Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Opozicijai priklausantys parlamentarai jau parengė projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo. Iniciatoriai tikisi šį klausimą svarstysi jau ateinančios savaitės antradienį. Ši opozicijos iniciatyva kilo praėjusią savaitę, kai buvęs viešojo saugumo tarnybos (VST) vadas Ričardas Pocius pareiškė kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų.
„Dabar dokumentas yra suderintas, aptartas, belieka šiandien per Seimo posėdžio dieną aplankyti parlamentarus, susirinkti 35 parašus, kad garantuotai klausimas būtų įtrauktas į kitos dienos darbotvarkę. Planas pagal darbotvarkę yra toks, kad klausimas galėtų būti svarstomas antradienį“, – Eltai teigė Seimo Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ narys Domas Griškevičius.
Parlamentaras nurodo, kad iš viso opozicijos parengtame projekte yra penki klausimai, dalis jų – susiję su praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo vykusių riaušių malšinimu. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti.
„Klausimai išplėstiniai, bet pats principas yra išsiaiškinti būtent 2021-ųjų metų rugsėjo 10 d. įvykių tėkmę, kitaip tariant, ar ministerija, ministrė, kartu su pavaldžiomis įstaigomis, vadovavosi kažkokiu planu, jei vadovavosi, tai kokiu“, – dėstė D. Griškevičius.
Antrasis klausimas, anot politiko, susijęs su garsiai skambėjusiu specialiuoju priemonių planu „Vėtra“.
„Klausimas, ar jis buvo įgyvendintas, jei taip, tai kada davė įsakymą, ar buvo atlikti visi formalumai“, – tęsė Seimo narys.
Kiti klausimai, anot D. Griškevičiaus, susiję su jau po riaušių vykusiais veiksmais.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Tai klausimas dėl ikiteisminio tyrimo, taikant baudžiamojo kodekso nuostatas dėl riaušių sukėlimo. Klausimas, ar teisėtai tai buvo atlikta“, – aiškino jis.
Taip pat ketinama aiškintis tiek dėl ministrės mestų kaltinimų R. Pociui, tiek dėl pastarojo kaltinimų A. Bilotaitei.
„Ketvirta dalis susijusi labiau su tais ministrės išsakytais viešais kaltinimais, kad nebuvo R. Pocius pasiekiamas, kad jis staiga nevykdė nurodymų ir panašiai. Tai irgi keliame tam tikrus klausimus, kiek tokių nurodymų davė, ar jie buvo įgyvendinti, jei ne, kiek neįgyvendintų buvo. O penkta dalis susijusi jau su galimu mobingu“, – pridūrė jis.
D. Griškevičius nurodo, kad komisiją siūloma sudaryti iki rudens Seimo sesijos pabaigos.
„Jei būtų patvirtinta ši laikinoji tyrimų komisija, tai posėdžio metu kviesime frakcijas pagal nustatytas kvotas teikti savo kandidatūras į komisiją“, – detalizavo parlamentaras.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir buvusio VST vado R. Pociaus įsiplieskė viešas konfliktas. R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus. VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vidaus reikalų ministrė R. Pociaus kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta. Politikė patvirtino, kad nepasitikėjo generolu, tačiau pasak ministrės, tai nebuvo susiję su praėjusiais metais įvykusiomis riaušėmis prie Seimo. VRM pareiškė, kad R. Pocius desperatiškai bando pridengti tikrąsias atleidimo priežastis.
Vis tik, į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Dvikova iki pergalės. Vytauto Visocko nuotr.
Šią savaitę įsiplieskusį skandalą tarp vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės ir buvusio Viešosios saugumo tarnybos (VST) vado Ričardo Pociaus įvertinę politologai vieningai sutaria – viešas konfliktas gali dar labiau sustiprinti visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais.
Vis tik, svarsto jie, pasekmės veikiausiai bus trumpalaikės. Tuo metu pasipelnyti iš kilusio chaoso, politologų nuomone, pavyko aštriai į situaciją sureagavusiems opozicijos atstovams, o ypač – Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkui Sauliui Skverneliui. Situaciją vertinę politologai taip pat atkreipė dėmesį ir į premjerės Ingridos Šimonytės kol kas neišreikštą aiškią poziciją.
