Rusijai tebetęsiant karinę invaziją į Ukrainą, jos pačios viduje kyla separatistinės nuotaikos.
Šių metų liepos mėnesį aktyvią veiklą pradėjo naujai įkurta Laisvų tautų lyga, vienijanti aktyvistus prieš Rusijos imperializmą, socialines, politines ir pilietines organizacijas, kurios pasisako už tikrą Rusijos Federacijos nelaisvų tautų ir teritorijų suverenitetą.
Savo tikslais organizacija įvardina siekį suburti antiimperialistinius aktyvistus Rusijos Federacijoje, apmokyti žmones administraciniais tikslais, ieškoti sąjungininkų tarptautiniu mastu bei reikalauti realaus suvereniteto nelaisvų tautų teritorijoms Rusijos Federacijoje ir kovoti už jų apsisprendimo teisę.
Kol kas, ši socialinė ir politinė platforma vienija baškirų, buriatų, ingrų, kazokų, kalmukų, totorių ir erzų tautinius judėjimus, tačiau, anot Laisvų tautos lygos atstovų, prie jų prisijungti turėtų ir daugiau Rusijos etninių mažumų.
Vienas iš Laisvų tautų lygos lyderių, Kalmukijos Respublikos visuomenės ir politikos veikėjas Vladimiras Dovdanovas aiškina, kad į judėjimą įsitraukia vis daugiau Rusijos Federacijoje esančių tautų.
„Mes pašnekėjome su baškirais, Kaukazo tautomis, jie kol kas neprisijungė, bet prisijungs. Po to kalbėjome su totorių tauta ir kitomis tautomis. Mes nusprendėme sukurti Laisvų tautų lygą, nes visos mūsų tautos, visos 22 respublikos bei daugiau nei 200 mažų etninių tautų, jos miršta, asimiliuojasi ir nyksta jų kultūros“, – Eltai teigė V. Dovdanovas.
Dėl persekiojimo turėjo emigruoti į Lietuvą
Oirat–Kalmukų žmonių kongreso pirmininko pavaduotojas aiškina, kad kalmukų tauta, prasidėjus karui Ukrainoje rengė protestą prieš karą. Dėl šios priežasties prasidėjo kalmukų persekiojimas ir V. Dovdanovui teko emigruoti.
„Turėjau emigruoti į Lietuvą po to, kai mūsų kongresas po karo pradžios suorganizavo retą protestą prieš karą ir ragino mūsų respublikos ir visos Rusijos jaunimą neiti į tą karą, nedalyvauti nusikaltimuose, kuriuos daro Rusijos armija. Nors tuo metu paviešintų nusikaltimų nebuvo, bet mes jau žinojome, kad Rusijos armija tai darys“, – sakė Laisvų tautų lygos atstovas.
Jis tikino, kad kalmukų tauta buvo du kartus istorijoje deportuota, prieš juos Rusijoje buvo vykdomas genocidas Rusijos pilietinio karo metu XX a. pradžioje ir 1943 m., žmonės tremiami į Sibirą, o pilietinio karo metu buvo nužudyta 120 tūkst. kalmukų, kas sudarė daugiau negu pusę tautos.
„Dėl to žinojome, kas yra rusai ir ką jie darys Ukrainoje. Dėl to parašėme pareiškimą, du kartus, ir mus pradėjo persekioti, vieną iš mūsų pasodino į kalėjimą, jis tiesiog nespėjo išvykti iš Rusijos, mūsų pirmininkas išvyko į JAV. Aš per Turkiją atvykau pas jus į Vakarus“, – teigė V. Dovdanovas.
Organizuoja protesto akcijas visame pasaulyje, siekdami išsilaisvinimo iš Rusijos priespaudos
Liepos 23 dieną Laisvų tautų lyga surengs taikias gatvės akcijas skirtinguose pasaulio miestuose, tarp jų ir Vilniuje. Tautinių judėjimų aktyvistai eis į mitingus siekdami konsoliduoti antiimperines jėgas.
Pasak V. Dovdanovo, tokia data mitingams buvo pasirinkta, nes kiekvienais metais trečią liepos savaitę JAV skelbia nelaisvėje esančių tautų savaitę, taip siekdamos parodyti solidarumą su nelaisvomis tautomis, kurias kontroliuoja autoritarinės vyriausybės.
