Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius. EPA – ELTA foto
Ryga, rugsėjo 25 d. (dpa-ELTA). Rusijos invazijos Ukrainoje akivaizdoje Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius užtikrino Baltijos šalims Berlyno solidarumą ir paramą. „Stovime jūsų pusėje. Vokietija pasirengusi imtis vadovaujančio karinio vaidmens Baltijos valstybėse, – sakė jis pirmadienį Latvijos sostinėje Rygoje susitikęs su latvių kolega Andriu Sprudu. – Jūsų saugumas yra mūsų saugumas“.
Žygiuoja Latvijos kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Vokietija laikosi savo pažado ir prisideda prie Estijos, Latvijos ir Lietuvos apsaugos sausumoje, vandenyje ir ore, kalbėjo B. Pistorius. „Jaučiame atsakomybę, ypatingą atsakomybę už šį regioną“, – pabrėžė jis.
A. Sprudas akcentavo, kad Rusijos grėsmė yra ilgalaikė ir kad jo šalis ją vertina „labai rimtai“. „Labai vertiname vokiečių indėlį į regiono saugumą“, – teigė jis. Latvijos ministras paminėjo vadovaujantį Bundesvero vaidmenį NATO kovinėje grupėje kaimyninėje Lietuvoje. Tai esą teigiamai atsiliepia ir abiejų kitų Baltijos valstybių saugumui.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą Vokietija smarkiai išplėtė savo karinį įsipareigojimą Baltijos šalyse. Intensyviausias bendradarbiavimas vyksta su Lietuva, kur federalinė vyriausybė ateityje ketina dislokuoti Bundesvero brigadą.
Latvijos kariai. Slaprtai.lt nuotr.
Su abiem kitomis Baltijos šalimis Vokietija jau išplėtė bendradarbiavimą ginkluotės srityje. Latvija, pavyzdžiui, kartu su Estija susitarė dėl vokiškos oro gynybos sistemos „Iris-T“ pirkimo. B. Pistorius ir A. Sprudas atkreipė dėmesį į Vokietijos indėlį stebinti oro erdvę virš Baltijos šalių – tam karinės pajėgos 2024 m. Latvijos Lielvardės bazėje dislokuos naikintuvus ir personalą.
B. Pistorius kartu pabrėžė didelę Švedijos narystės NATO svarbą regiono saugumui. „Reikalinga pažanga dėl Švedijos prisijungimo prie NATO. Švedijos įstojimas būtų naudingas ypač Baltijos šalims“, – sakė jis. Taip Estija, Latvija ir Lietuvą esą įgytų strateginio gylio. Be to, ekstremalios situacijos atveju tai leistų lengviau teikti pagalbą ir tiekti atsargas.
Švedija 2022 m. gegužę pasiprašė priimama į NATO. Tačiau tam dar nėra pritarusi Turkija ir Vengrija. „NATO, Vokietija ir Baltijos šalys negali sau leisti tolesnio delsimo“, – pabrėžė B. Pistorius.
Antradienį B. Pistorius keliaus toliau į Estiją, kur trečiadienį vyks kasmetinė Baltijos šalių saugumo konferencija („Annual Baltic Conference on Defence“).
Kyjivas, rugsėjo 10 d. (AFP-ELTA). Kyjivas sekmadienį apkaltino Rusijos pajėgas dėl dviejų humanitarinės pagalbos darbuotojų – kanadiečio ir ispanės – nužudymo Rytų Ukrainoje ir pavadino jų žūtį netoli karo nusiaubto Bachmuto miesto „skaudžia, neatitaisoma netektimi“.
Gynybos ministerija teigė, kad Maskvos kariai nužudė Ispanijos pilietę Emmą Igual, studijavusią Kalifornijos universitete Berklyje, ir Kanados pilietį Anthony‘į Ihnatą, abu dirbusius nevyriausybinėje organizacijoje „Road to Relief“.
Ministerijos pareiškime teigiama, kad per incidentą rytiniame Donecko regione buvo sužeisti du humanitarinės pagalbos grupės nariai, Vokietijos piliečiai.
Pramoninis regionas labiausiai nukentėjo nuo mūšių per Rusijos invaziją, prasidėjusią praėjusių metų vasarį, o Maskva pernai pareiškė šią teritoriją aneksavusi.
Kijevas teigė, kad humanitarinės pagalbos darbuotojai pasišventė pastangoms mažinti žalą į konfliktą patekusiems civiliams gyventojams, be kita ko, vykdydami evakuaciją ir dalydami humanitarinę pagalbą.
Mūšis dėl Bachmuto, kurį Rusijos pajėgos užėmė gegužės mėnesį, tebėra vienas kruviniausių per visą invaziją.
