Donaldas Trumpas. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas/Atlanta, rugpjūčio 31 d. (dpa-ELTA). Buvęs JAV prezidentas Donaldas Trumpas nepripažįsta savo kaltės dėl Džordžijos valstijoje jam pareikštų kaltinimų mėginus daryti įtaką rinkimams. Tai rodo ketvirtadienį paskelbti teismo dokumentai. Remiantis jais, D. Trumpas taip pat nurodo pasinaudosiąs savo teise neatvykti į teismą, kai bus skaitomi kaltinimai. Atitinkamas posėdis numatytas rugsėjo 6 d.
Džordžijoje D. Trumpui ir dar 18 asmenų pateikti kaltinimai dėl mėginimo daryti įtaką 2020 m. prezidento rinkimų baigčiai šioje valstijoje. Praėjusį ketvirtadienį respublikonas jau turėjo pasirodyti Atlantos Fultono apygardos kalėjime, kad dėl kaltinimų formaliai pasiduotų institucijoms ir būtų užfiksuoti jo asmens duomenys. Čia buvo padaryta ir istorine vadinama respublikonų kandidato į JAV prezidentus nuotrauka. 98 puslapių kaltinamajame rašte išvardyti įvairūs kaltinamieji punktai, įskaitant kaltinimus reketu ir sąmokslu.
Tai jau ketvirtoji byla D. Trumpui. JAV istorijoje dar nėra buvę atvejo, kad buvęs prezidentas stotų prieš teismą dėl nusikalstamų veikų. Respublikonas ketina siekti prezidento posto 2024 m. vyksiančiuose rinkimuose. Jis visus kaltinimus atmeta ir baudžiamąjį persekiojimą vadina priešininkų mėginimu užkirsti kelią jam sugrįžti į Baltuosius rūmus.
Joe Bideno kritimai
D. Trumpas 2020 m. pralaimėjo prezidento rinkimus demokratui Joe Bidenui, tačiau iki šiol nesutinka pripažinti pralaimėjimo.
Džordžija buvo viena iš valstijų, vaidinusių labai svarbų vaidmenį rinkimų baigčiai. J. Bidenas čia laimėjo maždaug 12 000 balsų persvara.
Tada D. Trumpas čia, kaip ir kitose valstijose, dar mėgino pakeisti rezultatus. Be kita ko, jis per valandą trukusį pokalbį telefonu ragino Džordžijos vyriausiąjį rinkimų prižiūrėtoją, savo partietį Bradą Raffenspergerį „rasti“ pakankamai balsų už jį, kad būtų galima perskaičiuoti ir pakeisti rezultatus.
R. T. Erdoganas. Turkijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Turkijos atsisakymas pripažinti Rusijos parlamento rinkimų rezultatus Kryme sukėlė Maskvos pyktį.
„Mes nepriimame tokių pareiškimų“, – antradienį Maskvoje sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas, kurį citavo naujienų agentūra „Interfax“. Anot jo, Krymo klausimu abiejų šalių pozicijos yra „visiškai priešingos“.
„Tikimės, kad Turkija pakeis savo poziciją“, – pridūrė D. Peskovas. Rusija 2014 m. aneksavo Krymo pusiasalį ir šio žingsnio nepripažino daugelis kitų šalių.
Turkija anksčiau pasmerkė rinkimų organizavimą Kryme. Rezultatai, anot šalies Užsienio reikalų ministerijos, neturi „jokio teisėtumo“. „Turkija toliau palaiko Ukrainos teritorinį vientisumą ir nepripažįsta neteisėtos Krymo aneksijos“, – pridūrė ministerija.
Ukraina prieš tai taip pat priešinosi rinkimų apylinkių atidarymui Kryme. Parlamento rinkimai pasibaigė sekmadienį ir vyko tris dienas. Turkija palaiko gerus santykius tiek su Rusija, tiek su Ukraina.
