Operatorius Algimantas Mockus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuotr.
Lietuvos kino operatorius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos narys Algimantas Mockus liepos 31 d. švenčia ypatingą jubiliejų – iškiliam kino kūrėjui sukanka 90 metų.
Sveikindami jubiliatą kolegos prisimena filmus, padarius įtaką Lietuvos kino raidai, neslepia susižavėjimo kino operatoriaus energija ir šiandien, dalyvaujant kino vakaruose, kur pristatomi restauruoti ir skaitmenizuoti Lietuvos aukso fondo filmai, kurių daug nufilmavo pats A. Mockus.
Režisierius, Lietuvos kinematografininkų sąjungos pirmininkas Arūnas Matelis, linkėdamas A. Mockui ilgų metų ir sveikatos, sako, kad su operatoriumi yra „pažįstamas“ iš vaikystės.
“Būdamas beveik dešimtmetis berniukas pamačiau filmą „Gražuolė“ (rež. Arūnas Žebriūnas). Nesupratau visų savo jausmų, bet į atmintį įsirėžė vaizdai, šokis, mergaitė, kurią buvo galima bemat įsimylėti. Netrukus supratau: juk yra žmogus, kuris visa tai filmuoja, ir jis yra Operatorius. Algimantui duota didžiulė talento dovana, kuria jis nuoširdžiai visuomet dalinosi su žiūrovais ir kolegomis. Garbė sutikti šį kino kūrėją Lietuvoje, džiaugiamės, kad Lietuvos kinematografininkų sąjungos narių gretose yra šis menininkas“, – Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime cituojamas A. Matelis.
Kino operatoriaus A. Mockaus kūrybinės biografijos pradžia sutapo su pirmaisiais Lietuvos kino žingsniais: pirmas didelis savarankiškas jo darbas buvo Vytauto Mikalausko filmo „Žydrasis horizontas“ filmavimai. 1957 m. sukurtas „Žydrasis horizontas“ Lietuvos kino studijoje tapo pirmuoju filmu, nufilmuotu vien tik lietuvių kūrėjų (iki tol visi ilgametražiai vaidybiniai filmai buvo kuriami, režisuojant ir kontroliuojant maskviečiams).
Netrukus A. Mockus nufilmavo ir garsiausią 6-ojo dešimtmečio filmą – režisieriaus Vytauto Žalakevičiaus 1959-ųjų metų juostą „Adomas nori būti žmogumi“; 1960 m. filmas apdovanotas premija už operatoriaus A. Mockaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske. Prieš kelerius metus, pristatydamas Lietuvos žiūrovams restauruotą ir skaitmenizuotą filmą „Adomas nori būti žmogumi“, A. Mockus prisiminė, kad operatorystės amato mokėsi savarankiškai, iš Vokietijos operatorių parašytų vadovėlių. Operatorius Algimantas Mockus. Lietuvos kinematografininkų sąjungos nuotr.
Šios pamokos A. Mockui pravertė filmuojant garsius, publikos mėgstamus ir profesionalų įvairiais prizais įvertintus filmus, tarp kurių – ir 1970 m. premija už operatoriaus darbą sąjunginiame kino festivalyje Minske apdovanotas vienas geriausių 7-ojo deš. Lietuvos kino studijoje sukurtų filmų režisieriaus Arūno Žebriūno „Gražuolė“. A. Mockus yra daugelio A. Žebriūno filmų operatorius – kelios žiūrovų kartos prisimena meistriškai operatoriaus nufilmuotas vaidybines ilgametražes juostas „Naktibalda“ (1973), „Velnio nuotaka“ (1974), „Riešutų duona“ (1977), 4 serijų TV filmą „Turtuolis, vargšas“ (1982/1983). Įsimintini operatoriaus darbai su režisieriumi Gyčiu Lukšu – A. Mockus nufilmavo įvairiuose festivaliuose įvertintus ilgametražius vaidybinius šio režisieriaus filmus „Virto ąžuolai“ (1976), „Žalčio žvilgsnis“(1990), „Žemės keleiviai“ (1992, 1993 m. filmas apdovanotas prizu „Sidabrinė vynuogių kekė“ Vidurio ir Rytų Europos kino festivalyje „Lubuskie Lato Filmowe“ Lenkijoje).
