V. Putinas ir Kim Jong Unas vienas kitam padovanojo po šautuvą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, rugsėjo 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Šiaurės Korėjos vadovas Kim Jong Unas per savo susitikimą Rusijos Tolimuosiuose Rytuose vienas kitam padovanojo po šautuvą, ketvirtadienį pareiškė Kremlius.
Atstovas Dmitrijus Peskovas žurnalistams tvirtino, kad V. Putinas Kim Jong Unui įteikė „aukščiausios kokybės mūsų gamybos šautuvą“, o pats taip pat esą gavo „Šiaurės Korėjoje pagamintą šautuvą“. Negana to, anot D. Peskovo, Rusijos prezidentas dar padovanojo Šiaurės Korėjos diktatoriui „keletą kartų kosmose pabuvojusio kosminio skafandro pirštinę“.
Kremliaus atstovas kartu nurodė, kad Kim Jong Uno vizitas Rusijoje tęsis dar kelias dienas. Šiaurės Korėjos vadovas į šią šalį atvyko antradienį.
V. Putinas ir Kim Jong Unas susitiko sklandant spėlionėms, kad jiedu gali sudaryti susitarimą dėl ginklų tiekimo.
Kiaulės snukis. Youtube.com
Maskva, birželio 21 d. (dpa-ELTA). Praėjus 16 mėnesių nuo invazijos į Ukrainą pradžios, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas patvirtino savo šalies branduolinių pajėgų stiprinimą. Per renginį su karinių universitetų absolventais jis trečiadienį pareiškė, kad Rusija „artimiausiu metu“ dislokuos naują tarpžemyninę raketą „Sarmat“, galinčią nešti branduolinį užtaisą. Ankstesniais duomenimis, tai buvo planuota padaryti jau iki praėjusių metų rudens.
Nuo karo Ukrainoje pradžios 2022 m. vasario 24 d. V. Putinas dėl savo branduolinių grasinimų keliskart sulaukė tarptautinės kritikos. Ypač didelį pasipiktinimą sukėlė jo pareiškimas apie taktinio branduolinio ginklo dislokavimą kaimyninėje Baltarusijoje. Rusija pabrėžia pasiliekanti teisę panaudoti atominį ginklą, ypač – gindama savo teritorinį vientisumą. Savo valstybės teritorijai Rusija priskiria ir aneksuotas Ukrainos žemes.
Rusija metų pradžioje pareiškė stabdanti savo dalyvavimą paskutinėje didelėje branduolinio nusiginklavimo sutartyje su JAV „New Start“.
Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad V. Putinas laimės kitus rinkimus. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (dpa-ELTA). Per vizitą Rusijoje Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pareiškė esąs įsitikinęs, kad Vladimiras Putinas laimės kitų metų prezidento rinkimus, pranešė Rusijos valstybinė žiniasklaida.
„Žinau, kad kitais metais jūsų šalyje vyks prezidento rinkimai. Jūsų stiprios lyderystės dėka Rusija pastaraisiais metais padarė didelę pažangą siekdama sėkmės ir klestėjimo“, – pirmadienį Kremliuje vykusio susitikimo pradžioje sakė Xi Jinpingas.
„Esu įsitikinęs, kad Rusijos žmonės palaikys jūsų gerus ketinimus“, – pridūrė Kinijos lyderis.
Šis pareiškimas patraukė Rusijos valstybinės žiniasklaidos dėmesį, nes V. Putinas dar nėra paskelbęs, ar kandidatuos. Jis tiesiogiai nereagavo į Xi Jinpingo žodžius, bet vėliau Kremlius paneigė, kad tai buvo Xi Jinpingo patvirtinimas, jog V. Putinas per rinkimus kandidatuos.
„Prezidentas Xi Jinpingas nesakė, kad V. Putinas dalyvaus rinkimuose. Prezidentas Xi Jinpingas pareiškė įsitikinimą, kad rusai palaiko V. Putiną, ir čia šiam jo įsitikinimui tik pritariama“, – sakė Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas.
Rinkimai numatyti kitų metų kovą.
Xi Jinpingas pirmadienį atvyko į Rusiją trijų dienų valstybinio vizito.
Kinijos ir Rusijos prezidentai demonstruoja politinį artumą. EPA-ELTA nuotr.
Maskva, kovo 20 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir atvykęs Kinijos lyderis Xi Jinpingas baigė kelias valandas pirmadienį Maskvoje trukusias neoficialias derybas, pranešė Rusijos naujienų agentūros.
Valstybinė naujienų agentūra „RIA Novosti“ paskelbė, kad Rusijos ir Kinijos lyderių derybos truko keturias su puse valandos. Antradienį jiedu vėl susitiks oficialiam pokalbiui.
Putinas senatvėje. Foto montažas
Maskva, lapkričio 30 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas antradienį pareiškė, kad pernai priimtos Konstitucijos pataisos, leidžiančios jam siekti dar dvi prezidento kadencijas, „stabilizuoja“ šalį, bet nepasakė, ar jis iš tikrųjų kandidatuos.
Rusijos investicijų forume per vaizdo įrašą V. Putinas sakė, kad „dar nenusprendė“, ar kandidatuos į prezidentus 2024 m., kai baigsis dabartinė, antra iš eilės, kadencija.