Vasario mėnesį netoli Bachmuto žuvo 33 metų JAV medikas Pete‘as Reedas, kai į jo evakuacijos transporto priemonę pataikė raketa.
Gegužę Časiv Jare netoli Bachmuto nuo raketų ugnies žuvo naujienų agentūros AFP videožurnalistas Armanas Soldinas.
Vokietijos kariai Kazlų Rūdos poligone. Vokietijos kariuomenės nuotr.
Berlynas, liepos 4 d. (dpa-ELTA). Dėl Rusijos invazijos į Ukrainą ir Rumunija pageidauja nuolatinio vokiečių karių buvimo šalyje.
„Manau, kad Rumunijos teritorijoje nuolat turėtų būti vokiečių dalinių“, – antradienį Berlyne spaudos konferencijoje su Vokietijos kancleriu Olafu Scholzu pareiškė Rumunijos ministras pirmininkas Marcelas Ciolacu. Taip jis atsakė į klausimą, ko tikisi iš artėjančio NATO viršūnių susitikimo dėl Aljanso rytinio flango stiprinimo.
Vokietijos gynybos ministras Borisas Pistorius praėjusią savaitę pareiškė, kad Berlynas, stiprindamas NATO rytinį sparną, nuolat dislokuos Lietuvoje 4 000 vokiečių karių. Lietuva ribojasi su Rusija ir Baltarusija. Prie rytinio flango valstybių priskiriama ir Rumunija, turinti sieną su Ukraina.
NATO šalių lyderiai viršūnių susitikime Vilniuje liepos 11 ir 12 dienomis, be kita ko, tarsis dėl dalinių buvimo rytinėje Aljanso teritorijoje.
M. Ciolacu teigė žinąs apie Vokietijos planus nusiųsti į Lietuvą 4 000 kareivių. „Tikiuosi, kad mes netrukus Rumunijos teritorijoje nuolat turėsime vokiečių karių“, – pridūrė jis. Ministras sakė manąs, kad karas Ukrainoje užsitęs.
Vokietija kol kas planuoja dislokuoti savo karius tik Lietuvoje. Apie svarstymus dislokuoti dalinius kitose šalyse nėra žinoma.
NATO, šių metų balandžio mėn. duomenimis, Rumunijoje yra dislokavusi apie 1 500 kareivių, dauguma jų – prancūzai.
Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, balandžio 24 d. (dpa-ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadas Kyrylas Budanovas „visai“ įmanomu vadina visų Rusijos okupuotų teritorijų atsikovojimą šiais metais. Šį karą galima užbaigti tik vienu keliu – atkuriant 1991 metų sienas, pareiškė jis interviu naujienų agentūrai „RBK Ukrajina“. Kito būdo sustabdyti karą esą nėra. „Ukraina niekuomet nesutiks atsisakyti kokios nors valstybės teritorijos dalies“, – pažymėjo K. Budanovas.
Pasirengimas ilgai lauktam pavasario puolimui esą toliau vyksta. „Manau, kad per šią operaciją bus atkovota pakankam teritorija“, – kalbėjo žvalgybininkas. Kokiomis kryptimis vyks puolimas, jis nepasakė.
Pasak K. Budanovo, kalbant futbolo terminais, dabar Rusijos ir Ukrainos karas yra etape tarp 72 ir 75 minutės. Tačiau jis nedrįstąs prognozuoti, ar prireiks pratęsimo ar vienuolikos metrų baudinių. „Tai žino tik Dievas“, – sakė K. Budanovas. Kartu jis atmetė Rusijos branduolinio smūgio tikimybę, jei Ukraina atsikovos Juodosios jūros Krymo pusiasalį.
Ukraina jau 14 mėnesių priešinasi Rusijos invazijai. Šiuo metu Rusija, įskaitant 2014 m. aneksuotą Krymą, yra okupavusi apie 20 proc. Ukrainos valstybės teritorijos. K. Budanovas dar 2021 m. lapkritį įspėjo dėl invazijos.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Vašingtonas, vasario 16 d. (AFP-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas sako, kad 2022 metų vasario 24 dienos išvakarėse nuėjo miegoti puikiai žinodamas, kad po kelių valandų prasidės kruvini mūšiai.
Ištisus mėnesius trukę Vakarų karinio aljanso vadovo perspėjimai virto įsitikinimu, kad Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tą dieną pradės didelio masto puolimą prieš Ukrainą.
„Nuėjau miegoti. Bet tai buvo labai trumpa naktis, nes žinojau, kad kažkuriuo metu, po kelių valandų, kas nors mane pažadins, – ir būtent taip ir nutiko“, – teigė jis interviu naujienų agentūrai AFP likus savaitei iki pirmųjų invazijos metinių.
