Bučas. Nužudytas civilis. EPA – ELTA nuotrauka
Budapeštas, sausio 12 d. (ELTA). Budapešto meras Gergely`is Karácsony`is, trečiadienį atvykęs į Ukrainą su dar trijų Europos šalių sostinių vadovais, paskelbė vaizdo kreipimąsi, kuriame išdėstė argumentus, kodėl svarbu, kad Ukraina nugalėtų šiame kare, praneša Vengrijos portalas „Telex“.
Budapešto vadovas lankėsi karo ligoninėje ir vaikų ligoninėje Kyjive, taip pat apžiūrėjo Rusijos karo nusikaltimų vietas Bučoje.
„Jeigu kai kas prarado moralinį kompasą ir negali pamatyti skirtumo tarp aukos ir agresoriaus, jeigu kai kas pamiršo, ką patyrė vengrai XX amžiuje – patariu atvažiuoti čia, į Bučą ir Kyjivą, ir pažvelgti išgyvenusiems žmonėms į akis. Tada bus aišku, kad šiame kare ne šiaip dvi šalys kovoja tarpusavyje, bet blogio jėgos mėgina okupuoti kitą šalį“, – pabrėžė jis.
Pasak mero, parama ukrainiečiams – ne tik Vengrijos moralinė pareiga, tai atitinka ir jos pačios interesus, kad ateityje nereikėtų svarstyti, kuri šalis taps nauja agresijos auka.
„Šis karas turi baigtis tik Ukrainos pergale“, – pabrėžė G. Karácsony`is.
Aleksejus Arestovičius. Slaptai.lt nuotr.
Kyjivas, gegužės 9 d. (ELTA). Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius interviu Izraelio televizijai pareiškė, kad šiuo metu Ukrainoje vyksta dar „keturios Bučos“: dvi – Zaporižės kryptimi, dvi – Chersono, praneša „Ukrinform“.
„Kol kas aktuali ukrainiečių tautos išlikimo tema, kadangi Rusijos armija čia vykdo akivaizdų genocidą. Ir Jungtinių Tautų Tarptautinis teismas šią bylą nagrinėja kaip Rusijos genocidą prieš Ukrainą – byla vadinasi būtent taip, o ne kaip nors kitaip“, – sakė jis.
„Masinis žaginimas, vaikų ir senelių žudymas, civilių šaudymas ir t. t. – apie kokią „brolybę“ galima kalbėti? Net jei ir bus atnaujinti santykiai – mes vis dėlto esame kaimynai, – tai dar labai tolima istorija. O dabar mūsų uždavinys – išgyventi“, – pabrėžė patarėjas.
Penktadienį Ukrainos generalinė prokurorė Iryna Venediktova pranešė, kad Rusijos karo nusikaltimus Ukrainoje jau tiria 17 šalių.
Vasario 24 d. Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės smerkiamą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Jos pajėgos atakuoja ir civilinius objektus.
Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Ukrainą palaikanti akcija prie Seimo sostinėje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Ketvirtadienio vakarą šalia Seimo esančioje Nepriklausomybės aikštėje Vilniuje vyko palaikymas jau mėnesį Rusijos karinę invaziją atremiančiai Ukrainai pareikšti skirta akcija.
Apie tūkstantį akcijos dalyvių greta Seimo susirinko pasipuošę Ukrainos vėliavomis, tarp susirinkusiųjų buvo ir Baltarusijos opozicinį judėjimą simbolizuojančias baltos-raudonos-baltos spalvų vėliavas nešančių asmenų.
Akcijos metu skanduotas šūkis „Šlovė Ukrainai, herojams šlovė!“, giedamas Ukrainos himnas. Laikyti plakatai „Nekenčiu Putino iki mėnulio ir atgal“, „Sustabdykime karą“, „Kovidai, prašau pasiimk Putiną“ ir kt. Minia skandavo Rusijos prezidentą smerkiančius šaukinius.
Renginį atidarė Vilniaus miesto meras Remigijus Šimašius. Jis savo kalbą pradėjo tylos minute žuvusiems Ukrainos kariams ir civiliams pagerbti.
