Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Parlamentarui Remigijui Žemaitaičiui trečiadienį viešai pareiškus, jog premjerei, Seimo pirmininkei ir kitoms parlamento narėms „labai patinka būti žaginamoms“, Lietuvos žmogaus teisių centras (LŽTC) ragina Seimą įvertinti tokį jo nario elgesį viešojoje erdvėje.
Pasak centro, tokiais savo pasisakymais Seimo narys plačiam savo sekėjų ratui skleidžia diskriminacines ir moteris žeminančias nuostatas.
„Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo paskyroje soc. tinkle pasidalino vulgariu paveiksliuku ir įrašu, kuriame teigia, kad daliai Seimo narių-moterų patinka būti žaginamoms. Paveiksliuku, kurį Seimo narys sako aptikęs vienoje Palangos kavinėje, vaizduojama moteris, lytiškai aptarnaujanti tris vyrus“, – „Facebook“ rašo Lietuvos žmogaus teisių centras.
„Raginame p. Žemaitaitį atsiprašyti už šį gėdingą įrašą. Raginame Seimą pagaliau įvertinti tokį R. Žemaitaičio elgesį. Raginame Lietuvos policiją pradėti tyrimą dėl viešosios tvarkos pažeidimo minėtoje kavinėje“, – teigia LŽTC.
Centro įraše dėstoma, kad moteris gerbiantis politikas būtų užtikrinęs, kad tokie piešiniai būtų kuo greičiau pašalinti, užuot tokius vaizdus viešinęs.
„Kokia būtų atsakingo, moteris gerbiančio vyro reakcija? Užtikrinimas, kad tokia teplionė būtų pašalinta, taip pat, kad jos nepamatytų nepilnamečiai, ypač mažesni vaikai. Ką daro p. Žemaitaitis? Pasidalina įrašu su savo beveik 40 000 sekėjų auditorija“, – dėsto LŽTC.
„Deja p. Žemaitaitis serija pasisakymų skatino ir toliau skatina diskriminacines ir smurtines nuostatas dalies mūsų visuomenės atžvilgiu“, – rašoma įraše.
R. Žemaitaitis trečiadienį feisbuke pasidalino vienos Palangos kavinės, ant kurios sienos pavaizduotas vulgarus piešinys, nuotrauka ir parašė, kad premjerei Ingridai Šimonytei, Seimo pirmininkei Viktorijai Čmilytei-Nielsen, ekonomikos ir inovacijų ministrei Aušrinei Armonaitei bei kitoms Seimo narėms „labai patinka būti žaginamom“.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) ambasadorius Lietuvoje Robert Gilchrist sako, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis antisemitiniais pareiškimais ir mestais kaltinimais žydų tautai iškraipo Holokausto istoriją ir kelia visuomenės susipriešinimą. Diplomatą stebina ir tai, kad parlamentaras tokiais pareiškimais švaistosi tuo metu, kai Lietuvoje yra minima Gedulo ir vilties diena. Žydų gatvė Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Šokiruoja, kad Gedulo ir vilties dieną, mininčią neapskaičiuojamas žmonių netektis ir kančias, Seimo narys daro pareiškimus, iškreipdamas Holokausto istoriją ir sukurdamas susiskaldymą tarp lietuvių“, – trečiadienio vakarą ambasadoriaus komentaru „Facebook“ paskyroje pasidalijo JAV ambasada Vilniuje.
„Ši diena skirta giliems apmąstymams, o ne toliau skleisti neapykantą“, – teigė R. Gilchrist.
ELTA primena, kad kritikos dėl antisemitinių pasisakymų sulaukęs Seimo narys R. Žemaitaitis toliau dalijasi tarptautinę bendruomenę piktinančiais pareiškimais ir apkaltino žydus esą vykdžius lietuvių holokaustą.
Antradienį politikas savo „Facebook“ paskyroje pasidalijo įrašu, kuriame kritikavo šiuo metu Izraelyje darbo vizitu viešinčią premjerė Ingridą Šimonytę. Tai papiktino Seimo narį, kurio nuomone tokie vizitai ir dvišalių santykių vystymas yra nepriimtini. Be to, politikas nurodė, kad Antrojo pasaulinio karo metais šalyje esą vyko lietuvių holokaustas. Todėl ne pirmą kartą Izraelio laikyseną kritikuojantis parlamentaras kėlė klausimą, kada Vilnius sulauks Jeruzalės atsiprašymo.
Holokausto industrija. Norman G. Finkelstein knyga apie tai, „kaip išnaudojama žydų kančia”. 2004 metai; Dialogo kultūros institutas
„Buvo Holokaustas žydų, bet dar didesnis holokaustas lietuvių buvo Lietuvoje! Jei mūsų juokdariai politikai Izraelyje atsiprašinėja žydų, tai kada žydai atsiprašys mūsų?“ – piktinosi R. Žemaitaitis. Jono Mikelinsko knyga „Kada Kodėl taps Todėl”
Trečiadienį Generalinė prokuratūra pranešė pradėjusi ikiteisminį tyrimą dėl pastarųjų parlamentaro įrašų socialiniame tinkle.
Ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle R. Žemaitaitis sukėlė ir anksčiau. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – Izraelis“.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
Sureagavo ir R. Žemaitaičio bendražygiai – po ažiotažą sukėlusios istorijos partija „Laisvė ir teisingumas“ sustabdė R. Žemaitaičio narystę.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
2023 m. gegužės mėn. Izraelio kariuomenė nugriovė Europos Sąjungos lėšomis finansuotą palestiniečių pradinę mokyklą Vakarų Krante. Griovimas buvo vykdomas nelaukiant; kol ginčas dėl inžinerijos eksperto išvados, bus išspręstas apeliaciniame teisme.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis įregistravo Seimo rezoliucijos projektą, kuriame siūloma Seimui išreikšti apgailestavimą, kad dalis užsienio ambasadorių, reziduojančių Lietuvoje, nesmerkia Izraelio kariuomenės dėl šios mokyklos nugriovimo; tačiau smerkia Seimo narį Remigijų Žemaitaitį dėl jo komentaro apie mokyklos nugriovimą.
Seimas 2023 05 11 d. posėdyje nedrįso įtraukti šio projekto į darbotvarkę.
Pridedamas minėtas projektas:
Projektas Nr. XIVP-2714
LIETUVOS RESPUBLIKOS SEIMAS
REZOLIUCIJA
DĖL EUROPOS SĄJUNGOS (ES) LĖŠOMIS FINANSUOTOS PALESTINIEČIŲ PRADINĖS MOKYKLOS NUGRIOVIMO VAKARŲ KRANTE
2023 05 10
Vilnius
LR Seimas, atsižvelgdamas į šias aplinkybes:
2023 m. gegužės mėn. Izraelio kariuomenė nugriovė Europos Sąjungos (ES) lėšomis finansuotą palestiniečių pradinę mokyklą Vakarų Krante,
Griovimas buvo vykdomas nelaukiant kol ginčas dėl inžinerijos eksperto išvados, bus išspręstas apeliaciniame teisme;
Apgailestaujame, kad dalis užsienio ambasadorių, reziduojančių Lietuvoje, nesmerkia Izraelio kariuomenės dėl šios mokyklos nugriovimo; tačiau smerkia Seimo narį Remigijų Žemaitaitį dėl jo komentaro apie mokyklos nugriovimą;
Smerkia Izraelio įvykdytą pradinės palestiniečių mokyklos nugriovimą.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Tęsiantis skandalui ir ikiteisminiam tyrimui dėl antisemitinių Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymų, parlamento vadovybė neatmeta, kad ne pirmą kartą ažiotažą savo pareiškimais sukėlusiam opozicijos atstovui gali grėsti apkalta.