„1959 metais, JAV prezidentas Eizenhaueris pasirašė rezoliuciją „Dėl nelaisvėje esančių tautų savaitės“. Dėl to mes kreipėmės ir į prezidentą Bideną, kad jis prisidėtų prie mūsų tautų išlaisvinimo iš kolonijinės Rusijos Federacijos priespaudos. Po visą pasaulį vyks mūsų mitingai, piketai ir Vilniuje jis taip pat bus“, – sakė Laisvų tautų lygos atstovas.
Mitingas Vilniuje, Katedros aikštėje, planuojamas liepos 23 d. 14 val.
Paskirtasis Lietuvos ambasadorius Eitvydas Bajarūnas antradienį įteikė skiriamųjų raštų kopijas Rusijos Federacijos užsienio reikalų pirmajam viceministrui Vladimirui Titovui ir pradėjo formaliai eiti Lietuvos ambasadoriaus šioje šalyje pareigas.
Po ceremonijos vyko ambasadorius E. Bajarūno ir V. Titovo dvišalis susitikimas, kuriame buvo išsakytos šalių pozicijos tarptautiniais klausimais ir dvišalių santykių vertinimai, sakoma Užsienio reikalų ministerijos (URM) pranešime.
E. Bajarūnas pabrėžė, kad tarpusavio pasitikėjimas ir lygiateisiškumas yra svarbiausi santykius tarp valstybių apsprendžiantys veiksniai. Lietuvos pusė pasiryžusi dirbti sprendžiant abipusiai naudingus dvišalės dienotvarkės klausimus.
Susitikime akcentuotas pasienio bendradarbiavimas su Kaliningrado sritimi ir sėkmingas Kaliningrado tranzito schemos įgyvendinimas, ekonominis ir kultūrinis bendradarbiavimas, bendradarbiavimas švietimo srityje, bendros istorikų komisijos veikla. Pokalbio metu taip pat buvo pažymėta, kad 2020-aisiais metais žymimos dvi abiejų valstybių tarpusavio santykiams svarbios datos – Lietuvos ir Rusijos taikos sutarties pasirašymo ir Lietuvos diplomatinės atstovybės įkūrimo Rusijoje šimtmečiai.
Eitvydas Bajarūnas – aštuntasis Lietuvos Respublikos ambasadorius Rusijos Federacijoje po Lietuvos nepriklausomybės atkūrimo 1990 metais.
Reaguodama į pirmadienį paskelbtą žinią apie Rusijos Federacijos Tyrimų komiteto už akių pareikštus kaltinimus Lietuvos piliečiui advokatui Simonui Slapšinskui, kuris buvo vienas iš Lietuvos prokurorų, vadovavusių 1990 m. Sausio13-osios įvykių ikiteisminiam tyrimui, Generalinė prokuratūra primena, kad žinią apie Rusijos Federacijoje inicijuotas baudžiamąsias bylas Lietuvos pareigūnams, prokurorams bei teisėjams, susijusiems su Sausio13-osios byla, Rusijos informacijos agentūros išplatino dar 2018 m. metų liepos mėnesį.
Pirmadienį buvo pranešta apie tai, kad Rusijos Federacijos Tyrimų komitetas už akių pareiškė kaltinimus S. Slapšinskui už tai, kad jis, būdamas Lietuvos Respublikos generalinės prokuratūros Baudžiamojo persekiojimo departamento vyriausiasis prokuroras, neva vykdė neteisėtą Rusijos piliečių baudžiamąjį persekiojimą.
Jokie oficialūs pranešimai apie galimai Lietuvos teisėjų bei prokurorų atžvilgiu pernai pradėtą baudžiamąjį persekiojimą bei pareikštus kaltinimus iš Rusijos Federacijos nėra gauti, praneša Generalinė prokuratūra.
Lietuvos prokuratūra pabrėžia, kad tokie užsienio valstybės pranešimai, kuriuose kartu platinami ir melagingi teiginiai apie Sausio 13-osios įvykius bei Lietuvos suverenumą, vertintini tik kaip bandymai neteisėtai paveikti savo pareigas vykdančius Lietuvos prokurorus, teisėjus, kitus pareigūnus bei siekis klaidinti visuomenę.
