Mateuszas Morawieckis. EPA – ELTA nuotr.
Varšuva, spalio 4 d. (ELTA). „Rusų pasaulio“ ideologija plačiai remiama Rusijoje, todėl atsakomybė už įsiveržimą į Ukrainą tenka ne tik Rusijos prezidentui Vladimirui Putinui, bet ir visai šaliai.
Tai antradienį Varšuvos saugumo forume pareiškė Lenkijos ministras pirmininkas Mateuszas Morawieckis, praneša PAP.
„Tai nėra vien Putino karas, kaip mano kai kas Vakaruose, tai visos Rusijos karas. Rusija turi iš pagrindų pasikeisti, kad ateityje nebekeltų grėsmės savo kaimynams“, – sakė Lenkijos vyriausybės vadovas.
„Rusija atgaivino baisiausius XX amžiaus demonus – kolonializmą, imperializmą, nacionalizmą. Visus demonus, kurie, kaip manėme, jau priklauso tamsiai praeičiai. Bet jie vėl iškilo į paviršių, Kremlius juos naudoja kaip propagandos priemonę Rusijos visuomenėje. Deja, „rusų pasaulio“ ideologija Rusijoje labai gaji“, – konstatavo M. Morawieckis.
Kenos geležinkelio stotyje – Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumus iliustruojančių nuotraukų paroda. Lietuvos spaudos fotografų klubo nuotr.
„Lietuvos geležinkeliai“ (LTG) kartu su Lietuvos spaudos fotografų klubu, tęsdami palaikymą Ukrainai, Kenos geležinkelio stoties perone, kuriame sustoja tranzitiniai traukiniai, atidarė Rusijos karo prieš Ukrainą žiaurumus iliustruojančių nuotraukų parodą. Tai – antroji bendra iniciatyva, kuria siekiama atkreipti iš Maskvos ar kitų miestų į Kaliningrado sritį keliaujančių Rusijos piliečių dėmesį į Rusijos karą prieš Ukrainą, praneša „Lietuvos geležinkeliai“.
„Rusija Ukrainoje vykdo genocidą. Tai vyksta todėl, kad tu tuo netiki“, – toks užrašas ant karo vaizdus atspindinčių nuotraukų Kenos geležinkelio stotyje pasitinka tranzitu į Kaliningrado sritį ar iš jos vykstančius Rusijos gyventojus.
Kenos geležinkelio stotyje eksponuojama 14 nuotraukų iš Bučos, Mariupolio ir kitų karo nusiaubtų Ukrainos vietų. Fotografų Milos Teshaievos, Maximo Dondyuko, Evgeniyo Maloletkos ir Mikhailo Palinchako nuotraukos iškabintos tokiame aukštyje, kad jas pro langus galėtų pamatyti tranzitinių traukinių keleiviai. Traukinys šioje stotyje stovi maždaug valandą.
„Pasaulį apskrieję kolegų fotografų užfiksuoti karo vaizdai nuo kovo mėnesio Vilniaus geležinkelio stotyje matomi tranzitu į Kaliningrado sritį vykstantiems keleiviams iš Rusijos. Sutelkę jėgas toliau tęsiame simbolinę paramą broliams ir sesėms Ukrainoje – atidarome antrąją parodą, kad dar labiau paskleistume žinią apie Rusijos vykdomus karo nusikaltimus. Emocingais vaizdais siekiame paliesti traukiniais keliaujančius Rusijos piliečius ir paraginti juos nelikti abejingais“, – sako Lietuvos spaudos fotografų klubo prezidentas Jonas Staselis.
„Rusijos gyventojams netgi draudžiama karą Ukrainoje vadinti karu: už tai jiems gresia kalėjimas. Lietuvoje turime galimybę kad ir nedideliam skaičiui Rusijos gyventojų parodyti, kas iš tiesų vyksta Ukrainoje. Vilniuje perone anksčiau atidaryta paroda sulaukia skirtingų tranzitinių traukinių keleivių reakcijų: vieni trumpai užmeta akį į nuotraukas, kiti prie lango sustingsta ilgėliau, dar kiti jas fotografuoja. Pastebėdami emocijas matome prasmę ir toliau skatinti žmones nelikti abejingus ir patikėti Rusijos vykdomu genocidu Ukrainoje“, – sako LTG generalinis direktorius Egidijus Lazauskas.
Tranzitiniai traukiniai iš Maskvos į Kaliningrado sritį ir atgal kursuoja kiekvieną dieną. Taip pat kursuoja tranzitiniai traukiniai iš Adlerio bei Sankt Peterburgo į Kaliningrado sritį ir atgal. Per mėnesį, kaip nurodo „Lietuvos geležinkeliai“, Kaliningrado link ir atgal kartu sudėjus pravažiuoja vidutiniškai 100 tranzitinių traukinių.
Kovo pabaigoje Vilniaus geležinkelio stoties perone, kuriame sustoja tranzitiniai traukiniai, buvo atidaryta pirmoji paroda. Čia eksponuojamos 24 nuotraukos iš Kyjivo ir Mariupolio, kurias atsiuntė fotografai Maximas Dondyukas, Evgeniy Maloletka ir Mila Teshaieva.
Kyjivas, balandžio 23 d. (ELTA). Rusija nuo savo karo prieš Ukrainą pradžios šalyje jau neteko apie 21 600 karių. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų generalinis štabas, kuriuo remiasi portalas „Ukrinform“.
Štabo duomenimis, nuo vasario 24 dienos iki balandžio 23-osios Rusija taip pat neteko 854 tankų, 2 205 šarvuočių, 403 artilerijos sistemų, 143 daugkartinio paleidimo raketų sistemų, 69 oro gynybos sistemų, 177 lėktuvų, 154 sraigtasparnių, 1 543 transporto priemonių, 8 laivų, 76 degalų cisternų, 182 dronų ir 27 specialiosios technikos vienetų.
Šie duomenys tikslinami. Jų rinkimą sunkina besitęsiančios intensyvios kautynės.
Petras Gražulis. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Seimo narys Petras Gražulis ketvirtadienį ketina pateikti Seimui Baudžiamojo kodekso pataisą, kuria siūloma numatyti baudžiamąją atsakomybę už viešą pritarimą Rusijos Federacijos nusikaltimams Ukrainos Respublikai ar jos gyventojams, jų neigimą ar šiurkštų menkinimą.
„Siūlau, kad tie, kurie viešai socialiniuose tinkluose, televizijos, radijo eteryje, portaluose ir kitais viešai skleidžiamais būdais neigia arba pateisina Rusijos karinę invaziją į Ukrainą, arba palaiko Rusijos pradėtą karą, būtų baudžiami kaip ir už 1991 m. sausio 13-osios žudynių, 1991 m. liepos 31 d. žudynių Medininkuose neigimą, palaikymą arba pateisinimą“, – sako parlamentaras P. Gražulis.
Už viešą pritarimą Rusijos Federacijos įvykdytai agresijai prieš Ukrainos Respubliką siūloma bausti bauda arba laisvės apribojimu, arba areštu, arba laisvės atėmimu iki dvejų metų.
Siūloma, kad kodekso pataisa įsigaliotų 2022 m. balandžio 1 d.
Šiuo metu Baudžiamajame kodekse atsakomybė už Rusijos agresijos – karo prieš Ukrainą pateisinimą nėra numatyta.
