Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas – Turkijos parlamente. EPA – ELTA foto
Ankara, spalio 1 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį, praėjus kelioms valandoms po to, kai Ankaroje per sprogimą netoli parlamento buvo sužeisti du policininkai, pareiškė, kad „teroristai“ niekada nepasieks savo tikslų.
Prie vidaus reikalų ministerijos įvykęs galingas sprogimas buvo girdimas už kelių kilometrų nuo įvykio vietos. Atsakomybę prisiėmė Kurdistano darbininkų partija (PKK), kurią Turkija ir jos Vakarų sąjungininkės yra pripažinusios teroristine grupuote. Ji jau keturis dešimtmečius vykdo kruviną sukilimą prieš Ankarą.
Taikiniu tapusiame rajone dirba dar kelios ministerijos ir Turkijos parlamentas, kuris vėliau popietę susirinko į pirmą posėdį po vasaros pertraukos. Posėdžio metu R. T. Erdoganas kreipėsi į parlamento narius. „Grėsmę piliečių ramybei ir saugumui keliantys nedorėliai nepasiekė savo tikslų ir jų niekada nepasieks“, – teigė R. T. Erdoganas.
Vidaus reikalų ministerija nurodė, kad apie 9 val. 30 min. (vietos ir Lietuvos laiku) prie „Vidaus reikalų ministerijos Generalinio saugumo direktorato“ komerciniu automobiliu atvyko du užpuolikai ir surengė sprogdinimą. „Vienas iš teroristų susisprogdino. Kitas žuvo nuo kulkos į galvą dar nespėjęs susisprogdinti“, – tvirtino vidaus reikalų ministras Ali Yerlikaya. Pasak jo, buvo sužeisti du policijos pareigūnai, tačiau pavojaus jų gyvybėms esą nėra.
Tuo metu PKK kalbėjo apie „atpirkimo akciją prieš Turkijos vidaus reikalų ministeriją“.
Ankaros policija socialiniame tinkle „X“ (buvusiame tviteryje) parašė, kad atlieka kontroliuojamus įtartinų paketų sprogdinimus, siekdama užkirsti kelią kitiems sprogimams.
Kas šiomis dienomis labiausiai krito į akis? Ogi Lietuvos prezidento Gitano Nausėdos įsivaizdavimai, kokios priežastys Vokietiją paskatino priimti sprendimą dislokuoti brigadą Lietuvoje. Duodamas interviu LNK Žinioms prezidentas pabrėžė, kad užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio aštri retorika derybose nepadėjo.
„Aštri retorika čia tikrai nepadeda. (…) Juk vokiečiai turėjo spręsti, ką suteikti Lietuvai, o ne Lietuva dovanojo Vokietijai kažką. Tai, žinoma, kad reikia kitokios retorikos, reikia kitokio bendradarbiavimo, pirmiausiai reikia labai aiškaus patikinimo, kad mes pasitikime savo partneriais“. Štai tokia mūsų prezidento nuomonė. Dar galima priminti ir šiuos G. Nausėdos žodžius: „Mes turime pastatyti kaip galima greičiau visą reikalingą infrastruktūrą ir tada Vokietija įgyvendins savo pažado dalį. Čia yra abipusio pasitikėjimo klausimas, kuris geriau įrodomas ne popieriais, o darbais“.
Beje, ELTA primena, kad neseniai viešėjęs Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistoriusas pareiškė, girdi, Berlynas pasirengęs visam laikui šalyje dislokuoti vokiečių karių brigadą. Vis dėlto, kada tiksliai brigados lygio karinis vienetas galėtų būti perkeltas į Lietuvą, gynybos ministras negalįs atsakyti. Jo teigimu, tai priklausys nuo infrastruktūros sąjungininkų kariams plėtros.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Mano supratimu, su savo sąjungininkais NATO ir Europos Sąjungos struktūrose lietuviai privalo kalbėti … labai ATVIRAI. Tiek nuolankiai atsiklaupę ant kelių, tiek piktai trinksėdami kumščiu į stalą. Nežiūrint, kokia padėtis. Pastarieji keliolika metų akivaizdžiai įrodė – baimė ištarti bent vieną piktesnį epitetą – tokia pat žalinga kaip ir nuolatiniai barniai, priekaištai. Vaizdingai tariant, reikalingas ne vien meduolis, bet ir bizūnas. Jei sąjungininkai elgiasi padoriai, sąžiningai – pagirkime juos, jei jie daro, mūsų manymu, lemtingas klaidas, tai taip ir rėžkime jiems į akis be jokių politkorektiškumų.
Štai mūsų šiaurinė kaimynė Švedija prieš pat lemtingus sprendimus NATO viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 – 12 dienomis ėmė ir sukvailiojo. Viešai deginti šventas knygas – jokia saviraiškos laisvė. Tai – viduramžius primenantis barbarizmas. Be kita ko, labai panašus į Rusijos specialiųjų tarnybų provokaciją, kurios užsakovai trokšta narystės NATO struktūrose siekiančiai Švedijai pakišti koją ir tuo pačiu … susilpninti visą NATO, ypač tris Baltijos valstybes.
Kaip Lietuva turėjo elgtis šiuo konkrečiu atveju? Lietuvos vadovai galėjo labai garsiai pasmerkti idiotiškai pasielgusią partnerę Švediją (kažin kokiam atvykėliui leido viešai demonstruoti cinišką nepagarbą viso pasaulio musulmonams – išniekinti Koraną). Sutikime, Lietuvai gyvybiškai svarbu, kad Švedija taptų NATO nare. Baltijos jūra taptų tarsi vidine NATO jūra. Bet Turkija greičiausiai dabar nepalaimins Švedijos narystės NATO aljanse. Kaip skelbia AFP – ELTA, Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktai pasmerkė Švediją už tai, kad leido protestuotojui deginti Koraną. „Galiausiai pamokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra žodžio laisvė“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Taigi Švedija narystę NATO struktūrose šiemet greičiausia matys tarsi savo ausis. O tai reiškia, kad, žvelgiant rimčiau, Švedija pakenkė ne vien sau, bet ir Lietuvai, Latvijai, Estijai. Įsidėmėkime šitą aplinkybę – Švedija savo kvailiojimais susilpnino ne tik save, bet ir tris Baltijos valstybes ypač pavojingu metu, kai Rusija jau antrus metus tęsia nuožmų karą prieš Ukrainą.
