Tankas Leopard 2. Youtube.com
Ryga, birželio 16 d. (ELTA). Kanada dislokuos Latvijos teritorijoje 15 tankų „Leopard 2“ su personalu ir įranga. Tai penktadienį per NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje pareiškė Kanados gynybos ministrė Anita Anand, praneša portalas LSM.
Pasak ministrės, taip bus patvirtinti Kanados planai ir pasirengimas didinti išplėstinio buvimo kovinę grupę Latvijoje iki brigados lygio. Tankų dalinys bus visiškai dislokuotas iki rudens. Dabar Latvijoje yra 800 Kanados karių.
Anksčiau LSM rašė apie Latvijos gynybos ministerijos ketinimą gerokai sustiprinti Nacionalinių ginkluotųjų pajėgų ginkluotę. Jau žinoma, kad ministerija pirks šešias sistemas HIMARS, kurios efektyviai pasirodė Ukrainoje. Šalis taip pat gaus sraigtasparnių „Black Hawk“,
nešiojamąjį priešlėktuvinių raketų kompleksą RBS-70, skirtą žemai skrendantiems oro taikiniams naikinti, tikisi įsigyti pakrančių gynybos sistemų ir kitos įrangos.
Lietuvos krašto apsaugos ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Gynybos resursų agentūra prie Krašto apsaugos ministerijos šiandien pasirašė sutartį su Švedijos įmone „SAAB Dynamics AB“ dėl artimojo nuotolio priešlėktuvinės raketinės sistemos „RBS-70“ valdomų „Bolide“ ir „MK-2“ tipo raketų įsigijimo. Įsigyjamos raketos padės užtikrinti efektyvesnį oro gynybos užduočių vykdymą, pranešė Krašto apsaugos ministerija (KAM).
Anot KAM, RBS-70 tipo raketinėmis sistemomis yra aprūpintas Lietuvos kariuomenės Oro gynybos batalionas. Ši artimojo nuotolio sistema pasirinkta dėl ypač lengvo aptarnavimo, mobilumo ir todėl, kad yra visiškai atspari mechaniniams ir elektromagnetiniams trukdžiams.
Kaip teigiama pranešime, „MK-2“ raketos padengia 4 km aukščio ir 7 km atstumą bei yra naudojamos ne vienos NATO sąjungininkės. Naujos kartos „Bolide“ tipo raketos yra tobulesnė „MK-2“ raketų versija su nauju varikliu, kuris padidina raketos greitį ir manevringumą ir aukščio bei nuotolio parametrus. Sutarties vertė sudaro apie 45 mln. eurų.
Pasak krašto apsaugos ministro Arvydo Anušausko, augant krašto apsaugos finansavimui, atsiranda galimybės didinti ginkluotės įsigijimus ir užtikrinti geresnį Lietuvos kariuomenės pasirengimą.
Atsižvelgdama į iššūkius, su kuriais susiduria Ukraina, Lietuva skiria daug dėmesio ir investuoja į oro gynybos pajėgumų stiprinimą. Lietuva įsigyja oro gynybos sistemas, stiprina oro erdvės stebėjimą ir kontrolę bei vysto priimančios šalies paramą, siekiant greitai ir efektyviai priimti sąjungininkus.
Nuo 2004 m. oro policijos misijos funkciją Baltijos šalyse užtikrina NATO naikintuvai. Taikos metu NATO naikintuvai patruliuoja Baltijos šalių oro erdvėje, reaguoja į oro erdvės pažeidimus, tokiu būdu prisideda prie oro erdvės stebėjimo ir kontrolės užtikrinimo.
Lietuva yra Aljanso kolektyvinės gynybos sistemos dalis ir kartu su sąjungininkais rengiasi šalies ir viso Aljanso gynybai. NATO rengia ir nuolat atnaujina gynybos planus, kurie užtikrina kolektyvinį atsaką krizės ar konflikto metu. Reguliarios pratybos prisideda prie gynybos planų tobulinimo, siekiant visokeriopai apsaugoti Aljanso oro erdvę agresijos atveju.
