Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Seimo pirmininkė Viktorija Čmilytė-Nielsen lapkričio pirmoje pusėje planuoja vizitą į Vatikaną. Jo metu parlamento vadovė ketina išdėstyti Lietuvos poziciją dėl Rusijos sukelto karo Ukrainoje.
„Taip, planas toks yra, trumpas vizitas numatytas lapkričio pirmoje pusėje“, – Eltai patvirtino V. Čmilytė-Nielsen. Vatikanas. EPA – ELTA nuotr.
Parlamento vadovė neslepia, vizito metu ketinanti išdėstyti Lietuvos pozicija dėl Rusijos agresijos Ukrainoje.
„Suprantama, kad susitikimo metu, jei toks susitikimas, kaip planuojama, įvyks, tai, manau, kad Rusijos karas Ukrainoje bus viena iš pagrindinių temų“, – sakė V. Čmilytė-Nielsen.
„Visuose savo susitikimuose su užsienio šalių politikais aš visada (…) apie tai kaip Lietuva apskritai mato šį karą ir jo keliamą pavojų ne tik Ukrainai, ne tik Europai, bet viso pasaulio taikai. Tai, manau, kad turėsiu progą apie tai pakalbėti ir savo vizito Vatikane metu“, – pažymėjo ji.
Apie planus vykti į Vatikaną Seimo pirmininkė užsiminė dar rugsėjo pradžioje, tačiau tuomet konkretesnė data dar nebuvo aiški.
ELTA primena, kad tarptautinėje erdvėje kilo pasipiktinimas dėl popiežiaus Pranciškaus jauniems rusų katalikams skirto pasisakymo, kuriame jis gyrė „didžiosios Rusijos“ palikimą. Vatikano gvardiečiai. EPA – ELTA nuotr.
Vienoje Sankt Peterburgo katalikų bažnyčioje susirinkusiems jaunuoliams popiežius sakė, kad „jūs esate didžiosios Rusijos, didžiųjų šventųjų, karalių, Petro Didžiojo, Jekaterinos II, rusų tautos, pasižyminčios didele kultūra ir dideliu žmogiškumu, vaikai“.
Savo ruožtu Lietuvos prezidentas Gitanas Nausėda teigė, kad popiežiaus Pranciškaus pastarieji pasisakymai apie „didžiosios Rusijos“ palikimą užgauna labai daug žmonių, todėl turėtų būti labiau apgalvoti.
Karin Kneissl šoka su Vladimiru Putinu. EPA-ELTA nuotr.
Varšuva, rugpjūčio 8 d. (PAP-ELTA). Buvusi Austrijos užsienio reikalų ministrė Karin Kneissl, vadovavusi savo šalies diplomatijos žinybai nuo 2017 metų gruodžio iki 2019 metų birželio, apsigyveno Rusijoje.
Į jos ir finansininko Wolfgango Meilingerio vestuves 2018 metų rugpjūčio 18 d. Štirijoje buvo pakviesta apie 100 svečių, tarp jų – tuometis Austrijos kancleris Sebastianas Kurzas ir Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas. Kremliaus šeimininkas per vestuves pašokdino jaunąją, kuri vėliau pavadino V. Putiną geru šokėju ir pareiškė norą dar kartą pašokti su juo.
K. Kneissl, be kita ko, žinoma dėl bendradarbiavimo su propagandiniu Rusijos televizijos kanalu „Russia Today“.
2021 metais ji buvo paskirta į Rusijos naftos bendrovės „Rosneft“ stebėtojų tarybą.
Šių metų rugpjūčio 5 d. K. Kneissl dalyvavo Petrušovo gyvenvietės kasmetinėje šventėje, į kurią susirinko aplinkinių kaimų gyventojai, ir viešai kalbėjo rusiškai, teisindamasi, kad ji vis dar silpnai moka šią kalbą.
„Man patinka, kaip čia žaidžia vaikai. Čia tvyro fantastiška atmosfera, ne tik dabar, bet ir kiekvieną dieną. Matau gatvėje vištas, antis ir ožkas, tai irgi mano pasaulis, nes gyvenau mažame Austrijos kaimelyje“, – atviravo buvusi ministrė.
Pasak Rusijos žiniasklaidos, K. Kneissl per šventę ypač patiko berniuko vardu Kostia pasirodymas – jis atliko dainą „Pirmyn, Rusija!“. Po iškilmių austrė priėjo prie jo ir paspaudė jam ranką.
K. Kneissl žurnalistams skundėsi, kad buvo priversta palikti Europą, nes niekur jos nenorėjo priimti. Esą jai nebuvo leista dirbti Prancūzijoje ir net buvo atsisakyta atidaryti banko sąskaitą. Kol kas jį nuomojasi būstą Petrušove ir apie savo ateitį nieko konkretaus negali pasakyti. Paklausta, kokioje srityje ketina dirbti Rusijoje, ji atsakė gavusi Sankt Peterburgo universiteto kvietimą dėstyti teisę.
Šauktukas
Praha, gegužės 29 d. (ELTA). Čekijos generalinio štabo vadas generolas Karelas Řechka pareiškė, kad yra karo tarp Rusijos ir NATO tikimybė.
Tai pirmadienį pranešė portalas „eurointegration“, remdamasis leidiniu „Novinky“.
Pasak generolo, pasirengimui ir atgrasymui tenka svarbus vaidmuo siekiant išvengti tokio scenarijaus.
„Karas tarp Rusijos ir Šiaurės Atlanto aljanso, kuris mums būtų blogiausias scenarijus, nėra neįmanomas, jis gali kilti“, – teigė Čekijos generalinio štabo vadas.
K. Řechka pažymėjo, jog šalies ginkluotosios pajėgos mėgina pasiruošti potencialiam intensyviam konfliktui, kadangi „Rusija dabar yra konflikto su Aljansu trajektorijoje“.