Ką sakys Lietuvos prezidentas G. Nausėda liepos 11 – 12 dienomis, kai Turkija pareikš veto? Kaltinsime Švediją ar Turkiją? Mano supratimu, oficialusis Vilnius privalėtų priekaištauti tik … Švedijos valdžiai. Turkija – niekuo dėta. Turkijos prezidentas elgiasi nuosekliai, padoriai, principingai.
Panaši padėtis – dėl Vokietijos. Jei Vokietija išties dislokuos Lietuvoje savo karių brigadą, – didelis AČIŪ. Jei Berlynas griežtai laikysis savo įsipareigojimų – nuoširdžiausia PAGARBA. Bet turime karčių istorijos pamokų, kai sutartys laužomos, ignoruojamos, pamirštamos. Imkime garsųjį Budapešto memorandumą 1994-aisiais metais, kai JAV prezidentas Bilas Klintonas, Didžiosios Britanijos premjeras Džonas Meidžoras ir Rusijos prezidentas Borisas Jelcinas pažadėjo saugoti Ukrainos nepriklausomybę ir teritorinį vientisumą mainais į atiduodamą atominį ginklą. Šiandien matome, kad iš šį dokumentą pasirašiusių valstybių duotų pažadų laikėsi tik Ukraina – tikrai atidavė atominius ginklus. Visos kitos valstybės ciniškai pamiršo savo pažadus.
Todėl Lietuva teturi tik vieną kelią – nepatikliai žiūrėti į bet kokius susitarimus. Taip, Vokietijos kancleris Olafas Šolcas (Olaf Scholz) šiandien palaimino vokiečių brigados kelionę į Lietuvą. Bet ką darysime, jei susiklostys paini padėtis – Rusijos agresijos išvakarėse oficialusis Berlynas, sugalvojęs įvairiausių priežasčių, lieps savo kariams bėgti iš Lietuvos? Ar bent plaukas nukris tuomet nuo O. Šolco galvos? Gal O. Šolcą jau bus pakeitęs kitas kancleris – Angelos Merkel arba Gerhardo Šrioderio sukirpimo politikai, tvirtinantys, jog neprivalo laikytis pirmtako skelbtų susitarimų.
Kur tuomet ponas G. Nausėda dės savo žodžius „mes pasitikime savo partneriais“? Atkreipkime dėmesį – Vokietijos kancleris šiandien daug kur painiojasi, nenuoseklus, kalba dviprasmiškai. Jis tarsi praregėjo dėl labai bjaurių tikslų turinčios Rusijos. Šaunuolis. Bet kaip suprasti jo paskutiniąsias mintis, kuomet Jevgenijaus Prigožino kariauna „Wagner“ žygiavo Maskvos link, o kraugerys Vladimiras Putinas spruko iš Kremliaus kažkur į Valdajų? Vokietijos kancleris puolė šaukti, esą nei Vokietija, nei NATO neketina nuversti V. Putino. Girdi, Vakarams labai svarbus stabilumas Rusijoje. Tad, jei žvelgsime priekabiai, O. Šolcas – V. Putino sąjungininkas. Ar ponas G. Nausėda kreipėsi į Vokietijos kanclerį reikalaudamas pasiaiškinti? V. Putinas – padoresnis už „Wagner“ bosą J. Prigožiną?
Vokietijos kanclerio pozicija (panašiai dėl būtinybės išsaugoti V. Putiną po „Wagner” maršo suokė ir Baltieji rūmai Vašingtone, ir Prancūzijos prezidentas), esą Vakarai nenori V. Putino griūties, – stebina, glumina. Viena vertus, Vakarai rengia tarptautinį tribunolą – pasiruošę V. Putiną tupdyti į kalėjimą iki gyvos galvos, kita vertus, bijo perversmų, kad į Kremlių neateitų dar bjauresnis. Bet ar gali būti baisesnių už V. Putiną?
Šia proga verta prisiminti Helmutą Kolį. Šis Vokietijos kancleris, kuomet Lietuva siekė nepriklausomybės, priekaištavo mums, esą lietuviai neturi kenkti Michailo Gorbačiovo pertvarkai – neleistina skelbti Kovo 11-osios akto. Pasak H. Kolio – svarbiausia, kad M. Gorbačiovas leido išardyti Berlyno sieną. O lietuviai tegul ir toliau kenčia okupacijas, rusifikacijas, pažeminimus. Tegul palaukia geresnių laikų. Mano manymu, H. Kolis elgėsi niekšiškai ir ciniškai. Beje, jį tuomet palaikė JAV bei Prancūzijos prezidentai – vardan M. Gorbačiovo sėkmės Baltijos šalys privalo atsisakyti savos nepriklausomybės. Nejaugi pamiršome šį vakarietišką cinizmą? Nejaugi neverta šių niekšybių priminti J. Bidenui, O. Šolcui, E. Makronui?
Joe Bideno kritimai
Šiandien Vakarai, įskaitant ir JAV prezidentą Džo Baideną (Joe Bidenas), ir Vokietijos kanclerį O. Šolcą, ir Prancūzijos prezidentą Emmanuelį Macroną, daro tą pačią klaidą, kaip ir jų pirmtakai, įskaitant kolius bei miteranus. Užuot nuo pat pirmųjų dienų elgęsi vyriškai, Vakarai tebenuolaidžiauja Kremliui. Leido naikinti Čečėniją, Paskui, 2008- aisiais, leido pulti Gruziją. Po to JAV prezidentas Barakas Obama ir jo tuometinė dešinioji ranka J. Bidenas leido okupuoti Krymą, drausdami ukrainiečiams priešintis. Šiandien, 2023-aisiais, kuomet Ukraina jau beveik dvejus metus didvyriškai ginasi nuo Rusijos ordų ir tuo pačiu gina Europą, Vakarai, pirmiausia – Amerika, nesiteikia ukrainiečių kariams atgabenti užtektinai modernių, galingų ginklų. Vakarai tiekia Ukrainai ginklus taip skūpiai, tarsi lašintų iš pipetės. Tai neduos toliašaudžių artilerijos sistemų, tai neduos tankų, tai neleis apšaudyti Rusijos teritorijos, tai neduos technikos, kuria įmanoma apsaugoti oro erdvę.