Rusija ir Turkija bendradarbiauja, siekdamos rasti sprendimą konfliktui Sirijoje. Abi šalys taip pat nori glaudžiau koordinuoti veiksmus Afganistano klausimu.
Turkijai Rusija taip pat yra svarbi dujų tiekėja.
Anot D. Peskovo, nuomonių skirtumai neturi įtakos dvišaliams santykiams. „Turkija neabejotinai yra mūsų partnerė“, – teigė jis.
FTB prašo amerikiečių padėti rinkti informaciją apie riaušių Vašingtone kurstytojus. EPA-ELTA nuotr.
JAV Federalinis tyrimų biuras turi informacijos, kad netrukus visose šalies valstijose planuojama rengti ginkluotas protesto akcijas.
Tai pirmadienį savo tviteryje pranešė televizijos kanalo ABC žurnalistas Aaronas Katersky`is. Jis remiasi gautu FTB dokumentu.
Jame pateiktais duomenimis, nustatyta ginkluota grupė ketina vykti į JAV sostinę sausio 16 d. „Jie įspėjo, jog jeigu Kongresas mėgins nušalinti JAV prezidentą remiantis (konstitucijos) 25-ąja pataisa, tai prasidės galingas sukilimas“, – pateikia dokumento ištraukas A. Kastersky`is.
Kaip sakoma dokumente, protestai prie 50-ties valstijų įstatymų leidžiamųjų susirinkimų planuojami sausio 16-20 dienomis, o prie Kapitolijaus Vašingtone – sausio 17-20 dienomis.
Protesto akcijų organizatoriai, kaip pranešama, ragina užimti teismus ir administracinius pastatus, jeigu dabartinis Baltųjų rūmų šeimininkas Donaldas Trumpas bus nušalintas nuo valdžios iki sausio 20-osios, išrinktojo prezidento Joe Bideno inauguracijos dienos.
Sausio 6 d. D. Trumpo šalininkai įsiveržė į JAV Kongreso pastatą, kad sutrukdytų patvirtinti lapkričio 3 d. įvykusių prezidento rinkimų, kuriuos laimėjo demokratas J. Bidenas, rezultatus.
Per riaušes Kapitolijaus policija nušovė moterį. Be to, buvo užfiksuotos tarpusavyje nesusijusios dar trijų žmonių mirtys. Po susirėmimų taip pat mirė Kapitolijaus policijos pareigūnas.
J. Bideno inauguracija įvyks sausio 20 d. ant Kapitolijaus laiptų.
Prezidentas Donaldas Trumpas patirs žiaurų pralaimėjimą, jei jis, kaip grasina, dėl rinkimų rezultatų kreipsis į JAV Aukščiausiąjį Teismą, trečiadienį perspėjo demokratų kandidato Joe Bideno stovyklos teisininkas.
D. Trumpas „patirs vieną gėdingiausių pralaimėjimų Aukščiausiame Teisme, kokį prezidentui kada nors yra tekę patirti“, jei sieks užginčyti po rinkimų dienos suskaičiuotus biuletenius, teigė buvęs patarėjas Baltuosiuose rūmuose Bobas Baueris.
Aliaksandras Lukašenka, Baltarusijos prezidentas. EPA – ELTA nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komitetas uždarame posėdyje, kuriame taip pat dalyvavo Seimo pirmininkas Viktoras Pranckietis, prezidento, ministro pirmininko atstovai, išklausė užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus informaciją ir aptarė padėtį Baltarusijos Respublikoje po rugpjūčio 9 d. vykusių šalies prezidento rinkimų bei vienbalsiai priėmė pareiškimą nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu.
