LLRA-KŠS frakcijos narys Zbignevas Jedinskis ir Europos Parlamento narys, LLRA-KŠS pirmininkas Valdemaras Tomaševskis. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Politologai įvertino dar vieną skandalą, kilusį dėl Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narių pasisakymų. Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė, komentuodama šiai partijai priklausančio Zbignevo Jedinskio pareiškimą, kad Lenkija turėtų palikti Europos Sąjungą ir NATO bei megzti ryšius su Rusija, sako, kad tai dar vienas pavyzdys, rodantis, kad LLRA-KŠS kelia klausimų saugumo požiūriu.
Tuo metu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas Marijušas Antonovičius pažymi, kad ir partijos lyderio Valdemaro Tomaševskio komunikacija pamažu partiją tempia žemyn. O tai, akcentuoja politologas, gali atsispindėti jau artimiausiuose rinkimuose.
R. Urbonaitė pripažįsta: LLRA-KŠS kelia daug klausimų saugumo prasme
Mykolo Romerio universiteto (MRU) politologė Rima Urbonaitė sako, kad dar vieną skandalą LLRA-KŠS stovykloje galima vertinti kaip įrodymą, kad šios politinės jėgos atstovai turi vis mažiau bendro su Lietuva ir Lenkija.
„Lietuvos lenkų rinkimų akciją – Krikščioniškų šeimų sąjunga, tiksliau, dalis šios partijos žmonių, turi labai mažai ką bendra tiek su Lietuva, tiek su Lenkija. Toks jausmas, kad dalis partijos žmonių žiūri tik solovjovus, kiseliovus ir dirba būtent tų pačių laidų žiūrovų/rinkėjų adresu. Tai ir yra paradoksas, kad jie naudojasi demokratinės valstybės laisvėmis, gėrybėmis tam, kad aukštintų autoritarinius režimus, tuo pačiu menkindami savo valstybę“, – Eltai sakė R. Urbonaitė.
Kaip teigė MRU politologė, partijos prasilenkimą su Lietuvai ir Lenkijai svarbiomis vertybėmis rodo ir daugiau pavyzdžių. Pavyzdžiui, skandalas, kuris kilo kai LLRA–KŠS sąrašo lyderiu buvęs Z. Jedinskis savo socialiniame tinkle pareiškė, kad protestuotojus brutaliai talžiusi Baltarusijos policija tiesiog gina šalies Konstituciją. Politologės teigimu, partijos atstovai net ir didžiausių skandalų metu nesugebėdavo parodyti vienareikšmiškos pozicijos. Ne išimtis, anot jos, ir LLRA-KŠS atstovės Ritos Tamašunienės reakcija į paskutinius Z. Jedinskio pareikšimus.
„Tamašunienės veiksmai visiškai skiriasi nuo jos žodžių. Šiandien ji lygiai taip pat išsigynė bet kokio pasmerkimo, atsiribojimo nuo to, ką daro Jedinskis. Kitaip, tariant, sakau, kad aš nepritariu, bet nematau problemos, kai tas pats Jedinskis veda rinkimuose partijos sąrašą ir dirba kolegos komandoje“, – sakė ji.
Todėl, apibendrindama tęsė R. Urbonaitė, galima konstatuoti, kad LLRA-KŠS pozicija ir jos santykis su Lietuva, tikrai kelia daug klausimų net ir Lietuvos saugumo prasme.
„Ši partija vis dar tokia yra, nes nesulaukdavo atsako už savo veiksmus. Aš priminsiu 2020 metus. Ką tuomet padarė koalicijos partneriai. Jie tiesiog pašnekėjo su Tomaševskiu, tačiau LLRA-KŠS kaip buvo, taip ir liko valdžioje. Niekada nebuvo kitų partijų radikalaus atsiribojimo. Ši partija tiesiog plaukdavo, nes jai būdavo viskas atleidžiama. Ši partija ir jos žmonės jaučia nebaudžiamumą ir tai, kad gali sėdėti ant dviejų kėdžių“, – apibendrino politologė.
V. Tomaševskio laikysena turės padarinių rinkimuose: LLRA-KŠS gali tapti nebereikalinga
Savo ruožtu Vilniaus universiteto Tarptautinių santykių ir politikos mokslų instituto (VU TSPMI) politologas M. Antonovičius pažymi, kad, nesikeičiant partijos retorikai, politiko komunikacija gali turėti itin neigiamos įtakos rinkimų rezultatams. Mat, M. Antonovičiaus teigimu, vis daugiau rinkėjų pastebi, kad partija su savo komunikacija ir priimamais sprendimais jiems tampa nereikalinga.
„Daugybė ankstesnių situacijų rodo, kad ponas Tomaševskis yra tam tikra prasme kietakaktis žmogus, nelabai gebantis pakeisti savo požiūrį ir prisitaikyti prie naujos situacijos. Iš esmės jis vadovaujasi ta pačia logika, kuria vadovaujasi jau daugiau nei dešimt metų – kad lenkai už juos ir taip balsuos. Kitaip tariant, dėl lenkų ir dėl rusų balsų kovoti nereikia“, – ketvirtadienį Eltai teigė M. Antonovičius.
Kita vertus, politologas pažymi, kad pastaruoju metu karo kontekste girdima LLRA-KŠS pirmininko retorika yra kiek švelnesnė, nei buvo anksčiau. Vis gi, akcentuoja jis, užimama pozicija išlieka ta pati.