Paskutiniosios žinios irgi nieko gero nežada. Pasirodo, ukrainiečių lakūnų mokymai valdyti naikintuvus F-16 dar net nepradėti. Ukrainos valdžia tiki, jog Ukraina turės naikintuvus F-16, nes šis sprendimas jau priimtas. Bet Ukrainos karinė vadovybė tiesiog maldauja: „Mūsų karinės ir politinės vadovybės prašymas partnerėms, kad tai nebūtų atidėliojama, kai galima paspartinti procesus“, – skelbiama leidinyje „Ukrinform“.
Taigi – vien vilkinimai, vien vėlavimai ! Ką tai galėtų reikšti? Tokiais būdais Vakarai siekia, kad Rusija dar rimčiau įsitvirtintų užgrobtose teritorijose ir ukrainiečių kariams būtų žymiai sunkiau laimėti? Gal išties teisūs tie JAV prezidento J. Bideno kritikai (Andrėjus Ilarionovas, Gary Tabachas, Konstantinas Borovojus), kurie sako, kad tarp J. Bideno ir V. Putino – slapti susitarimai. Jie mano, kad J. Bidenas leido V. Putinui terioti Ukrainą (jei J. Bidenas būtų griežtai protestavęs 2022-ųjų vasarį, V. Putinas nebūtų drįsęs pulti). O gal teisūs tie, kurie mano, jog ginklų Ukrainai neduodama užtektinai tik todėl, kad Vakarai trokšta išsekinti tiek Kijevą, tiek Maskvą? Žodžiu, versijų užtektinai: Vakarams nusispjauti į Ukrainą, Vakarai paniškai bijo Kremliaus, Vakarai bijo Rusijos griūties (kad neišsivaikščiotų atominiai ginklai), Vakarai bijo Ukrainos konkurencijos, Vakarai bijo atominio karo. Lengviau išvardinti, ko Vakarai nebijo. Tiesiog patalogiški bailiai.
Taigi jau seniai nebesuprantu Vakarų. Nebesusigaudau, kada jie tiesą sako, kada meluoja, kuomet po gražiais lozungais slepia savąjį cinizmą, egoizmą ir nusikaltimus.
Azerbaidžano sostinė Baku. Karinis paradas. Švenčiama pergalė. EPA – ELTA nuotr.
Lietuvos taip pat dažnai nesuprantu. Nesupratau tuomet, kai 2015-aisiais mūsų seimūnai, nė valandėlės nepabuvę nei Turkijos, nei Azerbaidžano, nei Armėnijos archyvuose, palaimino rezoliuciją, smerkiančią Osmanų imperiją dėl 1915-ųjų įvykių (girdi, tai neabejotinai – genocidas prieš armėnų tautą). Nesupratau tuomet Lietuvos, kai ji nė sykio nepasmerkė teroristų iš ASALA, Gnčak, Dašnakcutiun, dar visai neseniai žudžiusių turkų ir azerbaidžaniečių politikus Vakarų sostinėse, kai nė žodeliu neužjautė milijono azerbaidžaniečių pabėgėlių, išvytų iš savo gimtųjų namų Karabache ir gretimuose rajonuose. Nesuprantu oficialiojo Vilniaus ir šiandien, kuomet Lietuvos valdžia nepasveikino Azerbaidžano, 2020-ųjų rudenį ginklu atkovojusio beveik visą Karabachą.
Nesuprantu Lietuvos, kai ji nesiteikia statyti paminklo Prezidentui Antanui Smetonai, kai linkusi į savo alfabetą įsileisti svetimas raides ir sugriauti visą gramatikos struktūrą, kai itin nuolankiai pataikauja kiekvienam žydų priekaištui, tarsi būtume Izraelio okupuota kolonija, kai klusniai sutinkame Briuselio ir Strasbūro spaudimui Lietuvos sieną kirtusius pabėgėlius labiau mylėti nei savus, lietuvius…
Klaustukų, abejonių, nerimo – vis daugiau ir daugiau. Vakarus kritikuojantis Turkijos prezidentas šiandien man labiau suprantamas nei Vakarams pataikauti raginantis Lietuvos vadovas.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, birželio 29 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas piktai pasmerkė Švediją už tai, kad leido protestuotojui sudeginti koraną, tai dar labiau aptemdė šios Šiaurės šalies galimybes greitai įstoti į NATO.
„Galiausiai pamokysime arogantiškus vakariečius, kad musulmonų įžeidinėjimas nėra žodžio laisvė“, – per televiziją sakė R. T. Erdoganas ir pridūrė, kad „kuo griežčiausiai“ smerkia incidentą.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, birželio 3 d. (DPA-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoğanas šeštadienį pradėjo eiti pareigas, kai buvo prisaikdintas parlamente šalies sostinėje Ankaroje dar vienai kadencijai.
Savo priesaikoje, kuriai plojo valdančiojo bloko įstatymų leidėjai, jis žadėjo ginti pasaulietines respublikos vertybes ir gerbti žmogaus teises. R. T. Erdoğanui skaitant priesaikos tekstą, opozicijos nariai nepaisė taisyklių ir neatsistojo, taip reikšdami savo protestą.
R. T. Erdoğanas laimėjo gegužės 28 d. surengtą antrąjį prezidento rinkimų ratą ir iškovojo dar vieną penkerių metų kadenciją po 20 valdymo metų.
Opozicija kritikuoja 69 metų prezidentą dėl „autoritarinių“ polinkių ir nesąžiningos rinkimų kampanijos.
R. T. Erdoğanui mandatą įteikė Devletas Bahçelis, kuris vadovauja Nacionalistų judėjimo partijai (MHP) ir eina parlamento pirmininko pareigas. Po ceremonijos prezidentas buvo pasveikintas 101 pabūklo salve.
Planuojama, kad R. T. Erdoğanas dar apsilankys šiuolaikinės Turkijos respublikos įkūrėjo Mustafos Kemalio Atatürko mauzoliejuje, dalyvaus inauguracijos ceremonijoje prezidento rūmuose ir priims užsienio svečius per valstybinę vakarienę.
Vėliau prezidentas turėtų paskelbti savo ministrų kabineto sudėtį. Turkijos prezidentas R. T. Erdoganas. EPA-ELTA nuotr.
