Prezidentas Emmanuelis Macronas, šią savaitę priimdamas du pretendentus pakeisti Angelą Merkel kanclerio poste, parodė, kaip nekantriai Prancūzija laukia Vokietijos rinkimų rezultatų ir jų poveikio partnerystei, nulemsiančiai Europos ateitį.
E. Macronas pirmadienį vedė derybas su apklausose pirmaujančiu Vokietijos finansų ministru ir vicekancleriu Olafu Scholzu iš kairiojo sparno SPD, o trečiadienį susitiko su Arminu Laschetu iš A. Merkel konservatorių CDU partijos, atsiliekančios po aferų temdomos kampanijos.
Nors derybos Eliziejaus rūmuose vyksta už uždarų durų ir be jokių bendrų pareiškimų spaudai, abiejų susitikimų seka ir laikas Vokietijoje sukėlė intensyvias spėliones, ką galimai remia Paryžius ar kam prognozuoja pergalę. E.Macronas priėmė O. Scholzą geras dvi dienas prieš susitikimą su A.Merkel įpėdiniu A. Laschetu, tačiau visai nesusitiko su žaliųjų kandidate Annalena Baerbock, kuri vienu metu buvo laikoma galima būsima kanclere.
„Vizitai Paryžiuje suteikia Vokietijos rinkimų kampanijai neįprastai europietišką dimensiją, – rašo dienraštis „Die Welt“. – Tai, kad E. Macronas pirmą priėmė O. Scholzą, gali būti tik atsitiktinumas, net jei būrėjai iš politinių kavos tirščių tai vertintų kaip slaptą pirmenybės ženklą.“
Rinkimų laikas ir naujojo kanclerio pasirodymas – gal tik po kelių mėnesių derybų dėl koalicijos – labai svarbus E. Macronui, nes jis norės kuo greičiau pradėti dirbti su naujuoju vadovu, kai 2022 m. sausį Paryžius perims pirmininkavimą Europos Sąjungai. E. Macronas po A. Merkel pasitraukimo greičiausiai bus laikomas galingiausiu ES politiku. Jis nori pasinaudoti pirmininkavimu siekdamas įgyvendinti plataus užmojo ekonominę darbotvarkę ir savo strateginės autonomijos doktriną, kad Europa mažiau priklausytų nuo JAV. Tai tapo dar svarbiau, kai Talibanui perėmus Afganistaną ir JAV staiga pasitraukus iš šios šalies susidarė vakuumas, kurį užpildyti Europa bejėgė.
„E. Macronas nori išsiaiškinti potencialius nugalėtojus, kad pamatytų, kokią erdvę turi manevrui, kad galėtų parengti Prancūzijos pirmininkavimo ES programą“, – sakė Paryžiaus Sorbonos universiteto Prancūzijos ir Vokietijos santykių specialistė Helene Miard-Lacroix.
E. Macronas palaikė nuoširdžius santykius su A. Merkel, nors protarpiais būta įtampos dėl Vokietijos griežtos biudžeto politikos, tad Paryžius tikisi lankstesnio požiūrio, jei rinkimus laimės O. Scholzas.
Kandidatų kvietimas derybų prieš rinkimus yra neatskiriama diplomatinio protokolo dalis. Tačiau tokie susitikimai taip pat siunčia aiškų signalą. Pavyzdžiui, prieš 2017 metų rinkimus Prancūzijoje A. Merkel susitiko ir su dešiniųjų kandidatu Francois Fillonu, ir su centristu E. Macronu, bet ne su kraštutinių dešiniųjų lydere Marine Le Pen. 2012 -aisiais A. Merkel nesusitiko su socialistu Francois Hollande’u, kuris vėliau ir laimėjo prezidento postą, vietoj to ji pademonstravo paramą šio varžovui Nicolas Sarkozy.
