Kirilas Budanovas, Ukrainos žvalgybos vadovas
Kyjivas, gegužės 22 d. (ELTA). Ukrainos karinės žvalgybos vadovas Kyrylo Budanovas pirmadienį per vaizdo įrašą kreipėsi į Rusijos karius, ragindamas juos pasiduoti, jei nenori mirti, nes padėtis mūšio lauke „tik blogės“, rašo „The Kyiv Independent“.
„Jau daugiau nei metus Kremliaus režimas nesugeba pasiekti nė vieno tikslo, užsibrėžto invazijos į Ukrainą pradžioje. Kreipiuosi į Rusijos karius, kuriems pasisekė išgyventi mėsmalėje ir apdaužytuose apkasuose – bus dar blogiau. Jūs turite pasirinkimą – mirti ar išsaugoti savo gyvybę“, – vaizdo įraše rusiškai sako K. Budanovas.
Toliau K. Budanovas užsimena apie projektą „Noriu gyventi“, kuris padeda Rusijos kariams saugiai pasiduoti Ukrainai. Pasak jo, „šimtai“ rusų jau pasidavė kitapus fronto linijos.
„Dabar jie yra saugūs, gyvena padoriomis sąlygomis prižiūrimi Tarptautinio Raudonojo Kryžiaus komiteto, turi galimybę tris kartus per dieną pavalgyti, paskambinti į namus ir gauti siuntinių“, – pridūrė k. Budanovas.
Tikimasi, kad per ateinančias savaites Ukraina pradės naujausią kontrpuolimą keliomis kryptimis, siekdama susigrąžinti daugiau Rusijos okupuotos teritorijos.
Linas Linkevičius. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Ambasadorius ypatingiems pavedimams Linas Linkevičius teigia, kad diskusijos dėl rusų dezertyrų įsileidimo į Europos Sąjungą (ES) turėtų vykti Bendrijos mastu. Reaguodamas į Berlyno pareiškimus, kad Vokietija yra pasirengusi priimti nuo karo tarnybos prievolės bėgančius rusus, diplomatas pabrėžė, kad priimant visus rusus Europos šalyse gali kilti rimtų saugumo problemų.
„Viena vertus, tai nėra paprasta pagalba žmogui. Kita vertus, tai galimai sukūrimas kažkokių saugumo įtampų, kurių visiškai šiuo metu niekam nereikia“, – Eltai sake L. Linkevičius.
„Mobilizacijos atveju kilo grėsmė jiems (rusams – ELTA) patiems ir jie mėgina dėl to išsisukti. Bet žmonės iš esmės nepasikeitė. Mes esame tikrai girdėję ir matę tuos sociologinius tyrimus, kur daugelis kalba, kad 3/4 visuomenės palaiko šitą karą. Vadinasi, tie žmonės vis tiek gali sukelti grėsmę saugumui“, – situaciją vertino ekspertas.
Anksčiau šią savaitę Užsienio reikalų ministerija pranešė, kad visų Rusijos piliečių humanitarinių vizų prašymus Lietuva ir toliau vertins individualiai. Tokią šalies poziciją L. Linkevičius vertino kaip „gana lanksčią ir nekategoriška“. Buvęs užsienio reikalų ministras mano, kad ir kitų ES šalių elgesys turi išlikti panašus ir nuoseklus.
„Yra humanitariniai atvejai, kai žmonės yra persekiojami ar dar labiau persekiojami po kilusių viešų demonstracijų. Ką gali žinoti – galbūt jie pakeis savo nuomonę. Čia yra labai individualūs atvejai. Bet mes kalbame, kad neturėtume masiškai uždegti žalios šviesos visiems, kurie dabar čia bėga, nes nežinia, ką jie po to čia veiks“, – kalbėjo jis.
Apie Rusijos visuomenės reakciją: kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie Bučą?
Abejoti, ar Europa turėtų priimti visus nuo mobilizacijos bėgančius rusus, verčia ir didžiuosiuose Rusijos miestuose kilę protestai – pasak L. Linkevičiaus, jie yra gerokai pavėluoti.