Kaip Eltai teigė Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų (TS-LKD) frakcijos Seime seniūnė Radvilė Morkūnaitė-Mikulėnienė, teoriškai yra keletas kelių, kaip R. Žemaitaitis galėtų prarasti Seimo nario mandatą – tam pagrindu gali tapti ir ikiteisminio tyrimo rezultatai, ir Seimo Etikos ir procedūrų komisijos tyrimas.
„Aš matyčiau, jeigu būtų teisėsaugos pripažinta, kad yra rimtesni pažeidimai, aišku, kad apkaltos procedūra, matyt, galėtų būti vienas iš variantų“, – Eltai sakė parlamento konservatorių lyderė.
„Tikrai turi būti vieną kartą labai aiškiai pasakyta – nei Seime, nei plačiojoje visuomenėje tokio pobūdžio pareiškimams neturi būti vietos. Lygiai taip pat, jeigu tai būtų nukreipta prieš bet ką kitą – kurstyti nesantaiką nėra priimtina ir už tokius žodžius kiekvienas žmogus turi atsakyti“, – nurodė R. Morkūnaitė-Mikulėnienė. Gazos Ruožo pasienyje sužeista 20 palestiniečių. EPA – ELTA nuotr.
Jai antrino ir Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Parlamento vadovė akcentavo, kad teorinė galimybė inicijuoti apkaltą – Etikos ir procedūrų komisijos rankose. Pasak jos, tai būtų pats griežčiausias politikų sprendimas.
„Etikos komisija teoriškai tokią galimybę turi – priimti sprendimą, įvertinus būtent tą pasisakymą, jo pasekmes, kilusį rezonansą ir tai, kad tai yra dalykas, kurį galime traktuoti kaip neapykantos kurstymą. Ypatingai turint galvoje, kad Holokausto metu Lietuvoje beveik visi žydai buvo fiziškai sunaikinti – tą kontekstą reikia turėti galvoje“, – Eltai aiškino liberalė.
„Tai yra etikos komisijos rankose. Aš savo nuomonę turiu, tačiau aš ją pasilaikysiu sau“, – nurodė ji, klausiama, ar apkalta R. Žemaitaičiui, jos akimis, turėtų būti pradėta.
Trečiadienį Seimo etikos sargai nutarė pradėti tyrimą dėl R. Žemaitaičio antisemitinių pareiškimų „Facebook“. Visgi, kokių išvadų galima tikėtis – neaišku. Tad ir prognozuoti, ar Etikos ir procedūrų komisija gali siūlyti Seimui inicijuoti apkaltą, sunku.
Visgi, panaši situacija buvo susiklosčiusi jau anksčiau, kai komisija pripažino kitą parlamentarą – Petrą Gražulį – pažeidus Seimo statutą ir sulaužius Seimo nario priesaiką, tačiau inicijuoti apkaltos procedūrų nepasiūlė. Po tokio sprendimo iniciatyvos ėmėsi valdantieji, surinkę reikiamą kiekį parašų.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Klausiama, ar koalicija imtųsi panašių priemonių, jeigu parlamento Etikos ir procedūrų komisija priimtų analogišką išvadą, R. Morkūnaitė-Mikulėnienė neatmetė tokios galimybės. Visgi, politikė pažymėjo, kad pirmiausiai reikia sulaukti tyrimų rezultatų.
„Žinoma, kad yra įmanoma. Yra kelios procedūros, kaip inicijuoti Seimo nariui apkaltą. Žiūrėsime, ką pasakys Etikos ir procedūrų komisija. Matysime, ką pasakys ir teisėsaugos institucijos, kokių veiksmų imsis prokuratūra“, – svarstė konservatorė.
Neabejoja, kad politikas retoriką renkasi sąmoningai: tikisi, kad rinkėjai neliks abejingi
Politikės nepuoselėja vilčių, kad po kilusio skandalo ir iš tarptautinės erdvės sulaukiamų vis aštresnių kritikos strėlių R. Žemaitaitis pats nuspręs atsisakyti Seimo nario mandato. V. Čmilytė-Nielsen bei R. Morkūnaitė-Mikulėnienė mano, kad opozicijos atstovas sąmoningai renkasi tokią retoriką, dėl kurios kiltų skambūs ažiotažai.
„Nutuokiu, kad tam tikra prasme jam tai yra paranku daryti. Galbūt įsivaizduoja, kad taip įgauna daugiau kažkokio matomumo. Liūdniausia būtų, jeigu tai yra nuoširdi jo pozicija. Iš to, kad jis neatsiprašė ir kaip tik dar pagilino, paaštrino minėtą pasisakymą ir temą – tai rodo, kad žmogus tikrai turi iššūkių su gebėjimu sugyventi taikiai visuomenėje“, – kalbėjo Seimo konservatorių seniūnė.
Tuo metu Seimo pirmininkė laikėsi panašios pozicijos ir vylėsi, kad Lietuvoje R. Žemaitaičio laikysenai palankių gyventojų yra mažuma.
Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
„Manau, kad šis Seimo narys pakankamai sąmoningai daro tokius pareiškimus, manydamas (darau tokią prielaidą), kad rezonuos su kažkuria rinkėjų grupe. Bet labai noriu tikėti, kad jis klysta ir Lietuvoje nėra ar beveik nėra žmonių, kuriems tokie pasisakymai būtų priimtini“, – teigė V. Čmilytė-Nielsen.
„Tikiuosi, jei etikos komisija jo nenubaus, bent jau jį nubaus rinkėjai“, – apibendrino Seimo pirmininkė.
ELTA primena, kad pirmadienį R. Žemaitaitis sukėlė ažiotažą savo pasisakymais „Facebook“ socialiniame tinkle. Politikas pasidalijo įrašu apie netoli Betliejaus, Palestinoje, Izraelio nugriautą mokyklą ir pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“.
„Po tokių įvykių, nelieka nuostabos, kodėl gimsta tokie pasakymai: lipo žydas kopėčiom ir nukrito netyčiom. Imkit, vaikai, pagaliuką ir užmuškit tą žyduką…“ – rašė parlamentaras.
Izraelio premjero Benjaminu Netanyahu vizito metu Kudirkos aikštėje Vilniuje – Palestiną palaikantieji. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Po R. Žemaitaičio pasisakymų kilo tarptautinio pasipiktinimo banga: į pareiškimus netruko sureaguoti Izraelio, Vokietijos, JAV ir Nyderlandų ambasados bei Amerikos žydų komitetas (AJC), pasmerkę Seimo nario teiginius ir reikalaudami viešo atsiprašymo.