Lietuvos generalinio prokuroro Evaldo Pašilio teigimu, tokie užsienio valstybės sprendimai kitos valstybės pareigūnų atžvilgiu prieštarauja teisingumo principams, kuriais vadovaujasi demokratinės teisinės valstybės.
Lietuvos prokuratūra taip pat pabrėžia, kad, siekiant apsaugoti Lietuvos pareigūnų teisėtus interesus, nuolat bendradarbiaujama ir keičiamasi aktualia informacija su atsakingais asmenimis bei institucijomis.
Prokuratūra taip pat primena, kad praėjusių metų gruodžio 19 d. buvo pranešta apie šiuo metu tebevykstantį ikiteisminį tyrimą dėl šnipinėjimo. Spaudos konferencijos metu generalinis prokuroras E. Pašilis nurodė, kad tam tikri šio tyrimo duomenys leidžia manyti, kad Rusijos Federacijos žvalgyba nusitaikiusi į ypatingai jautrias mūsų visuomenei sritis, temas ir procesus, tarp jų – ir į vadinamąją Sausio 13-osios bylą.
Šios bylos nagrinėjimas teisme jau yra baigtas. Sprendimą Vilniaus apygardos teismo teisėjų kolegija turėtų skelbti kovo 27 d.
Kaltinimai dėl nusikaltimų žmoniškumui ir karo nusikaltimų veikiant organizuotoje grupėje pateikti 67 Rusijos Federacijos, Ukrainos ir Baltarusijos Respublikos piliečiams, 1991 m. ėjusiems vadovaujančias pareigas Sovietų Sąjungos komunistų partijoje, Gynybos, Vidaus reikalų ministerijose, Valstybės saugumo komitete (KGB), jų sukarintuose padaliniuose.
Rusijoje leidžiamas „Maskvos komjaunuolis“ („Moskovskij komsomolec“) lapkričio 16 dieną buvo paskelbęs Andrėjaus Ilarionovo straipsnį apie neišvengiamą Rusijos Federacijos žlugimą. Buvęs Vladimiro Putino ekonomikos patarėjas (2000 – 2005 metai) Andrėjus Ilarionovas rašė, kad pasaulyje dabar prasidėjęs natūralus daugiataučių imperijų skilimas į atskirus valstybinius darinius.
Tekstas apie prasidėjusius Rusijos skilimus internetinėje „Moskovskij komsomolec“ versijoje buvo publikuojamas apie aštuonetą valandų ir sulaukė ypač didelio susidomėjimo – per 200 tūkst. skaitytojų atsivertė šią Katono instituto Vašingtone vyresniuoju moksliniu bendradarbiu dabar dirbančio Andrėjaus Ilarionovo publikaciją.
Nepaisant populiarumo straipsnis po aštuonių valandų pradingo iš internetinės versijos. Jo taip pat nebefiksuoja ir kai kurios paieškos sistemos. Akivaizdu, kad publikacija apie neišvengiamą Rusijos Federacijos žlugimą buvo pašalintas ne dėl populiarumo stokos. Pašalinimo priežastis greičiau atvirkšinė – per didelis populiarumas. Kremlių labai erzina tokia versija.
Žinią apie iš „Moskovskij komsomolec” pašalintą tekstą pateikia ukrainiečių leidinys Gordonua.com
Ar suskaičiavote, kaip dažnai mūsų miestų ir rajonų merai patenka į politinius skandalus vien dėl to, kad pradeda draugauti su tais, su kuriais nederėtų bičiuliautis oficialiems Lietuvos atstovams?
Plungės variantas
Įsiminėme, kaip Plungės valdžia į Rusijos stovyklas šiemet pasiuntė poilsiauti mūsų vaikučius. Plungiškių vizitas į kaimynes puldinėjančią Rusiją akivaizdžiai prieštaravo sveikam protui. Ne vien dėl to, kad net ir politiškai neutralius renginius Rusija sumaniai išnaudoja politinėms reikmėms. Kai kurie atvejai tokie akivaizdūs, kad ir be Lietuvos URM rekomendacijų visiems mums turėjo būti aišku: Lietuvai verčiau susilaikyti nuo daugelio, išskyrus gyvybiškai reikalingas, pavyzdžiui, Misija – Sibiras, išvykų į agresyvią šalį.