„Apie ketvirtą valandą man paskambino štabo viršininkas ir trumpai pranešė, kad jie pradėjo, t. y. invazija prasidėjo. Jokios staigmenos, nes mes žinojome.“
Nors daugelis visame pasaulyje iki pat pabaigos vylėsi, kad Maskva nerizikuos surengti plataus masto puolimo, NATO generaliniam sekretoriui nekilo abejonių, jog V. Putinas yra nusiteikęs imtis veiksmų.
„Karo žiaurumas gali šokiruoti. Tačiau tai nieko nenustebino, nes tokie įvykiai buvo prognozuojami likus keliems mėnesiams iki invazijos“, – sakė jis.
Dabar, karui, nusinešusiam dešimtis tūkstančių gyvybių ir pakirtusiam Europos saugumą, tęsiantis jau metus, J. Stoltenbergas įspėjo, kad NATO aljansas turi būti pasirengęs naujai priešpriešos su Rusija erai, kuri gali trukti ilgai.
„Prezidentas Putinas nori kitokios Europos, nori tokios Europos, kurioje galėtų kontroliuoti kaimynus, kurioje galėtų spręsti, ką šalys gali daryti“, – teigė J. Stoltenbergas.
„Turime būti pasirengę ilgam laikotarpiui, nes tai gali trukti daug, daug, daug, daug, daug metų.“
JAV vadovaujamo aljanso vadovas norvegas sakė nesiryžtąs prognozuoti, kiek ilgai tęsis atsinaujinusi Rusijos ir Vakarų konfrontacija, nes galimi staigūs pokyčiai.
„Matėme, kaip griuvo Berlyno siena, matėme, kas įvyko rugsėjo 11-ąją“, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO „visada ieškos galimybių grįžti į situaciją, kurioje būtų galima užmegzti geresnius santykius, tačiau žinant, kaip dabar elgiasi Rusijos režimas, Maskvos režimas, to padaryti neįmanoma“.
NATO narės nesiuntė savo pajėgų į Ukrainą, o kai kurie Vakarų pareigūnai nerimauja, kad tiesioginis karinis konfliktas gali peraugti į branduolinį karą tarp Vakarų ir Rusijos. Vladimiras Putinas. Grobonies dantys. EPA – ELTA foto
Tačiau nuo tada, kai įriedėjo Rusijos tankai, buvo dislokuoti dar dešimtys tūkstančių NATO karių rytiniame Aljanso flange, o eilė Europos sąjungininkių padidino išlaidas gynybai.
NATO narės, su Jungtinėmis Valstijomis priešakyje, taip pat nusiuntė Ukrainai ginkluotės už dešimtis milijardų dolerių, kad padėtų jai kovoti su Rusija.
Buvęs Norvegijos ministras pirmininkas atmetė kaltinimus, esą NATO galėjo padaryti daugiau, kad užkirstų kelią Rusijos invazijai, greičiau apginkluodama Ukrainą dar nuo Krymo laikų arba priartindama ją prie Aljanso apsauginio skydo.
„Tai prezidento Putino pasirinktas karas, už kurį atsakingas tik vienas asmuo – prezidentas Putinas ir sprendimų priėmėjai Maskvoje“, – pareiškė NATO vadovas.
Putinas senatvėje. Foto montažas
„Galime analizuoti, galime diskutuoti, galime svarstyti įvairius sprendimus, bet tai jokiais būdais nepanaikina prezidento V. Putino atsakomybės už šį karą.“
Po metus trukusių kovų, per kurias abi pusės teigia nukovusios dešimtis tūkstančių savo priešų, NATO įspėja apie atsinaujinusį Rusijos puolimą, nes Maskva, siekdama kompensuoti ankstesnes nesėkmes, siunčia į fronto liniją daugiau karių.
Tačiau, kaip teigė J. Stoltenbergas, 30 valstybių aljanso narės kaip visada pasiryžusios užtikrinti, kad Ukraina galiausiai laimėtų.
„Esame ten tam, kad užtikrintume, jog Ukraina nugalėtų šiame kare, ir kad suteiktume jiems ginklų, amunicijos ir paramos, kurios jiems reikia“, – teigė jis.
„Jei prezidentas Putinas laimėtų Ukrainoje, tai būtų tragedija ukrainiečiams. Tačiau tai būtų pavojinga ir mums visiems, nes tada jam ir kitiems autoritariniams vadovams būtų pasiųsta žinutė, kad jie gali pasiekti savo tikslus, jei naudos karinę jėgą.“
Laidojami žuvusieji aviakatastrofoje. EPA – ELTA foto
Kijevas, sausio 21 d. (AFP-ELTA). Šeštadienį į aidinčią salę Kijevo centre, skambant vienišam trimitui ir kariuomenės būgnui, ceremonine apranga vilkintys kariškiai įnešė septynis karstus.
