Rasa Kalinauskaitė

Aktualijos

Iliuzijos. Slaptai.lt nuotr.

Slaptai.lt skelbia Forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“ rezoliuciją. Joje, be kita ko, rašoma:

Mes, 2018 m. spalio 23 d. Lietuvos Respublikos Seimo Konstitucijos salėje įvykusio forumo „Strateginės bylos prieš visuomenės dalyvavimą Lietuvoje: ką daryti“, kurį surengė Seimo Kultūros komitetas ir asociacija „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“, dalyviai,

primename, kad forumo rengėjai kvietė dalyvauti forume ir pasisakyti labai įvairiai problemas vertinančius piliečius – kultūrinės ir gamtinės aplinkos išsaugojimu besirūpinančius visuomenininkus, verslo, valstybės ir savivaldos tarnybų atstovus – tačiau dalis pakviestųjų (Teisingumo ministerija, Vilniaus m. savivaldybė, Lietuvos Nekilnojamojo turto plėtros asociacija bei kelių verslo įmonių atstovai) šia galimybe nepasinaudojo;

konstatuojame, kad Lietuvoje stiprėja reiškinys, pasaulyje žinomas kaip strateginis bylinėjimasis prieš visuomenės dalyvavimą (angl. SLAPP), kai verslo korporacijos arba valdžios institucijos imasi teisinio persekiojimo prieš piliečius, įsitraukusius į tam tikrą viešąjį dalyvavimą ar viešojo intereso gynimą, reikalaudamos juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę. Jo pradžia Lietuvoje laikytume kelias didelį rezonansą prieš dešimtmetį sukėlusias Vilniaus istorijas: milijoninį ieškinį, verslininkų iškeltą judėjimo „už Lietuvą be kabučių“ dalyviams, protestavusiems prieš planus sunaikinti „Lietuvos“ kino teatrą kaip viešąją kultūros erdvę; vadinamąją „Baltijos ąžuolo“ bylą, kai buvo areštuotas butas pensininkų, teisme ginčijusių leidimą statyti daugiabutį viename Žirmūnų kieme, iškirtus medžius ir sunaikinus vaikų žaidimo aikštelę; 12 milijonų litų ieškinį vilniečiui, pasipriešinusiam „Teo LT“ pastato statybai Vilniuje pagal, kaip vėliau nustatė Specialiųjų tyrimų tarnyba, suklastotus dokumentus.

Senasis Vilniaus Universitetas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Manome, kad nauji strateginių bylų atvejai yra: 50 000 eurų dydžio ieškinys asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narei ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėjai Rasai Kalinauskaitei, kurį iškėlė paveldo atžvilgiu agresyvų projektą prie Lukiškių Dominikonų ansamblio su Šv. Apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia planuojanti UAB „Orkela“; ieškinys, kurį Vilniaus Senamiesčio bendruomenei iškėlė daugiabučius namus Misionierių ansamblyje statanti UAB „Misionierių namai“, reikalaujanti uždrausti bendruomenei naudoti domeną „misionieriai.com“; Kauno m. savivaldybės bylinėjimasis su advokato Sauliaus Dambrausko atstovaujamais kauniečiais, kurie gynė nuo iškirtimo savo miesto medžius ir buvo už tai sulaikyti policijos pareigūnų. Pažymime, kad piliečiai persekiojami už viešąjį dalyvavimą sprendžiant ne tik kultūrinės ir gamtinės aplinkos klausimus – mūsų nuomone, strateginė byla yra ir ieškinys, verslininkų iškeltas skandalingus faktus apie galimai neskaidrius viešuosius pirkimus paviešinusiai Kauno tardymo izoliatoriaus darbuotojai Rasai Kazėnienei;