„Retorika šiek tiek švelnesnė, sąmoningai nukreipta į rusiškų kanalų apsaugą, bet tai yra bandymas sau užsitikrinti palaikymą, nes, reikėtų turėti omenyje, kas susiję su Lietuvos rusais, tai jie neturi atstovo. Pas juos įvykusi tam tikra politinė dezorganizacija“, – teigė VU TSPMI politologas.
Lietuvos lenkų rinkimų akcijos-Krikščioniškų šeimų sąjungos (LLRA-KŠS) narys Zbignevas Jedinskis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
„Lietuvos rusų sąjunga yra išformuojama, Klaipėdoje buvęs rusų aljansas irgi praktiškai subyrėjęs, taip pat kaip ir penkių procentų Lietuvos rusų elektoratas, o dalis jų tikrai yra nepatenkinti dėl tų kanalų uždarymų. Bet jie kaip ir neturi jokių politinių atstovų, todėl čia Tomaševskis mato savo nišą ir bando ją tam tikra prasme susigrąžinti“, – svarstė politologas.
Jis pažymi, kad LLRA-KŠS rinkėjų balsų skaičius tendencingai mažėja jau nuo 2019 metų.
„Ateityje kol kas nesimato pokyčių tose tendencijose, kurios prasidėjo nuo 2019 metų. Jau tuo metu savivaldos rinkimuose, ypač kas liečia Vilniaus miestą, sumažėjo balsuojančių už juos. 2020 metais jie nesugebėjo perkopti penkių procentų barjero. Aišku, apklausų tautiniu pagrindu nėra, bet bent jau žvelgiant pagal VRK duomenis, matosi labai aiškiai, kad ir lenkai už juos mažiau balsuoja“, – teigė politologas.
Be to, M. Antonovičius atkreipia dėmesį, kad valdantieji ima spręsti lenkams svarbius klausimus, todėl, jo teigimu, LLRA-KŠS partija ir patiems rinkėjams tampa nereikalinga.
Valdemaras Tomaševskis. Rinkiminis plakatas. Slaptai.lt nuotr.
„O jei dar pridėtumėme faktą, kad dabartinė valdančioji koalicija bent jau labai didelį žingsnį padarė sprendžiant pavardžių klausimą, dabartinė valdančioji koalicija sugrąžina lenkų kalbos valstybinį egzaminą, tai ta tendencija gali tęstis, nes dalis žmonių, buvusių rinkėjų mato, kad ta partija nėra visiškai reikalinga. Tai tas toks išsiskyrimas tarp realybės ir tai, kaip mąsto Tomaševskis, turėtų atsispindėti rinkimų rezultatuose“, – pridūrė jis.
ELTA primena, kad, panašu, jog V. Tomaševskio pozicija pastaruoju metu nebėra identiška laikysenai, kurią užėmė jo partijai Seime atstovaujantys parlamentarai. Vis tik, Rusijai pradėjus karą Ukrainoje, V. Tomaševskis kritikavo tai, kad, jo teigimu, visai nepagrįstai buvo nuspręsta uždaryti dalį rusiškų kanalų. Politiko neįtikina argumentai, kad rusiškų kanalų sustabdymas gali būti pateisinamas tuo, jog kone visos su Rusija susijusios medijos tampa agresyvios propagandos įrankiu. Rita Tamašunienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Taip pat V. Tomaševskis piktinosi ir dėl Seimo sprendimo svarstyti Kremliaus šovinistinės politikos simboliu paverstos Georgijaus juostelės draudimą. Jo teigimu, šio simbolio uždraudimas „būtų grįžimas į bolševikų laikus“, mat, jo supratimu, pati juostelė iš tikrųjų reiškia didvyrišką kovą prieš tikrąjį blogį – fašizmą.
Dar 2018 m. opozicijoje buvusiems konservatoriams pasiūlius uždrausti masiniuose renginiuose naudoti Georgijaus juosteles, V. Tomaševskis prakalbo apie politinių oponentų analfabetizmą.
Seimo Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narys, ambasadorius Žygimantas Pavilionis, reaguodamas į vidaus reikalų ministrės Ritos Tamašunienės patvirtintą 30 asmenų, kuriems paskirtos sankcijos dėl Baltarusijos prezidento rinkimų falsifikavimo ir smurto prieš protestuotojus Minske, sąrašą stebisi, kad patvirtintas tik toks dokumentas, nors buvo siūloma „Magnickio įstatymo“ pagrindais sankcijas skirti daugiau nei 100 Baltarusijos jėgos struktūrų pareigūnų.
„Nesuprantu, kas vadovauja Lietuvos užsienio politikai? Lietuvos lenkų rinkimų akcija-krikščioniškų šeimų sąjunga (LLRA-KŠS)? Kodėl atmestas oficialus Lietuvos diplomatijos vadovo siūlymas į juoduosius sąrašus įtraukti 118 asmenų? Nuo kada mes deriname savo užsienio politiką Baltarusijos atveju su Estija ir Latvija, turėdami didžiausią skaičių baltarusių nevyriausybinių organizacijų ir kitų svečių iš kaimyninės šalies?, – klausė Ž. Pavilionis. – Lietuvos situacija yra išskirtinė ir tai savaime sudaro ne tik galimybes, bet ir poreikį rodyti lyderystę, užsibrėžti maksimalius tikslus, prie kurių turėtų prisiderinti kitos Europos Sąjungos valstybės, o ne mes turėtume derintis prie jų.
Lyderystė nėra mažiausio bendro vardiklio paieška. Lyderystė yra sugebėjimas maksimaliai atstovauti baltarusių tautos lūkesčius ir juos nuoširdžiai paremti, o ne bandyti ieškoti įvairių priežasčių ar pasiteisinimų, kodėl negalime to padaryti“.