„Bet pats šios teisės egzistavimas jau stabilizuoja vidaus politinę situaciją“, – sakė ilgametis Rusijos vadovas. „Kol kas užtenka to, kad turiu teisę būti išrinktas“, – sakė jis ir pridūrė, jog dar per anksti kalbėti apie 2024-uosius.
69 metų V. Putinas šiuo metu eina ketvirtąją prezidento kadenciją, į valdžią jis atėjo 2000 metais. Pernai valdžios institucijos pakeitė Rusijos Konstituciją, kad V. Putinas galėtų eiti dar dvi šešerių metų kadencijas iš eilės, tad jis gali likti valdžioje iki 2036 metų. V. Putinas žada „tvirtai“ ginti šalies interesus. EPA-ELTA nuotr.
Rusijos opozicija kritikavo pataisas sakydama, kad V. Putinas, kuriam 2036 m. sukaks 84 metai, planuoja valdyti iki gyvos galvos.
Praėjusį mėnesį interviu CNBC V. Putinas atsisakė pasakyti, ar planuoja likti Kremliuje po 2024-ųjų, ir teigė, kad kalbos apie galimą jo įpėdinį „destabilizuoja“ šalies politinę sistemą.
Pirmaisiais metais Kremliuje V. Putinas stiprino savo valdžią žadėdamas stabilumą po audringo praėjusio amžiaus paskutinio dešimtmečio, sekusio po Sovietų Sąjungos žlugimo.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Maskva, spalio 14 d. (AFP-ELTA). Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas teigė, kad kalbos apie galimą jo įpėdinį „destabilizuoja“ šalies politinę sistemą, ir pridūrė dar neturįs planų dėl savo ateities.
Per stočiai CNBC duotą interviu 69-erių V. Putinas atsisakė nurodyti, ar ketina pasilikti Kremliuje po 2024 m., pasibaigus jo dabartinei kadencijai prezidento poste.
„Kalbos apie tai destabilizuoja situaciją, – jis sakė interviu JAV stočiai. – Situacija turi būti stabili ir saugi, kad valdžios struktūros galėtų patikimai veikti ir būtų galima ramiai žvelgti į ateitį.“
Nors V. Putinas pažymėjo, kad galėtų vėl teisėtai pretenduoti į prezidento postą, jis pridūrė dar nepriėmęs jokių sprendimų.
„Aš pageidauju neatsakyti į tokius klausimus, – teigė jis. – Iki kitų rinkimų dar likę daug laiko.“
Rusijos valdžios institucijos pernai priėmė Konstitucijos pataisas, kurios leido V. Putinui likti valdžioje iki 2036 m. Anot opozicijos, V. Putinas taip siekia tapti „amžinu prezidentu“.
Tačiau kai kurie politikos ekspertai neatmeta galimybės, kad V. Putinas galimai rengiasi atsistatydinimui, ir atkreipia dėmesį į vis dažniau pastebimus nesutarimų tarp aukšto rango pareigūnų ženklus.
Rusijos gyventojai pritarė konstitucijos reformai. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos gyventojai aiškia balsų dauguma pritarė konstitucijos reformai. Negalutiniais Centrinės rinkimų komisijos duomenimis, už konstitucijos pataisas balsavo apie 78 proc. šalies piliečių.
Konstitucijos reforma išplečia prezidento galias ir leidžia dabartiniam šalies vadovui Vladimirui Putinui, jei jis bus perrinktas, toliau likti valdžioje. Iki šiol prezidentas galėjo vadovauti Rusijai tik dvi kadencijas iš eilės. Tai reiškė, kad V. Putinas 2024-aisiais būtų turėjęs palikti postą.
Tačiau įsigaliojus naujajai konstitucijai, ligšiolinės V. Putino kadencijos nebus skaičiuojamos. Kadangi viena kadencija trunka šešerius metus, jis galėtų likti pareigose net iki 2036 metų – V. Putinui tada būtų 84-eri.
Rinkėjų aktyvumas referendume, Rinkimų komisijos duomenimis, siekė 65 proc. Vyriausybė aktyviai ragino gyventojus dalyvauti balsavime.
Kad paskatintų žmones balsuoti, paskutinė savaitę trukusio referendumo diena net buvo paskelbta laisvadieniu. Be to, rinkėjai galėjo laimėti prizų, tarp kurių buvo butai ir automobiliai. Putinas senatvėje. Foto montažas
Konstitucijos pataisos apima ir plačias socialines reformas, tarp jų – didesnės minimalios algos ir pensijos garantijas. Be to, konstitucijoje bus įtvirtinta virtinė konservatyvių vertybių, tarp jų – santuoka kaip vyro ir moters sąjunga. Tai draustų homoseksualių asmenų santuokas.
Žinomas Rusijos opozicionierius Aleksejus Navalnas pasmerkė referendumą, pavadindamas jį „dideliu melu“. „Rezultatai“, kurie ką tik buvo paskelbti, yra suklastoti“, – sakė jis. Jie esą neturi nieko bendra su Rusijos piliečių nuomone. A. Navalnas ragino boikotuoti referendumą.
Nepriklausoma rinkimų stebėtojų grupė „Golos“ pranešė apie šimtus skundų dėl nusižengimų rinkimų laisvei. Tam paprieštaravo Rinkimų komisijos vadovė Ela Pamfilova. Per visą balsavimo procesą, anot jos, „rimtų pažeidimų“ nebuvo.