Juodais drabužiais vilkintys gedėtojai, rankoje laikantys po rožę, kiek anksčiau rinkosi šalia Maidano aikštės Ukrainos sostinėje atiduoti paskutinės pagarbos vidaus reikalų ministrui Denisui Monastyrskiui ir jo kolegoms, kurie šią savaitę žuvo per visus sukrėtusią sraigtasparnio katastrofą.
„Jų nepalaužė karas, ir jie neleido, kad kiti palūžtų“, – šimtams gedinčiųjų, tarp kurių buvo ir aukšto rango vyriausybės pareigūnų, sakė laidotuvių ceremonijos vedėjas.
Lauke, pučiant žiemiškam vėjui, plevėsavo pusiau nuleistos Ukrainos ir Europos Sąjungos vėliavos, šalimais esantys keliai buvo uždaryti ir apstatyti prieštankinėmis kliūtimis, tuščiose gatvėse budėjo patruliai.
Denysas Monastyrskis, 42-jų metų teisininkas, savo pareigas pradėjęs eiti 2021 metais, buvo vienas iš devynių žmonių, skridusių valstybinės gelbėjimo tarnybos sraigtasparnyje, kai šis šią savaitę sudužo netoli vaikų darželio ir gyvenamojo namo Kijevo srities Brovarų mieste.
Jis priklausė naujai Ukrainos politikų kartai ir buvo aukščiausio rango pareigūnas, žuvęs per Rusijos invaziją, pradėtą praėjusių metų vasarį.
Laidotuvių vedėjas ceremonijos metu pasakė, kad būtent D. Monastyrskis paskambino Ukrainos prezidentui Volodymyrui Zelenskiui praėjusių metų vasario 24 dieną ir pranešė, kad Rusija įsiveržė į Ukrainą. Ir pridūrė, kad būtent D. Monastyrskis suorganizavo ginklų dalijimą sostinės gyventojams, artėjant Rusijos pajėgoms.
„Šlovė Ukrainai“, – baigdamas savo kalbą pasakė jis, kaipmat sulaukęs šimtų salėje esančių žmonių atsako: „Šlovė mūsų didvyriams.“
V. Zelenskis ir jo žmona Olena Zelenska į ceremoniją atvyko vilkėdami juodais drabužiais, nešini gėlių vainikais.
„Ukraina kasdien praranda savo geriausius sūnus ir dukras“, – vėliau sakė V. Zelenskis.
Laidojimo ceremonijoje – Ukrainos prezidentas V. Zelenskis su žmona. EPA – ELTA foto
Vienas iš žuvusiųjų buvo 34-erių metų fotografas Mykola Anatskis, kuris kartu su ministru keliavo į fronto liniją iš sugriauto Bachmuto miesto.
„Kolia buvo nepaprastai geras, protingas vaikas. Jis dar būtų galėjęs labai daug nuveikti dėl Ukrainos, – kalbėjo jo buvusi mokytoja Liudmila Zacharenko, užsiminusi, kad jos buvęs mokinys neseniai susilaukė dukrytės.
„Baisu, iš gyvenimo išeina geriausi žmonės“, – sakė 53-ejų metų moteris.
Ukrainos žvalgybos pareigūnas Ilja Samoilenka, kurį Rusijos pajėgos paėmė į nelaisvę po kelias savaites trukusios „Azovstal“ plieno gamyklos pietiniame Mariupolio mieste apgulties, D. Monastyrskio žūtį pavadino „didele netektimi“.
„Vyksta karas. Žmonės, kurių vaidmuo – stiprinti ir užtikrinti mūsų gynybą, yra nepaprastai svarbūs“, – sakė jis agentūrai AFP, turėdamas galvoje žuvusius vidaus reikalų ministerijos pareigūnus.
Visgi I. Samoilenka, kurio dirbtinė akis ir rankos protezas liudija, kad jis pats pernai buvo susilietęs su mirtimi gindamas Mariupolį, teigė, kad Ukraina negali sau leisti gedėti ilgai.
„Galime porą dienų sielvartauti, – sakė jis AFP aiškindamas, kad katastrofa Brovaryje nėra priežastis stabdyti „pergalės įtvirtinimą“.
„Turime judėti pirmyn. Į priekį“, – po ceremonijos kalbėjo kamufliažinius drabužius vilkintis I. Samoilenka.
Mirtis. Stop. Slaptai.lt nuotr.
