Japonija sukėlė Rusijai „didelių problemų“, kai atsisakė tiekti anglies pluoštą rusiško keleivinio lėktuvo MS-21 gamybai, o tai lėmė reikšmingus orlaivio gamybos vėlavimus, pareiškė specialusis Rusijos prezidento Vladimiro Putino atstovas aplinkosaugos, ekologijos ir transporto klausimams Sergejus Ivanovas. Tuo tarpu Rusijos vicepremjeras Jurijus Borisovas patikino, kad šalis gali atsisakyti amerikietiškų variklių ir juos pakeisti rusiškais, o lėktuvo gamyba esą nukeliama iki 2021-ųjų.
„Visai neseniai Japonijos valdžia po skambučio iš gerai žinomos valstybės gerai žinomos sostinės įvedė papildomas sankcijas“, – S. Ivanovas kalbėjo apie neva po skambučio iš Vašingtono Japonijos priimtus sprendimus.
„Iki šių sankcijų japonai mums pardavinėjo specialų anglies pluoštą, iš kurio gaminome vadinamuosius juodus sparnus – šiuolaikinius keleivinio lėktuvo MS-21 sparnus“, – sakė S. Ivanovas.
Rusijos vicepremjeras J. Borisovas pareiškė, kad šalis yra pasirengusi atsisakyti Jungtinių Valstijų bendrovės „Pratt&Whitney“ tiekiamų variklių ir juos pakeisti rusiškais PD-14 varikliais.
„Esame pasiruošę tam, kad, esant reikalui, gali tekti pereiti prie rusiškų variklių“, – sakė vicepremjeras. Pasak jo, planuojama MS-21 lėktuve įrengti rusiškus PD-14 variklius, tačiau, patikino J. Borisovas, Rusija nenori nutraukti bendradarbiavimo su JAV bendrove.
„Neatsisakome bendradarbiavimo su „Pratt&Whitney“, nesiimsime jokių priemonių, kurios kenktų šiai partnerystei“, – pridūrė J. Borisovas.
„Nepaisant visų šių sunkumų, planų mes nekeičiame – lėktuvo sertifikavimo procedūras siekiame užbaigti iki 2020 m. pabaigos, o serijinę gamybą pradėsime jau 2021-aisiais“, – sakė Rusijos vicepremjeras.
„Rostech“ vadovas Sergejus Čemezovas anksčiau teigė, kad serijinė lėktuvų gamyba yra atidedama iki 2020-ųjų pabaigos dėl JAV sankcijų.
Dėl stringančios MS-21 gamybos V. Putino atstovas S. Ivanovas kaltino būtent Japoniją – esą šalis sukėlė Rusijai didelių problemų.
„Netiekdami anglies pluošto, japonai sukėlė mums didelių problemų. Dabar turime arba patys tą pluoštą gaminti, arba pirkti iš kitų šalių, o tai lėtina lėktuvo gamybą“, – pareiškė S. Ivanovas.
Sausį Jungtinių Valstijų sankcijomis Jungtinei aviacijos korporacijai ir konglomeratui „Rostech“ buvo uždrausta tiekti kompozitines medžiagas Rusijos lėktuvo MS-21 gamybai. Laikraščio „Kommersant“ duomenimis, nemažai kompozitų, naudojamų sparnų gamyboje, buvo tiekiami Jungtinių Valstijų ir Japonijos, tačiau po Vašingtono sankcijų tiekimas nutrūko. Leidinio teigimu, anglies pluošto atsargų Rusijoje užteks šešiems lėktuvams.
Rusija planuoja gaminti du lėktuvo MS-21 variantus: MS-21-200, į kurį tilps nuo 132 iki 165 keleivių, ir MS-21-300 su 163-211 vietų. Planuose taip pat yra įrašyta galimybė gaminti iki 250 keleivių skraidinantį MS-21-400.
Iki šiol buvo pradėta tik MS-21-300 gamyba, o 2017 m. gegužės pabaigoje lėktuvas įvykdė bandomąjį skrydį.
MS-21 nėra pirmasis Rusijos keleivinis lėktuvas, sukurtas XXI a. 2011 m. Rusija pradėjo naudoti artimųjų skrydžių lėktuvą „Superjet 100“, kuriam dažnai tekdavo leistis avariniu būdu dėl techninių gedimų.
2012 metais „Superjet 100“, dalyvaudamas Indonezijos aviacijos parodoje, rėžėsi į ugnikalnį, pražudydamas visus 45 lėktuve buvusius žmones. Indonezija dėl tragedijos kaltino pilotą.
Informacijos šaltinis – ELTA
2019.02.26; 21:20