vertiname strateginį bylinėjimąsi prieš visuomenės dalyvavimą kaip vieną iš reiškinių, kylančių iš bendresnės problemos, lemiančios piliečių susvetimėjimą su valstybe – nepakankamos piliečių įtraukties į valstybės valdymą, ribotų galimybių veiksmingai dalyvauti priimant sprendimus dėl viešųjų reikalų ir ginti viešąjį interesą, kai jis pažeidžiamas. Todėl manome, kad esminiu politinės darbotvarkės prioritetu turėtų tapti didesnis piliečių įgalinimas, kurį būtina užtikrinti įvairiose srityse;

pažymime, kad strateginis bylinėjimasis ne tik daro žalą asmenims, prieš kuriuos yra nukreiptas, bet ir silpnina demokratiją, nes atgraso piliečius nuo dalyvavimo sprendžiant viešuosius reikalus ir neigia Lietuvos Respublikos Konstitucijoje įtvirtintas teises turėti įsitikinimus ir juos laisvai reikšti (25 straipsnis) bei teisę kritikuoti valstybės įstaigų ar pareigūnų darbą, apskųsti jų sprendimus, o taip pat draudimą persekioti už kritiką (33 straipsnis);

pabrėžiame, kad šiuo metu Lietuvos Respublikos civilinio proceso kodekse nustatyta atsakomybė už piktnaudžiavimą procesinėmis teisėmis nėra pakankama apginti į viešąjį dalyvavimą įsitraukusius asmenis nuo nepagrįsto teisinio persekiojimo, nes leidžia įvelti į ilgai trunkantį teisminį procesą, kurio metu piliečiai atsiduria nelygiavertėje padėtyje su bylinėjimosi iniciatoriais, nes neturi galimybės skirti savo gynybai tokių lėšų, kokias į šias bylas investuoja verslininkai ar valdžios institucijos, o teismui nustačius piktnaudžiavimą skiriamos baudos nėra pakankamo dydžio, kad atgrasytų nuo strateginio bylinėjimosi, be to, jos nekompensuotų nepagrįstai persekiotiems piliečiams jų patirtos moralinės žalos;

atkreipiame dėmesį į Seimo Kanceliarijos Informacijos ir komunikacijos departamento Tyrimų skyriaus parengtoje 2018 m. spalio 10 d. analitinėje apžvalgoje „Į viešąjį dalyvavimą įsitraukusių asmenų apsauga nuo strateginio bylinėjimosi užsienio valstybėse“ pateiktą informaciją apie JAV, Kanadoje ir Australijoje priimtus įstatymus, kuriais siekiama užkirsti kelią strateginiam bylinėjimuisi prieš asmenis bei Europos Komisijos šiuo metu aktyviai svarstomą galimybę pasiūlyti ES teisės akto, skirto kovai su tokiu bylinėjimusi, projektą;

atsižvelgdami į tai, kas nurodyta, raginame:

Ruduo Vilniaus Gedimino prospekte. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Lietuvos Respublikos vyriausybę, teisingumo, aplinkos ir kultūros ministerijas bei Valstybinę kultūros paveldo komisiją – inicijuoti atskirą įstatymą dėl strateginių ieškinių prieš visuomenę užkardymo arba kitus teisinio reglamentavimo pakeitimus, atgrasančius nuo strateginio bylinėjimosi ir suteikiančius didesnę apsaugą asmenims, prieš kuriuos jis inicijuojamas;

Lietuvos Respublikos teisingumo ministeriją – imtis veiksmų labiau įgalinti piliečius ginti viešąjį interesą:

