Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, gruodžio 17 d. (AFP-ELTA). Rusija penktadienį paskelbė NATO ir JAV skirtus savo saugumo pasiūlymus ir paragino skubiai pradėti derybas su Vašingtonu.
Toli siekiantys pasiūlymai, kuriuos Rusija vadina gyvybiškai svarbiais jos saugumui, sako, kad NATO neturi įleisti jokių naujų narių į JAV vadovaujamą karinį aljansą ir nesteigti naujų karinių bazių buvusiose sovietinėse šalyse.
Per spaudos konferenciją, surengtą žurnalistams paskelbus šiuos pasiūlymus, užsienio reikalų viceministras Sergejus Riabkovas sakė, kad Rusija pasirengusi skubiai pradėti saugumo derybas su Jungtinėmis Valstijomis „jau“ šeštadienį. „Esame pasirengę tuojau pat, net rytoj – tiesiogine prasme rytoj, šeštadienį – pradėti derybas su JAV trečiojoje šalyje“, – sakė jis ir pažymėjo, kad „amerikiečiams pasiūlyta Ženeva“.
Sutarčių projektų paskelbimas – neįprastas žingsnis tarptautinėje diplomatijoje – įvyko įtemptu Rusijos santykių su Vakarais momentu, ypač dėl karo Rytų Ukrainoje. Vakarai kaltina Maskvą ruošiantis įsiveržimui ir teigia, kad Rusija prie Ukrainos sienų dislokavo dešimtis tūkstančių karių.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas neigia planuojantis puolimą ir kaltina NATO didinant įtampą, todėl reikalauja „teisinių garantijų“, kad Aljansas nesiplės į rytus. Putinas senatvėje. Foto montažas
Rusijos dokumente, skirtame NATO, sakoma, kad Maskva ir Aljansas turi dirbti siekiant „užkirsti kelią incidentams“ Baltijos šalyse ir Juodosios jūros regione, taip pat turi būti įsteigta speciali telefono linija „skubiems kontaktams“. Taip pat raginama apriboti raketų dislokavimą ir sakoma, kad NATO narės turi „įsipareigoti susilaikyti nuo tolesnės plėtros“.
JAV adresuotame saugumo sutarties projekte sakoma, kad Vašingtonas turėtų blokuoti bet kurios buvusios sovietinės valstybės narystę NATO. Ši sąlyga iškelta Rusijai tuo pačiu metu reikalaujant, kad NATO atšauktų įsipareigojimą suteikti narystę buvusioms sovietinėms Gruzijai ir Ukrainai.
Dokumento projekte Rusija taip pat nurodė, kad JAV turėtų sutikti nesteigti karinių bazių buvusiose sovietinėse valstybėse, įskaitant Vidurinę Aziją.
Ištikimai tarnavęs Sovietų Sąjungai V. Putinas buvo nusivylęs, kai ji sugriuvo, SSRS žlugimą jis yra pavadinęs „didžiausia XX amžiaus geopolitine katastrofa“.
„Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Verslininkas, nekilnojamojo turto projektų plėtros bendrovės „Hanner“ valdybos pirmininkas Arvydas Avulis sako, kad kadenciją baigianti Vyriausybė nenori daryti radikalių žingsnių valdant koronaviruso situaciją šalyje.
„Buvo pakankamai daug komunikuojama, kad virusas yra nelabai pavojingas jaunesniems žmonėms, kelia grėsmę tik tiems, kurie turėjo šalutinių negalavimų, susirgimų, kad daugiau grėsmingas tik vyresnio amžiaus žmonėms, ir ta komunikacija galbūt leido žmonėms šiek tiek pro pirštus žiūrėti į viską.
Iš kitos pusės, dabar išgyvename Vyriausybių pasikeitimą. Ir ta Vyriausybė, kuri nueina, galbūt nedaro ar nenori daryti radikalių žingsnių. Nauja Vyriausybė galėjo būti suformuota šiek tiek greičiau. Tokiomis nepaprastomis sąlygomis šiek tiek greičiau suformuota nauja Vyriausybė ir galėjo priiminėti tuos nelengvus sprendimus“, – „Žinių radijo“ laidoje „Verslo pozicija“ kalbėjo A. Avulis.
Jis taip pat turėjo priekaištų Prezidentūrai dėl lėtai tvirtinamų kandidatų į ministrus.
„Keistai šiek tiek atrodo, kai Prezidentūra taip nuodugniai aptarinėja kandidatus į ministrus, bet pati tiesiog nemato, kad trypčioja vietoje, viskas sprendžiama paskutinę valandą, paskutinę dieną. Tikrai keistai atrodo. Jeigu keliame aukštus reikalavimus kitiems, visada reikėtų tuos pačius reikalavimus kelti sau“, – teigė A. Avulis.