„Peršasi tokia nuomonė, kad visa visuomenė tylėjo, galbūt dauguma apsimetė, kad išvis nedalyvavo politikoje, žiūrėjo per televiziją į tą karą ir staiga karas atėjo arti prie jų pačių, pradėjo grasinti jiems patiems. Tada išėjo į gatves. Kiek kas turėjo pinigų – pabėgo arba dar mėgina pabėgti iš šalies. Tą rodo ir kamščiai prie sienų, ir (skrydžių – ELTA) bilietų kainos. Tie, kas neturi tam lėšų, išeina į gatves protestuoti“, – teigė diplomatas.
„Tai tikrai, prieštaringi jausmai. Viena vertus, galima suprasti tą jų protestą. Bet kur jie visi buvo, kai buvo informacija apie skerdynes Bučoje?“ – svarstė jis. Linas Linkevičius. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Visgi, žinios apie mobilizaciją sukėlė didžiulę Rusijos visuomenės įtampą, sako ambasadorius, todėl protestų banga gali būti esminių pokyčių Rusijoje pradžia.
„Paprastai Rusijoje vyksta kažkokie pokyčiai ne tada, kai žmonės bando protestuoti, bet kai vyksta karas, revoliucijos – tada kažkas pasikeičia. Dabar, matyt, irgi toks atvejis, kai karas atėjo į pačią Rusiją. Žmonės pajuto, kad tai susiję su jais pačiais ir jie turi kažkaip reaguoti – arba pasiduoti ir kaip iki šiol toleruoti visa tai, ką su jais daro, arba imtis pokyčių, nes pokyčių Rusijoje gali imtis tik patys rusai“, – pabrėžė L. Linkevičius, akcentuodamas, kad ir prognozuoti, kokios bus šių įvykių pasekmės, yra sunku.
ELTA primena, kad trečiadienį Vladimiras Putinas pasakė kreipimąsi į tautą, kuriame pareiškė, kad šalyje skelbiama dalinė mobilizacija. Žinia apie mobilizaciją sukėlė gyventojų neramumus – protestų metu sulaikyta daugiau kaip 1 tūkst. rusų. Oro linijų ir kelionių agentūrų duomenimis, trečiadienį paaiškėjo, kad šią savaitę beveik visi skrydžiai iš Rusijos jau užsakyti – žmonės, nenorintys dalyvauti kare, bando išvykti iš šalies.
Kyjivas, liepos 11 d. (dpa-ELTA). Po daug gyvybių nusinešusios raketų atakos Donecko srityje Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pagrasino rusų kariams padariniais. „Bausmė kiekvienam rusų žudikui neišvengiama“, – pareiškė jis savo kreipimesi naktį į pirmadienį. Ataka prieš Časiv Jarą esą dar kartą parodė, kad Rusijos daliniai tyčia žudo ir gyvenamosiose teritorijose.
„Po tokių atakų jie negalės sakyti, kad ko nors nežinojo ar nesuprato“, – kalbėjo V. Zelenskis. Kartu su tarptautiniais stebėtojais Ukraina, anot jo, nuo karo pradžios renka įrodymus dėl rusų nusikaltimų.
Tuo tarpu sugriauto namo griuvėsiuose Časiv Jare gelbėtojai toliau ieško žmonių. Manoma, kad po griuvėsiais jų dar gali būti apie dvi dešimtis, įskaitant vaiką. Per ataką žuvo mažiausiai 15 žmonių.
Protestas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį Vilniuje, prie Rusijos ambasados, surengta protesto akcija. Į ją susirinkusios moterys siekė atkreipti dėmesį į okupantų karių žiaurumą Ukrainoje, prievartą prieš šios šalies moteris ir vaikus.
Protesto akcijos dalyvės rinkosi prie praėjusią savaitę reaguojant į šalies agresiją Ukrainoje raudonai nudažyto tvenkinio. Siekdamos atkreipti dėmesį į Ukrainos moterų išgyvenamas kančias, jos išsirikiavo surištomis rankomis, „sukruvintomis“ kojomis ir kelnaitėmis, su maišais ant galvų, su kruvinais žaislais rankose. Protestas prie Rusijos ambasados Vilniuje. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
Šeštadienį taip pat buvo renkamos aukos – už jas bus perkamos kontracepcijos tabletės, nėštumo testai, vaistai nuo lytinių ligų ukrainietėms moterims ir nepilnametėms mergaitėms.