  1. inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad teismas negalėtų atsisakyti priimti ieškinį, kuriuo siekiama apginti viešąjį interesą, vien tuo pagrindu, jog nėra įrodyta subjektinė ieškovo reikalavimo teisė;
  2. inicijuoti Civilinio proceso kodekso pakeitimus, kad bylinėjimosi išlaidos negalėtų būti priteisiamos iš ieškovo, jeigu teismas įsiteisėjusiu procesiniu sprendimu konstatuoja, jog ieškinys pareikštas siekiant apginti viešąjį interesą. Bylinėjimosi išlaidos iš ieškovo viešojo intereso gynimo bylose galėtų būti priteisiamos tik tuo atveju, jeigu teismas pripažįsta ieškovą piktnaudžiavus procesine teise;
  3. 3. supaprastinti biurokratinę pareiškimo formą, kurią privalo pasirašyti ne mažiau nei dvidešimt fizinių ar juridinių asmenų, raštu išreiškiančių savo valią būti grupės nariais ir pareikšti ieškinį teismui pagal Grupės ieškinio procedūras (tokio pareiškimo formos pavyzdį, kaip nustatyta Civilinio proceso kodekso 44132 d. 1 punkte, tvirtina teisingumo ministras).

Lietuvos Respublikos Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetus – inicijuoti prie Seimo nuolat veikiantį, iš nevyriausybinių organizacijų atstovų ir jų deleguotų teisininkų sudarytą Visuomeninį žmogaus teisių komitetą, kuris identifikuotų problemas, susijusias su žmogaus teisių pažeidimais, tarp jų ir teisminio proceso naudojimą piliečių persekiojimui dėl įsitikinimų ir valdžios sprendimų kritikos, ir inicijuotų jų sprendimą, bendradarbiaudamas su Seimo Kultūros ir Žmogaus teisių komitetais.

Taip pat kviečiame Nekilnojamojo turto plėtros asociaciją ir kitas vystytojus vienijančias organizacijas pareikšti poziciją dėl socialiai neatsakingo kai kurių verslininkų elgesio, inicijuojant strategines bylas prieš visuomenės dalyvavimą.

Šiai rezoliucijai pritarė:

Vilniaus bendruomenių asociacija, pirmininkas Sakalas Gorodeckis

Dr. Lina Leparskienė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ vadovė

Danutė Jokubėnienė, visuomeninės organizacijos „Žvėryno bendruomenė“ valdybos pirmininkė

Asta Baškauskaitė, Senamiesčio bendruomenės asociacijos pirmininkė, Senamiesčio seniūnaitė, Senamiesčio seniūnaičių sueigos pirmininkė

Gintautas Tiškus, Vilniaus miesto savivaldybės Visuomeninės miesto planavimo komisijos pirmininkas

Advokatas Saulius Dambrauskas

Gražina Drėmaitė, ilgametė Valstybinės kultūros paveldo komisijos pirmininkė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė

Dr. Darius Kuolys, Vilniaus m. tarybos narys

Liutauras Stoškus, Vilniaus m. tarybos narys

Birutė Lisauskaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė

Paulius Markevičius, teisininkas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ valdybos pirmininkas

Dainius Elertas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys

Joana Noreikaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė

Žilvinas Nečiūnas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys

Dainius Labeckis, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys

Algimantas Gražulis, ilgametis Valstybinės kultūros paveldo komisijos darbuotojas, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys

Gintaras Abaravičius, Lietuvos Respublikos pilietis

Naglis Puteikis, Seimo narys, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narys

Rasa Kalinauskaitė, asociacijos „Aplinkos ir paveldo saugojimo sąjūdis“ narė ir Seimo nario Naglio Puteikio padėjėja.

2018.11.09; 06:21 

AktualijosSkaitomiausios

Kumštis. Slaptai.lt nuotr.

2018 metų spalio 11 dieną, Klaipėdos apylinkės teismas iš dalies patenkino vieno iš Leo LT kūrėjų, verslininko Dariaus Nedzinsko ir advokato Vytauto Markevičiaus ieškinius, kuriais jie prašė priteisti iš N. Puteikio iš viso 250 000 eurų. Teismas priteisė ieškovų naudai po 1000 eurų žalos atlyginimo ir po 2000 eurų jų advokatams, iš viso 6000 eurų, kas sudarytų daugiau nei dvi Seimo nario algas.