Pasak valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“, R. T. Erdoğano inauguracijos ceremonijoje Ankaroje turėtų dalyvauti daugiau kaip 30 valstybių vadovai ir ministrai pirmininkai, įskaitant PAR, Venesuelos, Pakistano ir Libijos lyderius. Savo atstovus atsiuntė ir Rusija bei Kinija.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas taip pat turėtų dalyvauti ceremonijoje ir surengti atskiras derybas su R. T. Erdoğanu. Jo vizitas vyksta NATO didinant spaudimą Turkijai, kad ji nebesipriešintų Švedijos stojimui į Aljansą.
R. T. Erdoganas laimėjo Turkijos prezidento rinkimus. EPA-ELTA nuotr.
Stambulas, gegužės 28 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį paskelbė pergalę istoriniame antrajame prezidento rinkimų ture, kuris tapo sunkiausiu iššūkiu per visą jo du dešimtmečius trukusį valdymą.
„Mes valdysime šalį ateinančius penkerius metus“, – sakė R. T. Erdoganas savo džiūgaujantiems šalininkams nuo autobuso stogo savo gimtajame Stambulo rajone. – Su Dievo pagalba mes užsitarnausime jūsų pasitikėjimą“.
Sinanas Oganas išreiškė paramą dabartiniam šalies vadovui Recepui Tayyipui Erdoganui. EPA – ELTA foto
Ankara, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Pirmajame Turkijos prezidento rinkimų rate trečią vietą užėmęs ultranacionalistinių pažiūrų kandidatas Sinanas Oganas išreiškė paramą dabartiniam šalies vadovui Recepui Tayyipui Erdoganui.
Manoma, kad būtent S. Ogano surinkti 5,2 proc. balsų atėmė iš R. T. Erdogano pergalę pirmajame balsavimo rate, vykusiame gegužės 14 d. Kaip pranešama, penktadienį vyko jųdviejų susitikimas. „Antrajame rinkimų rate gegužės 28 d. remsime Liaudies aljanso kandidatą Recepą Tayyipą Erdoganą“, – per televiziją parodytuose komentaruose tvirtino S. Oganas.
54-erių S. Oganas save pateikia kaip didelį Turkijos nacionalizmo, kurį propagavo šalies įkūrėjas Mustafa Kemalis Ataturkas, šalininką. Jis yra pareikalavęs nedelsiant išsiųsti iš Turkijos milijonus migrantų ir išreiškęs savo griežtą poziciją „teroristų“ atžvilgiu. Pastarasis terminas laikomas kodiniu žodžiu, skirtu apibūdinti Turkijos pietryčiuose didesnės autonomijos siekiančias kurdų grupes.
Nepaisant visko, analitikai kvestionuoja galimą naujausių S. Ogano pareiškimų poveikį jo elektoratui. Nedidelė šio politiko partija gyvuoja vos keletą mėnesių, o jo daugelis jo rėmėjų nepatenkinti tiek R. T. Erdoganu, tiek jo konkurentu Kemalu Kilicdaroglu.
Skaičiuojama, kad R. T. Erdoganas galėtų pratęsti savo valdymą iki 2028 m. gavęs net ir nedidelę dalį S. Ogano rinkėjų balsų.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, gegužės 14 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidento rinkimuose šiuo metu pirmauja dabartinis valstybės vadovas Recepas Tayyipas Erdoganas, sekmadienį pranešė valstybinė žiniasklaida. Nepaisant to, tai tik pirminiai rezultatai, dar neleidžiantys spręsti apie balsavimo baigtį ir galintys visiškai pasikeisti.
Suskaičiavus 34,4 proc. balsų, R. T. Erdoganas yra priekyje. Jo kandidatūrą kol kas palaikė 53,2 proc. rinkėjų. Tuo metu opozicijos lyderis Kemalas Kilicdaroglu yra surinkęs 40,9 proc. balsų. Kaip teigiama, didžioji dalis iki šiol suskaičiuotų balsų buvo atiduoti R. T. Erdoganą gausiai palaikančiose Turkijos vietovėse šalies šiaurėje ir rytuose.
K. Kilicdaroglu vadovaujamos Respublikonų liaudies partijos (CHP) atstovas Faikas Oztrakas nurodė, kad opozicijos atlikti vidiniai skaičiavimai esą parodė „teigiamus“ rezultatus. „Mūsų pačių duomenimis, regime teigiamą vaizdą, – tvirtino atstovas. – Pateiksime skaičiavimus, kai atidarytų balsadėžių skaičius pasieks reikšmingą lygį.“
Opozicijai atstovaujantis Stambulo meras Ekremas Imamoglu, kuris yra laikomas potencialiu kandidatu į viceprezidento postą, jei rinkimus laimėtų K. Kilicdaroglu, paragino Turkijos žmones netikėti šalies oficialios valstybinės naujienų agentūros „Anadolu“ skelbiamais duomenimis. „Mes visiškai netikime „Anadolu“, – pareiškė E. Imamoglu.
Sekmadienį Turkijoje surengti rinkimai laikomi labai svarbiais. Šalies piliečiai juose turėjo galimybę pareikšti savo nuomonę apie ilgiausiai valdžioje esantį Turkijos lyderį.
Daugelis priešrinkiminių apklausų rodė nežymų K. Kilicdaroglu pranašumą ir nedidelį nutolimą nuo 50 proc. balsų ribos, kurią peržengus būtų išvengta antro prezidento rinkimų rato gegužės 28 d.
Turkijos žmonės sekmadienį be valstybės vadovo taip pat rinko parlamentą.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, balandžio 1 d. (ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas šeštadienį pasirašė parlamento sprendimą pritarti Suomijos narystei NATO. Apie tai remdamasis Turkijos žiniasklaida pranešė Suomijos visuomeninis transliuotojas „Yle“.
Turkijos parlamentas Suomijos narystę NATO ratifikavo ketvirtadienio vakarą.
Dabar Turkija Suomijos priėmimo į NATO dokumentus turės nusiųsti į JAV sostinę Vašingtoną, kur saugomas 1949 m. NATO sutarties originalas. Suomija Aljanso nare taps tuomet, kai jos stojimo dokumentai atsidurs JAV Valstybės departamento rankose. Suomijos vėliava (Finland)
Visoms organizacijos narėms patvirtinus Suomijos stojimą, NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas oficialiai pakvies Suomiją prisijungti prie Aljanso. Tuomet Suomijos atstovas, užsienio reikalų ministras Pekka Haavisto, turės pasirašyti NATO sutarties dokumentus.