„Čekija yra NATO narė, tai suteikia pranašumą, bet taip pat uždeda tam tikrų įsipareigojimų. Todėl, jei prasidės karas, daug Čekijos karių įsijungs į kovos veiksmus pagal Aljanso planus“, – pridūrė jis.
K. Řechka pabrėžė, jog, atsižvelgiant į Rusijos karo prieš Ukrainą patirtį, reikia stiprinti nacionalinį saugumą ir, be kita ko, kuo greičiau įveikti priklausomybę nuo Rusijos energijos išteklių tiekimo.
Praėjusią savaitę generolas paragino visuomenę ruoštis ir „blogam“ Ukrainos kontrpuolimo scenarijui.
„Aš manau, kad mes turime ruoštis ir blogam scenarijui – ilgam karui“, – pareiškė K. Řechka.
Iranas. Raketos. EPA-ELTA nuotr.
Vašingtonas, gegužės 15 d. (AFP-ELTA). Jungtinės Amerikos Valstijos pirmadienį pareiškė, kad Iranas ir Rusija „plečia precedento neturinčią partnerystę gynybos srityje“, Maskva glaudina ryšius su Teheranu, dėl invazijos į Ukrainą patirdama Vakarų sankcijas.
„Naudojame turimas priemones, kad atskleistume ir sužlugdytume šią veiklą, ir esame pasirengę padaryti daugiau“, – žurnalistams sakė JAV Nacionalinio saugumo tarybos atstovas Johnas Kirby.
Iskander raketos. AP – Reuters nuotr.
Maskva, balandžio 26 d. (dpa-ELTA). Rusijos ginkluotosios pajėgos skelbia prieš planuojamą taktinio branduolinio ginklo dislokavimą Baltarusijoje apmokiusios šios šalies karius naudotis raketomis, galinčiomis nešti šį ginklą. Jie parodė gerus rezultatus, trečiadienį Maskvoje pranešė Gynybos ministerija.
Ministerija paskelbė vaizdo įrašą, kuriame matyti mokymai Rusijos kariniame poligone šalies pietuose. Be kita ko, matyti „Iskander M“ tipo raketų kompleksas. Šios raketos gali būti ginkluotos ir įprastiniais, ir branduoliniais užtaisais.
Tvyrant įtampai su Vakarais dėl jo sukelto karo Ukrainoje, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas kovo pabaigoje pareiškė, kad Baltarusijoje dislokuos taktinius branduolinius ginklus. Ministerijos duomenimis, baltarusių karių apmokymai vyko nuo balandžio 3 d. Be kita ko, Baltarusijos kareiviai detaliai studijavo, kaip saugoti ir naudoti taktinius sprogstamuosius raketų užtaisus. Būta ir raketos bandymo.
V. Putinas savo sprendimą dėl branduolinio ginklo dislokavimo Baltarusijoje argumentavo tuo, kad JAV daug metų atominius ginklus laiko Europoje. Bunkeriai branduolinių užtaisų laikymui turėtų būti baigti liepos 1-ąją. Ginklai bus dislokuoti netoli sienos su Lenkija.
Popiežius Pranciškus. EPA – ELTA nuotr.
Roma, kovo 11 d. (dpa-ELTA). Popiežius Pranciškus sako esąs pasirengęs vykti į Rusijos užpultą Ukrainą, bet tik su sąlyga, kad galės vykti ir į Maskvą.
„Vyksiu į abi šias šalis, arba nė į vieną iš jų“, – duodamas interviu Argentinos laikraščio „La Nacion“ šeštadienio numeriui sakė Katalikų Bažnyčios vadovas.
Karą Ukrainoje galima užbaigti tik pasitelkus dialogą ir konkrečias taikos iniciatyvas, tvirtino popiežius.
86-erių metų pontifikas kelionę į abi minėtas šalis svarstė dar praėjusią vasarą. Tuo metu jis taip pat sakė, kad norėtų apsilankyti tiek Kijeve, tiek Maskvoje.
Vatikanas jau seniai siekia tarpininko vaidmens Ukrainos ir Rusijos konflikte – šiame kontekste jis kalbėjo leidiniui „La Nacion“ apie „troškimą tarnauti taikai“.
Interviu popiežius Pranciškus papasakojo, kaip antrą dieną po Rusijos plataus masto invazijos į Ukrainą jis paklausė Rusijos vadovų, ar galėtų atvykti į Maskvą. Pasak pontifiko, tuomet Rusijos užsienio reikalų ministras Sergejus Lavrovas padėkojęs atsisakė.
Popiežius dar kartą išsakė savo sielvartą dėl karo: „Karas mane skaudina, štai ką noriu pasakyti. Karas mane skaudina.“
Savo viešuose pasisakymuose ir audiencijose jis nuolat kalba apie ukrainiečių kančias. Tačiau diplomatiniais sumetimais jis juose nemini Rusijos.
Prof. Vytautas Landsbergis. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Lietuvos Aukščiausiosios Tarybos-Atkuriamojo Seimo pirmininkas Vytautas Landsbergis, tradiciškai kalbėdamas Vasario 16-osios minėjime Signatarų namų balkone, teigė, kad Rusijai bandant įtvirtinti savo pasaulio tvarką, žmonija „velnėja“. Tačiau Vakarai „moka žmogėdroms pinigus, kad naikinantis genocidinis karas tęstųsi“, apgailestavo profesorius. Todėl pirmasis atkurtos Lietuvos vadovas paragino Vakarų demokratijų vadovus „prasitrinti akis ir išsiplauti jas nuo baimės ir neapykantos“.