N. Puteikis mano, kad šią bylą pagimdė Lietuvos oligarchų noras sutrukdyti visuomenei sužinoti tiesą, trukdyti Seimo nariams skelbti informaciją, o tam nepaklususius bausti finansinėmis sankcijomis. Ieškovai teismo metu neslėpė, kad siekia finansiškai nubausti N. Puteikį ir neprašė paneigimo, o advokatas beveik atvirai formulavo, kad tikslas – atimti dalį nekilnojamojo turto.

Seimo narys Naglis Puteikis. Ambrazo (ELTA) nuotr.

250000 eurų sumos ieškovai reikalavo už tai, kad N. Puteikis paviešino V. Markevičius ir D. Nedzinsko tarpusavio paskolos sutartį, pagal kurią D. Nedzinskas paskolino V. Markevičiui 2,5 milijono litų grynaisiais be užstato ir be palūkanų, ir tai padarė likus maždaug 10 dienų iki esminio sprendimo dėl Leo LT – prieš Vyriausybei nutarimu pritariant atominės elektrinės įstatymo straipsnio pakeitimams, naudingiems privačiai bendrovei „NDX energija“, kuriai tada vadovavo D. Nedzinskas. V. Markevičius tuo metu dirbo neatlygintinu premjero Gedimino Kirkilo patarėju teisingumo klausimais.

Ši byla, N. Puteikio vertinimu, yra perspėjimas visuomenei, kad Lietuvos oligarchai surado būdą, kaip strateginiais ieškiniais užčiaupti visuomenininkų ir politikų kritiką. Panašų ieškinį koncernas „MG Baltic“ yra pateikęs Seimo nariui Vytautui Bakui, o buvęs „VP Market“ dešimtuko narys Mindaugas Marcinkevičius su kolegomis bandė per teismą areštuoti visuomeninės paminklosaugininkės Rasos Kalinauskaitės butą neva dėl žalos, kurią ji tariamai padarė kritikuodama ketinimus masyviais daugiaaukščiais pastatais apsupti Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčią Vilniuje, Lukiškių aikštėje.

Seimo nario Naglio Puteikio informacija

2018. 10.12; 08:31

Aktualijos

Lietuvos sostinė Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Spalio 29 d. Vilniaus m. apylinkės teisme vyks teismo posėdis byloje, kurioje UAB „Orkela“ pareikalavo iš Rasos Kalinauskaitės 50 000 eurų už jos pareikštą nuomonę bei valdžios sprendimų kritiką.

Šią nuomonę visuomenei atstovaujanti R. Kalinauskaitė pareiškė siekdama apginti kultūros paveldą nuo agresyvaus statytojų projekto prie Lukiškių dominikonų ansamblio su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia.

Štai jos nuomonė: „Dėl agresyvios plėtros, nevaldomos korupcijos, kompetencijų stokos ir kitų priežasčių vyksta sistemingas kultūros paveldo vertybių naikinimas, tuo pat metu naikinant tautos ir vietos bendruomenių kultūrinę tapatybę, skurdinant visuomenės istorinę savivoką ir apribojant jos ateities galimybes, kaip prioritetą iškeliant siaurą merkantilinį interesą (šio proceso pavyzdžiai – daugiabučių namų statyba Vilniaus Misionierių ansamblyje, planai užstatyti viešbučiu ir septynių aukštų administracinių pastatų kompleksu Vilniaus Lukiškių dominikonų vienuolyno statinių ansamblį su Šv. apaštalų Jokūbo ir Pilypo bažnyčia, Kauno Vienybės aikštės, Ąžuolyno parko pertvarkymo projektai, kiti rezonansiniai projektai visoje Lietuvoje).“ – Tai – fragmentas iš rezoliucijos, kurią pasirašė dalis forumo dalyviai (visas tekstas).

Už tokią nuomonę UAB „Orkela“ siekia iš R.Kalinauskaitės prisiteisti 50 000 eurų,  prašydama teismą pirmiausia areštuoti R. Kalinauskaitės turtą, įskaitant jos butą, kuriame ji gyvena su šeima.

