Riigikogu

Be kategorijos

Talinas. Estijos parlamentas.

Talinas, kovo 6 d. (ELTA). Naujos sudėties Estijos parlamente posėdžiaus 30 moterų – daugiau negu bet kada anksčiau, praneša portalas ERR.
 
Daugiausiai deputačių atstovaus Reformų partijai – iš 37 jos narių, išrinktų į Riigikogu, 13 yra moterys.
 
Su liberalų partija „Estija 200“ į parlamentą pateko penkios moterys, su centristais ir socialdemokratais – po keturias, su dešiniųjų populistų partija EKRE – trys, su „Isamaa“ – viena.
 
Per 2015 metais vykusius rinkimus į Riigikogu buvo išrinktos 24 moterys, o 2019 metais – 28.   
 
Sekmadienį Estijoje vykusius parlamento rinkimus didele persvara laimėjo ministrės pirmininkės Kajos Kallas centro dešinioji Reformų partija.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.03.07; 05:55
Trumposios naujienos

Dar vienas pistoletas. Slaptai.lt nuotr.

Talinas, vasario 22 d. (ELTA). Trečiadienį Estijos parlamentas – Riigikogu – galutinai nusprendė uždrausti šalyje gyvenantiems Rusijos ir Baltarusijos piliečiams turėti ginklų, praneša leidinys „Postimees“.
Pistoletų kabūros. Slaptai.lt nuotr.
 
Parlamentarai priėmė Ginklų įstatymo pataisas, pagal kurias ES ir NATO nepriklausančių šalių piliečiams išduoti leidimai turėti ginklą pripažįstami negaliojančiais.
 
Riigikogu sprendimu naujų leidimų išdavimas šiems piliečiams nutraukiamas.
 
Leidinio duomenimis, įstatymo pakeitimas palies maždaug 1300 žmonių, o pats įstatymas įsigalios jau 2023 metų kovo 15 d.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2023.02.23; 06:54
Trumposios naujienos

Naujuoju Estijos prezidentu tapo mokslininkas Alaras Karis. EPA – ELTA nuotr.

Talinas, gruodžio 13 d. (ELTA). Pirmadienį Estijos prezidentas Alaras Karis pasiūlė parlamente atstovaujamoms partijoms pakeisti valstybės vadovo rinkimų tvarką.
 
„Aš laukiu iš parlamentinių partijų naujų idėjų, kaip pakeisti prezidento rinkimų procedūrą“, – cituoja A. Karį jo spaudos tarnyba.
 
Valstybės vadovas pirmadienį su parlamento frakcijų pirmininkais aptarė galimybę keisti rinkimų procedūrą. A. Karis išsakė viltį, jog per artimiausius pusantro mėnesio parlamentinės partijos surengs turiningą diskusiją šia tema, kad nuspręstų, ar dabartinės sudėties Riigikogu (parlamentas) pasirengęs permainoms šioje srityje. Estijos prezidentas tikisi pratęsti konsultacijas su partijomis ateinančių metų vasario pradžioje.
 
Riigikogu šių metų sausio 8 d. surengė pirmąjį įstatymo projekto dėl tiesioginių prezidento rinkimų svarstymą. Jis baigėsi be balsavimo, kadangi Konstitucinė komisija ir partijų frakcijos nesiūlė atmesti įstatymo projekto. Jo pataisas galima siūlyti iki gruodžio 22 d.
 
Iki šiol Estijos prezidentas renkamas parlamente, kur kandidatas turi sulaukti ne mažiau kaip 68 deputatų iš 101 paramos. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti reikiamo balsų skaičiaus, Riigikogu pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro 208 žmonės – 101 parlamentaras ir 107 vietos savivaldos institucijų atstovai.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.14; 07:02
Trumposios naujienos

Talinas, gruodžio 1 d. (ELTA). Kinijos ambasada Taline griežtai pasmerkė dviejų Estijos parlamentarų vizitą į Taivaną.
 
Riigikogu deputatai Jüris Jaansonas ir Madis Millingas iš Reformų partijos lankosi Taivane kartu su Lietuvos ir Latvijos parlamentarais.
 
„Jie ne tik susitiko su Taivano regiono lyderiais, bet ir pasiūlė, kad Estija atsargiai, „žingsnis po žingsnio“, artėtų prie Taivano pripažinimo, taip pat prie vadinamosios Taivano atstovybės atidarymo Estijoje, – sakoma Kinijos ambasados pareiškime, kurį cituoja portalas ERR. – Šie nederami žodžiai ir poelgiai yra šiurkštus kišimasis į KLR vidaus reikalus, pakerta Kinijos suverenitetą ir teritorijos vientisumą, prieštarauja Estijos skelbiamai vienos Kinijos politikai, daro žalą Kinijos ir Estijos santykiams. Kinija tai griežtai smerkia“.
 