Naujasis Delis, gruodžio 27 d. (ELTA). Indijoje neaiškiomis aplinkybėmis žuvo rusų politikas ir verslininkas Pavelas Antovas. Anot žinių stoties NDTV, 65 metų vyras buvo rastas negyvas kraujo klane prie viešbučio Raigados rajone Indijos Orisos valstijoje.
Anot indų žiniasklaidos, P. Antovas nušoko nuo viešbučio stogo. Rusijos generalinis konsulatas Kalkutoje tuo tarpu pranešė, kad jis iškrito pro langą trečiajame viešbučio aukšte.
Remiantis ligšioliniais tyrimais, P. Antovas norėjo Indijoje atšvęsti savo 66-ąjį gimtadienį ir praėjusį trečiadienį su trimis pakeleiviais apsistojo trijų žvaigždučių viešbutyje. Po dienos viename viešbučio kambarių rastas ruso Vladimiro Bydanovo kūnas. V. Bydanovas keliavo kartu su P. Antovu. Policijos duomenimis, 61-erių V. Bydanovas mirė nuo širdies infarkto. Tada šeštadienį žuvo P. Antovas.
Kitų dviejų rusų tapatybė neskelbiama. Pasak Rusijos generalinio konsulato, kurį cituoja rusų valstybinė naujienų agentūra TASS, šiuo metu nėra požymių, kad galėjo būti įvykdytas nusikaltimas. Anot rusų žiniasklaidos įmonės SHOT, indų policija neatmeta, kad P. Antovą po draugo mirtis ištiko depresija ir jis dėl to galėjo nusižudyti.
Indija
P. Antovas yra mėsos įmonės „Vladimir Standard“ įkūrėjas. 2019 metais jis, žurnalo „Forbes“ duomenimis, užėmė pirmąją vietą turtingiausių Rusijos pareigūnų ir parlamentarų sąraše. Jo turtas tada vertintas 9,97 mlrd. rublių (137 mln. eurų). Būdamas V. Putino valdančiosios partijos „Vieningoji Rusija“ narys, jis, be to, buvo Vladimiro srities įstatymų leidžiamosios asamblėjos deputatas.
Birželį P. Antovas internete kritiškai atsiliepė apie Maskvos invaziją į Ukrainą ir rusų raketų atakas pavadino „teroru“. Tiesa, vėliau jis įrašą ištrynė, viešai paprašė atleidimo ir kalbėjo apie techninę klaidą.
Praėjusiais mėnesiais virtinė mįslingų rusų oligarchų mirčių pakurstė gandus, kad nužudymai galėjo būti inscenizuoti kaip savižudybės.
Rusijos tankas. EPA – ELTA foto
Kyjivas, gruodžio 24 d. (ELTA). Rusija nuo visapusiškos invazijos pradžios vasario 24-ąją Ukrainoje jau neteko apie 101 430 karių (+480 per pastarąsias 24 val.), šeštadienį feisbuke pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas.
Štabo duomenimis, iki gruodžio 24-osios Maskvos kariuomenė taip pat neteko 3 006 (+1) tankų, 5 994 (+8) šarvuotųjų kovos mašinų, 1 988 (+4) artilerijos sistemų, 418 (+4) daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 212 priešlėktuvinės gynybos sistemų, 283 lėktuvų, 267 sraigtasparnių, 4 627 (+5) automobilių ir degalų cisternų, 16 laivų, 1 706 (+8) dronų, 178 specialiosios technikos vienetų ir 653 sparnuotųjų raketų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Dega Krymo tiltas. EPA – ELTA foto
Jie dar kartą bandys pulti iš visų pusių ir visa turima jėga, parodyti, kad „galim pakartot“. Ar Ukraina tam pasiruošusi? Ar tam pasirengę jos sąjungininkai Vakaruose?
Taip prognozuoti bei klausti buvo galima jau senokai. Tačiau nuo invazijos į Ukrainą pradžios neregėta Rusijos teroro banga prieš Ukrainos miestus šią prognozę bei klausimus tik dar labiau sustiprina.
Žinoma, dabartinės raketų ir dronų smūgių bangos visiems didiesiems miestams Rusijos propagandos pateikiami tik kaip kerštas už Krymo tiltą.
Iš Kremliaus viršūnių sklidę grasinimai smogti tiesiogiai tiems, kurie esą yra „atsakingi“ už „šį teroro aktą“, leido spėti, kad grasinama asmeniškai aukščiausiai karinei, politinei ir specialiųjų tarnybų vadovybei.
Pagrindiniai taikiniai, suprantama, du – prezidentas Volodymyras Zelenskis ir kariuomenės vadas Valerijus Zalužnas.