„Trumpas pastebėjimas būtų toks – žmonija velnėja. Tautų Europa klysta į žmogėdrų Euraziją. Taip naujasis fiureris mėgina vadinti savo rusų pasaulio tikslą įsigalėti. Ir kaip žmonijai išsprūsti iš tos velniavos? Kaip sustabdyti agresyvųjį rusofašizmą, nutraukti žmogėdrų karą prieš žmones, jų miestų išgriovimą ir totalinį žudymą net pasimėgaujant? Kaip sustabdyti, kai žmogėdros toliau dalyvauja tarptautinėse žmonių organizacijose, kurias tolydžio laisto melo srutomis?“ – iš Signatarų namų balkono kalbėjo V. Landsbergis.
„Žudyti, anot jų, neišvengiama, nes laisvų tautų buvimas kaimynystėje kelia pavojų tironams. Ir tuo pat metu žmonių valstybės moka žmogėdroms pinigus, kad naikinantis genocidinis karas tęstųsi“, – apgailestavo profesorius.
Signatarų namo balkone. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Kas darytina? Reiktų visiems, ypač valstybių viršininkams, prasitrinti akis ir išsiplauti jas nuo baimės ir neapykantos“, – ragino jis.
Palygindamas Rusiją su piranijomis, V. Landsbergis prisiminė šv. Antaną Paduvietį, kuris sakydavo pamokslus žuvims. Tačiau, pažymėjo jis, šv. Antanas „niekada nesakė pamokslų piranijoms“.
„Ir neskambindavo joms telefonu“, – pridūrė V. Landsbergis, leisdamas suprasti, kad bandyti kalbėtis su V. Putinu nėra prasmės.
„Turbūt žinote, kokia tai žuvų veislė – ne Jungtinių Tautų akvariumui ir ne žuvienei“, – sakė V. Landsbergis.
Visgi, politikas suabejojo, ar tokių „piranijų“ negali būti ir Lietuvos kaimynystėje.
„Piranijos mums, regis, toli – tartum Brazilijoje. Bet nežinau, broliai, ar kokiame Karaliaučiaus akvariume negali būti priauginta piranijų, kad fiureriui prireikus jų pasirodytų ir Kuršių mariose“, – kalbėjo profesorius.
„Nesakykite, kad tai negalimas atvejis. Ukrainą jau užplūdo piranijos. O kas nors irgi manė, kad tai irgi negalimas atvejis“, – pridūrė jis.
Kritikavo V. Matijošaitį, G. Žiemelį: „nepervedė nei milijonuko iš savo rusiškų pelnų“
Besikreipdamas į susirinkusiuosius, V. Landsbergis pasidžiaugė lietuvių iniciatyvomis, kuriomis siekiama prisidėti prie paramos Ukrainai.
Pasak jo, visi „tie, kurie aukojo turkiškam Bayraktarui, Lietuvos padovanotam „Vanagui“, stovi tiesos ir šviesos pusėje. Visgi, V. Landsbergis sukritikavo tuos, kurie karo akivaizdoje „sustabėjo“ ir pasyviai stebi Rusijos Ukrainoje vykdomus žiaurumus.
„Ištiko stabligė. Jie stabėja ir stabėja. Iš to visuotinio stabėjimo, daug tarptautinių „stabėtojų“… Stabėjantys arba „stabėtojai“ nenori padėti užpultai Ukrainai gintis ir apsiginti. Šiek tiek, bet ne tiek kiek reiktų. Juk negali kolega užpuolikas pralaimėti“, – ironizavo profesorius. Vasario 16-oji. Slaptai.lt foto
„Gaila Ukrainai duoti naikintuvų, kitų gynybos ginklų arba jų kažkodėl delsiate net sau gamintis. (…) Bet privati auka – irgi ginklas. Lietuvių visuomenė parodė stebuklą – žmonių solidarumo stebuklą „Radarom“ akcijoje. O jeigu turtingesnės visuomenės taip sukrustų – gal nereikėtų nei stabligės kankinamų vyriausybių. Ir mėlynas Ukrainos dangus su geltona saule būtų uždengtas radarais nuo kruvinų Putino maitvanagių“, – sakė jis.
Profesorius tiesiogiai kreipėsi į Kauno merą Visvaldą Matijošaitį ir verslininką Gediminą Žiemelį – pasak jo, šie „nepervedė nei milijonuko iš savo rusiškų pelnų“ į Ukrainos paramos fondus. Tačiau, pažymėjo V. Landsbergis, imtis ryžtingų veiksmų dar nevėlu.
„Sudalyvavo kai kurios kompanijos, verslininkai, bet nei Matijošaitis, nei Žiemelis nepervedė nei milijonuko iš savo rusiškų pelnų – iškart prigestų nemalonios kalbos. Taip, jei tai taptų žinoma, sutriktų lietuviškas verslas Rusijoje, bet nejau tai svarbiau nei tūkstančių benamių žūtis dėl neuždengto Ukrainos dangaus? Tačiau ir tai padaryti dar nevėlu, gerbiamas mere, gerbiamas Vidmanto sūnau. Tik nereiktų radiologinėmis atliekomis nuodyti nei rusų, nei ukrainiečių, nei lietuvių, kurie vis laukia, kol driokstels Astravo bomba“, – sakė jis.
Prisiminė S. Kudirką, A. Terlecką
Minėjimo pradžioje renginio vedėjas Alvydas Šlepikas dedikavo Jono Aisčio eilėraštį „Lietuva“ Vasario 16-osios naktį mirusiam disidentui Antanui Terleckui.
Savo kalboje V. Landsbergis prisiminė ne tik anapilin iškeliavusį disidentą, bet ir prieš keletą dienų mirusį jūreivį, pasipriešinimo sovietų režimui dalyvį Simą Kudirką. Vasario 16-osios spalvos. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
„Atsisveikinom prieš keletą dienų su neeiliniu, tyliu žmogumi Simu Kudirka, kuris kadaise vienui vienas išėjo į ringą už laisvę ir įkvėpė daugelį. O štai šiąnakt, lyg sekdamas Kudirką, iškeliavo Antanas Terleckas – niekada nepavargęs laisvės kovotojas. Amžiną atilsį“, – sakė V. Landsbergis.