Kai Kremlius liausis skriaudęs silpnesniuosius, kai nustos Baltijos šalių pašonėje rengti agresyvias puolamojo pobūdžio pratybas „Zapad“, kai baigs meluoti, esą 1945-aisiais mus išvadavo, štai tada ir vėl mūsų vaikai galės ilsėtis Rusijoje. Bet ne atvirkščiai. Neturėkime iliuzijų, esą savo teatrais, koncertais, dailės parodomis galima suminkštinti Vladimiro Putino širdį, esą demonstruojant lietuvišką geranoriškumą įmanoma pagerinti „Lietuvos – Rusijos santykius“.
Džiugu bent jau dėl to, kad Plungės valdžios neapsižiūrėjimas spaudoje įdėmiai analizuotas. Seimo narys Laurynas Kasčiūnas, dirbantis Nacionalinio saugumo ir gynybos komitete, pastebėjo: parlamentaras vis dar norįs tikėti, jog tai – tik politinis Plungės neraštingumas. Nors duodamas interviu šių eilučių autoriui prisipažino, kad minėtas Plungės valdžios elgesys balansuoja tarp dviejų sąvokų: arba politinis neraštingumas, arba sąmoningas oficialios Lietuvos politikos nepaisymas.
Nutikimas Širvintose
Ir vis tik kai kurie mūsų miestų ir rajonų merai nelinkę mokytis iš Plungės klaidų. Ką turiu omenyje? Buvęs Širvintų meras Vincas Jasiukevičius socialiniuose tinkluose neseniai demonstravo Maskvos srities Ščiolkovo rajono delegacijos filmą apie vizitą į Širvintas. Tas filmukas buvo pavadintas „Širvintos – miestas, kuriame mes laukiami“ (apie tai rašyta baltnews.lt ir kai kuriuose kituose internetiniuose leidiniuose).
Širvintų rajono merė Živilė Pinskuvienė drauge su visa Širvintų rajono valdžia, į kurią įeina ir konservatorių, ir darbiečių, ir Liberalų sąjūdžio atstovų, pasipiktino buvusio Širvintų mero palankumu svečiams iš Rusijos sostinės rajono.
Apie šią konfliktinę situaciją trumpai informavo Lietuvos agentūra ELTA. Remiantis ELTA pranešimu, galima tvirtinti, jog Širvintų rajono merė Ž.Pinskuvienė pademonstravo sveikintiną budrumą – ji ne tik paprašė Lietuvos užsienio reikalų ministerijos rekomendacijos (Lino Linkevičiaus vadovaujama URM patarė susilaikyti nuo panašaus pobūdžio draugysčių). Ji net viešai pareiškė savo poziciją. ELTA rašo: „Tai, kad buvęs meras, nesuderinęs su Savivaldybe, viešai demonstruoja draugystę, oficialiai atstovauja Širvintų rajonui ir jį pristato Rusijos Federacijos Ščiolkovo delegacijai, vertiname kaip akibrokštą. Tai spjūvis į veidą ne tik Širvintų rajonui, bet visai Lietuvai ir bendroms užsienio politikos nuostatoms“, – sako Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė“.
Mano supratimu, pagirtinas principingumas: pilietis privalo ne tik pats blogai nesielgti, bet ir kritikuoti blogai pasielgusius kolegas!
Varėnos mero akibrokštas
Tačiau keista, kad kol kas niekas neskuba kritikuoti Varėnos mero Algio Kašėtos. Juk šis taip pat pasielgė keistai, šių metų vasarą kaip oficialus Lietuvos atstovas merijoje priimdamas nei NATO, nei Europos Sąjungos nepripažintos „Arcacho respublikos“ pasiuntinius. Jei jis Dzūkijoje viešėjusius neegzistuojančios respublikos atstovus būtų priėmęs privačiai – pusė bėdos. Bet pasitikti įtartinus pasiuntinius kaip Varėnos šeimininkui – jau rimtas nusižengimas, leidžiantis įtarti esant povandenines sroves.