R. Žemaitaitis sulaukė kritikos ir Lietuvoje. Seimo narių iniciatyva parlamento Etikos ir procedūrų komisija pradėjo tyrimą dėl netinkamo politiko elgesio, o Vilniaus apylinkės prokuratūra iniciavo ikiteisminį tyrimą dėl, įtariama, neapykantos skatinimo bei kurstymo prieš žmonių grupę dėl jų tautybės.
Visgi, nepaisant kilusio skandalo, pats R. Žemaitaitis pareiškė nejaučiantis kaltės dėl savo pasisakymų, todėl ir atsiprašyti neketinąs.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Izraelio ambasada Lietuvoje pasmerkė Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymą apie Palestiniečių mokyklos netoli Betliejaus nugriovimą. Izraelis griauna palestiniečių namus rytiniame Jeruzalės priemiestyje. EPA-ELTA nuotr.
Kaip skelbiama Izraelio ambasados Facebook paskyroje, ambasada buvo „šokiruota“, kai pamatė R. Žemaitaičio įrašą socialiniame tinkle.
„Buvome šokiruoti, kai socialinėje erdvėje pamatėme Lietuvos Respublikos Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio pasisakymą apie Palestiniečių mokyklą netoli Betliejaus. Pateikta pozicija ne tik neatitinka realybės, turint omenyje, kad pastatas buvo statomas nesilaikant būtinų saugumo reikalavimų, kėlė pavojų ir dėl to buvo nugriautas. Gerbdami žodžio laisvę, pabrėžiame, kad Izraelio veiksmų ir politikos kritika yra viena, o akivaizdžiai antisemitiniai komentarai – visai kas kita“, – paskelbė ambasada.
Pasak ambasados darbuotojų, naudodamasis proga R. Žemaitaitis siekė legitimuoti antisemitines nuostatas bei susidorojimą su žydais. Seimo nario reikalaujama už tokius žodžius atsiprašyti.
Izraelis sugriovė palestiniečių namą Gazos Ruže. EPA – ELTA nuotr.Europoje – palestiniečius remiančios demonstracijos. EPA-ELTA nuotr.
„Griežtai smerkiame tokį Seimo nario komentarą ir visas antisemitizmo bei neapykantos formas.
Holokausto metu naciai ir vietiniai kolaborantai, realizuodami tokias antisemitines nuostatas, sunaikino 95 proc. Lietuvos žydų – vyrų, moterų ir vaikų. Prisimindami šį brutalų ir tragišką istorijos puslapį ir suprasdami, kad valdžios atstovų pasisakymai neišvengiamai daro įtaką visuomenės nuostatoms, raginame Seimo narį atsiprašyti už žodžius, skaudinančius Holokausto katastrofą išgyvenusius žydų bendruomenės narius bei žeminančius šio brutalaus laikotarpio aukų atminimą“, – pabrėžiama ambasados išplatintoje reakcijoje.
Pažymima, kad modernioje visuomenėje antisemitizmui neturi likti vietos. Izraelio smūgių Gazos Ruožui aukomis tapo 31 palestinietis. EPA-ELTA nuotr.
R. Žemaitaičio įrašas, supykdęs Izraelio ambasadą Lietuvoje, buvo paskelbtas pirmadienio rytą. Jame Seimo narys, reaguodamas į mokyklos netoli Betliejaus nugriovimą, pareiškė, kad „be Putino dar vieni gyvuliai atsirado Pasaulyje – IZRAELIS“. Kada bus pripažinta Palestina? Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Vienas su tankais mokyklas griauna, kitas su traktoriais. (…) ES teigė esanti pasibaisėjusi incidentu, kai Izraelio pajėgos auštant atvyko į mokyklą (…) Reikia tik konstatuoti, kad ši mokykla buvo pastatyta ES finansų dėka. (…) Kas turi dar nutikti, kad Izraelis suprastų, kad tokios provokacijos ir tokie veiksmai tik dar labiau kelia pyktį ir kartu neapykantą žydams ir jų tautai“, – Facebook paskyroje rašė parlamentaras.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Etikos ir procedūrų komisija nutarė, kad Seimo narys Remigijus Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje patalpintais įrašais, kuriuose kėlė abejones apie visuomenininko Andriaus Tapino surinktų lėšų Ukrainai panaudojimo skaidrumą, nepažeidė etikos.
„Seimo narys, politikas labai dažnai ir socialiniuose tinkluose išreiškia savo poziciją, nuomonę ir jis tai gali daryti. Tik mes visą laiką rekomenduojame tai daryti korektiškai, remtis patikrintais faktais, vengti nepamatuotų vertinimų, tikslią informaciją pateikti. Tai šiuo atveju ir kolegai R. Žemaitaičiui tą patį rekomendavome“, – Eltai sakė Etikos ir procedūrų komisijos pirmininkė Aušrinė Norkienė.
Komisijos pirmininkė sakė R. Žemaitaičio feisbuke patalpintuose įrašuose įžvelgianti asmeninę Seimo nario nuomonę. Pasak jos, parlamentas, rašydamas apie A. Tapiną, daug kartų pavartojo ir žodį „galimai“.
„Vertinant ir teismų praktiką, daug kur irgi yra pasisakoma, kad Seimo narys negalėtų būti persekiojamas, o šiuo atveju jis išsakė abejones. Tai dėl to tas balsavimas įvyko ir sprendimas yra, kad jis etikos nepažeidė“, – akcentavo jis.
Šis Seimo etikos sargų sprendimas papiktino visuomenininką A. Tapiną. Andrius Tapinas. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Seimo narys tiesiai melavo su kažkokiais kosminiais per naktį praloštais šimtais tūkstančių, neturėdamas supratimo, kaip veikia parama Ukrainai atidirbo Rusijai, kuriai reikia, kad mažėtų pasitikėjimas ir parama Ukrainai, supynė dar kliedesius apie Hitlerį ir Holokaustą – bet partijos pirmininkės pavaduotojui Bagdonui yra viskas gerai ir netempia. Įdomu, kas jam tada tempia? Na, ok, pažiūrėsim, ką pasakys kitos instancijos“, – savo feisbuko paskyroje piktinosi A. Tapinas.
R. Žemaitaitis savo feisbuko paskyroje reiškė abejones dėl A. Tapino surinktų lėšų, skirtų Ukrainai panaudojimo skaidrumu, pabrėždamas žodį „galimai“ viešai kėlė abejones, kad visuomenininkas dalį surinktų lėšų pasisavino.
Remigijus Žemaitaitis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Šių metų gruodžio 18 dieną siūloma surengti pirmalaikius Seimo rinkimus.
Tokį nutarimo projektą pirmadienį įregistravo Seimo narys Remigijus Žemaitaitis.
„Šio Seimo bei Vyriausybės tolesnis darbas yra neįmanomas“,- konstatuoja jis nutarimo projekte. Parlamentaras siūlo surengti pirmalaikius Seimo rinkimus „būdamas įsitikinęs, kad šalyje būtini pirmalaikiai Seimo rinkimai bei kokybiškai nauja valdžia, kuri turėtų daugumos Lietuvos žmonių pasitikėjimą ir norą bei gebėjimus dirbti Lietuvai“.