Balsavimo teisę šalyje tyrėji 110 mln. rinkėjų. Pradžioje planuota, kad referendumas vyks balandį, tačiau dėl koronaviruso pandemijos jį teko atidėti.
Ramzanas Kadyrovas
Čečėnijos vadovas Ramzanas Kadyrovas paragino skirti Vladimirą Putiną Rusijos Federacijos prezidentu iki gyvos galvos, praneša „Interfax“.
„Aš visada sakiau – mes turime išrinkti V. Putiną prezidentu iki gyvos galvos. Kas šiandien gali jį pakeisti? Nėra tokio pasaulinio masto politinio lyderio. Mes turime tuo didžiuotis“, – sakė R. Kadyrovas antradienį Čečėnijos operatyvinio kovos su koronaviruso plitimu štabo posėdyje.
Jis taip pat paragino Čečėnijos gyventojus ateiti balsuoti dėl Rusijos konstitucijos pataisų.
Vladimiras Putinas. EPA – ELTA nuotr.
Dėl dabartinio neramaus laikotarpio pasaulyje prezidentas Vladimiras Putinas pakeitė nuomonę dėl prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ir pritarė planui, kuris leistų jam kandidatuoti į dar dvi kadencijas iš eilės ir būti perrinktam, teigė Kremliaus atstovas.
Kremliaus teigimu, V. Putino sprendimas pritarti pasiūlymui, kuris leistų jam likti valdžioje po 2024 metų, susijęs su nestabilumu pasaulyje ir grėsmėmis Rusijai, įskaitant naująjį koronavirusą.
„Padėtis pasaulyje tapo mažiau stabili“, – teigė atstovas Dmitrijus Peskovas ir pridūrė, kad tarp veiksnių, privertusių V. Putiną pakeisti nuomonę, yra „koronaviruso pandemija, pasaulinio nuosmukio grėsmės, virtinė regioninių konfliktų ir Vakarų sankcijos“.
Putinas senatvėje. Foto montažas
„Šiais sunkiais laikais valdžios institucijų stabilumas, valdžios tvirtumas ir pastovumas turi didelę svarbą. Tokiais sunkiais laikais kai kurios šalys priėmė sprendimus leisti pareigas einančiam prezidentui likti pareigose. Tokiais sunkiais laikais svarbu išlaikyti stabilią, tvirtą ir nuoseklią politiką“, – aiškino D. Peskovas.
Kiek anksčiau V. Putinas teigė nenorįs panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ar naudotis kitomis įvardijamomis priemonėmis savo valdžiai pratęsti po 2024 metų.
Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais pasiūlė virtinę Konstitucijos pakeitimų, tačiau iki šios savaitės antradienio atmetė spėliones, kad reformų ėmėsi tam, jog pratęstų savo valdžią.
67 metų V. Putinas valdžioje yra jau du dešimtmečius. Jis prie šalies vairo stovi nuo 2000 metų ir tuo laikotarpiu ėjo tiek Rusijos prezidento, tiek premjero pareigas. Dabartinė jo kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais. Rusijos opozicija surengė demonstraciją „už Rusiją be Putino“. EPA-ELTA nuotrauka
V. Putinas dar praėjusią savaitę teigė, kad laikysis prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo, o tai reiškia, kad jis būtų turėjęs atsistatydinti 2024 metais.
Rusijos Valstybės Dūma, žemesnieji parlamento rūmai, šios savaitės trečiadienį pritarė Konstitucijos pataisoms, kurios leistų prezidentui V. Putinui būti perrinktam iki 2036 metų. Tačiau D. Peskovas teigė, kad V. Putinas dar nepaskelbė, ar 2024 metais vėl sieks Rusijos prezidento posto.
Dėl esminių pokyčių V. Putino kadencijos būtų skaičiuojamos iš naujo.
Visuomenės balsavimas turėtų įvykti balandžio 22 d.
Vladimiras Putinas Sibire. EPA – ELTA nuotr.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas penktadienį teigė nenorįs panaikinti prezidento kadencijų skaičiaus ribojimo ar naudotis kitomis įvardijamomis priemonėmis savo valdžiai pratęsti, tačiau prezidentas neatskleidė savo ateities planų, skelbia agentūra AP.
Rusijos prezidentas anksčiau šiais metais pasiūlė virtinę Konstitucijos pakeitimų, kuriuos jo kritikai suvokia kaip vieną iš V. Putino bandymų likti prie šalies vairo pasibaigus dabartinei šešerių metų trukmės kadencijai 2024 metais.
Remiantis apklausomis, dauguma rusų mano, kad V. Putinas Konstitucijos reformą inicijavo, visų pirma, todėl, kad užsitikrintų buvimą valdžioje ir po 2024 metų.
Vis dėlto penktadienį per susitikimą su darbininkais ir aktyvistais Ivanovo mieste V. Putinas atmetė visas spėliones.
Rusijos prezidentas, be kita ko, teigė, kad jo prezidentavimas yra daugiau „nei šiaip tiesiog darbas“ ir turėtų būti suvokiamas kaip jo „likimas“.