Dar keisčiau, kai Varėnos meras oficialiai pareiškė ketinąs bičiuliautis su neegizstuojačios valstybės sostine. Ar šie Varėnos mero užmojai nežemina mūsų valstybės? Lietuva – solidi, NATO ir ES priklausanti valstybė. Tarptautinė bendruomenė mus vertina kaip patikimą, žodžio besilaikančią, tikros demokratijos siekiančią valstybę. Bet Lietuvos autoritetas krenta, kai bent vienas iš lietuvių sumano draugauti su apsišaukėliais. Net nesvarbu, iš kur jie – Donbaso, Tiraspolio ar Stepanakerto.
Nežinantiems, kur ieškoti Arcacho, priminsime, kad tai – Azerbaidžanui priklausantis Kalnų Karabacho regionas, kurį, Rusijos kariškių remiami, armėnų separatistai 1988 – 1994-aisiais atplėšė nuo Azerbaidžano. Azerbaidžaniečiai šią savo žemę vadina Kalnų Karabachu – Juoduoju Sodu. Tikrasis tos teritorijos vardas – Kalnų Karabachas. Taip ir Lietuva turėtų vadinti šią žemę – tik Kalnų Karabachu. Žinoma, lietuviams nebūtina giliai pažinti Pietų Kaukazo istorijos. Tačiau lietuviams būtina žinoti bent jau oficialią Lietuvos URM poziciją šiuo subtiliu klausimu.
O Lietuvos URM nuomonė kategoriška: „Lietuvos Respublika ir Europos Sąjunga pripažįsta Azerbaidžano teritorinį vientisumą, o tai reiškia, kad Kalnų Karabachas šiuo metu traktuojamas kaip neatskiriama Azerbaidžano teritorija“.
Tad visiems Lietuvos piliečiams turėtų būti aiškiau negu aišku: kol nesureguliuotas konfliktas dėl Kalnų Karabacho, Lietuvoje negali viešėti „arcachų“ parlamentarai. Juolab kad Armėnijoje šiuo metu įkurta (ir ilgam) Rusijos karinė bazė. Tad jei šiandien bijome draugauti su agresyviąja Rusija, atsargiai draugaukime ir su šalimis, kuriose dislokuoti kariniai Rusijos daliniai.
Kam priklauso Aušros vartai?
Oponentams gali pasirodyti, jog tokio pobūdžio nesusipratimai – smulkmenos. Smulkmenų politikoje nėra. Neseniai sužinojome, kad Lenkija savo piliečių pasuose pradėjo paišyti Vilniaus architektūros perlą – Aušros vartus. Atsitiktinumas? Neapsižiūrėjimas? Privalome dėkoti lenkams už Aušros vartų populiarinimą? Man regis, tokie paišymai – akivaizdus spjūvis Lietuvai, įsitikinusiai, kad Vilnius – Lietuvos sostinė. Lenkiški pasai skelbia visai ką kitą: „Varšuva slapta mano, kad Vilnius – lenkų ir kad Vilnių reikia lenkijai anksčiau ar vėliau susigrąžinti“.
Įtarimus, jog egzistuoja slapti planai maksimaliai padidinti politinę ir kultūrinę Lenkijos įtaką Vilniaus kraštui, netiesiogiai patvirtina ir pagarsintas buvusio Lenkijos užsienio reikalų ministro Radoslavo Sikorskio pokalbis su „Orlen“ vadovu. Būtent toji privati diskusija, kurioje apstu Lietuvą įžeidžiančių bei žeminančių posakių, o ne oficialūs Lenkijos URM atstovų atsiribojimai, byloja apie tikrąsias nuotaikas kaimyninėje šalyje.
