Valdemaras Rupšys. Mjr. Tomo Balkaus nuotr.
Lietuvos kariuomenės vadas Valdemaras Rupšys atmeta buvusio Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) sausumos pajėgų vado Europoje Beno Hodgeso kritiką ir tvirtina, kad atsargos generolas veikiausiai neturėjo naujausios informacijos apie Lietuvos ginkluotųjų pajėgų padėtį. Generolas svarsto, ar B. Hodgesui galėjo būti tendencingai teikiama netiksli ir nepakankamai išsami informacija apie Baltijos šalių karinį pasirengimą, dėl ko šis neįvertino realios situacijos.
„Detalės, kurios buvo paminėtos B. Hodgeso – aš pasakyčiau, kad jis nelabai disponuoja pačia paskutine informacija dėl parengto rezervo, pakartotinio mokymo, dėl parengto aktyviojo rezervo personalo integravimo į ginkluotąsias pajėgas, to personalo priskyrimo į vienetus ir t.t. Tai tikrai buvo kažkas turbūt suteikęs nepakankamai gerą, neišsamią, netikslią informaciją – net, pasakyčiau, B. Hodgesą kažkas turbūt informavo tendencingai. Todėl jis kaip pavyzdžius panaudojo ne pačius geriausius“, – trečiadienį LRT radijui sakė V. Rupšys.
Kariuomenės vadas akcentavo, jog B. Hodgeso pareiškimai jam priminė 2018 m. vyravusį požiūrį apie tai, jog Baltijos valstybės turi vykdyti bendrus karinės technikos pirkimus bei derinti juos tarpusavyje.
„Buvo ypatingas dėmesys – gal net toks stūmimas iš karinės vadovybės Europoje – kad mes tikrai koordinuotai pirktume ir įsigytume tą karinę techniką, kuri būtų sąveiki ir vienoda. Ir greičiausiai – negaliu iš karto sakyti taip tvirtai – bet greičiausiai buvo orientuota į Amerikos rinką, kad mes iš Amerikos pirktume. Tai čia irgi toks vienas iš niuansų“, – B. Hodgeso pasisakymus vertino generolas leitenantas. JAV generolas Frederick Ben Hodges. Št. srž. Ediko Ponomariovo nuotr.
Visgi, V. Rupšys pripažino, kad nepaisant to, jog Lietuva per pastaruosius keletą metų karine prasme ženkliai pasistūmėjo ir stengiasi ne tik didinti kariuomenės rezervą, jį apmokyti, bet ir aprūpinti karius moderniomis priemonėmis, ilgą laiką paviršutiniškas Kremliaus grėsmės vertinimas NATO šalims pakišo koją.
„Taip, faktas – visi mes žinome, kad vertinant grėsmes, nuo įstojimo į NATO visi padarėme daug klaidų – ne tik kariai, bet ir visuomenės, ir valstybės, naiviai žiūrėdamos į Rusiją“, – aiškino jis.
„Neteisingas grėsmių įsivaizdavimas buvo pagrindinė neteisingo savo pajėgumų planavimo ir vystymo priežastis. Tai sukėlė problemą, kad mes šiai dienai neturime tų pajėgumų, kurie aiškiai atsilieptų tą esamą grėsmę“, – pažymėjo V. Rupšys.
Amerikiečių kariai Lietuvos sostinėje Konstitucijos prospekte. Slaptai.lt nuotr.
„Pastaraisiais metais, nuo 2015 m., yra daroma viskas, kad būtų parengtas personalas, kad jis būtų aprūpintas šiuolaikine technika, ginkluote. Mes žiūrime į kariuomenę ir į ginkluotąsias pajėgas – kad tai būtų maksimaliai profesionali (kariuomenė – ELTA), (…) kad tai nebūtų silpnoji NATO dalis“, – akcentavo generolas leitenantas.
ELTA primena, kad praėjusią savaitę Lietuvoje lankydamasis buvęs JAV sausumos pajėgų Europoje vadas, atsargos generolas B. Hodgesas kritikavo Baltijos šalis ir Lenkiją dėl to, kad šios nederina savo ginkluotės, perka ją skirtingą.