Trečiadienį R. Pociui palikus VST vado pareigas, šis pasidalijo informacija apie pernai rugpjūtį prie Seimo vykusias riaušes. Anot pareigūno, tarnybos buvo gavę įspėjimus apie riaušių grėsmę gerokai anksčiau, tačiau galimiems neramumams nesiruošė, o net ir riaušių metu surinkus pajėgumus, jų malšinimui niekas nevadovavo, situacija, pasak jo, priminė chaosą. Taip pat generolas teigė, kad po riaušių iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų ir patyrė nuolatinius tikrinimus.
A. Bilotaitė kaltinimus mobingu ir tariamu jo žeminimu atmeta ir pateikia savo argumentus, tačiau į situaciją sureagavusi opozicija reikalauja daugiau atsakymų ir ketina inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
Politologai vieningai sutaria: konfliktas sustiprins visuomenės nepasitikėjimą valdančiaisiais
Klaipėdos universiteto (KU) politologė Gabrielė Burbulytė-Tsiskarishvili neabejoja, kad dėl susiklosčiusios situacijos kylantys klausimai ir įvairios abejonės gali turėti įtakos Vyriausybės reputacijai. O gyventojų nepasitikėjimas valdžios institucijomis, nerimauja politologė, gali ardyti valstybingumo pamatus. Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
„Mūsų visuomenėje pasitikėjimas valdžios struktūromis jau yra žemas. Dabar keliamos įvairios abejonės mūsų atsakingomis saugumo struktūromis, pradėta nepasitikėti jomis ir jų veikimu, kalbu ne vien apie ministrę. Ir tai yra labai didelė reputacinė žala visai Lietuvai, visai vidaus reikalų sistemai“, – Eltai teigė politologė.
„Ir galime tikėtis, kad nepasitikėjimas valdžia išaugs dar labiau, o tai tikrai nėra gerai, nes kuo didesnis nepasitikėjimas svarbiausiomis Lietuvos valdžios institucijomis, tuo labiau ardomi valstybingumo pamatai“, – pridūrė ji.
Išaugęs nepasitikėjimas, anot politologės, veikiausiai atsispindės ir artimiausiose visuomenės apklausose.
„Dabar visuomenėje turime ganėtinai ryškų susiskaidymą į dvi dalis – viena pusė palaiko Pocių, kita gina Bilotaitę. Atitinkamai lieka dalis visuomenės nepalaikančių nė vienos pusės. Ir tai pamatysime artimiausiose visuomenės nuomonės apklausose, nes toks pasiskirstymas bendrai smukdo pasitikėjimą visa valdžia Lietuvoje“, – aiškino G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
Analogiškai svarsto ir Vytauto Didžiojo universiteto (VDU) Jean Monnet profesorius Mindaugas Jurkynas. Jo nuomone, jei ir paaiškės, kad buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimai yra nepagrįsti, vis tik, mano politologas, skandalas turės savo kainą.
„Nepaisant ministrės argumentų, reputacinė žala ir kritika vis tiek atiteko jai. Ir bet koks skandalas politikams nėra geras dalykas, kai jo nepavyksta užgniaužti. Todėl, ar ministrės argumentai teisingi, ar ne, vis tiek numuša jos reitingus. Tokia yra skandalo kaina“, – teigė politologas.
„Bet kuriam politikui viena iš taisyklių yra nepakliūti į skandalus ir nepatekti į situaciją, kurioje reikia teisintis ir aiškintis, nes kartais net ir argumentai gali nesužaisti“, – pridūrė M. Jurkynas.
Kita vertus, prisimenant „Belaruskalij“ trąšų tranzito per Lietuvą istoriją, M. Jurkynas atkreipia dėmesį, kad visuomenės pasipiktinimas dažnu atveju yra trumpalaikis. Todėl, neatmeta jis, pasekmės ir šįkart veikiausiai ilgai neišsilaikys.
„Aš manau, kad žmonės šį dalyką bus pamiršę po pusmečio“, – pažymėjo profesorius.