Nutarimo projekte pažymima, kad „esama valdžia prarado Lietuvos žmonių pasitikėjimą, nes 73 procentai šalies gyventojų norėtų, kad po Seimo rinkimų valdžia keistųsi (Baltijos tyrimai, 2022 rugpjūtis)“.
„Du šio Seimo kadencijos metai įrodė, kad konstruktyvus sprendimų priėmimas, opozicijos ir valdančiųjų dialogas Seime yra neįmanomas, dažnai – imitacinis ir grįstas valdančiųjų melu bei neįgyvendinamais pažadais kurti bendras darbo grupes, o valdantieji yra nuolat paskendę kontraversiškų ir jų pačių sukurtų problemų sprendime, kuris niekaip negerina Lietuvos žmonių gerovės“,- teigiama dokumento projekte.
Jame nemažai dėmesio skiriama ekonominei šalies padėčiai.
„Lietuva, metinei infliacijai rugpjūčio mėn. pasiekus 22,4 procento, pagal infliacijos rodiklius yra viena pirmaujančių Europoje, o Lietuvos Vyriausybė bei Seimo valdančioji dauguma per vasarą nepriėmė jokių sprendimų, kurie stabilizuotų infliaciją bei užtikrintų adekvačias Lietuvos žmonių pajamas“,- sakoma nutarimo projekte.
Jame taip pat konstatuojama, kad Lietuva susidūrė su precedento neturinčia energetikos krize, kurios metu „vykdoma ir priverstinė rinkos liberalizacija, dirbtinai 25 procentais keliant ir taip jau išaugusias elektros energijos kainas nepriklausomo tiekėjo nepasirinkusiems asmenims, kai tuo tarpu Vyriausybė bei Seimo valdančioji dauguma iki šiol nesiėmė jokių priemonių, kad stabilizuotų energijos kainas bei užtikrintų, kad į energetikos rinką patektų tik patikimi ir finansiškai stabilūs tiekėjai“.
R. Žemaitaičio parengtame nutarimo projekte teigiama, kad neatsakingais Vyriausybės veiksmais Lietuva diskredituojama tarptautinėje plotmėje, o priimti neapgalvoti, su ES bei strateginiais partneriais nederinti sprendimai, dažnai turi ir neigiamas pasekmes Lietuvos verslams.
„Vyriausybė ir ją suformavusi Seimo valdančioji dauguma nededa rimtų pastangų krizės situacijoje apsaugoti Lietuvos verslus, kompensuoti dėl nenuoseklios politikos jų patiriamas netektis, išsaugoti darbo vietas“,- teigiama dokumento projekte.
Siūlantis surengti pirmalaikius Seimo rinkimus R. Žemaitaitis ragina atsižvelgti ir į rugsėjo 8 d. Prezidento Gitano Nausėdos pranešimą, kad būtina kuo skubesnė Ministrės Pirmininkės Ingridos Šimonytės Vyriausybės perkrova. Lietuvos Respublikos Seimas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Kaip numato Konstitucija ir Rinkimų kodeksas, pirmalaikiai Seimo rinkimai gali būti rengiami Seimo nutarimu, priimtu ne mažiau kaip 3/5 visų Seimo narių balsų dauguma.
Seimo nutarime dėl pirmalaikių Seimo rinkimų nurodoma naujo Seimo rinkimų diena. Naujo Seimo rinkimai turi būti surengti ne vėliau kaip per 3 mėnesius nuo sprendimo dėl pirmalaikių rinkimų priėmimo.
Pirmalaikius Seimo rinkimus gali paskelbti ir Prezidentas. Tai įmanoma tuo atveju, jeigu Seimas per 30 dienų nuo pateikimo nepriėmė sprendimo dėl naujos Vyriausybės programos arba nuo Vyriausybės programos pirmojo pateikimo per 60 dienų du kartus iš eilės nepritarė Vyriausybės programai. Tai gali įvykti ir Vyriausybės siūlymu, jeigu Seimas pareiškia tiesioginį nepasitikėjimą Vyriausybe.
Pirmalaikių Seimo rinkimų iniciatyvos parlamente yra gana dažnos, tačiau jos patirdavo fiasko. Šiuo įrankiu ypač naudojasi opozicija, šalyje atsitikus kokiai nors politinei krizei.
Lietuvos laisvės sąjungos (liberalų) suvažiavimas. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Naujai įkurtos „Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis neslepia ambicijų artėjančiuose Seimo rinkimuose laimėti bent kelioliką mandatų. Visgi naujai įkurtos partijos pirmininko pavaduotojas Artūras Paulauskas pripažįsta vis dar neapsisprendęs, ar dalyvaus Seimo rinkimuose.
„Manau, kas mes rinkimuose pakankamai gerai pasirodysime. Mano tikslas yra 15 vietų, tai yra, man vadovaujant mes turėjome 13 vietų, paskui buvo 8 vietos, tai 15 vietų, manau yra pakankamai geras, teigiamas, teisingas sprendimas naujam politiniam dariniui, naujai politinei organizacijai žiūrint po to į Savivaldos rinkimus, į Europos Parlamento rinkimus ir išsiugdyti savo kandidatą į Prezidento rinkimus“, – žurnalistams teigė naujas „Laisvės ir teisingumo“ pirmininkas R. Žemaitaitis.
„Gali būti, kad galbūt bus kitas žmogus. Nors aš prioritetą teikiu, kad į rinkimus turi vesti partijos narys“.
R. Žemaitaitis informuoja artėjančiuose Seimo rinkimuose planuojantis dalyvauti Kelmės-Šilalės vienmandatėje apygardoje. Anksčiau politikas buvo renkamas Pietų Žemaitijos apygardoje, kuri dabar yra panaikinta, tačiau politikas ir toliau planuoja kandidatuoti krašte, kuriame turi didžiausią palaikymą.
„Aš visada gaunu apie 70 procentų balsų, tai yra didelis įvertinimas ir natūralu, kad toje apygardoje, tame krašte aš tikrai kandidatuosiu“, – informavo jis.
R. Žemaitaičio teigimu, naujai įsikūrusi „Laisvės ir teisingumo“ partija vienys maždaug 5 tūkstančius narių.
„Tai yra 3 tūkstančiai Artūro Zuoko buvusios politinės partijos, 500 Artūro Paulausko ir apie 1700 buvusios „Tvarkos ir teisingumo“ partijos. Tai tie, kurie jau užpildė anketas ir įstojo į naują organizaciją, tapo jos nariais“, – sakė jis.
Naujai išrinktas partijos lyderis akcentuoja, kad partijos vienas iš tikslų yra būti valdančioje daugumoje ir taip užtikrinti savo programos įgyvendinimą. Nors politikas teigia, kad kol kas apie galimas koalicijas dar anksti šnekėti, tačiau pripažįsta, kad kol kas neatmestų galimybės po rinkimų koaliciją sudaryti su „valstiečių“ partija.
„Šiandien kol kas anksti apie tai kalbėti, bet tai, kas dabar vyksta ypatingai koronaviruso metu, pradedant viešosiose vietose senjorų ir vyresnių nei 60 metų žmonių ignoravimas, man nėra priimtinas, bet aš tikiuosi, kad jie savo žodžių atsisakys, kaip kartais pas juos ir pavyksta tai – vieną šneką, kitą daro. Tai stebėkime, kaip bus rugsėjo-spalio mėnesį“, – teigė R. Žemaitaitis.
