Stokholmas. Rugsėjo 12 d. (dpa-ELTA). Švedijos parlamento rinkimai nusviro šalies konservatorių bloko naudai – Nuosaikiųjų partijos lyderio Ulfo Kristerssono konservatorių blokas, kuriam priklauso dešiniųjų populistų Švedijos demokratai, sekmadienio vakarą itin maža persvara lenkė dabartinės premjerės Magdalenos Andersson socialdemokratus, nors pirminės prognozės rodė, kad pirmaus M. Andersson.
 
Prieš rinkimus M. Andersson grupė turėjo nedidelę daugumą – 175 iš 349 vietų parlamente, o U. Kristerssono blokas – 174 vietas. Pasak Švedijos transliuotojo SVT, vėlai sekmadienį atrodė, kad jų pozicijos pasikeitė – pranešta, kad konservatorių blokas turės 175, o kairiųjų – 174 vietas.
 
Atskirų partijų rezultatai aiškesni. Suskaičiavus daugiau nei 75 proc. balsų, stipriausia jėga išlieka M. Andersson socialdemokratai, surinkę 30,4 proc. balsų. Antroje vietoje pirmą kartą atsidūrė Švedijos demokratai – už juos balsavo 20,7 proc. rinkėjų. Treti – Nuosaikieji, gavę 19 proc. balsų. Tikslesnių balsavimo rezultatų tikimasi ne anksčiau kaip trečiadienį.
 
Nepriklausomai nuo rezultatų, greičiausiai šios Skandinavijos šalies, Europos Sąjungos narės, laukia ilgas vyriausybės formavimo procesas, kaip ir po 2018 m. rinkimų, nes abu blokus sudarančios partijos nesutaria dėl kelių klausimų. Svarbiausios problemos per rinkimų kampaniją buvo staigus energijos kainų augimas ir gaujų nusikalstamumas Švedijoje.
 
Rinkimų dieną M. Andersson dar kartą aiškiai pasakė, kad yra pasirengusi dirbti su visomis partijomis, išskyrus Švedijos demokratus. Ji sakė esanti labai nusivylusi, kad kitos partijos šiuo atžvilgiu nusprendė kitaip. Nuosaikieji ir jų partneriai pastaruoju metu pirmą kartą atvirai suartėjo su dešiniųjų populistais. Balsavimo teisę turėjo beveik 7,8 mln. rinkėjų.
 
Viljama Sudikienė (DPA)
 
2022.09.12; 08:24

Sekmadienį Švedijoje vyksta visuotiniai rinkimai. Prognozuojama, kad 349 vietas turinčiame parlamente nemažai mandatų gali atitekti prieš imigraciją pasisakančiai Švedijos demokratų partijai, informuoja naujienų agentūra dpa.

Apklausos rodo, kad kairiųjų blokas, kuriam vadovauja premjero Stefano Lofveno socialdemokratai, turi šiokį tokį pranašumą prieš savo varžovus – keturių partijų centro dešinės Aljansą. Manoma, kad naują vyriausybę suformuoti bus sudėtinga, nes nesitikima, kad kuris nors blokas užsitikrins daugumą.

Aljansas, kurį sudaro Nuosaikiųjų, Liberalų, Centro ir Krikščionių demokratų partijos, siekia, kad konservatorius Ulfas Kristerssonas pakeistų S. Lofveną premjero poste.

Švedijos demokratams šiuose rinkimuose prognozuojama didesnė sėkmė nei 2014 m., kai jie gavo13 procentų balsų. Partijos populiarumas išaugo šalyje vykstant diskusijoms apie imigraciją ir nusikalstamumą.

S. Lofveno vyriausybė imigracijos taisykles sugriežtino 2015 m. pabaigoje po to, kai į šalį atvyko daug migrantų, bėgančių nuo karinio konflikto Sirijoje.

Švedijos demokratai siekia daryti įtaką būsimos vyriausybės formuojamai politikai. Tačiau kitos politinės jėgos žada nebendradarbiauti su šia partija dėl jos rasistinių ištakų.

Rinkimuose balsuoti gali 7,4 mln. žmonių. Balsavimo punktai veikia nuo 8 val. ryto iki 8 val. vakaro.

Visuotiniuose rinkimuose švedai renka ne tik parlamentą, bet ir 20 apskričių tarybas bei 290 savivaldybių tarybas.

Informacijos šaltinis – ELTA

2018.09.09; 09:30