Jevgenijis Prigožinas. Akys. EPA – ELTA foto
Kyjivas, rugpjūčio 23 d. (ELTA). Trečiadienį Rusijoje nukritus privačios karinės bendrovės „Wagner“ lėktuvui, kuriuo galėjo skristi jos vadovas Jevgenijus Prigožinas, Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Michailas Podoliakas siūlo palaukti, kol paaiškės visa informacija, praneša „The Guardian“.
„Dėl J. Prigožino – turime palaukti, kol praeis karo rūkas“, – M. Podoliakas rašė socialiniame tinkle „X“ (anksčiau „Twitter“). Tačiau, anot jo, akivaizdu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas visko bijo ir niekam nieko neatleidžia, ypač po birželį J. Prigožino įvykdyto sukilimo, ir tik laukė tinkamo momento.
„Taip pat akivaizdu, kad J. Prigožinas pasirašė sau mirties nuosprendį, kai patikėjo keistomis Aliaksandro Lukašenkos „garantijomis“ ir vos ne dar absurdiškesniu V. Putino „garbės žodžiu“, – rašė Ukrainos prezidento patarėjas.
M. Podoliakas mano, kad demonstratyvus J. Prigožino ir „Wagner“ vadų pašalinimas praėjus dviem mėnesiams po bandymo įvykdyti perversmą galėtų būti V. Putino žinutė Rusijos elitui prieš 2024 m. rinkimus: „Kovokite, nes nelojalumas tolygu mirčiai“.
Kaip anksčiau pranešta, trečiadienį prie Tverės, į šiaurę nuo Maskvos, sudužo privatus lėktuvas „Embraer“. Juo skristi galėjo 7 keleiviai ir 3 įgulos nariai, o keleivių sąraše įrašytas ir „Wagner“ vadovas J. Prigožinas. Teigiama, kad trečiadienį jis išskrido iš Afrikos į Rusiją, o jį lydėjo „Wagner“ vadai.
Iš serijos „Slaptieji agentai”. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, balandžio 22 d. (Ukrinform-ELTA). Rusijoje vadinamojo elito atstovai baiminasi dėl savo ateities ir todėl ieško kontaktų su Ukraina ir kitomis šalimis, kad gautų galimų saugumo garantijų po Rusijos pralaimėjimo.
Tai šeštadienį per nacionalinį televizijos maratoną pareiškė Ukrainos gynybos ministerijos Vyriausiosios žvalgybos valdybos atstovas Andrijus Jusovas, praneša „Ukrinform“.
„Jie, žinoma, ieško išeities. Ir ne tik (kontaktuodami) su Ukraina. Geografija, kur jie bando gauti asmeninių saugumo garantijų sau, savo turtams, savo šeimoms, yra gana plati“, – sakė atstovas.
A. Jusovas pažymėjo, kad rusai pirmiausia stengiasi išvengti galimo baudžiamojo persekiojimo ateityje.
„Šių veiksmų daugiausia imasi verslo elitas, bet jau yra ir Kremliaus gyventojų viršūnių politinio segmento atstovų. Šis procesas tik įsibėgėja“, – sakė pareigūnas.
Žvalgyba prognozuoja, kad kuo didesni bus Ukrainos saugumo ir gynybos pajėgų laimėjimai, tuo daugiau bus tokių kontaktų.
„Ukraina, žinoma, naudoja visas priemones, kūrybiškiausius metodus, kad paspartintų mūsų teritorijų išlaisvinimą, patrauktų atsakomybėn valstybę-agresorę. Realizuojama daug kontaktų ir operacijų, apie kurias dabar negalime kalbėti. Bet po pergalės, patikėkite, bus daug įdomių dalykų“, – apibendrino A. Jusovas.
