Lietuvos policija praneša, kad gyventojai masiškai gauna klaidinančias SMS žinutes, susijusias su NATO viršūnių susitikimu Vilniuje.
„Žmonės vėl masiškai gauna SMS žinutes – šį kartą apie slaptas sutartis“, – socialiniuose tinkluose ketvirtadienio vakarą perspėjo policija.
„Atkreipiame dėmesį, kad tai – klaidinanti informacija, tad drąsiai trinkite šias žinutes. Išlikite budrūs, nepasiduokite provokacijoms“, – pažymėjo policija.
Apie siunčiamas melagingas ir klaidinančio turinio SMS žinutes šios, NATO viršūnių susitikimo Vilniuje, savaitės pradžioje perspėjo ir Ryšių reguliavimo tarnyba (RRT).
„Šiuo metu pagausėjo ir tokių žinučių, kuriose tendencingai skleidžiama negatyvi informacija. Pavyzdžiui, siunčiamos žinutės policijos vardu apie sustiprintą saugumo režimą šalyje dėl galimų riaušių. Gyventojams primename, kad Lietuvos policija masinių žinučių nesiunčia, o oficialią informaciją galite rasti institucijų interneto svetainėse“, – teigė RRT komunikacijos vadovė Rima Aukštuolytė.
Savaitės pradžioje RRT gyventojų prašė apie gaunamas melagienas informuoti Lietuvos policiją.
Situacija kibernetinio saugumo srityje gerėja, bet tam turi būti skirtas ypatingas dėmesys – nuo rudens daugumos institucijų kibernetinis saugumas bus valdomas Krašto apsaugos ministerijos (KAM). Tai pirmadienį pranešė krašto apsaugos viceministras Edvinas Kerza.
Pirmadienį krašto apsaugos ministerijos baltuosiuose rūmuose vykusioje spaudos konferencijoje buvo apžvelgti pirmo šių metų pusmečio rezultatai, pokyčiai ir bendra situacija šalies apsaugos srityje. Konferencijoje dalyvavo krašto apsaugos ministras Raimundas Karoblis, viceministras E. Kerza ir ryšių reguliavimo tarnybos Tinklų ir informacijos saugumo departamento direktorius dr. Rytis Rainys.
„Valstybėje prasidėjo realūs pokyčiai kibernetinio saugumo srityje, bet tai nereiškia, kad esame saugesni nei prieš pusmetį“, – anksčiau išplatintame pranešime sakė E. Kerza.
Viceministro teigimu, situacija kibernetinėje erdvėje keičiasi į gerąją pusę, bet tai toli gražu negarantuoja visuotinio saugumo. Valstybinėms institucijoms trūksta žinių ir techninių galimybių pačioms apsisaugoti nuo kibernetinių atakų, todėl jų apsaugą nuo rudens garantuos KAM. Tam Seime buvo pritarta vienbalsiai.
Susisiekimo ministerija kartu su Ryšių reguliavimo tarnyba parengė Elektroninių ryšių įstatymo ir Administracinių nusižengimų kodekso pataisas, kuriomis bus dar griežčiau reglamentuotas neteisėtas disponavimas radijo ryšio slopinimo įrenginiais. Šiandien Vyriausybė pritarė šių teisės aktų pakeitimams, kurie bus teikiami svarstyti Seimui.
„Šios įstatymų pataisos buvo būtinos, kad galėtume efektyviau kovoti su radijo ryšio slopintuvų naudojimu nusikalstamoms veikoms. Teisės aktuose numatyti papildomi draudimai padės pažaboti prekybą įrenginiais šešėlinėje rinkoje“, – sako susisiekimo ministras Rokas Masiulis.
Pagal šiuo metu galiojantį teisinį reglamentavimą leidimus naudotis radijo ryšio slopinimo įrenginiais išduoda Ryšių reguliavimo tarnyba.
Jais specialiosios valstybės institucijos gali teisėtai naudotis valstybės gynybos, nacionalinio saugumo, viešosios tvarkos ir visuomenės saugumo užtikrinimo, nusikalstamų veikų ir kitų pažeidimų prevencijos, valstybės sienos apsaugos funkcijoms vykdyti.
Tačiau radijo ryšio slopinimo įrenginiai dažnai naudojami neteisėtai – dažniausiai nusikalstamoms ar kitoms neteisėtoms veikoms vykdyti.
Naujomis teisės aktų korekcijomis supaprastintas teisinio įrodinėjimo procesas, bus įmanoma efektyviau kovoti su nelegaliu šių įrenginių naudojimu ir disponavimu. Šiuo metu neteisėto radijo ryšio slopintuvų naudojimo faktą įrodyti sudėtinga, todėl siekiama reglamentuoti ir neteisėtą įrenginio laikymo faktą.
Informacijos šaltinis – Lietuvos Respublikos Susisiekimo ministerija.
Krašto apsaugos ministerijoje įvyko antrasis Kibernetinio saugumo tarybos posėdis.
Posėdžio metu Nacionalinis kibernetinio saugumo centro ir Ryšių reguliavimo tarnybos atstovai pristatė kibernetinio saugumo Lietuvos viešajame sektoriuje situaciją ir jos pokyčius, taip pat apžvelgė kibernetinių incidentų viešuose tinkluose situaciją.
Seimo narys Evaldas Jurkevičius, reaguodamas į gyventojų skundus dėl sukčiavimo telefonu, kreipėsi į Susisiekimo ministrą Eligijų Masiulį ir Ryšių reguliavimo tarnybą. Politikas siūlo nustatyti griežtesnę mobiliojo ryšio vartotojų apskaitą, išankstinio mokėjimo SIM korteles susiejant su realiu fiziniu ar juridiniu naudotoju.
„Dažniausiai žmonės nukenčia nuo sukčių, kurie pinigus išvilioja naudodamiesi anoniminėmis mobiliojo ryšio kortelėmis. Šios kortelės yra lengvai prieinamos, nebrangios, o prekyba jomis visiškai nekontroliuojama. Daugelyje Europos šalių mobiliojo telefono SIM kortelės su telefono numeriu parduodamos tik pateikus asmens dokumentą, užregistruojant pirkėją, tad kiekvienu atveju tiriant sukčiavimo bylą pareigūnai lengvai nustato kas nusipirko SIM kortelę. O tai, siekiant „apsunkinti gyvenimą“ telefoniniams sukčiams ir apsaugoti pažeidžiamiausius socialinius sluoksnius, yra labai svarbu.“ – sakė E. Jurkevičius.