Anksčiau šią savaitę Estijos užsienio reikalų ministrė Eva-Maria Liimets pareiškė, kad šiuo metu neplanuojama atidaryti Taivano atstovybės Taline.
 
„Estija savo santykiuose su Taivanu visada laikėsi vienos Kinijos politikos ir šiuo metu neketina jos keisti“, – pabrėžė URM vadovė.
 
Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2021.12.02; 00:30
Trumposios naujienos

Antradienį Estijos parlamentas (Riigikogu) atmetė deputato iš Estijos liaudies konservatorių partijos (EKRE) Kallės Grünthalio pateiktą įstatymo projektą, kuriame siūloma surengti referendumą dėl tiesioginių šalies prezidento rinkimų.
 
Tai pranešė parlamento spaudos tarnyba.
 
Prieš įstatymo projektą balsavo 62 deputatai, už – 19, susilaikiusiųjų nebuvo. Estijos parlamente yra 101 vieta.
 
Po balsavimo Riigikogu Konstitucinės komisijos pirmininko pavaduotojas Lauris Läänemetsas pareiškė, kad referendumo dėl tiesioginių prezidento rinkimų organizavimas prieštarautų šalies konstitucijai.
 
„Konstitucijoje parašyta, kad įstatymą, pirmiausia – Konstituciją, keičiančio referendumo negalima rengti klausimo-atsakymo formatu, – sakė jis portalui ERR. – Tam reikia parengti įstatymo projektą, įtraukti atitinkamą paragrafą arba pasiūlyti pakeisti esamą ir paskui pateikti jį svarstyti parlamentui. Tada Riigikogu pateikia klausimą referendumui, ir jeigu tauta jį palaiko, tai paragrafas keičiasi automatiškai. Ir Konstitucija keičiasi automatiškai“.
 
Estijos prezidentas renkamas šalies parlamente. Jeigu nė vienas iš pretendentų į šį postą negali surinkti 2/3 Riigikogu deputatų balsų, parlamento pirmininkas sušaukia rinkikų kolegiją. Ją sudaro parlamentarai, taip pat vietos savivaldos institucijų atstovai.
 
Estijos prezidento pareigas nuo 2016 metų eina Kersti Kaljulaid. Jos pirmoji iš dviejų galimų kadencijų baigiasi šiais metais.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2021.02.09
Trumposios naujienos

Estijos žemėlapis

Politinį pareiškimą, smerkiantį Rusijos mėginimus interpretuoti Antrojo pasaulinio karo istoriją taip, kaip jai naudinga, iki ketvirtadienio ryto pasirašė 73 Estijos parlamento nariai, praneša portalas ERR.
 
Jo žiniomis, tarp pasirašiusiųjų dokumentą nėra nė vieno deputato ruso iš Centro partijos. Anksčiau šiai partijai atstovaujanti Užsienio reikalų komisijos narė Marija Jufereva-Skuratovski sakė, jog Centro partijos frakcija nepritaria pareiškimui, bet kiekvienas deputatas „savo nuožiūra“ spręs, ar jį pasirašyti.
 
„Mūsų pareiškimo projektą pasirašė 73 deputatai iš visų penkių parlamento frakcijų. Todėl aš džiaugiuosi, kad šiuo klausimu bus pasiektas patikimas konsensusas“, – pareiškė žurnalistams Užsienio reikalų komisijos pirmininkas Markas Mihkelsonas.
 
Jis pranešė, kad komisija ketina apsvarstyti pareiškimo projektą savo posėdyje, kuris įvyks greičiausiai vasario 11 d. „Kaip šio pareiškimo iniciatorių atstovas aš norėčiau, jog į posėdį taip pat būtų pakviesti ne tik Užsienio reikalų ministerijos bei Švietimo ir mokslo ministerijos darbuotojai, bet ir Atminties instituto atstovai, kad šios temos svarstymas būtų kuo platesnis“, – pabrėžė M. Mihkelsonas.
 
„O balsavimas dėl pareiškimo projekto Riigikogu didžiojoje salėje tikriausiai bus surengtas dar iki Estijos Respublikos nepriklausomybės metinių, vasario 19-ąją ar 20-ąją“, – pridūrė parlamentaras.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2020.01.31; 00:45
Trumposios naujienos

Talinas. Estijos parlamentas
Naujasis Estijos parlamento pirmininkas, Konservatyviosios liaudies partijos pirmininko pavaduotojas Hennas Polluaasas kritiškai vertina šalies prezidentės Kersti Kaljulaid planus apsilankyti su vizitu Maskvoje ir susitikti su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, praneša portalas ERR.

Ketvirtadienio vakare Estijos televizijos laidoje „Pirmoji studija“ Riigikogu vadovas pareiškė, kad K. Kaljulaid dėtas jis nevažiuotų į Maskvą.

Anot H. Polluaaso, numatomas K. Kaljulaid vizitas kelia daug klausimų. Estijos valstybės vadovei nederėtų vykti į Rusiją tuo metu, kai ši šalis pažeidinėja tarptautinę teisę, pridūrė jis.