Partijos lyderis taip pat neslepia ambicijų, kad po Seimo rinkimų partijos nariams pavyktų užimti ir politinius postus.
„Natūralu, mes turime stiprių kultūros veikėjų, nes šiandien kultūros sektorius yra visiškai apleistas, švietimo sektoriui mes taip pat turime žmogų. Ir (pirmininką – ELTA) Nacionaliniame saugumo ir gynybos komitete. Manau, kad Artūras Paulauskas yra tas žmogus, kuris iš tikrųjų išmano šitą darbą, yra dirbęs Seimo pirmininku, dirbęs ministru, buvęs komitete, tikrai drąsiai galėtų juo būti“, – sakė R. Žemaitaitis, akcentuodamas, kad kultūros komiteto pirmininku galėtų būti partijos pirmininko pavaduotojas A. Zuokas.
„Laisvės ir teisingumo“ lyderis teigia, kad partijos rinkėjas bus mišrus. Partija savo kandidatus kels ne visose vienmandatėse apygardose. Pasak jo, kol kas planuojama išsikelti 45 vienmandatininkus. Pirmieji 10 vienmandatininkų, pasak partijos pirmininko, bus patvirtinti birželio 19 dieną vyksiančiame „Laisvės ir teisingumo“ tarybos posėdyje.
„Esu užsibrėžęs tikslą 45 vienmandatininkus turėti, ten, kur matau realius šansus, ten, kur matau 2-3 vietas, ten, kur matau žmogų, gebantį surinkti balsų.(…) Turime šiandien 34 preliminariai, tai reikia tiesiog su visais susiderinti dėl apygardų“, – informavo R. Žemaitaitis.
„Laisvės ir teisingumo“ partijos pirmininkas prognozuoja, kad Seimo rinkimuose į parlamentą galėtų patekti maždaug 8 partijos nariai pagal sąrašą, o maždaug 8 būtų išrinkti vienmandatėse apygardose.
A. Zuokas: partijos tikslas atstovauti savarankiškai dirbantiems žmonėms
Savo ruožtu A. Zuokas akcentavo, kad naujai įkurtos partijos tikslas bus atstovauti savarankiškai dirbantiems žmonėms. Pasak politiko, šiai rinkėjų grupei išgirdus partijos programą „Laisvė ir teisingumas“ galėtų tikėtis maždaug 10-12 vietų Seime.
„Šiems žmonėms niekas dabar neatstovauja, tai jeigu jie mus išgirs, mūsų programa jiems bus priimtina, tai tada mes tikrai neabejotinai praeisime 5 procentų barjerą, aišku, turime stiprių kandidatų vienamndatėse apygardose, tai turėtų būti frakcija 10-12 narių. Puiki komanda koalicinei Vyriausybei“, – prognozėmis dalinosi A. Zuokas.
„Jeigu mes sutartume dėl programinių dalykų, mes galėtume kalbėtis su visomis politinėmis partijomis, kurios gautų pasitikėjimą iš rinkėjų. Galiu pažymėti, kad nemažą dalį mūsų politinės programos, kurią mes turėjome praeituose rinkimuose, reikia pripažinti, kad „valstiečiai“ įgyvendino“, – akcentavo politikas.
A. Zuokas informuoja planuojantis dalyvauti vienmandatėje rinkimų apygardoje.
„Aš planuoju dalyvauti Vilniuje, kandidatuoju Šeškinės-Šnipiškių vienmandatėje apygardoje“, – teigė jis.
A . Paulauskas dėl dalyvavimo rinkimuose dar svarsto
Savo ruožtu A. Paulauskas neslėpė, kad vis dar yra neapsisprendęs dėl dalyvavimo artėjančiuose Seimo rinkimuose.
„Aš nežinau dar dėl dalyvavimo Seime. Tokių pasiūlymų turiu, bet aš dar galvoju. Aš dalyvauju politikoje, o Seimas nebūtinai vienintelė politinė vieta, kur gali dalyvauti. Visiems atrodo, kad ten Seime kažkaip tai medumi patepta“, – teigė A. Paulauskas.
A . Paulauskas neslepia, kad esant galimybei norėtų užimti teisingumo ministro postą.
„Norėčiau, be abejo, su teise susiję dalykai man yra artimi“, – pripažino politikas.
Šeštadienį Artūro Zuoko vadovaujamos partijos „Laisvės sąjungos (liberalų)“ pagrindu įkurta partija „Laisvė ir teisingumas“. Suvažiavimo metu likviduota „Tvarkos ir teisingumo“ partija prijungta prie A. Zuoko vedamos partijos. Ši pervadinta į „Laisvės ir teisingumo“ partiją, jos pirmininku išrinktas Remigijus Žemaitaitis.
Kaip ELTA jau rašė, balandžio pabaigoje prie A. Zuoko partijos prisijungė A. Paulausko vadovaujamas visuomeninis judėjimas „Pirmyn, Lietuva“. A. Paulauskas, R. Žemaitaitis ir A. Zuokas dar anksčiau buvo pranešę apie planus kurti politinę jėgą, kuriai planuojama suteikti „Laisvės ir teisingumo“ pavadinimą.
Rusijos policija išvaiko protestuojančius Maskvoje. EPA – ELTA nuotr.
Kol partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininkas Remigijus Žemaitaitis interviu leidiniui „Ekspres Nedelia“ atvirauja, kokių nemalonumų jis susilaukė sukritikavęs Europos Sąjungos pritaikytas sankcijas Rusijai, tie patys Vakarai, kuriems mes, beje, irgi priklausome, vėl rengia naujų sankcijų paketą dėl Skripalių apnuodijimo Didžiojoje Britanijoje.
Rusija visaip bando neigti prisidėjusi prie buvusio Rusijos agento ir jos dukters apnuodijimo, tačiau britų žvalgybos tyrimas rodo, jog nutiko kitaip.
Tuo labiau, kad precedento jau būta.
2006 metais lapkričio mėnesį apnuodytas radioaktyviu poloniu mirė buvęs Rusijos žvalgybos agentūros FSB pareigūnas Aleksandras Litvinenka. Su savo žudikais jis susitiko Londone, bare, kur išgėręs arbatos, pasijuto blogai. Ir nors buvo nustatyti A. Litvinenką nunuodiję asmenys – verslininku tapęs buvęs KGB darbuotojas Andrejus Lugavojus, pastaruoju metu dirbantis Rusijos valstybės Dūmoje, ir Dmitrijus Kovtunas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas atsisakė juos išduoti Didžiajai Britanijai.
Tai sukėlė didžiulį tarptautinį skandalą. Tačiau Rusijai tai buvo nė motais.
Karinio parado Maskvoje belaukiant. EPA – ELTA nuotr.