Panaši akcija buvo surengta ir Taline priešais Rusijos ambasadą, kur 20 susirinkusių moterų taip pat norėjo atkreipti dėmesį į rusų kareivių prievartos atvejus Ukrainoje. Pasak akcijos organizatorių, „Rusijos kariai prievartauja ir žudo nekaltas moteris ir vaikus Ukrainoje. Žmonės, kurie palaiko šį karą, tuo pačiu palaiko ir karo nusikaltimus, akivaizdžius žiaurumus ir patys yra šių aktų bendrininkai. Tai mūsų žinia Putino režimui (Rusijoje, Estijoje ir visur)“.
Volodimir Zelenskij. Ukrainos prezidentas
Kyjivas, balandžio 3 d. (ELTA). Prezidentas Volodymyras Zelenskis teigia, kad 2008 metais įvykęs NATO aukščiausiojo lygio susitikimas galėjo užkirsti kelią dabartiniams Rusijos okupantų žiaurumams Ukrainoje.
Ukrainos vadovas Rusijos karius pavadino žudikais, plėšikais ir skerdikais, skelbia šalies naujienų agentūra „Ukrinform“.
„Bukareštas, NATO aukščiausiojo lygio susitikimo deklaracija. Balandžio 3 d. Lygiai prieš 14 metų. Tada buvo galimybė užkirsti kelią Rusijos atėjimui. Buča, Kyjivo sritis. Dabar. Rusija atėjo“, – feisbuke sekmadienį rašė V. Zelenskis.
„Rusų karių motinos turėtų tai pamatyti. Tik pažiūrėkite, kokius išperas užauginote. Žudikai, plėšikai, skerdikai“, – Ukrainos vadovas kreipėsi į rusus jų kalba.
2008 metais NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Bukarešte darbotvarkėje buvo numatyta suteikti Ukrainai ir Gruzijai narystės veiksmų planą (MAP). Ukrainos vyriausybė tikėjosi gauti NATO MAP, tačiau taip neįvyko dėl dalies sąjungininkų prieštaravimo.
Rusų kariai, patekę į Ukrainos nelaisvę
Kyjivas, kovo 16 d. (dpa-ELTA). Nuo tada, kai Maskva prieš tris savaites pradėjo invaziją į Ukrainą, šalies pajėgos į nelaisvę paėmė apie 1 000 Rusijos karių, teigia prezidentas Volodymyras Zelenskis.
Pasak naujienų agentūros „Ukrinform“, šį skaičių jis įvardijo kalbėdamas su Tarptautinio baudžiamojo teismo (TBT) vyriausiuoju prokuroru Karimu Khanu. Prezidentas sakė, kad visi, atsakingi už karo žiaurumus, turi būti patraukti atsakomybėn.
„Visi žino, kas vyksta“, – sakė V. Zelenskis, pažymėdamas, kad yra liudininkų ir vaizdo įrašų apie žiaurumus, įskaitant ir atakas prieš civilių gyvenamuosius namus.
Rusų kariai, patekę į Ukrainos nelaisvę
Kyjivas, kovo 10 d. (ELTA). Ukrainoje per pastarąsias 15 dienų į nelaisvę pasidavė daugiau kaip pusė tūkstančio Rusijos kareivių. Tai ketvirtadienį pranešė leidinys „Ukrainska pravda“, kuris remiasi šalies prezidento Volodymyro Zelenskio biuru.
„Vesti šią statistiką labai sunku. Šalyje labai daug tiesioginio susirėmimo židinių, belaisviai patenka į įvairius mūsų armijos dalinius. Šiuo metu neįmanoma operatyviai pateikti šių duomenų vienoje lentelėje“, – sakė biuro atstovai.
Manoma, kad šiuo metu Ukrainoje paimta į nelaisvę 500-700 Rusijos kareivių.