Bet ir be šių grasinimų ir dar gerokai iki sprogimo ant Krymo tilto jau senokai buvo akivaizdu, kad tai – vienas iš nedaugelio būdų, kaip Kremliui, be branduolinių smūgių, dar labiau eskaluoti padėtį ir pasiekti kažkokią „ryškesnę pergalę“.
Taigi, tokie masiniai smūgiai tebuvo tik laiko klausimas. Nuo karo pradžios Ukrainoje jau žuvo 422 vaikai. EPA-ELTA nuotr.
Tačiau smūgis Krymo tiltui, be abejo, tapo papildoma tokių teroristinių išpuolių „legitimacija“.
Kol kas dar neaišku, ar per šią teroro aktų bangą Rusijai pavyko nužudyti ar bent sužeisti ką nors iš aukščiausių politinių ar karinių pareigūnų.
Pats prezidentas V.Zelenskis akimirksniu paskelbė kreipimąsi į tautą, kurį tyčia ir demonstratyviai įrašė prie savo administracijos durų, atviroje gatvėje, kai ant miesto dar krito raketos.
Gali būti, kad Rusija jei ir taikėsi kur nors ta kryptimi, tai ir nepataikė.
Tačiau akivaizdu, kad ne mažiau svarbūs „taikiniai“ buvo kritinė infrastruktūra ir didžiausios civilių susibūrimo vietos. Juk Kyjivui smogta per pačius rytinius transporto kamščius, nukentėjo mokslo įstaigos, į kurias kaip tik rinkosi vaikai ir jaunimas.
Tai – senos Rusijos taktikos, labiausiai iki šiol taikytos Donbase, tąsa, tik žymiai didesniu ir žiauresniu mastu.
Griaunant kritinę infrastruktūrą, stengiamasi kiek įmanoma labiau pakirsti šalies ir visuomenės galimybes normaliai gyventi ir funkcionuoti – teisingiau, siekiama sukurti sąlygas kuo gilesnei ir platesnei humanitarinei krizei. Galutinis tikslas – humanitarinė katastrofa visos šalies mastu. Artėjant žiemai, šansai tai pasiekti taip pat didėja. Bent jau Donbase ta katastrofa, galima sakyti, jau dabar garantuota.
Tuo pačiu siekiama, kad iš šalies plūstelėtų nauji pabėgėlių srautai.
Sugriautas tiltas Chersono srityje. EPA – ELTA nuotr.
Kitas tikslas, tiesiog žudant civilius žmones ir griaunant gyvenamuosius namus, mokyklas, darželius, ligonines – teroro ir panikos atmosfera. Rusija tikisi, kad visuomenė to kažkada neatlaikys ir ims maldauti pasigailėjimo, spausti savo valdžią kuo greičiau tai „užbaigti“. Žinoma, Rusijos sąlygomis.
O galutinis tikslas – visos Ukrainos politinės struktūros griūtis ir chaosas.
Padariniai iki šiol buvo ir, akivaizdu, bus tik priešingi. Tačiau Kremliaus režimas, akivaizdu, tik didins apsukas šia linkme.
Tačiau kiek pagrįstas yra toks požiūris į vakarykštį Rusijos nusikaltimą, kuris jį vertina kaip režimo pasimetimo, desperacijos ir net nevilties ženklą? Negana to – kaip požymį, jog režimo agonija ir pabaiga jau visai netoli?
Žinoma, ilgalaikėje istorinėje bei strateginėje perspektyvoje taip ir yra. Teisingiau, toks ženklas ir kartu tos agonijos bei pabaigos variklis yra visas karas prieš Ukrainą, prasidėjęs 2014 m.
Tačiau akivaizdu ir tai, kad iki paskutinių tos agonijos fazių dar labai toli, o fašistiniu monstru tapusi diktatūra dar pajėgi visa tai smarkiai ištęsti.
Ir ji tai darys ne tik ir ne tiek branduoliniu šantažu ir tokiomis atakomis bei teroro išpuoliais – taip pat ir prieš Vakarus. Darosi beveik neabejotina, kad artimiausiu metu ji mes naujas pajėgas, žūtbūt bandydama perlaužti karo eigą mūšio lauke, ant žemės. Azovstal gynėjams – laisvę. Tai skelbia plakatas anglų kalba.
Rusijos pajėgos mėgins ne tik sustabdyti Ukrainos kontrpuolimą šalies rytuose ir pietuose, bet ir pačios vėl pereiti į puolimą visais frontais.
Dabar kol kas Rusijos kariuomenė daugiausiai puolamųjų pastangų sukoncentravusi Donbase – aršiausiai puolamas Bachmutas, Avdijivka, Marjinka, kiti Donecko aglomeracijos miestai.