Įžvelgia naudą S. Skverneliui: siekia sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius rinkimus
Be to, opozicinės partijos dėl ministrei mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų ją išsikvietė atsakyti į kylančius klausimus. Vis tik opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
G. Burbulytė-Tsiskarishvili atkreipia dėmesį, kad iš opozicijos atstovų kone ryškiausią vaidmenį užėmė Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis. Jos nuomone, akivaizdu, jog tokiu būdu politikas siekė sustiprinti visuomenės pasitikėjimą prieš artėjančius savivaldos rinkimus.
„Matėme, kad šis politikas kurį laiką nebebuvo pirmuosiuose žiniasklaidos puslapiuose. Ir natūralu, kad, matomumui sumažėjus, mažėja ir visos naujos partijos matomumas. O tai nėra gerai todėl, kad artėja rinkimai, pirmiausia – savivaldybių tarybų ir merų. Puikiai suprantame, kad būtent nuo šių rinkimų, nuo to, kiek pavyks surinkti gyventojų balsų, kiek pavyks įgyti visuomenės pasitikėjimo, labai stipriai priklausys šios politinės jėgos likimas“, – situaciją apžvelgė G. Burbulytė-Tsiskarishvili.
„Ir jei jis pralaimėtų, gautų mažai balsų, tai gali būti, kad šitos politinės jėgos neišvystume būsimuose parlamento rinkimuose arba būtų iškovota labai mažas kiekis mandatų“, – kalbėjo ji.
Premjerės poziciją tikisi išgirsti kitą savaitę: kol neatsakyti klausimai, prognozuoti sprendimą yra sunku
Kilus chaosui į situaciją sureagavusi premjerė Ingrida Šimonytė pareiškė, kad sprendimas atleisti VST vadą R. Pocių buvo priimtas ne vienašališkai A. Bilotaitės, o visos Vyriausybės. Vis tik į klausimą, ar ministrės pirmininkės pasitikėjimas A. Bilotaite nepakito, kol kas liko neatsakyta. G. Burbulytės-Tsiskarishvili teigimu, ministrės pirmininkės tyla, kol ji išvykusi darbo vizito į Japoniją, yra strategiškai teisinga.
„Pulti iš karto pasisakyti, kai greičiausiai yra daug nežinomųjų, kiekvienam vadovui nebūtų labai geras veikimo būdas. Žymiai geriau sulaukti atsakymų, tad tikiuosi, kad taip ir yra bei nėra kitų priežasčių, nėra svarstymų, kaip išnaudoti situaciją ar kaip užglaistyti problemą“, – kalbėjo politologė.
„Todėl noriu tikėti, kad premjerė laukia arba jau yra sulaukusi visos situacijos paaiškinimo, visų detalių ir atitinkamai pagal šitas detales, greičiausiai kitą savaitę, jau turėtų savo vieną ar kitą sprendimą paviešinti“, – kalbėjo politologė.
Vis dar neatsakius į kylančius klausimus, prognozuoti, kokį sprendimą premjerė priims, G. Burbulytė-Tsiskarishvili nelinkusi. Vis tik, jos teigimu, jei paaiškėtų, kad A. Bilotaitė riaušių valdymo metu pažeidė įstatymus, premjerė privalėtų kalbėti apie ministro atleidimą.
„Reikia laukti atsakymų, nes dabar prognozuoti yra sunku. Ir jei buvo įstatymų pažeidimų, reikia atsakyti, kas juos atliko, ar ministrė, o gal ir pats tuometinis generolas. Ir jei buvo pažeisti įstatymai iš ministrės pusės, tada natūralu, kad premjerei nebus kito kelio, kaip kalbėti apie ministro atleidimą“, – kalbėjo politologė. Sauliaus Skvernelio rinkimų štabas. Slaptai.lt nuotr.
Tuo metu M. Jurkynas neabejoja, kad užsienio reikalų ministrui Gabrieliui Landsbergiui pareiškus, jog ministre pasitikima ir klausimų nekyla, premjerė nepasitikėjimo A. Bilotaite nepareikš.