Penktadienį ministras šalies žiniasklaidai sakė besitikintis, kad procedūra bus baigta artimiausiomis dienomis ir, kad Suomija oficialiai taps NATO nare kitą savaitę.
Tačiau Turkija neatskleidė, kada ji ruošiasi ratifikuoti Švedijos stojimo į NATO dokumentus, nors abi Skandinavijos valstybės siekį įstoti į Aljansą išreiškė tuo pačiu metu 2022 m. gegužę. Manoma, kad tai gali įvykti po gegužės mėnesį įvyksiančių rinkimų Turkijoje.
Sirijos prezidentas B. al-Assadas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 15 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas trečiadienį priėmė Sirijos vadovą Bašarą al Assadą deryboms, Kremliui siekiant pataisyti santykius tarp Damasko ir Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano.
Susitikimas surengtas po to, kai praėjusią savaitę netikėtai buvo paskelbta apie Kinijai tarpininkaujant atkurtus pagrindinių Artimųjų Rytų varžovių Saudo Arabijos ir Irano diplomatinius ryšius.
R. T. Erdogano ir B. al Assado ryšiai nutrūko prasidėjus karui Sirijoje, o sėkmingas Kremliaus tarpininkavimas suteiktų V. Putinui diplomatinės įtakos, nes dabar Rusija yra tarptautiniu mastu izoliuota dėl karo Ukrainoje.
„Mes nuolat palaikome ryšį, o mūsų santykiai plėtojami“, – sakė Rusijos vadovas B. al Assadui per televiziją transliuotoje jų susitikimo pradžioje, taip pat pasidžiaugė „svarbiais kovos su tarptautiniu terorizmu rezultatais“.
Antradienį į Maskvą atvykęs B. al Assadas išreiškė paramą Maskvos karinei kampanijai Ukrainoje ir sakė, kad šis vizitas bus „naujas aspektas“ jo šalies santykiuose su Maskva.
B. al Assado ir R. T. Erdogano susitikimas?
R. T. Erdoganas yra užsiminęs, kad galėtų susitikti su B. al Assadu, o jų gynybos ministrai gruodžio mėnesį susitiko Maskvoje per pirmąsias tokias derybas nuo karo Sirijoje pradžios.
Pasak Turkijos žiniasklaidos, Rusijos, Turkijos, Sirijos ir Irano diplomatai šią savaitę turėtų susitikti Maskvoje, kad parengtų dirvą užsienio reikalų ministrų susitikimui. Tačiau prieš tai reikia išspręsti sudėtingus klausimus, visų pirma susijusius su Turkijos karių buvimu Sirijos šiaurėje.
Damaskas yra ištikimas Maskvos sąjungininkas – ši 2015 metais įsikišo į Sirijos konfliktą ir surengė oro antskrydžius, kad paremtų vyriausybės pajėgas. Remiamas Rusijos ir Irano, Damaskas susigrąžino didžiąją dalį teritorijos, kurios buvo netekęs ankstyvuoju karo etapu.
Sirijos kare nuo 2011 metų, kai buvo žiauriai slopinami antivyriausybiniai protestai, žuvo apie pusė milijono žmonių, o dar milijonai buvo priversti palikti savo namus.
12-osios demokratinių protestų metinės
Tūkstančiai sirų trečiadienį dalyvavo demonstracijoje karo nuniokotos šalies šiaurės vakaruose, sukilėlių kontroliuojamoje teritorijoje, minėdami 12-ąsias demokratinių protestų pradžios metines ir atmesdami bet kokį tarptautinį santykių su Damasku „normalizavimą“.
Idlibo mieste demonstrantai mojavo revoliucinėmis vėliavomis ir laikė plakatus su užrašais: „Žmonės reikalauja režimo žlugimo“ ir „Laisvė ir orumas visiems sirams“.
Protestai trečiadienį vyko ir Tabkoje, kurdų kontroliuojamoje Rakos provincijos teritorijoje centrinėje Sirijoje, pranešė AFP fotografas.
Idlibo regionas yra paskutinis didelis sukilėlių bastionas, kurio nekontroliuoja B. al Assado Rusijos remiamos pajėgos.
Sukilėlių užimtose Sirijos šiaurės ir šiaurės vakarų teritorijose, kurias kontroliuoja islamistų grupuotės ir Turkijos remiami kovotojai, gyvena daugiau kaip keturi milijonai žmonių, mažiausiai pusė jų atsikėlė čionai iš kitų šalies dalių.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotraukos/ Robertas DačkusLietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos nuotrauka/ Robertas Dačkus
Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda Ankaroje susitiko su Turkijos Prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Dvišaliame Lietuvos ir Turkijos valstybių vadovų susitikime aptarti Baltijos ir Juodosios jūros regionų saugumo klausimai, pasirengimas artėjančiam NATO viršūnių susitikimui Vilniuje, taip pat dvišalių politinių ir ekonominių Lietuvos ir Turkijos santykių raidos perspektyvos.
„Lietuva labai vertina Turkijos solidarumą ir indėlį stiprinant mūsų saugumą Baltijos regione. Turkija taip pat yra kertinis veiksnys užtikrinant saugumą Juodosios jūros regione. Nepaprastai svarbi ir Turkijos parama Rusijos užpultai Ukrainai, ypač sprendžiant Ukrainos grūdų eksporto per Juodosios jūros uostus klausimus. Tai svarbu ne tik Ukrainos ekonomikai, bet ir pasaulinei maisto rinkai“, – susitikime su Turkijos valstybės lyderiu pabrėžė Prezidentas.
Lietuvos ir Turkijos Prezidentai aptarė tolesnę NATO valstybių pagalbą Ukrainai, Aljanso plėtrą, taip pat pasirengimą liepos 11–12 dienomis Vilniuje vyksiančiam NATO viršūnių susitikimui.
Šalies vadovas akcentavo, kad vienas svarbiausių Aljanso lyderių susitikimo Vilniuje tikslų yra užtikrinti 2022 m. Madrido viršūnių susitikime priimtų sprendimų stiprinti rytinį NATO flangą įgyvendinimą.