ELTA primena, kad Lietuvai švenčiant Vasario 16-ąją, ketvirtadienį Vilniuje vyko tradicinis minėjimas prie Lietuvos nepriklausomybės Signatarų namų, kuriuose prieš 105 metus dvidešimt Lietuvos Tarybos narių pasirašė Lietuvos Nepriklausomybės Aktą.
Britų žvalgyba
Kyjivas, gruodžio 10 d. (ELTA). Jeigu Iranas imtų tiekti Rusijai savo balistines raketas, tai leistų Kremliui sustiprinti atakas prieš Ukrainos kritinės infrastruktūros objektus, informuoja „Unian“.
Apie tai, kad artimiausiu metu Rusijos Federacija gali gauti šimtus balistinių raketų iš Irano, tviteryje pranešė Jungtinės Karalystės gynybos ministerija remdamasi žvalgybos informacija.
Jungtinė Karalystė teigia, kad Iranas tapo pagrindiniu Rusijos kariniu rėmėju po to, kai ši įsiveržė į Ukrainą.
„Irano parama Rusijos kariuomenei tikriausiai išaugs artimiausiais mėnesiais: Rusija bando įsigyti daugiau ginklų, įskaitant šimtus balistinių raketų“, – teigiama Gynybos ministerijos pranešime.
Jungtinė Karalystė mano, kad mainais Rusija taip pat siūlo Iranui savo karinę ir techninę pagalbą, kuri transformuoja abiejų valstybių karinį bendradarbiavimą.
Anot Gynybos ministerijos, Rusija tikriausiai išeikvojo daug savo trumpojo nuotolio balistinių raketų SS-26 „Iskander“, galinčių skraidinti 500 kg kovinę galvutę 500 km atstumu. Jeigu Rusija iš Irano gaus daug balistinių raketų, jomis greičiausiai smogs Ukrainos kritinei infrastruktūrai.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas. EPA – ELTA foto
Varšuva, lapkričio 24 d. (AFP-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis ketvirtadienį iškėlė klausimą dėl tolesnės Rusijos narystės Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacijoje (ESBO), turėdamas omenyje Maskvos invaziją į jo šalį.
Apie tai jis kalbėjo vaizdo kreipimesi į regioninės saugumo institucijos Parlamentinę asamblėją, šiuo metu susirinkusią Lenkijos sostinėje Varšuvoje, devynis mėnesius tebesitęsiant karui Ukrainoje.
V. Zelenskis kalbėjo kitą dieną po to, kai Europos Parlamentas pripažino Rusiją „terorizmą remiančia valstybe“, o EP nariai paragino 27 ES valstybių narių vyriausybes pasekti šiuo pavyzdžiu.
„Matome, kad įvairios tarptautinės platformos randa būtinus sprendimus, kurių reikia siekiant sustabdyti Rusijos terorą, kiek įmanoma labiau izoliuoti teroristinę valstybę ir rasti išeitį iš žiaurios pasaulinės krizės, kurią sukėlė Rusija“, – sakė V. Zelenskis.
„Tačiau kodėl tarp šių platformų vis dar nėra ESBO? – klausė jis. – Visų pirma, kodėl teroristinė valstybė, net ir po devynis mėnesius nuolat daromų nusikaltimų, vis dar yra jūsų parlamentinės asamblėjos narė?“
V. Zelenskis, kurio šalis taip pat yra viena iš 57 ESBO narių, pridūrė: „Rusijos karas prieš Ukrainą yra išbandymas bet kuriai tarptautinei organizacijai“.
Lenkija šiuo metu rotacijos tvarka pirmininkauja organizacijai ir gruodžio 1-2 dienomis Lodzės mieste surengs kasmetinę ministrų konferenciją. Europos saugumo ir bendradarbiavimo organizacija (ESBO).
Praėjusią savaitę Maskva piktai sureagavo, kai Varšuva atsisakė į kitą mėnesį Lenkijoje vyksiantį susitikimą įsileisti Rusijos užsienio reikalų ministrą Sergejų Lavrovą, kuriam taikomos Europos sankcijos.
Rusija šį atsisakymą pavadino „beprecedenčiu ir provokuojančiu“ ir pareiškė, kad jos delegacijai vadovaus nuolatinis Rusijos atstovas ESBO Aleksandras Lukaševičius.
V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.Rusijos prezidentą demaskuojančios publikacijos
Siekiant griežtai pasmerkti Kremliaus veiksmus prieš Ukrainą, trečiadienį Europos Parlamentas plenarinėje sesijoje balsuos dėl rezoliucijos, kuria siūloma pripažinti, kad Rusija yra valstybė, remianti terorizmą ir naudojanti teroristinius metodus ir instrumentus. Prie rezoliucijos rengimo prisidėjo europarlamentaras Andrius Kubilius bei kolegos Europos liaudies partijos frakcijoje (ELP).
Praėjusią savaitę europarlamentaras Andrius Kubilius Eltai teigė, kad į rezoliuciją yra įtraukta daugybė faktų apie Rusijos veiksmus, kurie atitinka terorizmo apibrėžimą.
„Yra aiškiai įvardinta visa eilė faktų – tai Rusijos kariuomenės, Vagnerio grupės nusikaltimai, kurie atitinka visiškai terorizmo apibrėžimus, nusikaltimai prieš taikius gyventojus, faktai apie kankinimus, Mariupolio visiškas sunaikinimas, žudymai, prievartavimai, galų gale ir tai, kad yra raketomis apšaudoma miestų civilinė infrastruktūra. Galima vardinti ir vardinti“, – rezoliucijos tekstą atskleidė A. Kubilius.