Operatorius A. Mockus itin daug filmavo iki 1992 metų – ir eksperimentines juostas (tarp jų režisieriaus Jono Vaitkaus filmas „Zodiakas. MKČ“, 1985), ir vaidybinius, dokumentinius, mokslo populiarinimo filmus, pats režisavo ir nufilmavo filmą – baletą „Eglė žalčių karalienė“ (1965, režisavo kartu su Vytautu Grivicku).
Jubiliejų švenčiantis A. Mockus yra ir žinomas fotografas, visą gyvenimą fiksavęs Lietuvos kino žmones, filmavimų ir gyvenimo akimirkas, sakoma Lietuvos kinematografininkų sąjungos pranešime.
Dešimtmetį kino po atviru dangumi seansus rengiantis „Kinas po žvaigždėmis“ kartu su Lietuvos kino centru šiais metais pristato ypatingą iniciatyvą – siekį lietuviška kino klasika suvienyti viso pasaulio lietuvius.
Rugpjūčio 5 dieną užsienyje ir Lietuvoje vyks „Lietuviško kino naktis“, kurios metu išvysime vieną gražiausių lietuviškų filmų – restauruotą Arūno Žebriūno „Riešutų duoną“ (1978 m.).
Renginio širdimi pasirinkta Vilniaus katedros aikštė, tačiau šią kino klasiką tuo pačiu metu bus galima žiūrėti Kaune, Panevėžyje, Alytuje, Druskininkuose, Nidoje ir daugelyje kitų vietų. Filmą bus galima žiūrėti ir internetu: rugpjūčio 5 d. „Riešutų duona“ bus nemokamai prieinama namų kino platformoje „ŽMONĖS Cinema“ visame pasaulyje.
„Pernai Vilniaus katedros aikštėje surengę nemokamą Raimundo Banionio „Vaikų iš Amerikos viešbučio“ seansą įsitikinome, kad žmonės yra išsiilgę lietuviškos kino klasikos. Svarstėme, kaip šią emociją galėtume padovanoti dar didesniam ratui žmonių. Taip gimė ši idėja vieną naktį suburti visus kartu žiūrėti lietuvišką filmą“, – „Lietuviško kino naktį“ pristato „Kino po žvaigždėmis“ vadovė Andrė Balžekienė.
Ši iniciatyva iš karto sulaukė didelio susidomėjimo iš įvairių bendruomenių. „Lietuviškos kino nakties“ seansai vyks ne tik didžiuosiuose miestuose – Vilniuje, Kaune, Panevėžyje ar Alytuje. Prie iniciatyvos prisijungė ir Druskininkai, Palanga, Jurbarkas, Raseiniai, Anykščiai, Pasvalys, Kupiškis, Neringa, Žiežmariai, Baisogala, Nida, Gelgaudiškis, Žemaičių Kalvarija, Salos ir kiti miestai bei miesteliai.
„Lietuviško kino naktis“ rengiama bendradarbiaujant su Lietuvos kino centru, kuris jau ne vienerius metus rūpinasi paveldo restauravimu ir grąžinimu visuomenei.
„Didieji Europos miestai, kaip Londonas ar Paryžius, kine po atviru dangumi nuo seno rodo savo kino klasiką. Smagu, kad klasika vėl yra žiūrima Lietuvoje ir kad galime pristatyti svarbiausius filmus aukščiausios kokybės, – teigia Lietuvos kino centro Filmų sklaidos, informacijos ir paveldo skyriaus vedėja Dovilė Butnoriūtė. – Vyresnės kartos žiūrovus su legendiniais lietuviškais filmais sieja glaudus emocinis ryšys. Tačiau ne mažiau svarbu su jais supažindinti ir jaunąją kartą“.
Sauliaus Šaltenio romano motyvais sukurta „Riešutų duona“ pasakoja apie dvi šeimas ir jaunuolių Liukos bei Andriaus meilės istoriją. 1978-aisiais sukurtas filmas – išskirtinė kino juosta, turinti daug ironijos. Kultinė Elvyros Piškinaitės ir Algirdo Latėno herojų Liukos bei Andriaus meilės istorija prasitęsė ir už filmavimo aikštelės ribų, aktoriai neseniai atšventė 40 metų santuokos jubiliejų.
Visi „Lietuviško kino nakties“ seansai – nemokami.