Neabejotina, jog tai yra UAB „Orkela“ ieškinys nukreiptas prieš visuomenę. Vargu ar jai pavyks prisiteisti nurodytą sumą ir vargu, ar  bendrovė to tiksi.

Vilniaus Arkikatedra ir Valdovų rūmai – iš paukščių skrydžio. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Kol kas UAB „Orkela“ argumentai  teismo neįtikino – reikalavimą areštuoti R. Kalinauskatės turtą Vilniaus m. apylinkės teismas atmetė 2018 m. liepos 27 d. nutartimi, kurioje teisėja (Raimonda Vansevičienė) nurodė: „teismui susipažinus su ieškovo ieškiniu bei jo priedais nustatyta, kad ieškovo pateikti dokumentai yra nepakankami padaryti išvadai, kad ieškinys šioje dalyje yra tikėtinai pagrįstas bei, kad nepritaikius laikinųjų apsaugos priemonių teismo sprendimo įvykdymas pasunkėtų arba pasidarytų neįmanomas“, o „ieškovo deklaratyvūs teiginiai dėl grėsmės būsimo teismo sprendimo įvykdymui nesudaro pagrindo varžyti kito asmens laisves (…)“.

Taigi liepos 27 d. teismas nusprendė netenkinti UAB „Orkela“ prašymo areštuoti R. Klainauskaitės turtą (visą nutartį skaitykite ČIA). Šis bendrovės prašymas  bus svarstomas ir dėl to bus sprendžiama teismo parengiamajame posėdyje spalio 29 d. 13 val.

Svarbu tai, kad tikrasis UAB „Orkela“ tikslas – ne prisiteisti iš visuomenininkės 50 tūkst. eurų, o savo ieškiniu atbaidyti kitus visuomenininkus, kad šie „nekištų nosies kur nereikia“.

Kai kuriems verslininkams nepatinka demokratinės visuomenės principai – žmogaus ir pilietinės laisvės ir visuomenės teisė jas ginti. Dar labiau nepatinka jas aktyviai ginantys piliečiai ir nevyriausybinės organizacijos. Totalitariniuose režimuose juos „pamoko“ valstybė, demokratijose – pelno bet kurią kainą siekiančios korporacijos, „bananų“ respublikose – verslas drauge su korumpuota valdžia.

Piliečiams iškeliamos bylos už parodymus viešuosiuose svarstymuose, parašų po peticijomis rinkimą, kreipimąsi į teismą dėl aplinkos apsaugos arba kitų įstatymų pažeidimų arba atvirų pasisakymų viešojo intereso klausimais. Nevyriausybinės organizacijos ir fiziniai asmenys tampomi po teismus. Ieškovai – verslo korporacijos arba valdžios institucijos – reikalauja juos nubausti dėl esą padarytos žalos ir kenkimo, tačiau iš tiesų siekdamos įbauginti, atgrasyti, nutildyti visuomenę (bernardinai.lt).

Nemažai tokių bylų yra nukreiptos prieš kiekvieno dabartinės ir būsimų kartų žmogaus teisę gyventi palankioje jo sveikatai ir gerovei aplinkoje. Žmogus ir visuomenė turi teisę save ginti – tai užtikrina šalių konstitucijos ir tarptautinės konvencijos, ypač Jungtinių Tautų Europos ekonominės komisijos (JTO/EEK) Konvencija dėl visuomenės teisės gauti informaciją, dalyvauti priimant sprendimus ir kreiptis į teismus aplinkos klausimais dar kitaip vadinama Orhuso konvencija.

Vilniaus senamiestis naktį. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.

Lietuva šią konvenciją ratifikavo 2001 metais, Europos Sąjunga Bendrijos lygmeniu – 2005 metais. Bet drauge su visuomenės teisėmis, atsirado ir verslo pasipriešinimas joms – teismus pasiekė pirmieji strateginiai ieškiniai prieš visuomenės dalyvavimą.