Europarlamentaras viliasi, kad balsavimas bus sėkmingas, kadangi, pažymėjo jis, Rusijos pripažinimas terorizmą remiančia valstybe turėtų rimtų pasekmių. A. Kubilius tikisi, kad pripažinimas padėtų iki šiol Rusiją partnere laikančias valstybes pakeisti savo mąstymą bei imtis veiksmų, siekiant kardinaliai pakeisti Kremliaus režimą. „Už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotr.
Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
„O jei bus nepriimta, tai bus signalas Putinui, kad Europos politikams neužtenka drąsos įvertinti Rusijos veiksmus taip, kokie jie yra. Neužtenka drąsos aiškiai pasakyti, kad Putinas naudoja teroristinius metodus, o tai atrištų Putinui rankas elgtis dar žiauriau ir naudoti dar žiauresnius teroristinius metodus“, – pridūrė europarlamentaras.
Dokumentu siūloma įtraukti „Wagner Group“, 141-ąjį specialųjį motorizuotąjį pulką, dar vadinamą „Kadyrovo grupuote“, taip pat kitas Rusijos finansuojamas ginkluotas grupuotes, sukarintas grupuotes ir įgaliotinius, pavyzdžiui, veikiančius okupuotoje Ukrainos teritorijoje, į ES asmenų, grupių ir subjektų, dalyvaujančių teroro aktuose, sąrašą (ES teroristų sąrašą).
Be to, dokumentu Taryba raginama skubiai užbaigti darbą, susijusį su devintuoju sankcijų paketu bei išplėsti asmenų, kuriems taikomos sankcijos, sąrašą, įtraukiant susijusius su priverstine deportacija, priverstiniu Ukrainos vaikų įvaikinimu, neteisėtais „referendumais“ Luhansko, Chersono, Zaporožės ir Donecko srityse ir neteisėtais „rinkimais“ Kryme ir Sevastopolyje. Vladimiro Putino fizionomija
Dėl rezoliucijos teksto tarp parlamentinių frakcijų ir skirtingų valstybių atstovų vis dar yra požiūrių skirtumų, politinėse grupėse šį antradienį vyksta intensyvios diskusijos.
Vladimiras Putinas – Vyriausiasis Rusijos propagandistas
ELTA primena, kad dar gegužės mėnesį Lietuvos Respublikos Seimas taip pat priėmė rezoliuciją, kuria Rusija įvardijama kaip terorizmą remianti ir vykdanti valstybė.
Rezoliucijoje Seimas konstatavo, kad Rusijos ginkluotosios pajėgos ir samdiniai įvykdė masinius karo nusikaltimus Ukrainos teritorijoje, ypač Bučos, Irpinės, Mariupolio, Borodjankos, Gostomelio miestuose.
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kyjivas, rugsėjo 17 d. (dpa-ELTA). Rytų Ukrainos Iziumo miesto apylinkėse aptikus masines kapavietes, Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis paragino tarptautinę bendruomenę pasmerkti Rusiją kaip „teroristinę valstybę“.
Nors Charkivo regiono mieste iki šiol rasta mažiausiai 440 kapų, V. Zelenskis sakė, kad „per anksti kalbėti apie ten palaidotų žmonių skaičių, nes tyrimai tęsiasi“.
Tačiau pasaulis neturėtų stovėti nuošalyje, kai „teroristinė valstybė“ Rusija žudo ir kankina civilius gyventojus, perspėjo V. Zelenskis savo penktadienio vakaro vaizdo kreipimesi, ragindamas Rusiją bausti vis griežtesnėmis sankcijomis.
„Jau yra aiškių kankinimo, žeminančio elgesio su žmonėmis įrodymų. Be to, yra įrodymų, kad Rusijos kariai, kurių pozicijos buvo netoli šios vietos, šaudė į palaidojimus tiesiog dėl pramogos“, – pridūrė jis.
V. Zelenskis palygino šios savaitės radinius Iziume su pavasarį įvykdytomis Bučos žudynėmis ir pakartojo raginimą įsteigti tarptautinį tribunolą, kuris pareikalautų Rusijos atsakomybės už Ukrainoje padarytus nusikaltimus.
Kiek sveria milijonas JAV dolerių?
Vašingtonas, rugsėjo 13 d. (AFP-ELTA). Rusija, siekdama įgyti įtakos, nuo 2014 metų politinėms partijoms ir kandidatams daugiau nei dviejose dešimtyse užsienio šalių slapta nusiuntė mažiausiai 300 mln. dolerių, teigiama antradienį išslaptintame JAV žvalgybos vertinime.
JAV žvalgyba „vertina, kad tai yra minimalūs skaičiai ir kad Rusija tikriausiai slapta pervedė ir daugiau lėšų, tačiau galbūt ne visi atvejai buvo pastebėti“, sakė aukštas administracijos pareigūnas.
JAV žvalgyba neišslaptino informacijos apie konkrečias šalis. Tačiau kaip vienas iš ryškiausių vertinime nurodomas atvejis, kai Rusijos ambasadorius neįvardytoje Azijos šalyje vienam kandidatui į prezidentus skyrė milijonus dolerių.
Prezidento Joe Bideno administracija paprašė atlikti vertinimą po vasario 24 dieną prasidėjusios Rusijos invazijos į Ukrainą, paskatinusios JAV dėti dideles pastangas izoliuoti Maskvą ir apginkluoti Kyjivą. Centrinės Amerikos žvalgybos (CŽV) emblema JAV vėliavos fone.
Administracijos pareigūnas teigė, kad JAV diplomatai savo išvadomis pasidalijo su daugiau kaip 100 šalių vyriausybėmis.
Pareigūnas apibūdino šias pastangas kaip dalį J. Bideno iniciatyvos „Demokratijų aukščiausiojo lygio susitikimas“, kurią jis pradėjo po to, kai nugalėjo Donaldą Trumpą.
Naujasis vertinimas neapima JAV vidaus politikos, tačiau anksčiau JAV žvalgyba teigė, kad Maskva kišosi į 2016 metų JAV rinkimus, ypač manipuliuodama socialine žiniasklaida, kad paremtų D. Trumpą, kuris reiškė susižavėjimą Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu.