Kremliaus kontroliuojamas parlamentas, tikimasi, kitą savaitę pritars Konstitucijos pakeitimams, dėl kurių balandžio 22 d. referendume balsuos Rusijos piliečiai.
67 metų amžiaus V. Putinas valdžioje yra jau du dešimtmečius. Jis prie šalies vairo stovi nuo 2000 metų ir tuo laikotarpiu ėjo tiek Rusijos prezidento, tiek premjero pareigas. Dabartinė jo kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais.
Plakatas skelbia: Putinui – ne. Mitingas Rusijoje. EPA – ELTA nuotr.
Keliuose Rusijos miestuose šeštadienį vyko demonstracijos prieš prezidento Vladimiro Putino paskelbtą konstitucijos reformą.
Maskvoje, organizatorių duomenimis, į gatves išėjo 3 000 žmonių. Policija nurodė, kad protestuotojų buvo 300. Per pavienius protestus Sankt Peterburge, kuriems leidimas nėra reikalingas, pilietinių teisių organizacijos „OVD-Info“ duomenimis, būta sulaikytų asmenų.
Demonstracijos taip pat vyko Archangelske Rusijos šiaurės vakaruose bei Ulan Udėje Sibire.
V. Putinas sausio viduryje netikėtai paskelbė apie virtinę pokyčių Rusijos politinėje sistemoje. Be kita ko, numatytas prezidento kadencijų skaičiaus apribojimas. Be to, parlamentui ateityje bus suteikta daugiau galių. V. Putinas pažadėjo, kad gyventojai dėl reformos galės pareikšti savo nuomonę balsuodami.
Jis tikisi „referendumo, o ne nesuprantamo viešo balsavimo“, agentūrai „Interfax“ sakė Kremliaus kritikas Sergejus Udalcovas, vienas demonstracijos Maskvoje organizatorių. V. Putinas kol kas detalių apie planuojamą balsavimą nepateikė.
V. Putino ketvirtoji kadencija prezidento poste baigsis 2024 metais. Jo reforma numato ir Valstybės Tarybos sustiprinimą. Stebėtojai mano, kad 67-erių V. Putinas pasibaigus kadencijai gali siekti aukšto posto šioje institucijoje – ir taip užsitikrinti valdžią, V. Putinas tai neigia.
Pradėdamas savo kelių dienų vizitą Rusijoje, Kinijos prezidentas Xi Jinpingas pabrėžė savo artumą prezidentui Vladimirui Putinui.
„Prezidentas V. Putinas man yra geriausias draugas“, – pareiškė Xi Jinpingas po pokalbio su Rusijos kolega. Santykiai esą yra „vis geresni“. V. Putinas savo ruožtu gyrė pasitikėjimą tarp Pekino ir Maskvos.
Abu politikai, anot Xi Jinpingo, susitarė dvišalius šalių santykius „pakelti į naują, aukštesnį lygį“. Todėl jie sutarė dėl „abipusės paramos ir pagalbos“.
Kinijos delegacija atvežė į Rusiją dvi pandas, kurios bus paskolintos Maskvos zoologijos sodui. V. Putinas tai pavadino „ypatingos pagarbos, ypatingo pasitikėjimo Rusija ženklu“. Jis pridūrė: „Kai mes kalbame apie pandas, visada mūsų veidus nutvieskia šypsena“.
Jau prieš tai V. Putinas sakė, kad Xi Jinpingo dėka dvišaliai santykiai pastaraisiais metais įgijo „beprecedentę” reikšmę. Kremliaus patarėjas Jurijus Ušakovas sakė, kad Xi Jinpingas ir V. Putinas gali pasirašyti pareiškimą dėl „globalios partnerystės ir strateginio bendradarbiavimo“.
Kinija ir Rusija, kurios priklauso penkioms nuolatinėms JT Saugumo Tarybos narėms, čia paprastai atstovauja tai pačiai linijai. J. Ušakovas atkreipė dėmesį į tai, kad abiejų šalių pozicijos tarptautiniais ginčytinais klausimais, pavyzdžiui, dėl Šiaurės Korėjos branduolinės programos, kovos dėl valdžios Venesueloje ir branduolinio susitarimo su Iranu, yra „labai artimos arba sutampa“.
Po pirmojo pokalbio su V. Putinu svečias iš Kinijos lankėsi Maskvos Didžiajame teatre. Ketvirtadienį ir penktadienį Xi Jinpingas dalyvaus ekonomikos forume Sankt Peterburge, kurį globoja V. Putinas. Kinijos ir Rusijos prekybos apimtys pernai išaugo ketvirtadaliu ir pasiekė 96 mlrd. eurų.
Buvęs CŽV direktorius Johnas Brennanas JAV prezidento Donaldo Trumpo pareiškimus per bendrą spaudos konferenciją su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu pavadino išdavyste. Jis tai parašė pirmadienį savo tviteryje.
„Trumpo elgesys per spaudos konferenciją Helsinkyje toli peržengia itin sunkių nusikaltimų ribas, – rašo J. Brennanas. – Tai buvo išdavystė. Trumpo pareiškimai buvo idiotiški, jį visiškai kontroliuoja Putinas. Patriotai respublikonai, kur jūs?“
Savo ruožtu buvęs JAV nacionalinės žvalgybos direktorius Jamesas Clapperis pirmadienį interviu televizijos kanalui CNN pareiškė, kad, vertinant susitikimo Helsinkyje rezultatus, prezidentas Trumpas patyrė pralaimėjimą. „Tai buvo neįtikėtina kapituliacija, – sakė jis. – Jungtinių Valstijų prezidentas viso pasaulio akivaizdoje pripažino savo pralaimėjimą Putinui“.