Jis taip pat teigė, kad Lietuvai nepakanka skirti 2 proc. bendrojo vidaus produkto gynybai, nes Lietuva nėra pasiruošusi gintis, šaliai trūksta politinių sprendimų.
Į B. Hodgeso kritiką sureagavo ir krašto apsaugos ministras Arvydas Anušauskas. Jis taip pat tvirtino, kad atsargos generolo pastabos nėra paremtos naujausia informacija. Komentuodamas praėjusią savaitę Seime vykusios tarptautinės konferencijos „Vilniaus saugumo forumas 2023“ metu išsakytas B. Hodgeso mintis, ministras pažymėjo – Lietuva ruošiasi ir skiria didelį dėmesį savo kariniams pajėgumams stiprinti.
G. Nausėda kreipėsi į „Bukarešto devynetuko“ valstybių vadovus. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda, pirmadienį nuotoliniu būdu kreipdamasis į „Bukarešto devynetuko“ valstybių vadovus, JAV prezidentą Joe Bideną ir NATO generalinį sekretorių Jensą Stoltenbergą, pabrėžė, kad Rusijos keliami saugumo iššūkiai ir grėsmės skatina NATO šalis bei partnerius skirti dar daugiau dėmesio patikimo atgrasymo ir gynybos užtikrinimui.
Pasak Prezidentūros pranešimo, šalies vadovas kalboje „Bukarešto devynetuko“ viršūnių susitikimo dalyviams akcentavo, kad Rusija, telkdama beprecedentes karines pajėgas prie Ukrainos sienos, tik patvirtino, kad neketina atsisakyti agresyvios elgsenos, o siekdama įbauginti kaimynines šalis, kelia grėsmę jų suverenumui ir teritoriniam vientisumui.
„Rusija išlieka pagrindine ilgojo laikotarpio grėsme NATO“, – sakė prezidentas, pabrėžęs, kad Aljansas keliamus iššūkius atrems tik veikdamas vieningai, solidariai ir ryžtingai.
Šalies vadovas akcentavo nepakeičiamą transatlantinio ryšio svarbą. Europa negali išlikti vieninga ir saugi be JAV įsitraukimo – amerikiečių karių buvimas Baltijos ir Juodosios jūros regione yra stipriausias atgrasymo veiksnys.
Pasak prezidento G. Nausėdos, augančias Rusijos karines grėsmes gali atsverti tik pakankami NATO gynybos ir atgrasymo pajėgumai Aljanso rytiniame flange. Tai reiškia, kad NATO šalys turi ir toliau nuosekliai investuoti į gynybą.
Šalies vadovas užtikrino, kad Lietuva ir toliau nuosekliai rūpinsis savo saugumu, didindama išlaidas gynybai iki 2,5 proc. bendrojo vidaus produkto (BVP) 2030 m., investuos į karinę įrangą, infrastruktūrą, pajėgumus priimti sąjungininkų pajėgas.
Prezidentas tikisi, kad birželį Briuselyje vyksiančiame NATO viršūnių susitikime bus priimti principingi sprendimai, būtini Aljansui prisitaikant prie nuolat kintančios kompleksinės saugumo aplinkos ir užtikrinant nedalomą kolektyvinį saugumą.
„Prasidėjęs „NATO 2030“ procesas leis mums sukurti efektyvią atgrasymo ir gynybos architektūrą, skiriant tam būtinus resursus. Turime išlaikyti budrumą ir dėmesį Rusijos keliamoms grėsmėms, stiprinti nepakeičiamą transatlantinį ryšį, didinti gynybos biudžetus ir bendrą finansavimą, taip pat pagyvinti NATO atvirų durų politiką“, – sakė G. Nausėda.
Šalies vadovas paragino „Bukarešto devynetuko“ šalis aktyviai remti Sustiprintų galimybių statusą turinčias partneres – Ukrainą ir Sakartvelą, padėti joms įgyvendinti euroatlantines aspiracijas ir tapti NATO narėmis. Prezidentas pabrėžė, kad Ukrainai, iki šiol patiriančiai karinę Rusijos agresiją, šiuo metu ypač reikalinga NATO parama ir pagalba.