Lietuvos Prezidentas Gitanas Nausėda ir Turkijos prezidentas Turkijos Prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas. Lietuvos Respublikos Prezidento kanceliarijos foto/ Robertas Dačkus
„Turime pasiekti, kad nauji regioniniai gynybos planai būtų patvirtinti dar iki viršūnių susitikimo Vilniuje, taip pat didinti priešakines NATO pajėgas iki brigados dydžio, sustiprinti oro gynybą regione. Džiaugiuosi, kad Lietuva ir Turkija pasiryžusios dirbti kartu stiprinant visų NATO narių saugumą“, – susitikime su Turkijos lyderiu sakė Lietuvos Respublikos Prezidentas.
Valstybės vadovas pabrėžė, kad Aljansas privalo rimtai įvertinti ir būti pasirengęs duoti atsaką į visas grėsmes, tarp jų ir terorizmo, su kuriuo susiduriama prie pietinių NATO sienų. „Sąjungininkių saugumas yra nedalomas, jis turi būti užtikrinamas 360 laipsnių principu“, – sakė Prezidentas.
Susitikime su Turkijos Prezidentu taip pat buvo aptarti dvišaliai Lietuvos bei Turkijos santykiai. Augant dvišalei prekybai, Lietuvos valstybės vadovas pakvietė Turkiją stiprinti bendradarbiavimą aukštą pridėtinę vertę kuriančiuose sektoriuose.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Turkija dėl žemės drebėjimų patyrė milžinišką žalą. EPA-ELTA nuotr.
Ankara, vasario 14 d. (dpa-ELTA). Praėjus daugiau kaip savaitei po žemės drebėjimo Turkijos ir Sirijos pasienio regione žuvusiųjų skaičius viršijo 40 000. Siriją sudrebino galingas žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Vien tik Turkijoje stichija pražudė 35 418 žmonių, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas, kurį cituoja valstybinė naujienų agentūra „Anadolu“. Iš Sirijos iki šiol pranešta apie 5 900 žuvusiųjų.
7,7 ir 7,8 balo stiprumo požeminiai smūgiai Turkijos ir Sirijos pasienio teritoriją sudrebino ankstyvą praėjusios savaitės pirmadienio rytą. Padaryta žala vertinama milijardais dolerių.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, vasario 10 d. (dpa-ELTA). Vien Turkijoje per žemės drebėjimus, šią savaitę sukrėtusius ir kaimyninę Siriją, žuvo 18 991 žmogus, sakė Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas.
Daugiau nei 75 tūkst. žmonių buvo išgelbėti, pridūrė jis ir pripažino, kad vyriausybės atsakas į mirtinus žemės drebėjimus patyrė „kai kurių nesėkmių“.
Šiuo metu Sirijoje užregistruotas 3 384 mirčių skaičius, o bendras aukų skaičius abiejose šalyse siekia 22 375.
Švedijos policija. EPA – ELTA nuotr.
Stokholmas, vasario 8 d. (AFP-ELTA). Trečiadienį Švedijos policija nesuteikė leidimo surengti protestą, per kurį ketinta sudeginti koraną. Toks protestas sausio mėnesį supykdė Turkiją ir dėl to įstrigo Švedijos narystė NATO.
Švedijos policija retai kada draudžia protestus, nes juos garantuoja teisė į susirinkimų laisvę, tačiau šįkart policija nurodė, kad protestas gali išprovokuoti teroro išpuolius arba išpuolius prieš Švedijos interesus.
Prašymą leisti surengti protestą prieš narystę NATO pateikė menkai žinoma maža Švedijos asociacija „Apallarkerna“. Kaip ir per ankstesnį kraštutinių dešiniųjų aktyvisto Rasmuso Paludano protestą, priešais Turkijos ambasadą Stokholme būtų sudegintas koranas.
„Korano deginimas prie Turkijos ambasados 2023 m. sausio mėnesį (…) padidino grėsmes ne tik Švedijos visuomenei, bet ir pačiai Švedijai, jos interesams užsienyje ir švedams užsienyje, – sakoma policijos sprendime. – Švedija tapo prioritetiniu išpuolių taikiniu.“
Sausio pabaigoje Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pareiškė, kad Švedija, kurią Ankara jau ir taip kaltina teikiant prieglobstį kurdų „teroristams“, nebegali tikėtis, kad Turkija ratifikuotų jos prašymą įstoti į NATO, jei leis deginti koraną.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės šalys, dar neratifikavusios Švedijos narystės NATO.
Korano deginimas, kurį R. Paludanas demonstravo prieš kameras saugomas policijos pareigūnų, paskatino antišvediškas demonstracijas keliose musulmoniškose šalyse. Nuo to laiko Švedijos ir Turkijos derybos dėl šios Skandinavijos šalies įstojimo į NATO nutrūko.
Trečiadienį Švedijos saugumo tarnyba „Sapo“ perspėjo apie padidėjusią terorizmo grėsmę Švedijai ir Švedijos interesams.
Recepas Tayyipas Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.Turkijoje ir Siriboje – stiprus žemės drebėjimas. EPA – ELTA foto
Ankara, vasario 6 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pirmadienį paskelbė septynių dienų nacionalinį gedulą žemės drebėjimo aukoms jo šalyje atminti.
Per žemės drebėjimą Turkijoje ir Sirijoje žuvo mažiausiai 2 600 žmonių.
„Nacionalinis gedulas paskelbtas septynioms dienoms. Mūsų vėliavos bus nuleistos iki pusės stiebo visose mūsų nacionalinėse ir užsienio atstovybėse iki saulėlydžio 2023 m. vasario 12 d., sekmadienį, „, – tviteryje parašė R. T. Erdoganas.
Kvailumas
Budapeštas, sausio 31 d. (AFP-ELTA). Vengrija antradienį sukritikavo Švedijos „kvailumą“ dėl ekstremistinio incidento Stokholme, kuris baigėsi tuo, kad Turkija sustabdė stojimo į NATO derybas su šia Šiaurės šalimi ir jos kaimyne Suomija.
Turkija ir Vengrija išlieka vienintelės 30 valstybių turinčio Vakarų gynybinio aljanso narės, neratifikavusios Švedijos ir Suomijos paraiškų dėl narystės.
Švedijos policijos sprendimas leisti surengti protestą, kurio metu kraštutinių dešiniųjų ekstremistas šį mėnesį sudegino Koraną prie Turkijos ambasados Stokholme, sukėlė Ankaros pasipiktinimą.
