V. Zelenskis kreipėsi į NATO Parlamentinę Asamblėją: padėkite mums apsaugoti mūsų atomines elektrines. EPA-ELTA nuotr.
Madridas, lapkričio 21 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pirmadienį kreipdamasis į Madride šiuo metu vykstančią NATO Parlamentinės Asamblėjos metinę sesiją paprašė pagalbos apsaugant jo šalies atomines elektrines nuo Rusijos sabotažo, praneša „Sky News“.
Kyjivas prieš tai jau ne kartą metė kaltinimus Maskvai apšaudant Zaporižios atominę elektrinę. Pastarąjį kartą šiam objektui smūgiuota praėjusį savaitgalį.
Nuotoliniame kreipimesi V. Zelenskis paragino NATO šalis veikti. „Visi esame suinteresuoti, kad mūsų branduoliniuose objektuose nebūtų jokių pavojingų incidentų“, – tvirtino V. Zelenskis. Jis pridūrė, kad reikia „garantuotos apsaugos nuo Rusijos sabotažo“.
Pakartotiniai smūgiai prieš Zaporižios AE kursto būgštavimus dėl ten galinčios kilti branduolinės katastrofos. Ši jėgainė yra didžiausias tokio tipo objektas visoje Europoje.
Asta Skaisgirytė. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Prezidento vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė teigia, kad Rusijai panaudojus branduolinį ginklą – NATO atsakas būtų karinis.
„Tai reiškia, kad bus karinis atsakas ir tai jau bus labai rimtas atsakas. Todėl Rusija yra kviečiama pagalvoti labai gerai, ar tikrai verta net ne tik panaudoti, bet ir grasinti branduoliniu ginklu“, – „Žinių radijui“ antradienį teigė A. Skaisgirytė.
„Tai yra rimtas grasinimas, jis priimamas rimtai, tokiais grasinimais nėra juokaujama, todėl, žinoma, kad atsakas iš aljanso pusės turės būti“, – pridūrė ji.
Apie galimybę Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą rimtos diskusijos nebuvo
A. Skaisgirytė sureagavo ir į pastaruoju metu viešoje erdvėje pasklidusias kalbas apie diskusiją Lenkijoje dislokuoti branduolinį ginklą, siekiant atgrasinti Rusiją. Visgi prezidento patarėja tikina, kad jos žiniomis apie tokią galimybę nebuvo rimtai diskutuota.
„Ta diskusija, kiek žinau, labai rimtai nevyko. Gal buvo tik keletas pareiškimų spaudoje, tačiau giluminė diskusija nevyko. Čia gal reiktų atkreipti dėmesį į tai, tam kad būtų atgrasoma branduoliniais ginklais, tai nebūtina tuos branduolinius ginklus turėti ant savo žemės. Raketos gali pasiekti taikinius labai tolimu atstumu ir ar jos būtų dislokuotos Vokietijoje, ar Lenkijoje nebūtų gal labai didelio skirtumo“, – sakė A. Skaisgirytė.
NATO būstinė Briuselyje
„Tai vėlgi šios diskusijos galbūt ir vystysis, bet vėlgi, kol kas dar nesame toje fazėje, kad apie tai būtų rimtai kalbama“, – pažymėjo ji.
Lenkijos prezidentas Andrzejus Duda spalio mėnesį teigė, kad Lenkija norėtų dalyvauti Branduolinio dalijimosi programoje. Pasak jo, apie tokią galimybę buvo kalbėta su JAV lyderiais.
ELTA primena, kad 14 NATO valstybių narių ginkluotosios pajėgos pirmadienį pradėjo kasmetines pratybas, per kurias imituojama, kaip, panaudojant branduolinius ginklus, galima apginti aljanso teritoriją.
Pratybose, pavadintose „Tvirtas vidurdienis“ (Steadfast Noon), dalyvauja iki 60 orlaivių, įskaitant naikintuvus, žvalgybinius ir degalų papildymo lėktuvus, taip pat tolimojo nuotolio bombonešiai B-52 iš JAV, kurie atskris iš Šiaurės Dakotos, praneša NATO.
ES užsienio politikos vadovas Josepas Borrellis pastarąją savaitę perspėjo Maskvą, kad jos pajėgos sulauks Vakarų karinio atsako ir bus „sunaikintos“, jei prezidentas Vladimiras Putinas panaudos branduolinį ginklą prieš Ukrainą.