Prezidentas taip pat paprašė dalyvaujančių šalių paramos Lietuvos paraiškai 2023 m. Vilniuje surengti NATO viršūnių susitikimą.
„Bukarešto devynetuką“ sudaro vadinamojo NATO rytinio flango valstybės: Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lenkija, Lietuva, Rumunija, Slovakija ir Vengrija.
NATO būstinė Briuselyje
Prezidentas Gitanas Nausėda Londone vyksiančiame NATO vadovų susitikime sieks, kad būtų imtasi kolektyvinių priemonių neutralizuojant Rusijos keliamą grėsmę Baltijos šalims, teigia šalies vadovo patarėjas, Ekonominės ir socialinės politikos grupės vadovas Simonas Krėpšta.
„Akivaizdu, mes, kaip ir kitos Baltijos šalys, turime labai aiškią išorinę grėsmę, ir tikrai prezidentas sieks, kad ši grėsmė ir toliau būtų suvokiama kaip labai aiški ir labai didelė ir būtų imtasi būtent kolektyvinių priemonių šią grėsmę neutralizuoti“, – „Žinių radijo“ laidoje sakė S. Krėpšta, akcentuodamas, kad NATO lyderiai diskutuos, kaip užtikrinti visų bloko narių saugumą.
„Bus diskusija, kaip šis blokas galėtų užtikrinti visų jos narių saugumą, bus siekiama bendros deklaracijos, kurioje bus atskleidžiama daugiau detalių, bus kalbama ir apie gynybos išlaidas“, – laidoje sakė prezidento patarėjas.
Visgi, pasak S. Krėpštos, siekiant užtikrinti valstybės saugumą, labai svarbu laikytis ir šalies viduje pasirašytų sprendimų dėl gynybos finansavimo.
„Galime pasidžiaugti, kad šiuo metu vykdome 2 proc. ribą, ir tikrai čia neverta sustoti, turime siekti ir mūsų šalies viduje pasirašytų sprendimų, kurie aiškiai nurodo, kad iki 2030 metų turėtume pasiekti ir 2,5 proc. gynybos biudžeto ir tikrai turime tai padaryti“, – finansavimo gynybai svarbą akcentavo S. Krėpšta.
Praėjusiais metais pasirašytame Lietuvos politinių partijų susitarime įsipareigota 2,5 proc. nuo BVP skirti gynybai iki 2030 metų.
ELTA primena, kad Didžiosios Britanijos sostinėje Londone antradienį prasideda dviejų dienų trukmės NATO viršūnių susitikimas, skirtas paminėti 70-ąsias šio gynybinio pobūdžio Aljanso įkūrimo metines.
Tarp lyderių, dalyvausiančių viršūnių susitikime, – JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kuris ne kartą kritikavo Aljanso nares Europos šalis dėl nepakankamų išlaidų gynybai. Londone viešėdamas JAV vadovas surengs atskirus susitikimus su Vokietijos ir Prancūzijos lyderiais, taip pat NATO generaliniu sekretoriumi Jensu Stoltenbergu.
Labai įdomi situacija: antirusiškai nusiteikęs Lenkijos gynybos ministras Antonijus Macerevičius vis tik turi rimtų ryšių su Kremliaus atstovais.
Šią versiją pateikia leidinys Le Monde (straipsnio autorius – Jakobas Ivaniukas).
Taigi Lenkijos gynybos ministras Antonijus Macerevičius entuziastingai kritikuoja šiandieninę Rusiją, nevengia aštrių ir labai aštrių antirusiškų epitetų, jis priskiriamas patiems radikaliausiems Kremliaus kritikams.
Bet šitaip besielgdamas jis užsitarnavo dviprasmišką reputaciją.
Remiamas Jaroslavo Kačinskio vadovaujamos „Tiesos ir teisingumo“ partijos jis laikosi pozicijos, kad Lenkijos valdžią į Smolenską skraidinęs lėktuvas 2010 metų balandžio 10 dieną patyrė katastrofą dėl Rusijos ir tuometinio Lenkijos premjero Donaldo Tusko (dabar jis – Europos Tarybos pirmininkas) intrigų.