Kito tikėjimo šventraščių deginimas yra „nepriimtinas“, sakė Vengrijos užsienio reikalų ministras Peteris Szijjarto bendroje spaudos konferencijoje Budapešte su Turkijos kolega Mevlutu Cavusoglu.
Pareiškimas, kad šis veiksmas priskiriamas „žodžio laisvės“ apsaugos sričiai, yra „kvailystė“, pridūrė P. Szijjarto, turėdamas omenyje Švedijos ministro pirmininko pareiškimą po incidento.
„Jei šalis nori įstoti į NATO ir siekia įgyti Turkijos paramą, galbūt jai reikėtų elgtis šiek tiek atsargiau“, – sakė P. Szijjarto.
Naujoms aljanso narėms reikia vienbalsio visų 30 NATO valstybių narių pritarimo.
Vengrijos opozicija kaltina ministro pirmininko Viktoro Orbano valdančiąją partiją „Fidesz“ vilkinimu balsuojant dėl ratifikavimo.
V. Orbanas, artimas Turkijos prezidento Recepo Tayyipo Erdogano sąjungininkas, taip pat laikosi dviprasmiškos neutralios pozicijos dėl karo Ukrainoje, reikšdamas tik vangią paramą Kyjivui.
P. Szijjarto antradienį sakė, kad Vengrijos parlamentas kitą mėnesį priims sprendimą dėl abiejų NATO paraiškų patvirtinimo. „Mes turime aiškią poziciją. Pritariame NATO plėtrai“, – sakė jis.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Stambulas, sausio 29 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas sekmadienį pareiškė, kad Ankara galėtų pritarti Suomijos prisijungimui prie NATO be jos kaimynės Švedijos.
„Prireikus galime pateikti kitokį atsakymą dėl Suomijos. Švedija bus šokiruota, kai mes pateiksime kitokį atsakymą Suomijai“, – per televiziją kalbėjo R. T. Erdoganas.
Koranas. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, sausio 23 d. (AFP-ELTA). Po protesto prie Ankaros ambasados Stokholme, kai buvo sudegintas koranas, pirmadienį Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas perspėjo Švediją, kad siekdama įstoti į NATO ji nesitikėtų Turkijos paramos.
„Tegul Švedija nesitiki mūsų paramos siekdama įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas, pirmą kartą oficialiai reaguodamas į šeštadienio incidentą per protestą, kuriam Švedijos policija pritarė nepaisydama Turkijos prieštaravimų, jį surengė prieš islamą nusistatęs politikas.
Pikti R. T. Erdogano komentarai dar labiau atitolina Švedijos ir Suomijos galimybes prisijungti prie Vakarų gynybos Aljanso prieš gegužę vyksiančius Turkijos prezidento ir parlamento rinkimus.
Turkija ir Vengrija yra vienintelės NATO narės, neratifikavusios istorinio Šiaurės šalių sprendimo atsisakyti tradicinės karinio neprisijungimo politikos reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą. Po korano deginimo R. T. Erdoganas perspėjo Švediją dėl narystės NATO. EPA-ELTA nuotr.
Vengrijos ministras pirmininkas Viktoras Orbanas žada, kad kitą mėnesį šalies parlamentas pritars dviejų valstybių paraiškoms. Tačiau R. T. Erdoganas stabdo procesą prieš artėjančius rinkimus, per kuriuos mėgins sustiprinti savo nacionalistinių rinkėjų bazę.
„Akivaizdu, kad tie, kurie atliko tokį gėdingą veiksmą prie mūsų šalies ambasados, nebegali tikėtis mūsų geranoriškumo dėl jų prašymo įstoti į NATO“, – sakė R. T. Erdoganas.
Švedijos lyderiai griežtai pasmerkė kraštutinių dešiniųjų politiko Rasmuso Paludano veiksmus, bet gynė plačią savo šalies žodžio laisvės sampratą.
R. T. Erdoganas jau iškėlė daugybę griežtų sąlygų, įskaitant reikalavimą Švedijai išduoti dešimtis įtariamųjų, daugiausia kurdų, Ankaros kaltinamų „terorizmu“ arba dalyvavimu nepavykusiame 2016 m. perversme.
Po daugybės Švedijos aukščiausių ministrų kelionių į Ankarą atrodė, kad Švedijai pavyks palenkti Turkiją. Be to, Stokholmas patvirtino Konstitucijos pataisą, leisiančią priimti griežtesnius kovos su terorizmu įstatymus, kurių reikalauja Ankara.
Vengrijos vėliava. EPA – ELTA foto
Tačiau viskas pakrypo į bloga, kai anksčiau šį mėnesį nedidelė kurdų grupė prie Stokholmo rotušės pakabino R. T. Erdoganą vaizduojančią lėlę. Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir atšaukė kvietimą parlamento pirmininkui apsilankyti Ankaroje. Švedijos policijos sprendimas leisti R. Paludanui surengti protestą sulaukė panašaus atsako. Turkija dar kartą iškvietė Stokholmo ambasadorių ir atšaukė suplanuotą Švedijos gynybos ministro vizitą.
R. T. Erdoganas sakė, kad musulmonų šventosios knygos sudeginimas yra neapykantos nusikaltimas, nepateisinamas jokia žodžio laisve. „Niekas neturi teisės įžeidinėti šventųjų“, – sakė jis per nacionalinę televiziją.
Turkijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Ankara, sausio 12 d. (AFP-ELTA). Ketvirtadienį pasipiktinusi Turkija iškvietė Švedijos ambasadorių ir pareiškė protestą dėl Stokholmo kurdų grupuotės paskelbto vaizdo įrašo, kuriame prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pavaizduotas pakartas už kojų.
Švedijos Rojavos komitetas trečiadienį tviteryje palygino R. T. Erdoganą su Italijos fašistų diktatoriumi Benito Mussolini, kuris per egzekuciją paskutinėmis Antrojo pasaulinio karo dienomis buvo pakartas aukštyn kojomis.
„Istorija rodo, kaip baigia diktatoriai“, – parašė grupė virš vaizdo įrašo, kuriame rodomos 1945 m. įvykdytos B. Mussolini egzekucijos nuotraukos, o paskui ant virvės kabaluojantis į R. T. Erdoganą panašus manekenas. „Atėjo laikas Erdoganui atsistatydinti. Nepraleisk šios progos ir pasitrauk, kad netektų kabėti žemyn galva (Stambulo) Taksimo aikštėje“, – parašė grupė tviteryje.