„Nežinau, kaip premjerė gali išreikšti nepasitikėjimą, kai partijos lyderis G. Landsbergis pasakė, kad pasitiki. Tai būtų labai keista, kadangi premjerė politine prasme yra lizinginė, (…) nėra partijos narė, bet pastatyta į sąrašo pirmą vietą, kaip kad buvo pas „valstiečius“ Saulius Skvernelis. Tai reiškia, kad ji nepriima politinių sprendimų, ji kaip politikė nėra stipri. Tad ir šioje situacijoje pasakius Landsbergiui, kad pasitiki ministre, manau, kad premjerės žodis tikrai yra antrinis“, – svarstė M. Jurkynas.
Demokratų frakcijos „Vardan Lietuvos“ ir ministrės A. Bilotaitės posėdis Seime. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Buvusiam Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadui Ričardui Pociui pareiškus kaltinimus vidaus reikalų ministrei Agnei Bilotaitei dėl netinkamai vykdomų pareigų, opozicija jau rengia projektą dėl Seimo laikinosios komisijos sudarymo.
Šiuo metu vis dar derinami klausimai, kurie galėtų būti laikinosios tyrimo komisijos objektas. Opozicijai priklausantys parlamentarai svarsto galimybes tirti, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai. Taip pat ketinama aiškintis, ar R. Pociaus kaltinimai ministrei A. Bilotaitei dėl mobingo yra pagrįsti. Galiausiai siūloma parlamentarams apskritai pasiaiškinti, ar nebuvo padaryta spragų nepaprastosios padėties valdymo metu. Dėl viso to susitarti ketinama iki ketvirtadienio.
Seimo vicepirmininko socialdemokrato Juliaus Sabatausko teigimu, Seimo laikinosios komisijos sudarymas padėtų aiškintis, ar praėjusių metų rugpjūčio 10-ąją prie Seimo riaušės buvo malšinamos tinkamai bei tai, ar vidaus reikalų ministrės veiksmai buvo teisėti.
„Vienas pagrindinių klausimų yra tai, kaip buvo suvaldytos riaušės prie Seimo. Tai valstybinės reikšmės klausimas“, – Eltai teigė socialdemokratas.
Be to, VST vadas teigia, esą iš ministrės ne kartą sulaukė reikalavimo trauktis iš tarnybos vadovo pareigų. Anot R. Pociaus, siekiant jį patraukti, buvo vykdomi nuolatiniai tikrinimai, ministrė kviesdavosi jį privatiems pokalbiams. J. Sabautausko teigimu, kaltinimai dėl mobingo nėra prioritetinis klausimas, tačiau, anot jo, būtina išsiaiškinti ir šiuo kaltinimus.
„Dėl to vadinamojo mobingo kaltinimai yra iš vidaus, bet, aišku, reikėtų išsiaiškinti. O konkrečiai smulkiau aiškintis nereikia, nes šitie du klausimai apims viską“, – nurodė politikas.
Tuo tarpu „valstietis“ Dainius Gaižauskas, taip pat inicijuojantis Seimo laikinosios komisijos projektą, ragina įtraukti ir klausimą dėl nepaprastosios padėties valdymo.
„Vakar jau buvome susirinkę pirmam pradiniam variantui aptarti. Projektuką jau dėliojamės ir aš teikiau siūlymą, kad išties reikėtų ne smulkmeniškai, o konkrečiai aiškintis tris aplinkybes. Pirmiausia, riaušių malšinimas, antra – mobingas ir trečia yra nepaprastosios padėties valdymo spragos“, – teigė D. Gaižauskas bei pridūrė, kad įstatymo projektas Seimo posėdžių salę turėtų pasiekti jau ketvirtadienį.
„Planuojame, kad ketvirtadienį, kai susirinksime į plenarinį posėdį, jau turėsime projektą, kurį teiksime“, – kalbėjo D. Gaižauskas.
To paties tikisi ir Seimo Lietuvos regionų frakcijos seniūnė Rita Tamašunienė. Jos teigimu, pirmadienį Seimo opozicijai atstovaujantys parlamentarai dar kartą susitiks, o ketvirtadienį – projektą jau turėtų pateikti.