Rusija, kuri tapo supuvusios ir sugriuvusios Sovietų sąjungos teisių perėmėja, per visą savo istoriją paranojiškai medžiojo tuos, kurie vienu ar kitu metu pereidavo į kitą barikadų pusę. Žodžiu, išdavikus.Tai sėkmingai darė Vladimiras Iljičius, vėliau Josifas Visarijonavičius, šios tradicijos sėkmingai tęsiamos ir šiandien, įžūliai meluojant visam civilizuotam pasauliui, nors faktai turėtų badyti akis.
Rusijos valdžia jau ne vienerius metus savo propagandoje, nukreiptoje prieš Vakarus, naudoja du jau seniai nustekentus arkliukus: esą dar praėjusio amžiaus 90- aisiais metais Rusija buvo parklupdyta ant kelių, nes net pačiame Kremliuje šeimininkavo amerikiečiai; o kai pakilo, kai iki kosminių galimybių sustiprėjo jos ginkluotosios pajėgos, galinčios nušluoti nuo žemės paviršiaus piktuosius priešus, hedonistiniai Vakarai, siekdami užkariauti Rusijos žemes dėl jose esančių begalinių gamtos išteklių, vėl ją nori parklupdyti.
Sergejų Skripalį sulaiko Rusijos slaptosios tarnybos
Ir Krymo aneksija 2014 – aisiaisvisai nebuvo aneksija, o tik jo sugrįžimas į „gimtąjį“ uostą: „vozvratilsia v rodnuju gavanju“… Karas Rytų Ukrainoje irgi nėra Rusijos sukurstytas, tai – tiesiog pilietinis Ukrainos karas. O Vakarams tai tiesiog pretekstas smaugti „krikščioniškąsias vertybes puoselėjančiai“ matuškai Rusijai…
Mums nereikia konflikto tarp lietuvių ir rusų, sako R. Žemaitaitis. Juk toks konfliktas turi tiesioginę neigiamą įtaką ekonomikai. Anot jo, pritardama sankcijoms Lietuva galvojo apie politinę naudą, gaunamą šią akimirką, o ne apie pasekmes žmonėms ir šalies ekonomikai. „Mes gyvename kaimynystėje, todėl santykiai su kaimynais turi būti geri“, – tvirtina „Tvarkos ir teisingumo“ lyderis.
Su R. Žemaitaičiu galima būtų sutikti tik dėl vieno jo išsakyto punkto: paprasti Rusijos žmonės tikrai nekalti, kad dėl Vakarų sankcijų patiria didžiulius ekonominius sunkumus.
Lietuvių dainoje bet yra ir tokie žodžiai: „Nieks kits čia nekaltas, mergužėle, tu pati…“.
Tačiau toks kai kurių mūsų politikų šunuodegiavimas ir vandens pylimas ant akivaizdžiai visam civilizuotam pasauliui priešiškos valstybės malūnų sparnų, turėtų priversti suklusti visus, dar sveikai mąstančius, mūsų valstybės piliečius.
Juolab kad gyvename svarbių iššūkių ir labai svarbių šaliai rinkimų išvakarėse.
Buvusiam prezidentui, Europos Parlamento nariui Rolandui Paksui gali būti pasiūlyta siekti Lietuvos prezidento posto. Šis politikas taip pat gali sugrįžti į partijos „Tvarka ir teisingumas“ pirmininko pareigas.
Šiuos klausimus planuojama svarstyti artėjantį sekmadienį Šiauliuose vyksiančiame partijos „Tvarka ir teisingumas“ neeiliniame tarybos posėdyje.
„Planuojame iškelti buvusio prezidento, Europos Parlamento nario Rolando Pakso kandidatūrą į Prezidento pareigas“, – Eltai sakė Seimo narys Petras Gražulis.
Nors Seimas dar nėra priėmęs Konstitucijos pataisos, atversiančios R. Paksui galimybę siekti šalies vadovo posto, P. Gražulis sako, kad bus vadovaujamasi Europos Žmogaus Teisių Teismo (EŽTT) ir Jungtinių Tautų Žmogaus Teisių komiteto (JTŽTK) sprendimais.
„Mes vadovausimės EŽTT ir JTŽTK sprendimais, kuriuose nurodyta, kad Lietuva pažeidė R. Pakso teises ir jos turi būti atstatytos, nes daugiau nei 10 metų yra ribojamos jo teisės dalyvauti rinkimuose. Taip pat manome, kad rudens sesijoje Seimas apsvarstys ir priims R. Paksui palankias Konstitucijos pataisas“, – Eltai sakė P. Gražulis.
Beje, Šiauliuose taip pat planuojama iškelti R. Pakso kandidatūrą į „Tvarkos ir teisingumo“ partijos pirmininko postą.
„Partiečiai ketina prašyti, kad R. Paksas sugrįžtų vadovauti partijai, kurią galėtų sutelkti kitais metais vyksiantiems savivaldos, Europos Parlamento ir prezidento rinkimams“, – sakė P. Gražulis.
Seimo narys Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jis nelinkęs kalbėti apie galimą „tvarkiečių“ skilimą. „Nemanau, kad gali įvykti skilimas. Problema yra partijos pirmininkas Remigijus Žemaitaitis ir jo valdymo metodai. Visur eskaluojama, kad esą vyks R. Žemaitaičio nuvertimas. Tai netiesa, rugsėjo pabaigoje vyks ataskaitos ir rinkimų partijos kongresas, kuriame bus išrinktas naujas partijos pirmininkas. Jokių perversmų ir nuvertimų nebus“, – tvirtino P. Gražulis.
Nepaisant to, kad P. Gražulio narystė partijoje „Tvarka ir teisingumas“ buvo sustabdyta, politikas sako, kad yra partijos narys, nes tai nustatė partijos Drausmės komisija.
„Drausmės komisija nustatė, kad mano narystė partijoje nėra sustabdyta, nes buvo suklastoti balsavimo rezultatai. Manau, kad partijos taryba patvirtins šį Drausmės komisijos sprendimą. Aš tebelaikau save partijos nariu ir, manau, kad tą patvirtins partijos taryba“,- teigė P. Gražulis.
Neeilinį „tvarkiečių“ tarybos posėdį, vadovaudamiesi partijos „Tvarka ir teisingumas“ įstatais, sušaukė tarybos nariai, surinkę daugiau nei 1/3 tarybos narių parašų. Pasak P. Gražulio, toks sprendimas priimtas, nes rugpjūtį Raseiniuose vykusiame partijos tarybos posėdyje, nebuvo leista balsuoti darbotvarkėje numatytais klausimais.
Jis neabejoja, kad neeilinis partijos tarybos posėdis bus teisėtas ir kvorumo pakaks.
Grėsmė dėl vidinių nesutarimų suskilti ištiko dar vieną Lietuvos politinę partiją. Apkaltos būdu iš Prezidento posto pašalintam europarlamentarui Rolandui Paksui ir Seimo nariui Petrui Gražuliui prakalbus apie naujo visuomeninio judėjimo steigimą, politologai prakalbo apie tai, kad suskilusių socialdemokratų pavyzdžiu gali pasekti „Tvarkos ir teisingumo“ (TT) partija.