Įrašas pasirodė tokiu metu, kai NATO narė Turkija didina spaudimą Švedijai ir Suomijai, siekdama susidoroti su kurdų grupėmis, kurias laiko „teroristinėmis“. Turkija dar neratifikavo abiejų šiaurės šalių paraiškų įstoti į NATO, pateiktų reaguojant į Rusijos invaziją į Ukrainą.
Švedija, turinti didesnę kurdų diasporą, ypač supykdė Turkiją. Ankara reikalauja išduoti įtariamus kurdus ir patraukti baudžiamojon atsakomybėn tokias grupes kaip Rojavos komitetas. Ketvirtadienį Turkija užsipuolė tiek Rojavos komitetą, tiek patį Stokholmą dėl vangios reakcijos į pranešimą tviteryje.
„Raginame Švedijos valdžios institucijas nedelsiant imtis būtinų veiksmų prieš teroristines grupuotes“, – tviteryje parašė R. T. Erdogano atstovas Fahrettinas Altunas. Jo žinutė buvo tiesioginis atsakymas į Švedijos užsienio reikalų ministro Tobiaso Billstromo tviteryje paskelbtą pareiškimą, smerkiantį vaizdo įrašą.
Stokholmas pasisako už „atviras diskusijas apie politiką“, bet „atsiriboja nuo grasinimų ir neapykantos politiniams veikėjams“, parašė T. Billstromas. Jis prodūrė, kad vaizduoti pakartą išrinktą prezidentą yra „pasibjaurėtina“.
T. Billstromo atsakymas nenuramino Ankaros. Turkijos užsienio reikalų ministerija iškvietė Švedijos ambasadorių ir apkaltino Stokholmą nesilaikant duotų pažadų bei pareikalavo surasti kaltininkus. Kiek anksčiau Švedijos vyriausybė leido suprasti, kad jau padarė viską, kad patenkintų Ankaros reikalavimus.
Turkijos ir Lietuvos vėliavos. Slaptai.lt fotografija
Vilnius, spalio 29 d. (ELTA). „Tvirtai tikiu, kad Lietuva ir Turkija ir toliau visomis išgalėmis stengsis remti Ukrainą ir daryti maksimalų spaudimą Rusijai ir jos rėmėjams“, rašoma Užsienio reikalų ministro Gabrieliaus Landsbergio sveikinimo laiške 99-ųjų Turkijos Respublikos paskelbimo metinių proga.
Sveikinime ministras pabrėžė, kad Lietuva ir toliau rems Turkiją jos europinės integracijos kelyje, bei akcentavo Suomijos ir Švedijos greito ir sėkmingo įstojimo į NATO strateginę svarbą, rašoma Užsienio ministerijos pranešime žiniasklaidai.
„Brutalus Rusijos karas prieš Ukrainą rodo, kokia iš tiesų trapi yra saugumo padėtis Europoje ir kaip gyvybiškai svarbu būti vieningiems bei visomis įmanomomis priemonėmis remti Ukrainos žmones kovoje už jų laisvę ir ateitį. Tvirtai tikiu, kad Lietuva ir Turkija ir toliau visomis išgalėmis stengsis remti Ukrainą ir daryti maksimalų spaudimą Rusijai ir jos rėmėjams, siųsdamos aiškią žinią, kad karo ir agresijos nusikaltimai bei pagalba agresoriui sulauks ryžtingo tarptautinės bendruomenės atsako“, – sveikinimo laiške rašė ministras.
ELTA primena, kad šių metų vasarą Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pagrasino „įšaldyti“ Švedijos ir Suomijos narystės NATO paraiškas, jei karinis aljansas neįvykdys Ankaros sąlygų.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Ankara, spalio 23 d. (AFP-ELTA). Turkijos prezidentas Recepas Tayyipas Erdoganas pasiūlė surengti referendumą dėl konstitucijos pataisos, kuri garantuotų teisę moterims valstybinėse institucijose, mokyklose ir universitetuose dėvėti musulmoniškas skaras. „Jei turite drąsos (…), surenkime referendumą“, – sakė jis per televiziją.
Taip prezidentas reagavo į opozicijos lyderio Kemalo Kilicdaroglu iš pasaulietinės Liaudies respublikonų partijos (CHP) pasisakymą. Šis neseniai pasiūlė priimti įstatymą, kuris garantuotų teisę dėvėti skaras. Debatai dėl musulmoniškų skarų dėvėjimo Turkijoje atsinaujino prieš kitais metais planuojamus prezidento ir parlamento rinkimus. CHP vadovas savo pasiūlymu norėjo paneigti būgštavimus, kad jo partija pergalės rinkimuose atveju vėl uždraus dėvėti galvos apdangalus. „Mes praeityje padarėme klaidų dėl galvos apdangalų“, – pripažino K. Kilicdaroglu.
Dauguma Turkijos gyventojų yra musulmonai, tačiau Konstitucijoje įtvirtintas religijos ir valstybės atskyrimas. Nepaisant to, R. T. Erdogano Teisingumo ir plėtros partija (AKP) 2013 metais panaikino ilgai galiojusį draudimą valstybinėse įstaigose dėvėti musulmoniškas skaras. R. T. Erdoganas šio draudimo atšaukimą vis pateikia kaip pavyzdį to, kaip jo partija gina pamaldžius musulmonus nuo pasaulietinių partijų. Tačiau priešingai nei dešimtajame dešimtmetyje, šiandien nė viena partija Turkijoje nepasisako už musulmoniškų skarų draudimą. Musulmoniška skarelė
R. T. Erdoganas dabar siūlo Konstitucijos pataisą dėl teisės dėvėti skaras pateikti parlamentui. Kad tokia pataisa būtų priimta be referendumo, reikia 400 parlamentarų balsų. Tai reiškia, kad pataisai turi pritarti ir CHP. Priešingu atveju, gavus 360 parlamentarų pritarimą, iniciatyva būtų perleista gyventojams. „Jei ši problema nebus išspręsta parlamente, leisime dėl jos spręsti žmonėms“, – sakė R. T. Erdoganas.
