Rusijos veteranai

Aktualijos

Sausio 13-oji. Slaptai.lt (Vytautas Visockas) nuotr.
Teisėjų taryba, reaguodama į pasirodžiusius pranešimus apie Rusijos Federacijos tyrimų komiteto pradėtą tyrimą keturių nuosprendį Sausio 13-osios byloje priėmusių Lietuvos teisėjų atžvilgiu, dėl Rusijos Federacijos institucijų veiksmų kreipėsi į Prezidentūrą, Seimą ir Vyriausybę bei Užsienio reikalų ministeriją. Kreipimesi prašoma savo kompetencijos ribose imtis visų reikiamų ir įmanomų priemonių, kad būtų užtikrintas Sausio 13-osios bylą nagrinėjančių ir nagrinėsiančių teismų ir teisėjų visokeriopas nepriklausomumas ir apsauga nuo neleistino išorės poveikio, teigiama Teisėjų tarybos išplatintame pranešime.

Teisėjų taryba kreipimesi į Užsienio reikalų ministeriją prašo diplomatiniais kanalais informuoti tarptautinę politinę bendruomenę – Europos Tarybą bei kitas žmogaus teises ir teisės viršenybę ginančias organizacijas – apie pamatines teisines vertybes pažeidžiančius Rusijos institucijų veiksmus. 

Kreipimesi į atsakingas institucijas nurodoma, kad Teisėjų taryba smerkia tokius Rusijos Federacijos institucijų veiksmus, akcentuodama, kad situacijos, kai sudaromos prielaidos nepriklausomos valstybės teisėjų persekiojimui dėl jų konstitucinių pareigų vykdymo, negali būti toleruojamos ir pateisinamos.

Pasak Teisėjų tarybos, visuotinai pripažintos teisėjo nepriklausomumo garantijos draudžia bet kokiu būdu kištis į teismo vykdomą teisingumą, daryti menkiausią poveikį teismo sprendimo priėmimui, o tuo pačiu ir persekioti teisėją dėl jo priimto sprendimo. 

Teisėjų taryba akcentuoja, kad baudžiamasis procesas Sausio 13-osios byloje dar nėra pasibaigęs, nuosprendis nėra įsiteisėjęs, todėl Teisėjų taryba Rusijos Federacijos institucijų veiksmus vertina kaip neteisėtus bandymus daryti tiesioginį spaudimą Lietuvos teismams, atliekantiems savo konstitucinę priedermę vykdyti teisingumą visai Lietuvos Tautai ypač svarbioje byloje.
lauzas_sausio13
Sausio 13-osios laužai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.

Teisėjų taryba kreipėsi ir į užsienio partnerius – Europos teismų tarybų tinklą (ENCJ) – prašydama paramos ir įgaliodama Teisėjų tarybos atstovą Teisėjų tarybos pareiškimą pristatyti artimiausiame ENCJ posėdyje.

ELTA primena, kad kovo pabaigoje Rusijos tyrimų komitetas pradėjo tyrimą dėl Lietuvos teisėjų, nuteisusių buvusį sovietų gynybos ministrą Dmitrijų Jazovą už akių ir skyrusių jam dešimties metų laisvės atėmimo bausmę. 

Kovo 27 d. Vilniaus apygardos teismo trijų teisėjų kolegija paskelbė nuosprendį didžiausio šalies istorijoje visuomenės ir žiniasklaidos dėmesio sulaukusioje baudžiamojoje byloje dėl 1991-ųjų sausio įvykių. Nuosprendžiai paskelbti daugiau nei 60 asmenų. Nors Lietuvos prokuratūra buvusiam Sovietų Sąjungos gynybos ministrui D. Jazovui prašė laisvės atėmimo iki gyvos galvos, teismas pripažino jį kaltu ir skyrė galutinę subendrintą 10 metų laisvės atėmimo bausmę. 

Prokuratūra laisvės atėmimo bausmę iki gyvos galvos prašė skirti ir KGB karininkui Michailui Golovatovui. Teismas jam skyrė 12 metų laisvės atėmimo bausmę.
Sausio 13-oji. Minėjimas. Vytauto Visocko nuotr.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją buvo iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.30; 06:00
Politinės intrigos

Lietuva informuota, kad Rusijos užsienio reikalų ministerija, gavusi pranešimą apie grasinimus Lietuvos diplomatinės atstovybės darbuotojams ir jų šeimos nariams, informavo apie tai kompetentingas Rusijos tarnybas, kad būtų imtasi visų reikiamų priemonių. 

Tai pažymėta balandžio 17 dieną Lietuvos užsienio reikalų ministerijai pateiktame Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministerijos atsakyme į balandžio 12 dienos notą dėl Lietuvos atstovybės Maskvoje darbuotojų ir jų šeimos narių saugumo užtikrinimo. 

Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam buvo įteikta nota dėl gautų grasinimų ir pakartotinai paprašyta atlikti incidento tyrimą, informuoti apie jo rezultatus bei užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, kaip tą numato 1961 metų Vienos konvencijos dėl diplomatinių santykių 29 straipsnis.

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasada Maskvoje gavo laišką, kuriame, darant sąsają su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje, grasinama ambasados darbuotojams ir jų šeimos nariams, jų laisvei ir saugumui tuo atveju, jei jie per 1 mėnesį neišvyks iš Maskvos. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.18; 07:55
Aktualijos

Lietuvos užsienio reikalų ministerija. Slaptai.lt nuotr.
Balandžio 12 dieną į Užsienio reikalų ministeriją iškviestas Rusijos Federacijos ambasados Lietuvoje atstovas, kuriam įteikta nota dėl gautų grasinimų Lietuvos diplomatinės atstovybės Rusijos Federacijoje darbuotojams ir jų šeimos nariams. 

Kovo 31 dieną Lietuvos ambasados Maskvoje gautas grasinantis laiškas, raginantis ambasados darbuotojus ir jų šeimos narius per mėnesį išvykti iš Maskvos, siejamas su Vilniaus apygardos teismo paskelbtu kaltinamuoju nuosprendžiu Sausio 13-osios byloje. Laiškas pasirašytas Rusijos specialiųjų tarnybų veteranus vienijančios organizacijos „Rusijos veteranai“. 

Balandžio 1 dieną Lietuvos ambasada oficialia nota kreipėsi į Rusijos Federacijos užsienio reikalų ministeriją, prašydama nedelsiant atlikti šio įvykio tyrimą ir užtikrinti atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių fizinį saugumą. Į šį kreipimąsi iki šiol nesulaukta jokios oficialios Rusijos užsienio reikalų ar kitų institucijų reakcijos.

Per iškviestąjį Rusijos Federacijos ambasados atstovą pakartotinai perduotas reikalavimas kuo skubiau atlikti incidento tyrimą bei užtikrinti Lietuvos atstovybės darbuotojų ir jų šeimos narių saugumą, remiantis 1961 metų Vienos konvencija dėl diplomatinių santykių.

Užsienio reikalų ministerija ėmėsi vidaus teisės aktais numatytų būtinų priemonių sustiprinti diplomatinės atstovybės Maskvoje, jos darbuotojų ir jų šeimos narių apsaugą.
Rusijos užsienio reikalų ministerija

ELTA primena, kad Užsienio reikalų ministerija ketvirtadienį pranešė, jog ambasadorius Rusijoje Remigijus Motuzas dėl savo pažeidžiamumo yra pakviestas konsultacijų į Lietuvą. Užsienio reikalų ministerija įvardino dvi tokio sprendimo priežastis: gautą grasinantį laišką ir tai, kad R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo.

Užsienio reikalų ministras Linas Linkevičius LRT radijui ketvirtadienį pabrėžė, kad Lietuvos ambasada Rusijoje gavo grasinamą laišką, kuris tapo vienu iš argumentų priimant sprendimą dėl R. Motuzo. 

„Kovo pabaigoje ambasada gavo elektroninį laišką, kurį pasirašė specialiųjų tarnybų veteranai, grasinamą laišką ambasadoriui, diplomatams, reikalaujant palikti šalį per mėnesį, nes kitaip gali būti grėsmė saugumui. Į tai buvo reaguota“, – sakė L. Linkevičius.

Ketvirtadienį dėl R. Motuzo pasisakė ir prezidentė Dalia Grybauskaitė. Pasak jos, po to, kai R. Motuzas trečiadienį kaip specialusis liudytojas buvo apklaustas korupcijos byloje dėl vizos išdavimo, ambasadorius tapo pažeidžiamas ir meta šešėlį diplomatinei tarnybai. 

Specialiųjų tyrimų tarnybos (STT) Vilniaus valdybos pareigūnai, atliekantys ikiteisminį tyrimą dėl galimos prekybos poveikiu, įtarimus pareiškė Lietuvos prekybos, pramonės ir amatų rūmų asociacijos generaliniam direktoriui Rimantui Šidlauskui ir Rusijos piliečiui banko savininkui Rinatui Nasirovui bei verslininkui Albinui Bieliauskui.

Pasak STT, ikiteisminio tyrimo duomenys leidžia pagrįstai įtarti, kad R. Šidlauskas ir vienos užsienio akcinės bendrovės filialo Lietuvoje darbuotojas susitarė priimti kyšį iš Rusijos Federacijos piliečio, vieno Rusijos banko kontrolinio akcijų paketo valdytojo.

Įtariama, kad už kyšį R. Šidlauskas pažadėjo, pasinaudodamas savo ankstesne ilgamete diplomatine tarnyba, galimai paveikti asmenis, kad Rusijos Federacijos piliečiui būtų išduota Šengeno valstybės viza.
 
Informacijos šaltinis – ELTA
 
2019.04.13; 08:00