansų ministrė Rasa Budbergytė.

Pasak ministrės, šiuo metu esanti padėtis Finansų ministerijos specialistams neduoda kiek rimtesnio pagrindo nerimauti dėl neigiamo „Brexit“ poveikio Lietuvai artimiausiais metais.

„Vis dėlto, tai – naujas iššūkis, kuris, turiu pabrėžti, suteikia ir naujų galimybių. Lietuvos verslas ne kartą įrodė savo lankstumą sudėtingomis sąlygomis, prisitaikydamas prie pakitusių aplinkybių“, – pastebi finansų ministrė.

Prekių eksportas ir importas tarp Lietuvos ir Jungtinės Karalystės pernai sudarė apie 4 procentus visų užsienio prekybos apimčių. Kiek didesnę žalą Lietuvos eksportuotojai gali patirti dėl „Brexit“ neigiamo poveikio visos ES ekonomikai, kuri yra pagrindinis Lietuvos eksporto partneris – prekių eksportas į ES (įskaitant Jungtinę Karalystę) sudaro 62 procentus viso prekių eksporto.

Susitikime su britų ambasadore ne mažai diskutuota ir apie tai, kaip geriau užtikrinti Lietuvos piliečių, gyvenančių JK, interesų apsaugą – šiam prioritetui derybose tarp ES ir Jungtinės Karalystės bus skirimas ypatingas dėmesys.

Papildoma informacija

Šalies išstojimo iš Europos Sąjungos teisinis pagrindas Lisabonos Sutarties 50 str., pagal kurį numatyti šie žingsniai:

JK praneša Europos Vadovų Tarybai (EVT) apie norą aktyvuoti Sutarties 50 str. ir išstoti iš ES

EVT nustato derybines gaires

Vyksta išstojimo derybos (paskiriamas ES derybininkas).

Derybos vyksta 2 metus (nebent vienbalsiai būtų nuspręsta kitaip)

Taryba, sustiprinta kvalifikuota balsų dauguma (72 proc. dalyvaujančių šalių, turinčių 65 proc. visų dalyvaujančių šalių gyventojų), gavusi EP pritarimą, sudaro Išstojimo susitarimą.

Išstojimo susitarimo nereikia ratifikuoti šalyse narėse.

Kol nepasibaigęs JK iš ES išstojimo procesas, JK galioja visos ES teisės ir pareigos.

Lygiagrečiai deryboms dėl išstojimo sutarties turėtų vykti derybos dėl naujos ES-JK sąrangos sutarties. Kad ji prasidėtų, reikalingas JK atitinkamas pareiškimas, kuriame būtų nurodyta, kokių santykių nori.

Informacijos šaltinis – Finansų ministerijos Viešųjų ryšių skyrius.

2016.07.29; 06:17; 06:18