„Dabar gavome tokį parengtą juodraštį, yra esminiai klausimai ir dabar juos išplėsime. (…) Tai mes formuluojame dar tuos klausimus iki pirmadienio. Pirmadienį planuojame apsitarti ir tuomet galėsime pasakyti konkrečiau. Bet planuojame po Vėlinių grįžę teikti“, – nurodė R. Tamašunienė.
Seimo nutarimas dėl laikinosios tyrimo komisijos sudarymo priimamas Seimo narių balsų dauguma, kai posėdyje dalyvauja ne mažiau kaip pusė visų parlamentarų. Valdantieji Seime turi 74 balsus, opozicija – 67.
ELTA primena, kad opozicinės partijos ketvirtadienį išsikvietė A. Bilotaitę dėl jai mestų buvusio VST vado R. Pociaus kaltinimų. Pastarasis ministrę kaltina mobingu ir netinkamu prieš metus prie parlamento rūmų vykusių riaušių valdymu.
Opozicija patikino, kad susitikimas neišsklaidė abejonių dėl buvusio VST vado R. Pociaus atleidimo aplinkybių ir prieš metus prie Seimo vykusių riaušių valdymo. Todėl, anot jų, kaip ir žadėta, ketinama inicijuoti parlamentinį tyrimą, neatmetama ir interpeliacijos galimybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Vyriausybė trečiadienį iš pareigų atleido Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių.
Vidaus reikalų ministrė Agnė Bilotaitė, vadovaudamasi Viešojo saugumo tarnybos įstatymu ir Vidaus tarnybos statutu nutarimo projektą, kuriuo siūloma nuo 2022 m. spalio 20 d. iš vidaus tarnybos atleisti Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadą Ričardą Pocių, Vyriausybei pateikė antradienį.
Vidaus reikalų ministerija teigė, kad VST vadas atleidžiamas šalių susitarimu generolui pateikus prašymą.
VST vadą vidaus reikalų ministro teikimu skiria ir atleidžia Vyriausybė.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Demokratų frakcija „Vardan Lietuvos“, reaguodama į pirmadienį žiniasklaidoje pasirodžiusią publikaciją apie tai, kad nei žurnalistams, nei visuomenei nėra viešai prieinama neįslaptinta informacija apie Vyriausybės posėdyje Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovui Ričardui Pociui skirtą tarnybinį nusižengimą, pirmadienį kreipėsi į premjerę Ingridą Šimonytę ir vidaus reikalų ministrę Agnę Bilotaitę.
„Labai svarbu, kad Vyriausybės, vidaus reikalų ministrės sprendimai nekeltų abejonių. Kaip numatyta Valstybės politikų elgesio kodekse, priimant sprendimus būtina laikytis skaidrumo ir sąžiningumo, be to, labai svarbu paaiškinti visuomenei jų priėmimo motyvus užtikrinant atvirumą ir viešumą. Todėl turime išsiaiškinti, kodėl ta nuobauda skirta, už kokius konkrečius pažeidimus, ir kodėl informacija slepiama nuo visuomenės“, – teigia Seimo narys, Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininko pavaduotojas Vytautas Bakas.
Kreipimesi Vyriausybės atstovų bus prašoma pateikti VST vado generolo Ričardo Pociaus atžvilgiu atlikto tarnybinio patikrinimo išvadą, Vyriausybės posėdžių ir pasitarimų, susijusių su šios nuobaudos paskyrimu, stenogramas bei įrašą.
Parlamentaras atkreipia dėmesį ir į tai, kad taip pat kyla klausimų Vyriausybei dėl toje pačioje publikacijoje VST vado R. Pociaus paminėto patiriamo psichologinio spaudimo jo atžvilgiu.
„Reikalausime pradėti tyrimą, kad būtų išsiaiškinta, kas ir kokiu tikslu galimai spaudžia tarnybos vadovą“, – sakė V. Bakas.