„Seimo Užsienio reikalų komitetas, pabrėždamas, kad rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykę prezidento rinkimų rezultatai buvo suklastoti; atkreipdamas dėmesį, kad nė viena tarptautinė organizacija nėra pripažinusi visų Baltarusijoje iki šiol vykusių parlamento ir prezidento rinkimų kaip laisvų ir sąžiningų; iškart po rugpjūčio 9 d. prasidėję taikūs Baltarusijos gyventojų protestai buvo pradėti malšinami brutalia jėga, dėl kurios tūkstančiai protestuotojų buvo suimti, sužeisti, gyvybės neteko mažiausiai vienas asmuo; primindamas, kad saviraiškos ir demokratijos laisvės bei teisės Baltarusijoje valdžios yra kryptingai varžomos pastaruosius 26-erius metus, o opozicijos atstovai šalyje reguliariai suimami ar kitais būdais persekiojami; visapusiškai palaiko baltarusių tautos apsisprendimą kurti savo šalies ateitį pagal demokratijos, teisės viršenybės ir žmogaus teisių principus, kas užtikrintų Baltarusijos laisvę, nepriklausomybę bei spartesnį suartėjimą su Europos Sąjunga; kreipiasi į Seimą bei kitas atsakingas Lietuvos institucijas nepripažinti rugpjūčio 9 d. Baltarusijoje vykusių rinkimų rezultatų bei prezidento Aliaksandro Lukašenkos – legitimiu Baltarusijos vadovu“, – rašoma pareiškime.
Komitetas ragina kreiptis į visų demokratinių šalių parlamentus palaikyti šią Lietuvos poziciją; kartu su Europos Sąjunga reikalauti naujų, skaidrių ir visas demokratines procedūras atitinkančių Baltarusijos prezidento rinkimų, neatidėliotino visų kalinamų opozicijos bei pilietinės visuomenės atstovų paleidimo, nutraukti prievartos naudojimą prieš taikius demonstrantus, užtikrinti spaudos, susirinkimų ir kitas politines bei pilietines teises Baltarusijoje.
Komitetas į Lietuvos Vyriausybę bendradarbiaujant su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais nedelsiant sudaryti sąrašą Baltarusijos pareigūnų, atsakingų ar prisidėjusių prie Baltarusijos prezidento rinkimų rezultatų klastojimo, pilietinių ir žmogaus teisių pažeidimų Baltarusijoje, kuriems būtų uždrausta atvykti į Lietuvą; atitinkamai kreiptis į kitas Europos Sąjungos šalis, Europos Parlamentą, kitus sąjungininkus prašant šiems Baltarusijos atstovams neleisti atvykti į Šengeno zoną bei ne Šengeno zonos valstybes-sąjungininkes, skubiai priimti Europos globalaus žmogaus teisių sankcijų režimą; skatina Lietuvos Vyriausybę kartu su Europos Sąjunga, aktyviai remti ir suteikti papildomą tiesioginę paramą baltarusių nevyriausybinėms organizacijoms ir bendruomenėms, iškilus būtinybei suteikti jiems reikiamą prieglobstį ES šalyse, atitinkamai apriboti bet kokią finansinę ar kitokią paramą valstybinėms Baltarusijos institucijoms; ragina Lietuvos Užsienio reikalų ministeriją atsiradus galimybėms tarpininkauti Baltarusijos pilietinės visuomenės dialogui su Baltarusijos valdžia, siekiant, kad aukščiau išdėstyti reikalavimai būtų įgyvendinti, o Europos Sąjunga skubiai surengtų neeilinį ES Tarybos posėdį situacijai Baltarusijoje aptarti, kurioje būtų iškeltas ir Europos Sąjungos embargo Astravo AE gaminamai elektrai klausimas.
Baltarusijos opozicija. EPA – ELTA nuotr.
Komitetas pritaria, kad būtų surengta neeilinė Seimo sesija, kurioje kartu su Baltarusijos pilietinės visuomenės atstovais būtų apsvarstyta situacija Baltarusijoje.
Po Komiteto posėdžio Komiteto nariai dalyvavo pasitarime su Lietuvoje gyvenančiais Baltarusijos pilietinės visuomenės nariais, kurie pristatė žinomus rinkimų rezultatų klastojimo faktus (tiek surinktus iš rinkimų stebėtojų Baltarusijoje, tiek užfiksuotus tiesiogiai stebint rinkimus Baltarusijos Respublikos ambasadoje Lietuvos Respublikoje) ir Baltarusijos žmonių nuotaikas.