„JAV labai stengiasi įveikti savo pažeidžiamumą ir mes raginame kitas šalis daryti tą patį ir prisijungti prie šių svarbių mūsų pastangų“, – sakė pareigūnas.
Joe Bidenas šluostosi akis nosinaite. EPA – ELTA foto
Vašingtonas, rugsėjo 6 d. (ELTA). JAV prezidentas Joe Bidenas pirmadienį pareiškė, kad Rusija neturėtų būti įvardyta kaip terorizmo rėmėja, nors Ukraina to reikalauja dėl Rusijos vykdomos invazijos, o Maskva jau anksčiau perspėjo, kad dėl to nutrūktų JAV ir Rusijos santykiai, praneša „Reuters“.
Paklaustas, ar Rusija turėtų būti paskelbta terorizmo rėmėja, J. Bidenas Baltuosiuose rūmuose žurnalistams atsakė: „Ne“.
Du JAV senatoriai – respublikonas Lindsey Grahamas ir demokratas Richardas Blumenthalis – šią vasarą lankydamiesi Kyjive ragino paskelbti Rusiją terorizmą remiančia valstybe ir priimti atitinkamą įstatymą, kuriuo ji būtų priskirta „Irano, Sirijos ir Šiaurės Korėjos kategorijai“.
JAV svarbiausios slaptosios tarnybos
Niujorkas, rugpjūčio 26 d. (ELTA). Rusija gavo iš Irano „šimtus“ bepiločių skraidyklių, kurios gali būti panaudotos jos kare prieš Ukrainą, nors Vašingtonas ragino Teheraną jų neperduoti.
Tai penktadienį pranešė naujienų agentūra AP, remdamasi Vakarų žvalgybos duomenimis.
Kol kas nežinoma, ar Rusija jau naudoja iš Irano gautus dronus prieš taikinius Ukrainoje, bet, pasak žvalgybininkų, jie veikia ir yra paruošti naudoti.
Pranešimai apie Irano dronų perdavimą Rusijai pasirodė tuo metu, kai JAV ir ES mėgina reanimuoti 2015 metų susitarimą, kuris ribojo Teherano branduolinę programą mainais į sankcijų panaikinimą.
Susidurianti su ekonominėmis sankcijomis dėl įsiveržimo į Ukrainą, Rusija vis dažniau kreipiasi į Iraną kaip svarbų partnerį ir ginklų tiekėją.
Praėjusį mėnesį Baltieji rūmai pirmą kartą viešai įspėjo, kad Iranas planuoja patiekti Maskvai šimtus bepiločių skraidyklių, o rugpjūtį buvo teigiama, kad Rusijos pareigūnai du kartus lankėsi Irane ir derino sandorio sąlygas.
Michailas Podoliakas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 7 d. (ELTA). Rusija planuoja pusmečiui įšaldyti karą, kad galėtų sutelkti daugiau kareivių ir ginkluotės. Be to, Kremlius tikisi, kad Vakarai pavargs remti Ukrainą.
Tai interviu Vokietijos leidiniui „Tagesspiegel“ pareiškė Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas.
„Jeigu Vakarai pavargs nuo karo, tai Rusija vėl smogs visa jėga“, – įspėjo jis.
Pasak M. Podoliako, Ukraina turi pereiti į kontrpuolimą, kad išvaduotų daugiau teritorijų, ypač šalies pietuose, o tam reikia daugiau ginkluotės.
„Kuo daugiau ir kuo greičiau mes gausime sunkiosios ginkluotės, tuo greičiau galėsime užbaigti šį karą“, – teigė jis.
M. Podoliakas taip pat pabrėžė, kad Ukrainai pergalė kare prieš Rusiją bus visų tarptautinės bendrijos pripažintų teritorijų susigrąžinimas.
Latvijos vėliava. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ryga, rugpjūčio 2 d. (ELTA). Latvijos parlamento (Saeimos) Užsienio reikalų komitetas antradienį pripažino, kad Rusijos smurtas prieš Ukrainos ir kitų šalių civilius gyventojus yra terorizmas, o Rusija yra terorizmą remianti šalis, pranešė Latvijos visuomeninis transliuotojas lsm.lv.
Pareiškime parlamentarai paragino Europos Sąjungos valstybes nedelsiant sustabdyti turistinių ir įvažiavimo vizų išdavimą Rusijos ir Baltarusijos piliečiams.
Užsienio reikalų komitetas pareiškime pažymėjo, kad po vasario 24 dienos neišprovokuoto Rusijos karinio puolimo prieš Ukrainą 12 mln. ukrainiečių buvo priversti palikti savo namus, o daugiau kaip 5 mln. – išvykti į užsienį. Per šį laikotarpį žmogaus teisių apsaugos organizacijų ir tarptautinių stebėjimo misijų ataskaitose buvo fiksuojami Rusijos ginkluotųjų pajėgų žiaurumai prieš Ukrainos civilius gyventojus, įskaitant kankinimus, prievartavimus, žudymus, masinius civilių sulaikymus vadinamuosiuose filtravimo centruose ir masines deportacijas, sakoma pareiškime.
Praėjus mažiau nei 24 valandoms po to, kai Ukraina ir Rusija pasirašė susitarimą su Turkija ir JT dėl Ukrainoje užblokuotų grūdų eksporto atnaujinimo per Juodąją jūrą, Rusijos pajėgos liepos 23 dieną surengė raketų ataką prieš Odesos uostą, tuo parodydamos, kad negerbia savo įsipareigojimų, tarptautinės tvarkos ir institucijų, ir sąmoningai toliau gilina pasaulinę maisto krizę, sukelia badą ir kančias visame pasaulyje, sakoma komiteto dokumente.