Taigi visi mūsų kaimynai, net ir tolimoji Armėnija, braižo slaptus planus Lietuvoje. Tik mes, lietuviai, regis, nebeturime ambicijų, rimtų užmojų, didelių tikslų – nekuriame nei slaptų, nei viešų sumanymų, kaip gintis, nenusileisti, pereiti į kontrpuolimą…
Šis tekstas buvo paskelbtas JAV leidžiamame lietuvių laikraštyje Draugas.org
Širvintų rajono savivaldybės tarybos dauguma, kurią sudaro Darbo partijos, Liberalų sąjungos ir Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų partijos atstovai, pasipiktinusi buvusio mero Vinco Jasiukevičiaus demonstruojamu akibrokštu – žiniasklaidos priemonėse ir socialiniuose tinkluose platinamas Rusijos Federacijos Maskvos apskrities Ščiolkovo rajono delegacijos filmas apie vizitą Širvintose „Širvintos – miestas, kuriame mumis džiaugiasi“.
„Tai, kad buvęs meras, nesuderinęs su Savivaldybe, viešai demonstruoja draugystę, oficialiai atstovauja Širvintų rajonui ir jį pristato Rusijos Federacijos Ščiolkovo delegacijai, vertiname kaip akibrokštą. Tai spjūvis į veidą ne tik Širvintų rajonui, bet visai Lietuvai ir bendroms užsienio politikos nuostatoms“, – sako Širvintų rajono savivaldybės merė Ž. Pinskuvienė.
Reagavimo į orlaivius prie Baltijos valstybių sienų duomenys 2017 07 03-09
Liepos 3-9 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai du kartus kilo atpažinti ir lydėti tarptautinėje oro erdvėje virš Baltijos jūros skridusių Rusijos Federacijos karinių orlaivių.
Liepos 4 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš žemyninės Rusijos Federacijos dalies į Kaliningrado sritį. Orlaivis skrido be atsakiklio, be skrydžio plano, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Liepos 7 d. NATO oro policijos funkcijas Baltijos šalyse vykdantys naikintuvai vieną kartą buvo pakelti atpažinti ir palydėti tarptautine oro erdve virš Baltijos jūros skridusį Rusijos Federacijos orlaivį IL-20 iš Kaliningrado srities į žemyninę Rusijos Federacijos dalį. Orlaivis skrido be atsakiklio, su skrydžio planu, ryšį su regioniniu skrydžių valdymo centru palaikė.
Informacijos šaltinis – Krašto apsaugos ministerija
Dūmos Deputatų pajamų kontrolės komiteto vadovas Nikolajus Kovaliovas griežtai paneigė pranešimus, kad jis neva tai susitarė su Amerikos senatoriumi Benu Kardinu steigti bendrą kovos su korupcija komisiją.
Rusijos valdininkų turto ir sąskaitų užsienyje ieškoma jau seniai, bet kaip vienintėlę Dūmos kovotojų su korupcija sėkmę galima paminėti tik Vieningosios Rusijos atstovo Vladimiro Pechtino pasitraukimą, kai buvo rasta jo turto Majamyje. Tuo tarpu tiesioginiai Rusijos įstatymų pažeidinėjimai čia pat, tiesiog to paties N.Kovaliovo panosėje, praktiškai nieko nedomina.
Štai buvęs N.Kovaliovo padėjėjas ir draugas, o dabar Federacijos Tarybos narys nuo Samaros srities Sergejus Mamedovas seniai ir nebaudžiamai turi visa tai, ko ponas N.Kovaliovas ruošiasi ieškoti drauge su kolegomis amerikiečiais. Bet nei ryšiai su kriminalitetu, nei turimi užsienio aktyvai, net turima Rusijos senatoriaus teisė gyventi Estijoje jam nesukėlė absoliučiai jokių problemų.
Lietuvos Respublikos Prezidentė Dalia Grybauskaitė pirmadienį, rugpjūčio 27 dieną 13 valandą, iškilmingos ceremonijos Prezidentūroje metu Vyčio Kryžiaus ordino Didžiuoju kryžiumi po mirties apdovanos buvusį Rusijos Federacijos Prezidentą Borisą Jelciną.
Valstybinis apdovanojimas bus įteiktas Prezidento našlei Nainai Jelcinai.
Pirmasis Rusijos vadovas po mirties apdovanotas vienu iš aukščiausiu Lietuvos valstybinių apdovanojimų už asmeninį indėlį įtvirtinant Lietuvos valstybingumą ir nuopelnus plėtojant Lietuvos Respublikos ir Rusijos Federacijos tarpvalstybinius santykius.