Daugiau kaip pusė rusų nori, kad, 2024 metais pasibaigus dabartinei šešerių metų trukmės Rusijos prezidento Vladimiro Putino kadencijai, jis ir toliau eitų šias pareigas, parodė nepriklausomo sociologinių tyrimų centro „Levada Center“ atlikta apklausa.
V. Putinas ketvirtai kadencijai Rusijos prezidento poste buvo inauguruotas anksčiau šiais metais. Pasibaigus šiai kadencijai, V. Putinui bus jau 71-eri metai. Norint prezidentui eiti šias pareigas po 2024 metų, reikėtų keisti šalies Konstituciją, nes dabartinė V. Putino kadencija yra jau antroji iš eilės, ir pagal Rusijos Konstituciją draudžiama eiti daugiau kaip dvi kadencijas iš eilės.
Praėjusį mėnesį „Levada Center“ atlikta apklausa parodė, kad 51 proc. respondentų norėtų, jog V. Putinas liktų prezidentu po 2024-ųjų, tuo tarpu 27 proc. atsakė priešingai.
„Politinių pasikeitimų šmėkla sukelia nuogąstavimų dėl nestabilumo“, – sakė tyrimų centro vadovas.
V. Putinas valdžioje yra jau 18 metų, tuo laikotarpiu jis ėjo Rusijos prezidento ir ministro pirmininko pareigas. Oponentai lygina jo valdymą su caro arba imperatoriaus viešpatavimu.
Kinijos prezidentas Xi Jinpingas šeštadienį vakare atidarys dviejų dienų regioninio saugumo aukščiausio lygio susitikimą, kuriame dalyvaus Rusija, Iranas ir kiti sąjungininkai. Per viršūnių susitikimą bus aptariama auganti įtampa su Jungtinėmis Valstijomis dėl prekybos politikos ir Vašingtono sprendimas pasitraukti iš susitarimo dėl Teherano branduolinės programos.
Jau penktadienį pasaulio lyderiai pradėjo rinktis į 18-ąjį Šanchajaus bendradarbiavimo organizacijos (ŠBO) viršūnių susitikimą. ŠBO vadovauja Kinija ir Rusija. Tarp šio regioninio saugumo bloko narių – buvusios sovietinės Vidurio Azijos respublikos, Pakistanas ir Indija. Iranas susitikime dalyvaus narės-stebėtojos teisėmis.
Prieš ŠBO susitikimą pajūrio mieste Čingdao, kuriame dalyvaus Kinijos prezidentas Xi Jinpingas, Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir Irano prezidentas Hassanas Rouhanis, imtasi ypatingų saugumo priemonių. Renginyje dalyvaus ir Pakistano prezidentas Mamnoonas Hussainas bei Indijos premjeras Narendra Modis.
Xi Jinpingas per atidarymo banketą šeštadienį vakare pasakė įžanginę kalbą. Po banketo – fejerverkų šou.
Kaip teigia analitikai, vienas iš svarbiausių šiųmetinių diskusijų klausimų, nors ir neįtrauktų į darbotvarkę, gali būti galimybė Iranui, šiuo metu turinčiam stebėtojos statusą, tapti visaverte organizacijos nare. Šio statuso Iranas siekia nuo 2008 metų, tačiau negalėjo jo tikėtis, kol šaliai taikomos Jungtinių Tautų sankcijos. Po 2015 metų branduolinio susitarimo ši kliūtis buvo pašalinta.
Dabar, iš sutarties pasitraukus Jungtinėms Valstijoms, „ŠBO narės gali suteikti Iranui visateisės narystės statusą, taip pademonstruodamos paramą Teheranui ir branduoliniam susitarimui“, – teigė JAV Karinių oro pajėgų koledžo tarptautinio saugumo studijų profesorė Dawn Murphy.
Kalbėdama šeštadienį Vilniuje naujienų agentūrai AFP, Irano aukšto rango pareigūnė Massoumeh Ebtekar sakė, kad Teheranas tikisi, jog didžiosios Europos šalys, kaip ir Rusija bei Kinija, patvirtins savo įsipareigojimus laikytis branduolinės sutarties „kiek įmanoma greičiau, nes Iranas nelauks amžinai“. „Buvome ištikimi šio įsipareigojimo dalyviai, stengėmės kiek galėjome, demonstravome savo gerus ketinimus. Dabar susiduriame su dideliu nestabilumu regione“, – sakė ji.
Vladimiras Putinas inauguruotas ketvirtai kadencijai Rusijos prezidento poste.
Remiantis naujienų agentūros „Reuters“ pranešimais, pirmadienį Didžiuosiuose Kremliaus rūmuose surengtos ceremonijos metu V. Putinas davė prezidento priesaiką, žadėdamas tarnauti Rusijos žmonėms, saugoti jų teises ir laisves bei ginti Rusijos suverenumą.