Trečiadienį Ukrainos prezidento biuro vadovo patarėjas Oleksijus Arestovičius pareiškė, kad nuo karo pradžios į nelaisvę pateko 250-300 Rusijos būtinosios tarnybos kareivių.
Anksčiau Ukrainos vidaus reikalų ministro pirmasis pavaduotojas Jevhenijus Jeninas pabrėžė, kad su karo belaisviais šalyje bus elgiamasi laikantis tarptautinės humanitarinės teisės normų, o vėliau jie dirbs, prisidėdami prie Ukrainos ekonomikos atkūrimo.
Volodymyras Zelenskis. EPA-ELTA nuotr.
Kijevas, kovo 3 d. (ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis pareiškė, kad per savaitę Rusijos armijos gyvosios jėgos nuostoliai pasiekė maždaug 9 tūkst. žmonių, praneša naujienų agentūra UNIAN.
Valstybės vadovas naktį į ketvirtadienį pasirodžiusiame vaizdo kreipimesi pabrėžė, jog Ukrainos armija daro visa, kad galutinai palaužtų priešą.
„Beveik 9 tūkst. nukautų rusų per vieną savaitę“, – sakė jis.
Prezidentas teigė, kad, pavyzdžiui, Mykolajivo ruože okupantams tenka dešimtimis sraigtasparnių išgabenti savo kariškius – žuvusius ir sužeistus.
„19-mečiai, 20-mečiai – ką jie matė gyvenime, išskyrus šitą įsiveržimą į svetimą žemę?“ – klausė valstybės vadovas.
Jis pabrėžė, kad Ukraina nenori būti padengta kareivių lavonais.
„Nešdinkitės namo – visa armija. Pasakykite savo vadovybei, kad norite gyventi, kad nenorite mirti“, – pridūrė Ukrainos prezidentas.
Praėjusią savaitę Rusija pradėjo tarptautinės bendruomenės pasmerktą karinį įsiveržimą į Ukrainą. Vakarų šalys, reaguodamos į agresiją, paskelbė Rusijai labai griežtas sankcijas ir teikia ekonominę bei karinę paramą Ukrainai.
Pentagonas
Vašingtonas, vasario 26 d. (dpa-ELTA). JAV Gynybos departamentas sako, kad Rusija į Ukrainą jau įvedė dešimtis tūkstančių savo karių, praneša naujienų agentūra dpa.
Pentagono atstovas paskelbė, kad Ukrainos teritorijoje jau yra „daugiau nei 50 procentų“ rusų karių, kurie buvo sutelkti prie šalies sienų Rusijoje ir Baltarusijoje.
„Tikrai galima teigti, kad mes kalbame apie dešimtis tūkstančių [karių], bet tikslių skaičių neįvardinsiu“, – sakė jis.
Pentagono duomenimis Rusija prie Ukrainos buvo sutelkusi 150 000 kareivių. Be karinių vienetų, į šį skaičių įtraukti logistikos ir kitų užduočių vienetai.
Penktadienį Pentagonas skelbė, kad į Ukrainos teritoriją tuo metu buvo įvesta trečdalis Rusijos pajėgų, kurios buvo sutelktos prie sienų.
Rusų atakos šiuo metu vyksta sostinės Kijevo kryptimi, šalies šiaurėje, Charkovo kryptimi, šalies rytuose, ir Mariupolio bei Chersono kryptimi, pietuose. Pranešama, kad kautynės šiuo metu nuožmiausios Charkove ir šio miesto apylinkėse.
Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis antradienį paragino savo šalies kariuomenę išlikti budrią, nepaisant Rusijos karių atsitraukimo nuo Ukrainos sienų, nes, anot prezidento, jie gali sugrįžti „bet kuriuo momentu“.
Kijevo kariuomenė nuo 2014 metų kovoja su prorusiškais separatistais rytiniuose Donecko ir Luhansko regionuose. Konfliktas prasidėjo netrukus po Rusijos įvykdytos Krymo pusiasalio aneksijos. Rusija pastarosiomis savaitėmis prie šiaurinių ir rytinių Ukrainos sienų ir Kryme sutelkė iki 100 tūkst. karių, ir tai sukėlė didelį susirūpinimą dėl galimo konflikto paaštrėjimo.