„Nuostabu, kiek Lietuvos žmonės padeda ukrainiečiams Ukrainoje. Karinė pagalba, medicininė pagalba, visa pagalba yra įkvėpimas ir tai tebūna įkvėpimas kitoms šalims, nes Lietuva tikrai daugiausiai to padaro pagal šalies dydį. Mes toliau turime tą daryti ir apie tai kalbėti. Ir paskutinis dalykas, be abejo, apie kurį turime kalbėti dabar čia, tai pagalba bėgantiems nuo karo. Jei turime galimybę apgyvendinti nuo karo bėgančias šeimas – padarykime taip, tai sugrįš, tai reikalinga”, – susirinkusius ragino R. Šimašius.
Akcijoje taip pat pasisakęs Seimo narys Justas Džiugelis tikino, kad parlamentas yra pasiruošęs padėti Ukrainai uždarydamas jos oro erdvę ir atsisakyti rusiškos naftos ir dujų, tačiau apgailestavo, jog tam trūksta politinės valios Vakaruose.
„Labai gaila, kad Vakarų parteriai neturi tinkamo požiūrio į tai, kas šiuo metu vyksta Ukrainoje. Tik šių šalių visuomenės, žmonės gali pasiekti biurokratų širdis“, – kalbėjo parlamentaras.
Renginyje taip pat leista pasisakyti visiems norintiems. Vienas jų atskleidė, kad dalyvavo ir šalia Baltarusijos pasienio šią savaitę vykusiame proteste, kuriame buvo stabdomi Baltarusijos ir Rusijos sunkvežimių vairuotojai.
„Tie žmonės, kurie važiuoja per Lietuvą, jie visi myli Putiną ir rėkia „Slava Rossii”, taip buvo pirmadienį. Iš tikrųjų kovojame labai ilgai, bet, kada bus rezultatas mes nežinome, nes, kada važiuoja tokie fūristai per Lietuvą ir rėkia „Slava Rossii”, tai yra skaudu. Tas palaikymas, kurį teikiame Ukrainai, grįš su kaupu, iš tikrųjų privalome nepamiršti, kad turime padėti kasdien, nesvarbu kas ir kaip. Jeigu girdime kalbas, kurie šneka kažką blogo apie ukrainiečius, reikia tiesiai į akis rėžti: „Eikite ten, kur tas laivas nuėjo”, – kreipėsi mitinguotojas.
Susibūrimo rengėjų pasirinkta data sutapo ir su ketvirtadienį Briuselyje vykstančiais trimis aukščiausio lygio vadovų posėdžiais: neeiline Europos Vadovų Taryba, neeiliniu NATO viršūnių susitikimu ir G7 valstybių susitikimu. Akcijos dalyviai siekė pademonstruoti Lietuvos palaikymą karo krečiamai šaliai ir reikalauti daugiau pagalbos Ukrainos iš Vakarų lyderių.
Ketvirtadienis – 29-oji Rusijos karinės invazijos Ukrainoje diena. Demokratinio pasaulio pasmerktos, Kremliaus vadinamos „specialiosios karinės operacijos“, metu intensyviai apšaudomi didieji Ukrainos miestai, tiek karinės, tiek civilinės infrastruktūros objektai.
Rusija kaltinama vykdomais karo nusikaltimais, trukdymu evakuoti karo zonose įstrigusius gyventojus ir suteikti jiems humanitarinę pagalbą. Jungtinių Tautų duomenimis, iki kovo 23 d. Ukrainoje žuvo bent 977 civiliai, dar beveik 1,6 tūkst. – sužeisti, beveik 3,7 mln. ukrainiečių jau paliko gimtąją šalį, o apie 6,5 mln. pasitraukė į saugesnes vietoves pačioje Ukrainoje.
Jungtinių Amerikos Valstijų žvalgyba šią savaitę skaičiavo, kad kare žuvo apie 4 tūkst. Ukrainą ginančių karių ir savanorių bei daugiau nei 7 tūkst. Rusijos pajėgų narių. Ukrainos kariuomenė teigia, kad jų nukauta per 15 tūkst.
Rusijoje sulaikyti tūkstančiai prieš šį karą protestavusių asmenų.