Reikšdamas solidarumą su Ukrainos žmonėmis, Saeimos Užsienio reikalų komitetas nutarė perduoti dokumentą svarstyti artimiausiame Saeimos posėdyje.
Volodymiras Zelenskis. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, birželio 28 d. (dpa-ELTA). Po raketų atakos prieš prekybos centrą Rytų Ukrainoje prezidentas Volodymyras Zelenskis pavadino Rusiją „didžiausia teroristine organizacija pasaulyje“. Tai, anot jo, turi būti konstatuota ir teisiškai.
„Ir kiekvienas pasaulyje turi žinoti, kad jei perki ar transportuoji rusišką naftą, palaikai kontaktą su Rusijos bankais ar Rusijos valstybei moki mokesčius ar muitus, tai reiškia – kad duodi teroristams pinigų“, – pažymėjo V. Zelenskis.
Ukrainos prezidentas dar kartą paprašė Vakarų modernių oro gynybos sistemų. Ukraina dar prieš karą ir iš karto po Rusijos invazijos prašė jų, kalbėjo V. Zelenskis savo tradiciniame kreipimesi naktį į antradienį. Žmonės prekybos centre Kremenčuke esą nusipelno tokio pat saugumo, kaip bet kokiame kitame prekybos centre pasaulyje – ar tai būtų kur nors Filadelfijoje, Tel Avive, ar Drezdene.
Per ataką, Ukrainos duomenimis, žuvo mažiausiai 16 žmonių ir dar apie 60 buvo sužeisti. Ataką griežtai pasmerkė užsienis. G7 viršūnių susitikimo dalyviai kalbėjo apie karo nusikaltimą ir pagrasino Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui padariniais.
Lietuvos užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis. URM nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis neslepia – Prancūzijos prezidento Emmanuelio Macrono išsakyti raginimai neleisti žeminti Rusijos, siekiant palengvinti tolesnes derybas, jam yra nevisiškai suprantami.
„Tikrai nevisiškai suprantama. Manau, kad ta diskusija, tiek, kiek ji yra dvišalė ir susijusi su Prancūzijos ir Rusijos santykiais, tai čia nesiimčiau komentuoti Prancūzijos lyderių pasisakymų. Tegu jie kalba apie Rusijos vadovų veidus, kaip jie mato genocidinius nusikaltimus… Tegu tai būna jų uždavinys“, – Eltai telefonu iš Japonijos sakė G. Landsbergis.
Visgi, pažymėjo politikas, tokias nuostatas reikėtų vertinti atsargiai, nes, jo teigimu, kalbos apie putinistinės Rusijos „reintegraciją į Europos saugumo architektūrą“ kelia nemažas rizikas Europos saugumui ir vienybei.
„Aš matau vieną riziką, kad kalba apie putinistinės Rusijos reintegraciją į Europos saugumo architektūrą, apie tai, kad mes kalbėsimės (su Rusija – ELTA), kad taiką sudarysime… Tai grasina dideliais iššūkiais ir Europai, ir Europos vienybei. Tiesa sakant, aš nelabai įsivaizduoju, kaip tokiems pasiūlymams galėtų pritarti didžioji dalis Rytų ir Centrinės Europos valstybių. Tiesą sakant, tai mane gąsdina, jog tai griaus ES vienybę. To nereikia pamesti iš akių“, – pažymėjo G. Landsbergis. Emmanuelis Macronas. EPA – ELTA nuotr.
E. Macronas praėjusią savaitę dar kartą perspėjo nežeminti Maskvos, kad būtų išsaugotos durys diplomatiniam sprendimui, kai kariniai veiksmai Ukrainoje bus nutraukti.
Prancūzijos prezidentas pareiškė, kad Rusijos vadovas Vladimiras Putinas padarė „istorinę klaidą“ įsiverždamas į Ukrainą ir dabar yra „izoliuotas“. Kartu E. Macronas pakartojo, kad darant spaudimą Maskvai užbaigti pradėtą karą, Rusija neturėtų būti „pažeminta“. Jo teigimu, tą pačią dieną, kai kautynės liausis, reikėtų atverti „išeities kelią diplomatinėmis priemonėmis“.
URK pirmininkė Laima Andrikienė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Seimo Užsienio reikalų komiteto (URK) pirmininkė Laima Liucija Andrikienė stebisi opozicija, kuri pastarąją savaitę sudvejojo kai kuriomis ruošiamo susitarimo dėl užsienio politikos nuostatomis. Konservatorė pažymi, kad opozicijos atstovai, sukritikavę susitarimo projekte įrašytas griežtas gaires Kinijos atžvilgiu, tiesiog stoja į autokratinių valstybių pusę.
Praėjusią savaitę L. Andrikienei pareiškus, kad susitarimas dėl užsienio politikos jau baigiamas suderinti, praktiškai visos opozicinės partijos sudvejojo, ar pasirašytų projektą. Bene labiausiai politikams užkliuvo tai, kaip apibrėžti santykiai su Kinija. Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti projektuojamų pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu. Savo ruožtu URK pirmininkei tokia oponentų Seime pozicija sukėlė klausimų.
„Stebina, kad net vykstant Rusijos karui prieš Ukrainą, opozicijos atstovams vis dar kyla klausimų dėl mūsų santykių su tokiomis autoritarinėmis valstybėmis kaip Rusija ar Kinija“, – Eltai teigė L. Andrikienė.
„Primenu kai kurių opozicijos atstovų teiginius prieš vasario 24 dieną, kai jie tikino, kad Putinas nepuls Ukrainos. Gerai bent tai, kad karui prasidėjus tokios kalbos nutilo, o Lietuvai kilusios grėsmės pagaliau yra suprastos. Turime aiškiai suprasti, kas Vakaruose jau seniai yra žinoma: ilgalaikė grėsmė visų demokratijų saugumui yra Rusijos ir Kinijos siekis sugriauti taisyklėmis grįstą pasaulio tvarką, o Europos Sąjunga ir Kinija yra sisteminės varžovės“, – teigė konservatorė kartu pažymėdama, kad tokią laikyseną galima traktuoti ir kaip stojimą autoritarinių valstybių pusėn.