Vis dėlto praėjusį penktadienį Maskva paskelbė, kad pradėjo atitraukti karius. Kijevas ir NATO palankiai įvertino šį pareiškimą.
Pasak Ukrainos vadovo, tai, kad kariai traukiasi, nereiškia, jog kariuomenė neturi būti pasiruošusi jų sugrįžimo bet kurią akimirką galimybei.
Pentagono sekretorius spaudai Johnas Kirby’is šią savaitę teigė, kad Vašingtonas užfiksavo dalies Rusijos karių judėjimą tolyn nuo Ukrainos sienų, bet pridūrė, kad dar per anksti sakyti, ar Rusija atitraukia visas pajėgas.
Nuo sausio susirėmimai Rytų Ukrainoje intensyvėja. Antradienį Ukrainos kariuomenė pranešė, kad vienas šalies karys žuvo, o dar trys buvo sužeisti, kai jų transporto priemonė užvažiavo ant minos. Nuo šių metų pradžios per kovas žuvo jau mažiausiai 31 Ukrainos karys.
Palyginimui, per visus 2020 metus žuvo 50 ukrainiečių karių.
Rusija remia separatistus, tačiau griežtai tai neigia.
Rusijos tankas EPA – ELTA nuotr.
Rusija, Ukrainos vyriausybės duomenimis, prie savo sienos su Rytų Ukraina sutelkė daugiau kaip 40 000 karių. Tiek pat yra Krymo pusiasalyje, pirmadienį agentūrai „Reuters“ sakė prezidento Volodymyro Zelenskio atstovė Julija Mendel.
Tvyrant įtampai, V. Zelenskis paprašė pokalbių su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu. Tačiau šis į prašymą esą kol kas neatsakė. „Mes labai tikimės, kad tai nėra dialogo atmetimas“, – sakė atstovė.
Kremliaus atstovas Dmitrijus Peskovas savo ruožtu pareiškė, kad jis apie tokį prašymą praėjusiomis dienomis nėra girdėjęs. Ar jis gautas pastaruoju metu, jis negalįs pasakyti.
Ukraina ir Rusija kaltina viena kitą dėl augančios įtampos Rytų Ukrainoje. Čia, vyriausybės Kijeve duomenimis, nuo konflikto pradžios 2014 metais žuvo apie 14 000 žmonių.
Praėjusią savaitę keliskart būta pranešimų apie rusų karių telkimą prie Ukrainos sienos. Be to, prie demarkacinės linijos Donbase vyko mūšiai. Prorusiški separatistai ir vyriausybinių pajėgų kariai kaltina vieni kitus provokacijomis ir paliaubų laužymu.
V. Zelenskis vyks į Paryžių aptarti dalinių telkimo ir eskalacijos Donbase, sakė J. Mendel. Susitikimas su Prancūzijos prezidentu Emmanueliu Macronu numatytas savaitės pabaigoje.
Maria Zakharova. EPA – ELTA nuotr.
Rusų karių buvimas Venesueloje niekam nekelia grėsmės, ketvirtadienį pažymėjo Rusijos užsienio reikalų ministerijos atstovė Marija Zacharova.
„Rusija neketina keisti galios pusiausvyros regione, Rusija niekam negrasina, skirtingai negu pareigūnai Vašingtone“, – sakė atstovė.
Šiuo pareiškimu M. Zacharova reagavo į JAV prezidento Donaldo Trumpo pateiktą reikalavimą Rusijai išvesti savo karius iš šios Lotynų Amerikos šalies.
Kaip žinoma, prieš kelias dienas Venesuelos sostinėje Karakase nusileido du Rusijos kariniai lėktuvai su beveik 100 kariškių.
Savo ruožtu Venesuelos diplomatas Maskvoje sakė, kad Rusijos kariai į krizės ištiktą Venesuelą atvyko aptarti karinio bendradarbiavimo, o ne dalyvauti karinėse operacijose.
„Mes visiškai nekalbame apie Rusijos karinių pajėgų buvimą su tikslu dalyvauti karinėse operacijose“, – sakė diplomatas Josė Rafaelis Torrealba Perezas.