Nors R. Paksas tikina, kad destrukcine veikla neužsiima ir jokiu būdu nenori pakenkti savo įkurtai partijai, politologai mano priešingai. Pasak jų, bandymai kurti naujas politines struktūras, ateityje galinčias būti naujos partijos pamatu, rodo ne tik tai, kad R. Paksui mintys apie Prezidento postą ir sugrįžimą į Lietuvos politiką niekur nedingo, tačiau kartu atidengia ir partijos viduje kylančias lyderių konfrontacijas. To neslepia ir dabartinis TT pirmininkas Remigijus Žemaitaitis, kuris R. Pakso inicijuojamą visuomeninį judėjimą, kontraversišku pavadinimu „Šaukiu aš tautą“, traktuoja tiesiog kaip savavališką partijos silpninimo įrankį.
Pasak R. Žemaitaičio, apie tokią iniciatyvą prakalbęs R. Paksas rodo dviveidiškumą ir bėgimą nuo atsakomybės. Politikas baiminasi, kad vieno iš partijos vedlių savavališki veiksmai klaidins partijos narius ir taip silpnins pačią politinę organizaciją.
R. Žemaitaitis stebėjosi, kad R. Paksas, pats įkūręs „Tvarkos ir teisingumo“ partiją, rizikuoja ją sugriauti, kurdamas neaiškių tikslų politines iniciatyvas.
Politikas svarstė, kad tokia partijai žalinga veikla labiausiai bus suinteresuoti nusilpusią TT matyti norintys „valstiečiai“. Pasak R. Žemaitaičio, įtakingi „valstiečių“ kadrai jam anksčiau yra užsiminę, kad bus siekiama skaldyti ir silpninti „Tvarkos ir teisingumo“ partiją. R. Žemaitaitis būgštavo dėl TT partijos viduje esančiu žmonių, kurie nepalaiko principingos partijos pozicijos nepalaikyti valdančiųjų politikos ir nesuprantančių, kodėl „tvarkiečiai“ nedraugauja su „valstiečiais“.
Nepaisant savo apmaudo, politikas stengėsi atrodyti optimistiškas ir svarstė, kad net jei R. Paksas nuspręstų įkurti visuomeninį judėjimą ir ateityje galbūt palikti „Tvarką ir teisingumą“, paskui jį pasitrauktų tik labai nedidelė dalis partiečių.
Politikas taip pat vylėsi, kad po galimo „Tvarkos ir teisingumo“ skilimo neturėtų dramatiškai sumažėti ir visuomenės parama partijai.
Tačiau ne taip jau seniai skilusios Lietuvos socialdemokratų partijos (LSDP) pavyzdys rodo, kad R. Žemaitaičio viltys vargu ar yra pagrįstos.
Praktika rodo, kad optimistiškai apie LSDP ateitį po skilimo kalbėjęs partijos pirmininkas Gintautas Paluckas galiausiai sulaukė labai nepalankių reitingų.
Pastarosios gyventojų apklausos rodo, kad atskilusiems socialdemokratų senbuviams įkūrus naują partiją, dingo ne tik dalis partiečių, bet ir dalis elektorato.
Politologai akcentuoja, kad R. Pakso kalbos apie naują politinį darinį „tvarkiečiams“ gali būti labai pavojingos. Kartu politologai, vertindami tai, ar sukūręs naują darinį iš to kažką laimės R. Paksas, išlieka labai atsargūs.
Pasak jų, R. Pakso laikai jau praeityje ir patraukti visuomenę sukurtais naujais, skambius šūkius turinčiais dariniais gali tiesiog nebepavykti. R. Pakso iniciatyva, samprotauja politologai, gali įnešti tiesiog dar daugiau sumaišties į Lietuvos partinę sistemą.
Vytauto Didžiojo universiteto profesorius Lauras Bielinis, komentuodamas R. Pakso iniciatyvą kurti naują politinį judėjimą, sako, kad jau anksčiau buvo galima pastebėti vidinių konfliktų ir įtampų TT partijoje.
„Tai, kad ši partija skyla ir nuo jos nori atsiskirti Paksas, sukurdamas visuomeninį judėjimą, yra natūralus partijos viduje esančių prieštaravimų rezultatas“, – samprotavo L. Bielinis.
Anot jo, R. Pakso galimybės grįžti kaip neabejotinam lyderiui į „Tvarkos ir teisingumo“ partiją yra ganėtinai komplikuotos. Todėl, svarsto VDU profesorius, R. Paksas, kuriam greitu laiku vėl būti gali leista dalyvauti Seimo ir Prezidento rinkimuose, bando tiesiog eiti lengvesniu keliu.
„Manau, kad galimybės R. Paksui susigrąžinti lyderystę partijoje yra ganėtinai komplikuotos. Partijos viduje yra tam tikrų, gana stiprių, pasipriešinimų. Tad daug paprasčiau sukurti paralelinį judėjimą, kuriame Paksas, išnaudojęs savo „toteminį“ įvaizdį, bus priimtas kaip lyderis ir galbūt taip suras savo vietą politikoje“, – sakė L. Bielinis, R. Pakso iniciatyvą įvardindamas tiesiog populistiniu veiksmu.
L. Bielinis neatmetė galimybės, kad R. Paksas vis dar galvoja apie grįžimą į Prezidento kėdę.
„Manau, kad jis galvoja ir apie Prezidento postą. Tai galėtų būti vienas iš argumentų, kodėl jis žengė tokį žingsnį. Jam svarbu parodyti, kad jis yra nugalėtojas. Bet žvelgiant objektyviai, rinkėjas nebėra taip pozityviai nusiteikęs jo atžvilgiu. Manyčiau, kad jis nesugebėtų surinkti reikiamų balsų“, – sakė politologas.
Apibendrindamas L. Bielinis pabrėžė, kad tiek socialdemokratų skilimas, tiek iškilusios tokios pačios rizikos „tvarkiečiams“ iš dalies rodo atsinaujinančių partijų padarinius.
„Manau, kad tai, ką mes dabar stebime, ir yra atsinaujinimo proceso padariniai. Naujai idėjai besikuriant senoje partijoje užverda aistros, kurios ir veda prie skilimų, prie konfliktų, prie senųjų lyderių išėjimo. Tai yra procesas, kuris ir veda į partijų atsinaujinimą. Šis procesas yra skausmingas ir nelabai naudingas politinei sistemai. Bet jis yra toks, ką mes ir turėsime ištverti“, – samprotavo L. Bielinis.
Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (TSPMI) dėstytojas Mažvydas Jastramskis R. Pakso iniciatyvoje taip pat įžvelgė partinei sistemai žalingų aspektų. Politologas atkreipė dėmesį, kad toks besitęsiantis partijų aižėjimas veda prie to, kad ir toliau Lietuvoje nebus didelis rinkėjų pasitikėjimas partijomis ir demokratine sistema.
Pasak jo, skilę socialdemokratai bei partiją suskaldyti galintis R. Paksas tik parodo, kad senieji lyderiai į partijas žiūri kaip į savo asmeninę nuosavybę.
M. Jastramskis, pabrėžė, kad ne ideologiniai, bet asmeniai ginčai pastaruoju metu tapo partijas skaldančiu veiksniu. Anot politologo, tai neigiamai veikia partinę sistemą, nes, nepaisant to, kad atsiranda vis daugiau partijų, rinkėjams patys politikai išlieka daugiau mažiau vienodi.