„Manau, jog esant dabartinei situacijai, kai Rusija visiškai atmetė tarptautine teise grindžiamas sutartis, kai ji yra agresorė, mūsų prezidentei nederėtų maldauti leisti joje apsilankyti“, – pabrėžė H. Polluaasas.

ERR primena, jog 2018 metais H. Polluaasas buvo įtrauktas į asmenų, kuriems draudžiama įvažiuoti į Rusiją, sąrašą.

Ketvirtadienį Estijos prezidentė K. Klajulaid pavadino rengiamą susitikimą su Rusijos prezidentu Maskvoje svarbiu dviejų šalių santykiams. Ji pridūrė, kad per šį susitikimą gali būti aptarti įvairūs dvišaliai ir tarptautiniai klausimai.

K. Kaljulaid darbo vizitas į Maskvą, kur ji dalyvaus renovuoto Estijos ambasados pastato atidarymo ceremonijoje, numatytas balandžio 18 d. Antradienį taip pat buvo sužinota, jog Estijos ambasada Maskvoje nusiuntė Rusijos URM notą, kurioje prašoma šio vizito metu surengti K. Kaljulaid susitikimą su prezidentu Vladimiru Putinu. 

Pastarąjį kartą Estijos prezidentas lankėsi Rusijoje prieš aštuonerius metus – 2011 metais tuometis šalies vadovas Toomas Hendrikas Ilvesas dalyvavo Sankt Peterburgo Šv. Jono liuteronų bažnyčios atšventinimo apeigose.

Stasys Gimbutis (ELTA)
 
2019.04.05; 13:00
Trumposios naujienos

Sekmadienį surengtus Estijos parlamento (Riigikogu) rinkimus laimėjo Reformų partija, praneša portalas ERR.

Suskaičiavus visus balsalapius, paaiškėjo, kad Reformų partija surinko 28,8 procento balsų ir turės parlamente 34 mandatus iš 101 (keturiais daugiau negu dabar). Antrąją vietą užėmė Estijos premjero Jurio Rato vadovaujama Centro partija su 23 procentais balsų (26 mandatai, vienu mažiau). Trečiojoje vietoje – Estijos konservatyvioji liaudies partija (17,8 procento, 19 mandatų, 12 daugiau negu dabar). Tolesnes vietas užėmė „Tėvynė“ (11,4 procento, 12 mandatų, dviem mažiau) ir Socialdemokratų partija (9,8 procento, 10 mandatų, penkiais mažiau). Kitos partijos neperžengė 5 procentų barjero.

Dėl vietų Estijos parlamente kovojo 1099 kandidatai.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.03.04; 09:02
Trumposios naujienos

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Nepartinė Riigikogu deputatė Tiina Kangro pirmadienį pareiškė, kad traukiasi iš „Tėvynės“ partijos frakcijos, praneša portalas ERR. Po šio jos žingsnio valdančioji koalicija, kurią sudaro Centro, Socialdemokratų ir Tėvynės partijos, Estijos parlamente turės 50 mandatų iš 101.

Pasak T. Kangro, pasitraukimo priežastis – „nusivylimas partijos socialine politika“.

„Žinoma, mane nuliūdino jos sprendimas. Bet aš tikiu kad tai buvo apgalvotas žingsnis, kurį reikia gerbti“, – pareiškė žurnalistams Estijos premjeras, Centro partijos pirmininkas Juris Ratas.

„Net jei supaprastinta matematika gali suteikti opozicijai daugumą parlamente, ją dar reikia realizuoti“, – sakė ministras pirmininkas.

Anksčiau žurnalistė T. Kangro buvo nemokamo laikraščio „Linnaleht“ vyriausioji redaktorė, aktyviai rūpinosi ribotų galimybių žmonėmis.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.10.09; 12:00

Trumposios naujienos

Estijos sostinė Talinas. Slaptai.lt nuotr.

Riigikogu balsų dauguma atmetė Reformų partijos inicijuotą įstatymo projektą, leidžiantį Estijos piliečiams tuo pat metu turėti ES šalių, JAV, Australijos, Kanados, Šveicarijos ir Naujosios Zelandijos pilietybę, praneša ERR.

Už įstatymo projekto atmetimą balsavo 50 parlamento deputatų, prieš – 35, 12 nebalsavo, o keturi nedalyvavo posėdyje.

Svarbiausias gegužę pasiūlyto įstatymo projekto tikslas buvo suteikti galimybę atgauti Estijos pilietybę žmonėms, kurie anksčiau gavo šalių, kuriose gyvena, pilietybę ir dėl šios priežasties prarado Estijos pilietybę, taip pat išsaugoti šių žmonių ryšius su istorine tėvyne.

Reformų partijos atstovai pavadino balsavimo rezultatus amoraliais ir prieštaraujančiais konstitucijai.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.26; 09:30