regioninis saugumas

Aktualijos

Danijos kariai. Slaptai.lt nuotr.

Trečiadienį krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas, nuotoliniu būdu susitikęs su Danijos gynybos ministre Trine Bramsen, pasidžiaugė stipriu šalių kariniu bendradarbiavimu.
 
Ministras pabrėžė, kad gynybos stiprinimas, finansavimo ir pajėgumų didinimas yra Lietuvos Vyriausybės prioritetas, ir tai, kad vienareikšmiškai esame už tvirtą transatlantinį ryšį bei NATO pajėgų buvimą Lietuvoje, sakoma pranešime.
 
„Sąjungininkų pajėgų buvimas regione yra ypač svarbus, todėl labai vertiname Danijos indėlį į regioninį saugumą. Didžiuojamės danų lyderyste NATO pajėgų integravimo vienete Vilniuje“, – pažymėjo ministras.
 
Vilniuje įsteigtam NATO pajėgų integravimo vienetui šiuo metu vadovauja būtent Danijos kariuomenės pulkininkas Jacobas Sogardas Larsenas, kurį vasarą pakeis kitas Danijos karininkas plk. Peteris Nielsenas.
 
Danijos Karalystė 2020 metais skyrė apie 200 karių NATO priešakinių pajėgų batalionui Estijoje, o tokia pati kontribucija planuojama ir 2022 metams.
 
Danija aktyviai dalyvauja ir NATO oro policijos misijoje Baltijos šalyse – nauja danų karių rotacija į Šiaulius atvyks rugsėjį.
NATO misijai Irake šiuo metu vadovauja Danija. Lietuva aktyviai rengiasi prisijungti prie danų kontingento Irake 6 mėnesių rotacijai nuo šių metų pabaigos.
 
Nuo pat Lietuvos kariuomenės kūrimosi pradžios Danija Lietuvai skyrė nuoseklią politinę bei praktinę paramą. Karinėje srityje šalių ryšiai yra bene glaudžiausi, mechanizuotoji pėstininkų brigada „Geležinis Vilkas“ ilgus metus itin artimai bendradarbiavo su Danijos divizija.
 
Šiemet minimas Lietuvos ir Danijos diplomatinių santykių 100-metis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.03.24; 00:30
Trumposios naujienos

Antradienis, spalio 18 d. (Helsinkis). Oficialaus vizito į Suomiją išvykusi Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė susitiko su Suomijos Prezidentu Sauli Niinistö, su kuriuo aptarė regionui kylančias grėsmes, bendradarbiavimą gynybos srityje, migracijos krizę, kitus aktualius dvišalius ir ES klausimus. 

Lietuvos ir Suomijos Prezidentai Dalia Grybauskaitė ir Sauli Niinistö.
Lietuvos ir Suomijos Prezidentai: Dalia Grybauskaitė ir Sauli Niinistö.

„Įtempta geopolitinė realybė ir nauji iššūkiai regiono saugumui įpareigoja mūsų šalis stiprinti bendradarbiavimą visose srityse. Suomija susiduria su tokiomis pat grėsmėmis kaip Lietuva. Mūsų šalių pasienyje demonstruojama agresyvi karinė jėga. Pažeidinėjama oro erdvė. Baltijos jūroje vyksta pavojingi Rusijos karinių laivų manevrai. Todėl aktyvus NATO ir neutralių valstybių – Suomijos ir Švedijos – bendradarbiavimas šiandien yra būtinas”, – sakė Prezidentė.

Lietuva su Suomija jau dabar keičiasi oro ir jūrų stebėjimų duomenimis. Suomija taip pat dalyvauja NATO oro, sausumos ir jūrų pratybose. Abi valstybės stiprina ir modernizuoja savo gynybinius pajėgumus. Lietuva sugrąžino šauktinių tarnybą. Suomija yra išlaikiusi mišrią kariuomenę, sudarytą iš profesionalių karių ir šauktinių. Kiekvienais metais Suomijos kariuomenė apmoko 25 tūkst. šauktinių. Suomija gynybai skiria 1,37 proc. BVP, Lietuva šiemet skyrė beveik 1,5 proc. BVP.

Valstybių vadovai aptarė priemones migracijos krizei įveikti ir ES išorinių sienų stiprinimą. Europos šalys susiduria su pabėgėlių srautais ir iš Pietų, ir iš Šiaurės. Neatmetama, kad naujas migracijos kelias į ES gali atsiverti per sieną su Rusija. Tokia situacija jau buvo susiklosčiusi Suomijoje, kai prie jos sienų iš Rusijos sistemingai buvo gabenami pabėgėliai iš Sirijos.

Susitikime kalbėta ir apie branduolinės saugos užtikrinimą regione. Prezidentės teigimu, nesaugios atominės elektrinės – grėsmė viso regiono žmonėms. Jokios sienos negali sustabdyti radiacijos ar užteršto radioaktyvaus vandens plitimo. Todėl tarptautinės bendruomenės pareiga reikalauti, kad visi branduoliniai projektai nuo pat pradžių būtų įgyvendinami griežtai laikantis tarptautinių saugumo standartų.

Šiuo metu „Rosatom” stato Astravo AE Baltarusijoje, kuri neatitinka tarptautinių saugumo reikalavimų. Būtinybę stiprinti šios jėgainės saugumą pabrėžė ir TATENOS ekspertų misija. „Rosatom” taip pat ketina statyti atominę elektrinę ir Suomijoje.

Prezidentai kalbėjo ir ekonominių ryšių stiprinimą. Suomija yra 9 pagal dydį užsienio investuotoja mūsų šalyje. Lietuvoje veikia 15 investicinių Suomijos projektų, kurie generuoja daugiau nei pusę milijardo eurų investicijų. Pagrindinės Lietuvoje veikiančios suomių kompanijos yra elektronikos prietaisų gamintoja „Kitron”, apšiltinimo medžiagų įmonė „Paroc”, maisto pramonės įmonė „Fazer”, metalo gaminių įmonė „Rukki”, kogeneracinė jėgainė „Fortum”. Pasaulyje nerūdijančiojo plieno sektoriuje lyderiaujanti suomių bendrovė „Outukampu” Vilniuje ketina steigti daugiafunkcį centrą.

Vizito metu šalies vadovė taip pat susitiks su Suomijos Ministru Pirmininku Juha Sipilä ir Parlamento Pirmininke Maria Lohela.

Informacijos šaltinis – Prezidentės spaudos tarnyba.

Lietuvos Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotraukoje: Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė ir Suomijos Prezidentas Sauli Niinistö.

2016.10.18; 08:08