Šeron Verning Rivera, Džeims Brajan, Emma Reinor, Chanter Sobčak / The Washington Post
„Nuo tada, kai Vladimiras Putinas vėl užėmė prezidento postą Rusijoje 2012 metais, aneksavo Krymą 2014-ųjų kovą, išprovokavo separatistų sukilimą Rytų Ukrainoje ir nusiuntė jiems į pagalbą armiją, o taip pat rengdavo provokacinius manevrus NATO oro erdvėje ir pradėjo karinį kišimąsį į Sirijos pilietinį karą,Rusijos elitas tapo ypač agresyviai ir antiamerikietiškai nusiteikęs“ – rašo Šeron Verning Rivera, Hamiltono Koledžo profesorius (New York), nagrinėjantis postkomunistinių Eurazijos šalių klausimus, ir jo studentai Džeims Brajan, Emma Reinor ir Chanter Sobčak straipsnyje, skirtame „The Washington Post“.
Kremliaus elitas. Centre – Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas.
„Ar palaiko Rusijos elitas agresyvią užsienio politiką, kurią vykdo V.Putinas?“ — klausia straipsnio autoriai. Jie mano, kad taip.
„Naujas tyrimas parodė, kad rusiškasis elitas nusiteikęs ekspansionistiškai, militaristiškai ir antiamerikietiškai žymiai labiau, nei kada nors nuo 1993 metų,“ – teigiama publikacijoje.
„Hamiltono Koledžo Levito Centro 2016 –ųjų metų apklausa, kuria remiasi tyrimas, buvo paimta asmeninių interviu iš 243 – jų aukštas pareigas užimančių valdininkų, dirbančių Rusijos federaliniame valstybės valdymo aparate: armijoje ir saugumo tarnybose, privačiose kompanijose, valstybinėse korporacijose, universitetuose ir akademiniuose tyrimo institutuose bei didžiausiose informacinėse agentūrose,“ – patikslina straipsnio autoriai.
„2016 m. apklausa yra septintoji iš serijos interviu, 1993, 1995, 1999, 2004, 2008 ir 2012 metais paimtų Viljamo Cimmermano iš Mičigano universiteto,” – patikslina jie.
Autoriai pateikia keletą esminių savo tyrimo išvadų.
Kiekvienoje apklausoje, pradedant 1999 m., vis daugiau respondentų manė, kad Rusijos interesai neperžengia dabartinių jos ribų. Praėjus tik keturiems metams, ši nuomonė padidėjo du kartus, pasiekusi 82,3 procentus, pažymi tyrėjai.
Dabartiniu metu Rusijos elitas tvirtina, kad karinė jėga užima pagrindinę vietą tarptautiniuose santykiuose.
„Tad ar verta stebėtis, kad rusiškasis elitas yra pasiruošęs armijai eikvoti brangias biudžeto lėšas. Didesnė Rusijos visuomenės dalis tam pritaria,“ – teigiama straipsnyje. „Levada – Centras“ duomenimis, 53 procentai respondentų praėjusiais metais pritarė nuomonei, kad „Rusija privalo daugiau skirti gynybai, netgi jeigu tai sukelia šalies ekonominio vystymosi problemas.“
„Rusijos elito antiamerikietiškos nuotaikos pasiekė beprecendentinį lygį,“ – tvirtina autoriai. 2016 metais net 80,8 procentai apklaustųjų sutiko su ta nuomone, esą JAV kelia grėsmę Rusijos saugumui.
„Kitaip tariant, Rusijos elito sluoksniai nedarys spaudimo Kremliui, reikalaudami jį pakeisti užsienio politiką netolimoje ateityje,“ – baigia tyrinėtojai.
Tai – pasakojimas apie keletą aukšto rango Rusijos politikų ir pareigūnų atžalas.
Tai – konkrečiais faktais paremtas rašinys, bylojantis, kaip Rusijos elito vaikai sėkmingai kopia politikos ir verslo karjeros laiptais.
Publikacijoje kalbama apie Jeleną Lužkovą, Aleksėjų Poltavčenką, Vladimirą Kirijenką, Vladimirą Christenką, Aleksėjų Kozaką, Igorį Kožiną ir Stanislavą Čemezovą.
Tiesa, straipsnio autorius pastebi, jog Rusijos elito sūnums ir dukterims Fortūna šypsosi tik tol, kol jų tėveliai ir mamytės užima aukštas pareigas. Kai gimdytojai netenka politinės galios, bankrutuoja ir jų vaikai.