Rusijai žūtbūt mėginant pralaužti Bachmuto-Soledaro ašį, ten vis naujas papildomas pajėgas turi mesti ir Ukraina, kas, suprantama, silpnina juos puolimą kitose vietose.
Ukraina stengėsi ir tebesistengia kuo greičiau atsikovoti kuo daugiau teritorijos iki rudens pabaigos ir žiemos, kuomet oro sąlygos maksimaliai apribos kovos veiksmų efektyvumą. Tikslas — atsiimti iki to laiko bent Chersoną, kuris užtikrintų šaliai gyvybiškai svarbų priėjimą prie jūrų.
Tuo tarpu Rusija dabar stengiasi kuo ilgiau išlaikyti spaudimą – iki to momento, kada į visus frontus galės mesti visus parengtus gyvosios jėgos, amunicijos ir kitokios geležies rezervus, mėgindama vis dėlto atsikovoti strateginę iniciatyvą.
Itin tikėtina, kad tai bus mėginimas pakartoti vasario mėnesio invaziją, tik prie buvusių įsiveržimo krypčių dar reikės pridėti ir Baltarusiją.
Iš ten veršis pirmiausiai Rusijos pajėgos, kurios kaip tik šiuo metu plūsta į mūsų kaimyninę šalį. Apskritai, šiomis dienomis paskebtas „bendros grupuotės” su Rusija kūrimas ir pačios Minsko diktatūros atviri grasinimai Ukrainai — vienas iš aiškiausių požymių, jog, greičiausiai, rengiamas toks plataus masto puolimas.
Labai tikėtina, kad vėl gali būti puolamas Kyjivas, Charkivas ir kiti miestai, vasarį atsidūrę invazijos smaigalyje.
Žinoma, galima sakyti, kad šioji antroji banga greičiausiai bus tokia pati nesėkminga, kaip ir pirmoji. Galbūt net dar nesėkmingesnė. Nes gyvoji jėga, paremta ką tik mobilizuotaisiais, bus žymiai prastenės kokybės patrankų mėsa, o ir artilerijos, amunicijos, įvairios technikos rezervai taip pat sukaupti jau, greičiausiai, gremžiant paskutinius dugnus. Ukrainos armijai žengiant į priekį, Rusija „pergrupuoja“ kariuomenę Rytuose. EPA-ELTA nuotr.
Apie tai, kad visi Rusijos rezervai jau beveik išsemti, kaba ir ukrainiečiai ir pagrindinės Vakarų žvalgybos. Tačiau tas „beveik” dar gali kainuoti visiems labai daug.
Bet kokiu atveju reiškia, jog dabartinė kruvina mėsmalė bus dar didesnė ir kruvinesnė – taip pat ir Ukrainai.
Ukraina su dar didesniu įniršiu ir pajėgomis, net susilpnėjusiomis, bus siaubiama ir iš oro. Taigi, tai, kas Kijeve ir kituose didžiuosiuose miestuose vyksta šiomis dienomis, greičiausiai yra ne vienkartinė „akcija“, o tokių nuolatinių antskrydžių pradžia.
Sergejus Surovikinas, paskirtas naujuoju invazijos pajėgų vadu, kaip tik ir paskirtas greičiausiai dėl to, kad būtent taip šlavė nuo žemės paviršiaus Siriją.
O ir atominio smūgio – kad ir kokia nors „purvina“ bomba – galimybės tikrai neverta atmesti. Priešingai, ji tik didėja.
Apskritai, visas šis karas, prasidėjęs Kijevo Maidane prieš devynerius metus, mus mokė tik vieno – kai jau atrodo, kad blogiau ir žiauriai būti nebegali, atsitinka blogiau ir žiauriau.
Tad visų šių tamsių perspektyvų fone vėl tenka grįžti prie vienų iš pagrindinių klausimų – ar visam tam pasirengę Vakarai ir ką jie gali padaryt bei daro, kad tam užkirstų kelią?
Ukrainos parlamentas pratęsė karinę padėtį ir visuotinę mobilizaciją iki lapkričio 21-osios. EPA-ELTA nuotr.
Žinoma, vienintelis kelias – tik didinti sankcijų volą Rusijos ekonomikai ir paramą visų rūšių ginkluote Ukrainai. Pirmiausia – priešlėktuvine, kurios Ukraina prašo nuo pat pirmųjų invazijos valandų.