Komentuodamas TT partijos perspektyvas, jeigu ši visgi suskiltų, M. Jastramskis nebuvo optimistiškas. Politologas pažymėjo, kad skilus ir taip pastaruoju metu nepopuliariai partijai, tiek R. Žemaitaičio, tiek R. Pakso perspektyvos šalies politikoje būtų labai ribotos.
Anot jo, pasitraukus R. Paksui, paskui jį galėtų pasekti dalis rinkėjų, kurie jam asmeniškai jaučia ištikimybę, ir tie, kurie yra nostalgiški sovietmečiui. Nors, pabrėžė politologas, tokių rinkėjų nėra likę labai daug, jie visgi sumažintų R. Žemaitaičio, kuriam prosovietinį elektoratą mobilizuoti sekasi sunkiau, pozicijas.
Galiausiai M. Jastramskis, sutiko, kad iš „Tvarkos ir teisingumo“ susiskaldymo daugiausiai išlošti turėtų „valstiečiai“.
„Valstiečių“ išsilaikymas antroje reitingų vietoje yra iš dalies susijęs su socialdemokratų susiskaldymu. Visą laiką didesnėms partijoms mažesnių partijų susiskaldymas išeina į naudą. Ypač dėl potencialių rinkėjų. Tad jei dabar susiskaldytų „Tvarka ir teisingumas“, šalia jau susiskaldžiusių socialdemokratų tai leistų lengviau kvėpuoti valdžioje esantiems „valstiečiams“, – apibendrino politologas.
Specialiųjų tyrimų tarnyba (STT) kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją, prašydama įvertinti Seimo nario Remigijaus Žemaitaičio viešus pasisakymus bei jų atitikimą parlamento nariams keliamiems etikos reikalavimams.
Išplatintu pranešimu STT atkreipia dėmesį, kad viešai skelbiama informacija, kuri, kaip nurodo viešosios informacijos skleidėjas, yra parengta remiantis R. Žemaitaičio teiginiais, jog neva „įrašą, kuriame žemės ūkio ministras kartu su viceministru spaudžia tuometinį Nacionalinės žemės tarnybos vadovą pasitraukti iš pareigų paviešino Specialiųjų tyrimų tarnybos pareigūnai, nes jų vadovybė nereagavo“, neatitinka tikrovės.
Minėtas garso įrašas nėra užfiksuotas STT pareigūnų, taip pat jis nėra paviešintas STT ar STT pareigūnų iniciatyva ar pastangomis.
Atsižvelgdami į tai, kad pasisakymai apie neteisėtą garso įrašo paviešinimą, tariamą STT vadovybės neveiklumą bei šio neveiklumo neva sąlygotus STT pareigūnų veiksmus, neatitinka tikrovės, nepagrįstai menkina STT dalykinę reputaciją ir visuomenės pasitikėjimą šia institucija. Tai gali turėti neigiamos įtakos STT tikslų ir uždavinių įgyvendinimui. Seimo Etikos ir procedūrų komisijos prašoma įvertinti R. Žemaitaičio elgesį ir priimti Seimo Etikos ir procedūrų komisijos kompetencijai priskirtus sprendimus.
Portalas tv3.lt paviešino žemės ūkio ministro Broniaus Markausko ir jo pavaduotojo viceministro Artūro Bogdanovo pokalbio įrašą su tuometiniu Nacionalinės žemės tarnybos vadovu Danieliumi Kupriu, kuriame pastarasis įkalbinėjamas savo valia trauktis iš pareigų.
Ketvirtadienį Seime, priiminėjant Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas, politikų emocijos liejosi per kraštus.
Žodžių „karas“ užvirė tarp Premjero Sauliaus Skvernelio ir „tvarkiečio“ Remigijaus Žemaitaičio. Jeigu būtų įteisintas reikalavimas slėpti įsigytą alkoholį, tai, R. Žemaitaičio teigimu, galėtų susiklostyti tokia situacija, kad žmogus išėjęs iš parduotuvės, „kiš alų po skverneliu“. Nors parlamentaras tvirtino turėjęs mintyje rūbą, Premjeras S. Skvernelis įsižeidė, nes tai buvo, anot jo, aliuzija į jo pavardę. Premjeras leido suprasti, kad tokie juokeliai jam nepriimtini.
„Jūs užkiškite burną tam žmogui“, – pareiškė S. Skvernelis, paminėjęs „tvarkiečių“ partiją, kuriai pareikšti įtarimai, todėl jos pirmininkas esą pripratęs prie kriminalinio žargono.
Seimo Tėvynės sąjungos – Lietuvos krikščionių demokratų partijos frakcijos seniūnas Gabrielius Landsbergis Vyriausybės vadovo reakciją įvertino „kaip labai nepremjerišką“.
„Man tai labai nepremjeriška. (…) Tikrai žmonės tikisi solidumo ir tokie nevykę juokavimai, liepimas užsičiaupti burną… Ar emocijos tiek galvą yra apėmusios, kad visiškai nebesivaldo? Kita vertus, kas būtų, jeigu Lietuvą ištiktų, neduok Dieve, kokia nors rimta krizė, ar Premjeras marškinius plėšytųsi, ar eitų fiziškai susidoroti su savo kolegomis Seime? Neįkvepia ir ganėtinai gąsdina, juo labiau, jeigu tikros yra kalbos apie jo pretenzijas į 2019 metų rinkimus, tai turėti prezidentą, kuris liepia užsičiaupti visiems, kurie jam nepatinka, neatrodo labai rimta“, – ketvirtadienį žurnalistams sakė G. Landsbergis, vertindamas aistras Seimo plenarinių posėdžių salėje.
Tačiau emocijos nesutrukdė Seimo nariams pakankamai vieningai priimti Alkoholio kontrolės įstatymo pataisas. Už jas balsavo 101 Seimo narys, prieš – 10, susilaikė 10 parlamentarų. Dalis nuostatų įsigalios nuo 2018-ųjų, kitos – nuo 2020 metų.
„Neeilinės sesijos kartu neužbaigsime, himno negiedosime”, – agentūrai ELTA sakė opozicijos lyderis Valentinas Mazuronis.
Taip opozicija protestavo Seimui išbraukus iš darbotvarkės jos siūlymą sudaryti laikinąją tyrimo komisiją dėl banko SNORAS.
xxx
Seimo pirmininkė konservatorė Irena Degutienė kreipėsi į Seimo Etikos ir procedūrų komisiją dėl „tvarkiečio” Remigijaus Žemaitaičio viešų pasisakymų, kuriuose jis premjerą Andrių Kubilių pavadino „debilu”.
Kaip skelbė naujienų portalas lrytas.lt, susitikime su moksleiviais Šilutės-Šilalės apygardoje išrinktas R.Žemaitaitis ne tik premjerą pavadino „debilu”, bet ir sakė, jog konservatoriams reikia „išspardyti šiknas” ir „petelne” išdaužyti snukius”. Pats Seimo narys portalui pripažino savo žodžius, bet aiškino, esą jie „buvo ištraukti iš konteksto” (BNS, lrytas.lt).