Kandidatas į prezidentus, demokratas Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Rusija ir Kinija bando pakenkti JAV demokratijai, artėjant lapkritį vyksiantiems prezidento rinkimams, pareiškė demokratų kandidatas į prezidentus Joe Bidenas, remdamasis gaunamomis žvalgybos ataskaitomis.
„Rusai bando delegitimizuoti mūsų rinkimų procesą. Faktas“, – rinkimų kampanijos renginyje penktadienį sakė J. Bidenas, skelbia „The Washington Post“.
„Kinija ir kiti taip pat imasi veiksmų, kuriais siekiama, kad mes prarastume pasitikėjimą (rinkimų) rezultatu“, – pridūrė jis.
JAV įprasta, kad didžiųjų partijų kandidatai į prezidentus gauna šalies žvalgybos ataskaitas, tačiau nežinoma, kada JAV žvalgybos tarnybos pradėjo teikti J. Bidenui šias ataskaitas. Joe Bidenas. EPA – ELTA nuotr.
Birželio 30 d. J. Bidenas teigė galintis paprašyti ataskaitos, tačiau tuo metu esą jam ji dar nebuvo pasiūlyta.
Praeitų metų pabaigoje JAV saugumo pareigūnai perspėjo, kad priešiškos užsienio šalys bandys kištis į 2020 m. rinkimus, siekdamos „pakenkti mūsų demokratinėms institucijoms, paveikti viešąją nuomonę ir valdžios politiką“.
JAV žvalgybininkai patvirtino, kad Rusija kišosi į 2016 m. rinkimus, kad paveiktų juos Donaldo Trumpo naudai, kuris neigė kaltinimus ir ragino kurti geresnius santykius su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
Diskusijų klubas Politika.lt maloniai kviečia Jus į paskutinę šiais metais diskusiją „2016-ieji baigiasi: ar 2017 m. bus dar vienas annus horribilis?“
Debesys. Vytauto visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Pagrindinė susitikimo tema: „2016-ieji baigiasi: ar 2017 m. bus dar vienas annus horribilis?“
Diskusija rengiama š. m. lapkričio 22 d. (antradienis) 18 val. Ji įvyks restorane „Kas kas”, Islandijos g. 4, Vilnius.
Diskusijos svečiai: Rimvydas Valatka, signataras ir žurnalistas; Linas Kojala, Rytų Europos Studijų centro direktorius; Gabrielius Landsbergis, LR Seimo narys, TS-LKD pirmininkas.
DĖMESIO! Prelegentų sąrašas tebepildomas.
PRIEŠ DISKUSIJĄ BUS ĮTEIKTAS PRIZAS TIKSLIAUSIAI ATSPĖJUSIAM SEIMO RINKIMŲ REZULTATUS PRAEITOS „POLITIKA.LT” DISKUSIJOS DALYVIUI.
Diskusiją moderuos dr. Mantas Adomėnas. Renginį remia Konrado Adenauerio fondas
Eilinių Seimo rinkimų pirmasis turas – praeitis, vėl, kaip ir ankstesniaisiais metais, buvo pažerta daugybė kaltinimų Vyriausiajai rinkimų komisijai bei jos nepakeičiamam, gal teisingiau vadinti – „užsisėdėjusiam“ poste pirmininkui Zenonui Vaigauskui.
Vėl nesusipratimai rinkimų komisijų darbe, stebėtinas neveiklumas išaiškėjus grubiems Seimo Rinkimų įstatymo pažeidimams. O kiek laiko buvo skaičiuojami balsai, išėmus biuletenius iš 2 – 3 maišelių talpos balsadėžės. Tai rodo visišką VRK ir jos pirmininko neįgalumą ar „piktybišką impotenciją“ organizuojant rinkimus, negalėjimą sudaryti prielaidų greitam ir efektyviam komisijų darbui.