Iškalbinga, kad Vokietija vakar pagaliau suskubo suteikti pirmąsias priešlėktuvinės gynybos sistemas. Apie partiją savų sistemų Ukrainai paskelbė ir JAV. Reikia tikėtis, kad tai signalizuoja esminį lūžį ir visoje Vakarų ginkluotės tiekimo Ukrainai politikoje, kuri kol kas laikėsi „dozių“ ir „žingsnis po žingsnio“ principų.
Tačiau ne mažiau svarbus faktorius – Rusijai aiškiai ir nedviprasmiškai pademonstruotas pasirengimas tiesiogiai įsitraukti į karą, suduodant smūgius jos pajėgoms. Tai galbūt atgrasintų režimą nuo pačių bjauriausių ir žiauriausių kraštutinių veiksmų. Tačiau nebūtinai. Jis dabar tokioje fazėje ir tokios būklės, kad tiesiog nebegali sustoti kelyje į kruviną bedugnę.
Tačiau visi šie dalykai reikalauja vieno esminio lūžio Vakaruose – mentalinio. Kol ten visuotinai ir besąlygiškai nebebus suvokta – bent jau tarpe tų, kurie priima esminius sprendimus – jog su Rusijos režimu nebeįmanoma ne tik „derėtis“, bet net ir koegzistuoti šioje planetoje, tokių lūžių nebus.
Tačiau Ukrainos karas lėtai, bet užtikrintai stumia mus visus link to lūžio. Vis naujų žiaurybių ir kraujo sąskaita.
Dmytro Firtash. Vikipedija nuotr.
Kyjivas, birželio 7 d. (AFP-ELTA). Apie 800 civilių gyventojų yra pasislėpę chemijos gamykloje strategiškai svarbiame Ukrainos rytiniame Sjeverodonecko mieste, sakė Dmytro Firtašo, kurio bendrovei priklauso gamykla, advokatas.
„Apie 800 civilių gyventojų rado prieglobstį chemijos gamyklos „Azot“, priklausančios Dmytro Firtašo įmonei „Group DF“, bunkeriuose“, – teigė amerikiečių advokatas Lanny J. Davisas bendrovės interneto svetainėje paskelbtame pareiškime.
Pastarosiomis savaitėmis Rusijos kariai, siekdami užimti rytų Ukrainą, stengėsi perimti šio svarbaus miesto kontrolę.
„Tarp šių 800 civilių yra apie 200 iš 3 000 gamyklos darbuotojų ir maždaug 600 Sjeverodonecko miesto gyventojų“, – pridūrė jis.
Darbuotojai liko gamykloje, bandydami „apsaugoti“ likusią „labai sprogių gamyklos cheminių medžiagų“ dalį, sakoma pareiškime.
Ukrainos prezidentūra, į kurią kreipėsi AFP, iki dienos pabaigos šios informacijos nepatvirtino.
Maskva kiek anksčiau antradienį paskelbė, kad „visiškai išlaisvino“ Sjeverodonecko gyvenamuosius rajonus, po to, kai pirmadienį Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad ukrainiečių kariai „laikosi“ savo pozicijose.
57 metų Dmytro Firtašas, vienas turtingiausių Ukrainos piliečių, yra artimas buvusio prorusiško Ukrainos prezidento Viktoro Janukovyčiaus sąjungininkas.
2021 metų birželį V. Zelenskis pasirašė įsaką, kuriuo magnatui buvo įvestos sankcijos, įskaitant jo turto įšaldymą ir licencijų iš jo įmonių atėmimą, apkaltinus jį titano gaminių pardavimu Rusijos karinėms bendrovėms.
Nepaisant to, vasario pabaigoje D. Firtašas pasmerkė Rusijos invaziją ir kartu su prezidento administracija padėjo sukurti visą parą veikiantį televizijos naujienų tinklą.
„Šis karas yra visiškai nereikalingas ir jokiu būdu negali būti pateisinamas“, – sakoma antradienį paskelbtame jo pareiškime.
Jensas Stoltenbergas. EPA – ELTA nuotr.
Londonas, sausio 30 d. (ELTA). Rusijos invazijos atveju NATO pajėgos nebūtų siunčiamos į Ukrainą. Tai sekmadienį stočiai BBC pareiškė Aljanso generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas.
„Neplanuojame siųsti NATO kovinių dalinių į Ukrainą“, – sakė J. Stoltenbergas. NATO, anot jo, koncentruojasi į tai, kad padėtų Ukrainai pagerinti „savigynos galimybes”. Esą yra skirtumas tarp NATO narės ir „stiprios bei labai vertinamos partnerės, kokia yra Ukraina“.
Tačiau invazijos atveju, pasak J. Stoltenbergo, būtų griežtų sankcijų Rusijos atžvilgiu. Jis neatmetė pajėgų stiprinimo Rytų Europoje galimybės.