V. Putinas inauguruotas praėjus daugiau nei mėnesiui po triuškinamos pergalės Rusijos prezidento rinkimuose. Kovo 18-ąją surengtuose rinkimuose jis pelnė 76,6 proc. balsų ir užsitikrino ketvirtąją kadenciją šalies prezidento poste.
„Laikau savo pareiga ir gyvenimo tikslu daryti viską, kas įmanoma, dėl Rusijos, jos dabarties ir ateities“, – laikydamas ranką ant Rusijos Konstitucijos sakė V. Putinas.
Po inauguracijos kalbėdamas V. Putinas teigė, kad per ateinančius šešerius metus Rusija pasirodys pasaulio mastu esanti stipri, raumeninga žaidėja, remiama galingos kariuomenės ir dedanti visas pastangas, kad pagerintų gyvenimą savo piliečiams Rusijoje.
„Eidamas šias pareigas jaučiu didžiulį atsakomybės jausmą“, – Rusijos pareigūnų ir aukštas pareigas einančių asmenų iš užsienio auditorijai sakė V. Putinas.
Prisaikdinus V. Putiną prezidentu, dabar dėmesys kryps į tai, ką jis paskirs šalies ministru pirmininku. Jei V. Putinas paprašys Dmitrijaus Medvedevo likti šiame poste, tai rodys tęstinumą.
Užsienio diplomatai nemato didelių perspektyvų, kad naujosios V. Putino kadencijos metu pagerės Rusijos santykiai su Vakarais.
Tuo tarpu viešosios nuomonės apklausose prezidentas sulaukia didelės Rusijos piliečių paramos, tačiau ekonomika yra galimai silpnoji prezidento vieta. Žemesnės naftos kainos, rublio smukimas, infliacija ir sankcijų įtaka lėmė tai, kad vidutinis mėnesio atlyginimas pernai sumažėjo iki 553 dolerių nuo 867 dolerių 2013 metais.
Ši kadencija V. Putinui – jau ketvirtoji. Dvi pirmosios politiko kadencijos Rusijos prezidento poste truko po ketverius metus, tačiau vėliau prezidento kadencija buvo pailginta iki šešerių metų trukmės. Pirmoji V. Putino šešerių metų trukmės kadencija prasidėjo 2012 metais, o antroji – šį pirmadienį ir baigsis 2024 metų gegužės 7-ąją. Prezidentui tuo metu bus jau 71-eri metai.
Politikas valdžioje yra jau 18 metų, tuo laikotarpiu jis ėjo Rusijos prezidento ir ministro pirmininko pareigas. Oponentai lygina jo valdymą su caro arba imperatoriaus viešpatavimu.
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas ir daug jo tautiečių, minėdami Stačiatikių bažnyčios Kristaus krikšto šventę, naktį į penktadienį pasinėrė į ledinį vandenį.
Spiginant penkių laipsnių šaltukui, V. Putinas, apsuptas popų ir ikonų, pasinėrė į Seligero ežerą, esantį už 350 km į šiaurės vakarus nuo Maskvos.
Kai kuriuose regionuose žinybos dėl ekstremalių temperatūrų uždraudė religinį ritualą. Sibiro termometrų stulpeliai smuko iki 68 laipsnių padalos.
Pernai ledinėse maudynėse, vykstančiose naktį iš sausio 18 iki 19-ąją, dalyvavo daugiau kaip 2 mln. rusų. Remiantis stačiatikių tradicija, tikintysis turi triskart panirti į vandenį – Tėvo, Sūnaus iš Šventosios Dvasios vardu.
Šiuo ritualu prisimenamas Jėzaus krikštas Jordano upėje. Stačiatikių dvasininkai šia proga pašventina vandenį.
Ministras Pirmininkas Saulius Skvernelis ir Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Prezidento kanceliarijos (Robertas Dačkus) nuotr.
Pastarosiomis dienomis Premjeras Saulius Skvernelis neįprastai daug kalba apie užsienio politiką. Nesvarbu, kad tik vienu klausimu, tačiau, panašu, jog to vieno pakako, kad apžvalgininkai ir politikai teigtų: Premjeras prisišnekėjo.
Nors Lietuvos užsienio politikoje kalbos, kad su Rusija reikia kalbėtis „pragmatiškai“ nėra naujiena, Premjero mėginimas jas po nemažos pertraukos vėl inicijuoti tikriausiai baigsis nesėkme. Ministras Pirmininkas, tik prabilęs apie pribrendusį reikalą pradėti, jo teigimu, nutrauktus ir dėl to Europoje „unikalius“ santykius su Rusija, susilaukė didžiulės kritikos.
Netruko pasisakyti ir šalies Prezidentė Dalia Grybauskaitė. Anot jos, Premjero ketinimai atnaujinti dialogą su Rusija atkuriant tarpvyriausybinę komisiją nėra atsakingi ir neatitinka Lietuvos nacionalinio saugumo principų. Pasak D. Grybauskaitės, aukščiausio lygio politiniai kontaktai gali vykti tik su draugiškus santykius demonstruojančiomis šalimis.
