Tęsiantis Maskvos ir Kijevo konfliktui dėl 24 Rusijos sulaikytų jūreivių, Ukrainos karinio laivyno vadas siūlosi būti iškeistas į juos. „Man plyšta širdis, kai matau savo karius, kuriuos nelegaliai laiko Rusija“, – Vokietijos laikraščiui „Bild“ sakė admirolas Igoris Vorončenka. Jis teigė, jog būtų pasiruošęs vietoj jų sėsti į Rusijos kalėjimą.
Jūreiviai Rusijoje bus teisiami, jiems dėl sienos kirtimo gresia ilgi nelaisvės metais. Rusijos pakrančių apsauga neleido ukrainiečių laivams kirsti Kerčės sąsiaurio Azovo jūroje, juos sulaikė, o įgulų narius suėmė. Po to, kai aneksavo Ukrainos Krymo pusiasalį, Maskva Kerčės sąsiaurį laiko Rusijos teritorija. Šis incidentas sukėlė didžiulę įtampą tarp Maskvos ir Kijevo.
Tuo tarpu sulaikytų Ukrainos jūreivių motinos paskelbė, kad nori kreiptis tiesiai į Vokietijos kanclerę Angelą Merkel ir prašyti jos paramos. „Vokietijos kanclerė Ukrainoje labai vertinama, ir mes žinome, kad ji turi įtakos V.Putinui, – laikraštis „Bild“ citavo vieną motiną. – Mes tikimės, kad ji kovos už mūsų sūnus ir kad jie pagaliau galės grįžti į gimtinę. Todėl mes rašysime jai laišką“.
Prieš tai Ukrainos generalinė prokuratūra pasiūlė šalyje nuteistus rusus iškeisti į Rusijoje laikomus jūrininkus. „Mes turime pakankamą mainų fondą: daugiau kaip 300 asmenų, kurie nuteisti dėl antivalstybinės veiklos“, – sakė generalinis prokuroras Jurijus Lucenka, kurį cituoja ukrainiečių žiniasklaida.
Per procesą Rusijoje jūreiviams gresia iki šešerių metų kalėjimo. Maskva kaltina juos nelegaliu sienos kirtimu.
Premjeras Saulius Skvernelis. Martyno Ambrazo (ELTA) nuotr.
Išgirdę premjero atsakymus į opozicijos užduotus klausimus dėl valdančiosios koalicijos lyderio Ramūno Karbauskio verslo ryšių su Kremliui artimais oligarchais, konservatoriai liko nepatenkinti. Komentuodamas Sauliaus Skvernelio atsakymus, konservatorius Jurgis Razma piktinosi abejingu ir ironišku Vyriausybės vadovo tonu ir akcentavo pasigedęs moralinio „valstiečių“ lyderio įvertinimo.
„Jūs čia tokiu abejingu ar net ironišku balsu perskaitėte tuos keliamus klausimus ir, atrodo, kad jūsų nedomina ir nejaudina tie keliami klausimai apie politiko Ramūno Karbauskio verslo ryšius su Rusijos oligarchais. O kaip iš moralinės pusės jūsų pozicija? Ar jūs nesuprantate, kad jei Lietuvos verslas, tuo labiau priklausantis Lietuvos politikui, realizuoja rusų oligarcho, remiančio Putino režimą, prekes, ir duoda jam uždirbti papildomus milijonus, kurie vėliau duodami Rusijos okupacinėms struktūroms Ukrainoje, kad dėka tų pinigų būtų šaudomi Ukrainos laisvės gynėjai. Ar čia viskas tvarkoje iš moralinės pusės?“, – klausė konservatorius.
Premjeras į J. Razmos klausimą atsakė priekaištaudamas, kad konservatoriams sunku įtikti.
Seimo narys Jurgis Razma. Slaptai.lt nuotr.
„Net nežinau, kaip jums ir beįtikti. Kalbi garsiau – negerai, reaguoji – negerai, kalbi ramiai – negerai, šypsaisi – blogai, nesišypsai – blogai. Nors ir stengiuosi jums patikti, neįtinku“, – Seime kalbėjo S. Skvernelis.
Komentuodamas J. Razmos užduotą klausimą dėl Ukrainoje vykstančios Rusijos agresijos, premjeras teigė, kad tai yra tik interpretacija, siekiant suvesti du nesuvedamus dalykus. S. Skvernelis priminė, kad Rusija yra svarbi Lietuvos ekonominė partnerė ir tvirtino, kad pats verslas turi prisiimti visas rizikas bendradarbiaujant su ne visada patikima Rusija.
„Verslas pats turi vertinti galimas grėsmes, taip pat ir grėsmes, susijusias su viešuoju ar nacionaliniu saugumu, jeigu yra bet kokie duomenys ar aplinkybės, kurios leidžia manyti, kad galbūt yra pažeidžiama viena ar kita teisės norma, susijusi su sankcijų taikymu ar įmonėmis, ar atitinkamiems asmenims Rusijos Federacijoje, į tai turi reaguoti mūsų institucijos“, – aiškino premjeras.
Vėliau jis pridūrė, kad panašius kilusius klausimus dėl ryšių su Kremliaus režimo rėmėjams priklausančiomis bendrovėmis Lietuva turėtų spręsti bendresniu ES lygmeniu, nes kitu atveju, pabrėžė S. Skvernelis, priimti sprendimai galėtų diskriminuoti Lietuvos verslą tarptautiniame kontekste.
Arkadijus Rotenbergas
Galiausiai S. Skvernelis piktinosi, kad konservatoriai bando parodyti, kad valdančiųjų lyderis netiesiogiai remia Rusijos agresiją Ukrainoje.
„Lietuvos Respublika teikia visokeriopą paramą kariaujančiai Ukrainai, tai yra visapusiška parama, kalbant ir apie ginkluotę, infrastruktūrą, humanitarinę pagalbą. Nereikėtų kalbėti, kad mes nepalaikome kovojančios Ukrainos. Tai tikrai nėra moralu“, – apibendrino S. Skvernelis.
Klausimus S. Skverneliui opozicija uždavė po to, kai LRT paviešino žurnalistinį tyrimą apie R. Karbauskio valdomo „Agrokoncerno“ ryšius bei verslo partnerystę su Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui artimo Rusijos oligarcho Arkadijaus Rotenbergo verslu.