ELTA primena, kad birželio pabaigoje Vyriausybė, skyrusi papeikimą VST vadui R. Pociui, nepateikė šio sprendimo priežasties. „Delfi“ žiniomis, papeikimas VST vadui buvo nulemtas ilgos įtampos tarp vidaus reikalų ministrės A. Bilotaitės ir R. Pociaus. Klausimai veja klausimus
Kaip rašo portalas „Delfi“, Vyriausybėje nuobaudos R. Pociui klausimas svarstytas slaptai, o kas posėdžio metu buvo nutarta, ministrai nutarė neviešinti. Vyriausybė tikina, kad papeikimo priežastys slepiamos siekiant apsaugoti R. Pociaus asmens duomenis ir jautrią informaciją.
Visgi, „Delfi“ žiniomis, tarnybinio R. Pociaus patikrinimo išvadoje minimi keli epizodai. Vadui priekaištauta, kad viename pasitarimų dalyvavo ne jis pats, o jo pavaduotojas. Taip pat tyrimas vyko ir dėl to, kad VRM esą buvo prašiusi tarnybos deleguoti atstovą į darbo grupę, kurioje tartasi dėl Rūdninkų poligono, tačiau VST raštu jau anksčiau buvo išreiškusi pritarimą ir pareiškusi, kad pastabų šiuo klausimu neturi.
O dar viename epizode minimas VST raštas, kurio tarnybos prašė Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komitetas. R. Pociui turėta priekaištų dėl to, kad komitetui išsiųstas dokumentas esą nebuvo suderintas su VRM, nors jis kartu buvo siųstas ir ministerijai, rašo portalas „Delfi“.
VRM šią „Delfi“ gautą informaciją paneigė, argumentuodama, kad „paklausime pateikta informacija nėra teisinga, tai yra, nuobauda skirta ne už tai, kas įvardinta“.
VST vadovas pulkininkas Ričardas Pocius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Viešojo saugumo tarnybos (VST) vadovas, generolas Ričardas Pocius teigia, kad pirmadienį vakare protestuotojų dėmesio susilaukusiame Rūdninkų poligone įvyko rimtas incidentas, kai įsiveržus į teritoriją buvo padegtos sunkvežimio padangos.
„Mums vis dar rytas. Bemiegė naktis… Viešojo saugumo tarnybos poligonas, kuriame numatyta steigti migrantų stovyklą, tai yra valstybės karinė teritorija su atskiru ginkluotu apsaugos režimu. Tai yra sukarinta valstybės teritorija. Vakar vakare turėjome rimtą incidentą – buvo įsiveržta į mūsų karinę teritoriją, padegtos padangos. Tikslai du: arba padegti pabėgėliams ruošiamą stovyklą, arba nukreipti mūsų apsaugos pajėgų dėmesį į tą būsimą gaisrą“, – antradienį vykusioje Vidaus reikalų ministerijos spaudos konferencijoje kalbėjo R. Pocius.
Pasak VST vado, poligono pareigūnai negalėjo nei įvažiuoti, nei išvažiuoti iš teritorijos iki 5 val. ryto, o padegėjai savo veiksmus greičiausiai planavo iš anksto.
„Tai buvo vakaras, 21.30 – 22 val. Akivaizdu, kad tam buvo ruoštasi, nes šiaip sunkvežimio padangų su žiebtuvėliu nepadegsi. Buvo praeita ne pro įėjimo-išėjimo punktą, bet iš kitos pusės tvoros, ten, kur, vadinkime, silpna tvora. Iš tos pusės įeita ir padangos padegtos. Sureagavus mūsų apsaugai, įvyko fizinis kontaktas. Priešinosi įsiveržėliai, nepakluso teisėtiems pareigūnų reikalavimams, buvo panaudotos ašarinės dujos“, – pasakojo R. Pocius, kartu patikslindamas, kad du pareigūnai buvo nesunkiai sužaloti.
„Buvo pasikėsinta į mūsų sargybą. Du pareigūnai sužaloti. Buvo iškviestos specialiosios VST pajėgos, kurios atblokavo įvažiavimą-išvažiavimą ir viduje užgesino gaisrą. Kartu su priešgaisrine gelbėjimo tarnyba įvedė tvarką“, – sakė VST vadas.
ELTA primena, kad vidaus reikalų ministrės Agnės Bilotaitės teigimu, Rūdninkų poligone bus galima apgyvendinti iki 1,5 tūkst. migrantų.