Panašu, kad viešojoje erdvėje nelabai gelbėjo „racionalumo“ ir „pragmatiškumo“ tonas, kurį bandė savo argumentams suteikti S. Skvernelis. Jau ne kartą aiškindamasis dėl savo ketinimų, Premjeras akcentavo, kad politinių kontaktų nebuvimas tarp Lietuvos ir Rusijos pirmiausia kenkia Lietuvai ir Lietuvos piliečiams. S. Skvernelis vardino transporto, energetikos, prekybos ir kultūros sritis, kurioms pragmatiškas šalių bendradarbiavimas turėtų labai pasitarnauti. Anot jo, būtini tarpvalstybiniai kontaktai, per kuriuos būtų įmanoma įgyvendinti ir apginti šalies ekonominius interesus.
Premjeras taip pat tikino, kad aptariamo dialogo su Rusija pradžia nėra nei mėginimas „perkrauti“ Vilniaus ir Maskvos santykius, nei atsitraukimas nuo pamatinių užsienio politikos vertybių.
Kitaip tariant, Premjeras mėgina pasakyti, kad, reikalui esant, tiesiog iš pragmatinių sumetimų, V. Putinui ne tik galima, bet ir reikia spausti ranką. Jei tik tai turės kažkokios naudos. Anot jo, tai yra įprasta praktika. Juk Rusijos Prezidentui, ranką spaudžia Vokietijos kanclerė, Prancūzijos lyderis ir Skandinavijos valstybių premjerai. Kodėl Lietuva turėtų būti „unikali“?
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas – melagių melagis.Rusijos tankai Moldavijos Padniestrėje
Būtent šiame komunikacijos kontekste Premjeras svarsto ir apie ketinimus atkurti tarpvyriausybinę komisiją su Rusija. Tarsi užtektų tik Lietuvos apsisprendimo ir valios kažką keisti.
Reikia pripažinti, kad šis Premjero žingsnis, nors ir buvo nelauktas, tačiau nebuvo neįprastas. Lietuvos užsienio politikoje ilgą laiką vyravo dvi požiūrio į Rusiją tradicijos.
Pirmoji, vedama konservatorių, akcentavo, kad santykiuose su Rusija pirmiausia reikia vadovautis principais ir tuo, kad gerų santykių su Rusija nereikia grįsti savo orumo sąskaita.
Svarbiausia, kalbantis su Maskva, yra nepamiršti, kokias skriaudas ši valstybė padarė. Kitaip tariant, praeitis, už kurią dar nėra nei tinkamai atsiprašyta, nei atlyginta, yra svarbiau nei gerų ekonominių ar politinių santykių ateitis. Konservatorius Audronis Ažubalis, 2007 m. pateikęs diskusijas dėl galimos neigiamos Rusijos reakcijos sukėlusį rezoliucijos projektą „Dėl kompensacijų 1991 m. sausio 13-ąją sužalotiems ir žuvusiųjų šeimoms“, teigė, kad dėl to, kaip reaguos Maskva jis mažiausiai jaudinasi. „Nesu Rusijos advokatas ir nesijaudinu, ar Rusija, tiksliau sakant, Kremliaus vadai, įsižeis“, – tuomet kalbėjo konservatorius.
Konfliktas dėl Kalnų Karabacho – Kremliaus intrigų pasekmėSausio 13-osios minėjimas 2016-aisiais metais Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Antroji, daugiausiai socialdemokratų ir liberalų atstovaujama, tradicija oponuoja konservatoriams, teigiant, kad pastarųjų nuostatos pernelyg emocingos ir neduodančios jokių apčiuopiamų rezultatų. Jų nuomone, santykių su bet kokia valstybe principas turėtų būti ateitis ir pragmatiškumas.
2007 m. liberalas Eligijus Masiulis, oponuodamas konservatoriaus A. Ažubalio parengtam rezoliucijos projektui, teigė, kad kuriant santykius su Rusija „ne tik praeitimi, bet ir šiandiena turime gyventi“, kad nematant rezultatų neverta „aklai aiškinti savo tiesą.“
Tuomet alternatyvią rezoliuciją parengęs socialdemokratas Justinas Karosas pridėjo, kad santykiuose su kitomis valstybėmis esmę sudaro ne principai, bet tai, kaip jie yra įgyvendinami realybėje.
Panašios diskusijos Lietuvos užsienio politikoje vyravo ilgą laiką. Net po to, kai Rusija užpuolė Gruziją ir atplėšė dalį valstybės teritorijų, diskusija tarp šių stovyklų nesiliovė. Prezidentė D. Grybauskaitė taip pat (iki kol Rusiją pavadino „teroristine valstybe“) bandė į Lietuvos ir Rusijos santykius žiūrėti pragmatiškai bei negailėjo kritikos Lietuvos sprendimu blokuoti ES ir Rusijos derybas dėl strateginės partnerystės.
Rusijos žvalgybininkas Aleksandras Litvinenka, apkaltinęs Vladimirą Putiną gyvenamųjų namų sprogdinimais Rusijoje, kad turėtų pretekstą pradėti karą prieš Čečėniją. A.Litvinenka buvo nunuodytas radioaktyviuoju poloniu.Gruzijos palaikymo akcija prie Rusijos ambasados Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotrauka
Diskusijos sustojo 2014 metais Rusijai okupavus Krymą. Nuo tada niekas iš Lietuvos politinių lyderių net neužsiminė apie poreikį kalbėtis su Rusija. Iš esmės niekas nekritikavo ir griežtos Prezidentės ar socialdemokratams priklausiančio užsienio reikalų ministro Lino Linkevičiaus retorikos Kremliaus atžvilgiu.