„Olafas Scholzas ir Arminas Laschetas abu žino, kad kelionė į Prancūziją, kuri yra svarbiausia Vokietijos partnerė ES, negali pakenkti rinkimų kampanijai, – rašo „Der Tagesspiegel“. – Pasirodymas kartu su Prancūzijos prezidentu E. Macronu gali byloti, kad esate tinkamas būti kancleriu“.
Penktadienį prekybos pradžioje Europos akcijų indeksai stabilizavosi. Nors įtampa dėl Šiaurės Korėjos sustiprėjo, indeksai vis dar laikosi ties neseniai pasiektų aukštumų, rinkoms laukiant parlamento rinkimų Vokietijoje, – prognozuojama, kad šalies kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) bus perrinkta ketvirtajai kadencijai, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Tuo pat metu Prancūzijos kosmetikos milžinės „L’Oreal“ akcijos pabrango po pranešimų apie galimus pokyčius bendrovės savininkų struktūroje.
Lilijana Betankur (Liliane Bettencour), kurios šeima įkūrė „L’Oreal“ ir toliau valdo bendrovės mažumos akcijų paketą, mirė Paryžiuje sulaukusi 94 metų. Apie tai ketvirtadienį pranešė jos dukra. Bendrovės akcijų vertė penktadienį 11.49 val. Lietuvos laiku pakilo 4,1 proc. Pasak rinkos dalyvių, L. Betankur mirtis gali sustiprinti spėliones, esą „Nestle“ apsvarstys galimybę parduoti savo turimą „L’Oreal“ akcijų dalį; savo ruožtu pati „L’Oreal“, spėjama, gali susimąstyti dėl savo turimų „Sanofi“ akcijų pardavimo. „Nestle“ ir „Sanofi“ akcijų vertė pakilo apie 1 proc.
Europos akcijų indeksas „STOXX 600“ nukrito 0,1 proc. Kalnakasybos sektorius neteko 1,45 proc., nes sustiprėjusi įtampa Korėjos pusiasalyje ir Kinijos skolinimosi reitingo sumažinimas kirto metalų kainoms.
Šiaurės Korėjos užsienio reikalų ministras Ri Jong Ho (Ri Yong Ho), atvykęs į Niujorką dalyvauti JT Generalinės Asamblėjos sesijoje, pareiškė, kad atsakymas į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) kalbą Jungtinėse Tautose gali būti „neregėtas“ vandenilinės bombos bandymas Ramiajame vandenyne, praneša naujienų agentūra „Yonhap“.
Londone prekiaujamos kalnakasybos bendrovių „BHP Billiton“, „Anglo American“ ir „Glencore“ akcijos atpigo 0,1-1,6 procento. Britų indeksas FTSE neteko 0,1 proc.
Vokietijos energetikos bendrovių RWE ir E.ON akcijos, jautriai reaguojančios į galimus politinius pokyčius šalyje, pabrango atitinkamai 0,6 ir 0,7 proc.
Likus šešioms savaitėms iki rinkimų mažėja palaikymas Angelai Merkel
Likus tik šešioms savaitėms iki rinkimų, kuriuose iš atostogų sugrįžtanti Vokietijos kanclerė Angela Merkel (Angela Merkel) tikisi laimėti ketvirtąją kadenciją, 10 proc. punktų sumažėjo palaikymas šiai politikei, informuoja naujienų agentūra „Reuters“.
Tarnybos „Infratest dimap“ surengtos viešosios nuomonės apklausos duomenys rodo, kad 59 proc. rinkėjų mano, jog kanclerė A. Merkel gerai atlieka savo darbą, o tai yra 10 proc. punktų mažiau nei ankstesnį mėnesį.
Tačiau A. Merkel nėra ko baimintis, nes jos varžovo socialdemokrato Martino Šulco (Martin Schulz) reitingas pasiekė naujas žemumas. Politiką palaiko 33 proc. rinkėjų, 4 proc. punktais mažiau nei praėjusį mėnesį.