„Šis Seimas, tik pradėjęs savo darbą, milžiniška balsų dauguma priėmė rezoliuciją dėl Lietuvos užsienio ir Europos politikos ilgalaikių gairių ir tęstinumo. Todėl mane stebina, kad opozicija kardinaliai keičia savo poziciją, tuo pačiu stodama į autokratijų pusę“, – apibendrino L. Andrikienė.
Opozicijos kritika susitarimo dėl užsienio politikos projektui
Kelis pastaruosius mėnesius ruošiamas partijų susitarimas dėl užsienio politikos įstrigo. Praėjusią savaitę valdantieji konservatoriai ir opozicinės partijos pateikė itin skirtingus ruošiamo projekto vertinimus. Seimo Užsienio reikalų komiteto pirmininkė L. Andrikienė ketvirtadienį neslėpė optimizmo, kad jau artimiausiu metu sulauks visų susitarimą ruošiančių politinių partijų pritarimo.
Visgi opozicinės partijos šį optimizmą išsklaidė aštria kritika paruoštam susitarimo projektui. Valdančiųjų oponentai, pabrėžę, kad paskutiniame susitarimo projekto variante dominuoja „konservatorių fantazijos“, „miglotos sąvokos“ ir TS-LKD artima ideologija persmelktos nuostatos, pareiškė abejonę, ar tokį dokumentą sutiktų pasirašyti.
Opozicijai užkliuvo ne tik, pasak jų, neaiškios ir ideologija persmelktos formuluotės, ilgas ir klampus susitarimo tekstas, bet ir tai, kokios nuostatos įrašytos projektuojamos Lietuvos politikos Kinijos atžvilgiu. Pavyzdžiui, susitarime pažymima, kad „pagrindinis ir ilgametis Lietuvos užsienio politikos iššūkis – autoritarinių valstybių, ypač Rusijos ir Kinijos, siekiai ir bandymai sugriauti ligšiolinę pasaulinę tvarką, grindžiamą tarptautine teise, laisva prekyba, tautų apsisprendimo teise, laisvu žmonių ir idėjų judėjimu“.
Opozicijos atstovų teigimu, susitarime nederėtų sutapatinti pozicijų Rusijos ir Kinijos atžvilgiu, taip pat, pažymėjo politikai, klausimų kelia ir įrašytos nuostatos Taivano atžvilgiu. Socialdemokratų manymu, į susitarimo projektą įtraukti teiginiai skamba dviprasmiškai ir nederi su deklaruojamu įsipareigojimu gerbti „vienos Kinijos“ politiką. Kitaip tariant, opozicija įtaria, kad tokiomis nuostatomis valdantieji nori įtvirtinti nemažai kritikos sulaukusį ir Lietuvos bei Kinijos santykius aptemdžiusį sprendimą dėl Taivaniečių atstovybės Lietuvoje atidarymo.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gegužės 22 d. (AFP-ELTA). Lenkijos prezidentas sekmadienį pareiškė, kad po įtariamų masinių Ukrainos civilių žudynių ir karo nusikaltimų, dėl kurių kaltinamos Maskvos pajėgos, su Rusija neįmanoma turėti jokių reikalų „kaip įprasta“.
Šimtai civilių kūnų buvo rasti miestuose netoli Kyjivo, anksčiau okupuotuose Rusijos kariuomenės, pavyzdžiui, Bučoje ir Borodiankoje.
Sugriautas pietrytinis Mariupolio uostamiestis po daugelį savaičių trukusios Rusijos apgulties, per kurią, pasak Ukrainos valdžios, žuvo mažiausiai 20 tūkst. civilių. „Po Bučos, Borodiankos, Mariupolio negali būti „įprastų reikalų“ su Rusija“, – sakė Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda Ukrainos parlamente Kyjive. Jis buvo pirmas nuo karo pradžios vasario 24 d. užsienio valstybės vadovas, Ukrainos parlamente pasakęs kalbą.
„Sąžiningas pasaulis negali grįžti prie reikalų, kaip įprasta, pamiršdamas nusikaltimus, agresiją, pagrindines teises, kurios buvo sutryptos“, – pridūrė jis. A. Duda apgailestavo, kad kai kurios Europos šalys dėl savo ekonominių interesų ar politinių ambicijų prašė Ukrainos „sutikti su kai kuriais reikalavimais“, keliamais Rusijos prezidento Vladimiro Putino.
Kalbėdamas Ukrainos prezidento Volodymyro Zelenskio akivaizdoje, A. Duda perspėjo, kad bent mažiausia nuolaida dėl Ukrainos teritorijos ar suvereniteto būtų „didelis smūgis“ Ukrainai ir Vakarams. „Tik Ukraina turi teisę nuspręsti dėl savo ateities (…) Negali būti derybų ar sprendimų, priimamų už Ukrainos nugaros“, – sakė D. Duda ir gyrė šalį už tai, kad ji gina Europą nuo „barbarų invazijos ir naujojo Rusijos imperializmo“.
A.Duda taip pat pabrėžė „istorinę“ Lenkijos ir Ukrainos sąjungą bei kalbėjo apie šalių „bendrą ateitį Europos Sąjungoje“, sakė, kad Varšuva sieks, jog Ukraina sėkmingai įstotų į ES. Ukraina pateikė paraišką prisijungti prie 27 valstybių bloko, tačiau kai kurie lyderiai, tarp jų Prancūzijos prezidentas Emmanuelis Macronas ir Vokietijos kancleris Olafas Scholzas, sako, kad procesas užtruks.
V. Zelenskis „Instagram“ įraše padėkojo A. Dudai už „jo apsilankymą, palaikymą ir tikrą draugystę“.