Tačiau į dienos šviesą iškilo keletas faktų, kurie byloja, kad buvęs „Solidarnost“ aktyvistas A.Macerevičius, būdamas antikremliškų nusiteikimų, vis tik draugauja su asmenimis, kurie bičiuliaujasi ir su Kremliumi, ir su Vladimiru Putinu.
Pavyzdžiui, Nacionalinį analitinį tyrimų centrą jis pavertė įstaiga, iš kurios į Gynybos ministeriją nuolat ateina dirbti ekspertų. Beje, kai kurie šio centro analitiniai darbai prieštarauja oficialiam Varšuvos požiūriui į Maskvą.
Štai Kšištofo Gajaus ir Gžegožo Kvasniako raporte apie Rusijos keliamas grėsmes NATO vaizduojamas kaip nepatikimas aljansas, taip pat mėginama pateisinti Rusijos intervenciją į Ukrainą.
Vienas iš epizodų, leidžiančių abejoti ministru, – tai jo elgesys 2006-aisiais metais, kai buvo naikinama Karinė informacinė tarnyba – karinė žvalgyba. Tąsyk jis buvo Gynybos ministro pavaduotojas, atsakingas už žvalgybą. Tuo metu egzistavo politinis susitarimas: ši dar sovietiniais laikais egzistavusi tarnyba Lenkijai atgavus laisvę turėjo būti reformuota.
Tačiau A.Macerevičiaus raportas tapo pretekstu kilti rimtam skandalui. „Raporto publikavimas ženkliai susilpnino mūsų žvalgybos tarnybas. Šio dokumento jokiu būdu nebuvo galima viešai skelbti – jis turėjo likti slaptas, jis turėjo tapti ilgai saugoma karine paslaptimi“. Tai Bogdano Klicho, buvusio gynybos ministro Donaldo Tusko premjeriavimo (2007 – 2011) laikais, požiūris.
Beje, dar iki raporto paskelbimo A.Macerevičius užsakė jo vertimą į rusų kalbą. Ši užduotis buvo patikėta Irinai Obuchovai, kuri, būdama Rusijos piliete, priėmė Lenkijos pilietybę, bet vis tik nebuvo davusi Lenkijai karinės priesaikos. Tačiau, nedavusi karinės priesaikos, vertėja turėjo leidimą patekti į Karinės žvalgybos tarnybos štabą.
Kas toji Irina Obuchova? Jos biografijoje esama įdomių momentų. 1980 metais ji Maskvoje dirbo sovietinėje turizmo agentūroje „Inturist“, kurią nuo viršaus iki apačios kontroliavo Sovietų Sąjungos slaptoji tarnyba KGB. Ypač KGB buvo budri Šaltojo karo laikais. Šias pastabas pateikė Lenkijos rašytojas Vinsentas Severskij, buvęs Lenkijos žvalgybos papulkininkis.
„Tiesiai kalbant, ši turistinė sovietų kompanija buvo pati tikriausia rusų žvalgybos priedanga. „Inturiste“ dirbę asmenys neturėtų peržengti Lenkijos slaptųjų tarnybų būstinių slenksčio“, – įsitikinęs lenkų rašytojas V.Severskij.
1989-aisiais metais I.Obuchova apsigyveno Lenkijoje ir suartėjo su lenkiška „Solidarnost“. Ji ištekėjo už literatūros kritiko Mareko Zelinskio, kuris priklausė A.Macerevičiaus aplinkai, ir po komunizmo žlugimo padarė puikią diplomatinę karjerą.
2014-aisiais A.Macerevičius teisinosi, kad raportas išverstas į rusų kalbą buvo tik tam, kad būtų labiau prieinamas užsienio mokslininkams ir tyrinėtojams.
Lenkijos užsienio reikalų ministerija į „Le Monde“ klausimus atkirto: „Kaip mes jau ne sykį tvirtinome, įtarimai, esą A.Macerevičius gali būti susijęs su Rusijos slaptosiomis tarnybomis, – be pagrindo“.