Įprasta tapo šalies užimta principinga pozicija – su agresiją rodančia ir tarptautines normas laužančia valstybe ne tik nėra apie ką, bet apskritai negalima kalbėtis. Todėl Premjero kalbos apie jau primirštus pragmatiškus Lietuvos ir Rusijos santykius pasirodė it nelauktas balsas iš tyrų.
Ir nors sujudinti nusistovėjusį vandenį iš principo nėra labai blogai, reikia pripažinti, neretai tam reikia drąsos, labai girti Premjero nėra už ką.
Pirmiausia su Prezidentūra ir užsienio reikalų ministru nesuderinta, spontaniška iniciatyva keisti santykių pobūdį nėra geras pasirinkimas. Dėl kilusių trinčių su Prezidentūra tik pradėta diskusija, ko gero, dėl paties Premjero kaltės, užges ir turės tik neigiamų pasekmių. Juk yra ne vienas būdas inicijuoti diskusijų pradžią.
Rusijoje nužudyta Vladimiro Putino kritikė žurnalistė Ana Politkovskaja
Šiuo atžvilgiu teisus yra buvęs Europos Sąjungos ambasadorius Vygaudas Ušackas, kuris, reaguodamas į S. Skvernelio pareiškimus, teigė, kad tokie su kitomis už užsienio politiką atsakingomis struktūromis nesuderinti pasisakymai destabilizuoja šalies politiką ir į nepatogią padėtį valstybę pastato partnerių atžvilgiu.
Ukrainos palaikymo akcija Vilniuje. Vytauto Visocko (Slaptai.lt nuotr.
Antra, S. Skvernelio bandymas formuoti savo, kaip pragmatiško ir racionalaus politiko, veidą, akcentuojant ažiotažą keliančius klausimus užsienio politikos srityje (kurioje jis kompetencija kol kas negali pasigirti), nėra patogus pirmiausia jam pačiam.
Visuomenė, kuri su S. Skvernelio pragmatizmu dažniausiai susiduria šiam ciniškai ir įžeidžiai prakalbus mokytojų, dėstytojų ar medikų atžvilgiu, tiesiog siunčiamų signalų gali nebesuprasti. Todėl S. Skvernelis, neturėdamas rimtesnio užnugario bei „reputacijos būnant pragmatišku politiku“, patenka į nepatogią padėtį.
Savo neparuoštomis ir nesuderintomis kalbomis mesti iššūkio nusistovėjusiam Lietuvos ir Rusijos santykių pobūdžiui jis nesugebėjo. Todėl, panašu, politinių dividendų, reikalingų nusipirkti bilietą iki Daukanto aikštės, Premjeras gali negauti. Tik nepatogių replikų ir komentarų.
Maskvoje nužudytas Vladimiro Putino kritikas politikas Borisas Nemcovas. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.Rusijos užpulta Čečėnija
Galiausiai, nesutinkant Prezidentei, jokia komisija dialogo su Maskva nepradės.
Kitaip tariant, iš tokių kalbų išeis tik apskritas nulis, o pragmatiškumu spalvinta retorika – tiesiog ne itin racionaliu šūviu sau į koją. Taigi kol kas užsienio politika yra ne tik mažai pažįstama, bet ir užkeikta žemė Lietuvos Premjerui.
Tekstą pateikė Eltos korespondentas Benas Brunalas
Rusijos prezidentas Vladimiras Putinas tikisi, kad santykiai su JAV bus normalizuoti ir plėtojami, bet mano, jog Amerikos prezidentas Donaldas Trampas (Donald Trump) kol kas negali pagerinti situacijos.
V. Putinas tai pareiškė ketvirtadienį per metinę spaudos konferenciją Maskvoje, praneša „Interfax“.
„Yra dalykų, kuriuos jis norėtų padaryti, bet kol kas neįstengė. Turiu omenyje sveikatos apsaugos reformą, kai kurias kitas sritis. Jis kalbėjo ir apie santykių su Rusija gerinimą. Akivaizdu, jog net jei jis norėtų, kol kas negalėtų to padaryti dėl tam tikrų apribojimų“, – teigė Rusijos prezidentas.
Anot V. Putino, Rusijos kišimosi į Amerikos vidaus reikalus temą išgalvojo priešiškai D. Trampo atžvilgiu nusiteikę žmonės, kad jo veikla atrodytų neteisėta. „Tai reiškia, kad jie tiesiog negerbia už jį balsavusių rinkėjų“, – sakė Rusijos prezidentas.
Rusijos žurnalistė ir televizijos laidų vedėja Ksenija Sobčiak paskelbė apie ketinimus dalyvauti kitais metais vyksiančiuose šalies prezidento rinkimuose.
35 metų K. Sobčiak yra pirmojo demokratiniu būdu išrinkto Sankt Peterburgo mero, velionio Anatolijaus Sobčiako duktė.
Kaip nepriklausoma kandidatė, K. Sobčiak turės surinkti 300 tūkst. parašų. Tuo tarpu dabartinis šalies prezidentas V. Putinas dar nėra apsisprendęs dėl dalyvavimo rinkimuose.
Prezidento rinkimai Rusijoje vyks kitų metų kovo 18 dieną, rinkimų kampanija prasidės gruodžio viduryje.