Būtent šios Konvencijos 3 str. 8 d. nustatyta, jog „kiekviena Šalis užtikrina, kad asmenys, įgyvendinantys šioje Konvencijoje numatytas savo teises, nebūtų baudžiami už savo veiklą, persekiojami arba kitais būdais varžomi“.

Šios bylos vadinamos „strateginiais ieškiniais prieš visuomenės dalyvavimą“ (angl. strategic lawsuits against public participation; trumpinys – angl. SLAPP, liet. SIPVD). SIPVD yra kliūtys, trukdančios užtikrinti piliečių teisė kreiptis į teismus ir įgyvendinti Orhuso konvenciją.

Strateginiais ieškiniais prieš visuomenės dalyvavimą priskirtini tokie ieškiniai, kai ieškovas – verslo įmonė – reikalauja nubausti piliečius (fizinius asmenis) dėl neva padarytos žalos ir kenkimo kreipiantis į teismą, tačiau iš tiesų siekia įbauginti, atgrasyti ir nutildyti visuomenę bei visaip suvaržyti jos teises, kurias garantuoja LR Konstitucija, tarptautinė ir ES teisė bei Lietuvos įstatymai.

Pirmoji rezonansinė byla buvo Vilniaus Žirmūnų rajono gyventojų skundas prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę dėl užstatomos rekreacinės zonos ir naikinamos vaikų žaidimų aikštelės. Šio rajono gyventojai parašė skundą prieš Vilniaus m. savivaldybę ir plėtros bendrovę. O ši padavė juos į teismą. Analogiškai kaip ir R.Kalinauskaitės atveju, bendrovė reikalavo areštuoti gyventojų nekilnojamąjį turtą, kad būtų galima padengti dėl esą piktavališkų gyventojų veiksmų patirtus nuostolius. Galiausiai teismas pripažino, jog tai yra viešojo interesas klausimas – subjektinės teisės ir viešasis interesas gali sutapti (Administracinė byla Nr. A3-64-07).

Orhuso konvencija draudžia persekioti ir bet kaip varžyti visuomenės narius dėl jų dalyvavimo sprendimų, susijusių su aplinka, priėmime, bei kreipiantis dėl jų į teismą. Lietuva (kaip šios Konvencijos susitariančioji šalis ir ES narė) įsipareigojo užtikrinti, kad visuomenės nariai nebūtų persekiojami arba kitaip varžomi dėl Konvencijos suteiktų teisių įgyvendinimo.

Vakarų demokratinėse valstybėse yra įtvirtinta praktika, kad prieš tokius ieškinius, kurie nukreipti prieš visuomenės dalyvavimą yra teikiami priešieškiniai (angl. SLAPPback.). Jais persekiojami visuomenės atstovai (SIPVD taikiniai) apgręžia reikalus ir pareikalauja iš ieškovų atlyginti SIPVD padarytą žalą ir nuostolius.

Konstitucinių arba kitų teisių pažeidimai, ieškiniai dėl piktnaudžiavimo procesinėmis teisėmis arba deliktinės teisės pažeidimų, pavyzdžiui, dėl piktinančio, įžeidžiančio elgesio – tai teisinių pagrindų, kuriuos galima naudoti priešieškiniams prieš SIPVD, pavyzdžiai.

Dažniausiai pasitaikantys priešieškinių prieš SIPVD pagrindai yra piktybinis teisminis persekiojimas ir piktnaudžiavimas teisminiu procesu. Daugelis priešieškinių prieš SIPVD baigiasi sutarimu, todėl apie galutinius rezultatus nepranešama (daugiau apie tai ČIA).

O kai kuriose valstybėse yra priimti įstatymai, leidžiantys prašyti teismą atmesti ieškinį, kuris yra nukreiptas prieš visuomenę. Tuomet byla sustabdoma, iki teismas nutaria, ar pateiktas ieškinys neteisėto SIPVD atvejis. Būtent SIPVD teikėjas privalo įrodyti, kad jo ieškinys – ne SIPVD, o teisėtos pastangos pateikti teismui prašymą nagrinėti skundą. Jei teismas įvertina ieškinį kaip SIPVD ir todėl atmeta, ieškinio taikiniui (šiuo atveju visuomenės atstovams) atlyginamos visos bylinėjimosi ir atstovavimo išlaidos. Teismas taip pat gali skirti SIPVD teikėjui (pvz., UAB „Orkela“) baudą, kad atgrasintų toliau teikti tokius ieškinius. Jei dėl SIPVD asmuo nukentėjo, jis gali prašyti priteisti iš šio ieškinio teikėjo kompensaciją ir žalos atlyginimą.

Gražuolis Vilnius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Tačiau šiuo atveju ypač svarbi yra visuomenės pozicija. Bet koks visuomenės neutralumas skatina verslo bendroves piktnaudžiauti savo teisėmis, nes jos finansiškai yra pranašesnės už fizinį asmenį, todėl gali nuslopinti bet kurias visuomenines iniciatyvas. Visuomenės neutralumas gali būti suprantamas kaip ženklas teikti analogiškus ieškinius kitiems visuomenininkams, o statytojams nusitaikyti ne tik į Misionierių ar Lukiškių dominikonų ansamblį su Šv. apaštalų Pilypo ir Jokūbo bažnyčia, bet ir į kitus sakralius Lietuvos istorijos, architektūras, kultūros ir paveldo objektus. Todėl visuomenė šiuo atveju turi tik vieną pasirinkimą: arba atsisakyti savo teisių verslo vystytojų naudai, arba ginti savo interesus visomis teisinėmis priemonėmis. Šių interesų gynimas pasireiškia per visuotinį visuomenės atstovų dalyvavimą, taip pat jų palaikymą mitingais, piketais, peticijomis, viešąja nuomone ir kt.

Šiuo atveju turime aiškiai įsisąmoninti, kad vienoje pusėje yra visuomenė ir jos atstovai R. Kalinauskaitės asmenyje, kurie siekia apsaugoti Lietuvos valstybės istorinį kultūros paveldą, o kitoje pusėje – strateginį  ieškinį prieš visuomenės dalyvavimą, taigi prieš visuomenę pateikusi bendrovė UAB „Orkela“, kuri siekia prisiteisti  iš visuomenės atstovės R. Kalinauskaitės  50 tūkst. eurų. Pirmoji gina (atstovauja) viešuosius interesus (ne asmeninius), o antroji – siaurus verslo grupės interesus.

R.Kalinauskaitė tinklalapyje „lietuvos.link“ nurodo, kad UAB „Orkela“ priklauso investicijų valdymo bendrovei „Lords LB Asset Management“. O tarp šio kolektyvo narių esama tokių Lietuvos visuomenei gerai žinomų asmenų, kaip Mindaugas Marcinkevičius, kuriam priklauso 47 procentai „Lords LB“ akcijų, kad jis yra vienas iš vadinamojo Vilniaus prekybos dešimtuko, pradėjusio irti žlugus valstybinio masto afera vadintam Leo LT, narių; šiemetinė naujiena – kad galutiniu teismo sprendimu „turi papildomai sumokėti valstybei 287,4 tūkst. eurų mokesčių ir baudų už 2008-2012 metus“.

Taigi metas tiksliai įvardinti, kas yra tikrieji ir tariami mūsų draugai ir ką derėtų daryti spalio 29 d. Priešingu atveju vieši verkšnojimai dėl milžiniškos socialinės atskirties, teisingumo stygiaus, nepakenčiamų pragyvenimo sąlygų ir kitų blogybių rodys tik mūsų neįgalumą savarankiškai mąstyti ir spręsti dėl savo ir vaikų ateities gyvenimo Lietuvoje.

Informacijos šaltinis – Pozicija.org

2018.08.25; 09:00