Vokietijos vėliava. Slaptai.lt nuotr.
Vokietijos užsienio reikalų ministrė Annalena Baerbock aiškina, kad dalis vokiečių karių brigados budės Vokietijoje, dalis – Lietuva. Taip ministrė teigė po susitikimo su Lietuvos užsienio reikalų ministru Gabrieliumi Landsbergiu.
„Lietuvos rytų flangas yra mūsų bendras, europinis rytų flangas. Todėl kyla grėsmės mūsų visų saugumui ir mes visi esame suinteresuoti apginti jį kaip įmanoma geriau, kiek tik leidžia mūsų galimybės. Balandį mūsų duotas pažadas buvo ištesėtas – kancleris ir prezidentas Nausėda pasirašė susitarimą“, – penktadienį bendros spaudos konferencijos metu sakė ministrė.
„Infrastruktūros klausimas yra labai svarbus. Jeigu galvojame apie ilgalaikius sprendimus, mums reikia ilgalaikės infrastruktūros tam, kad turėtume kovai pasirengusią brigadą ir galėtume ją dislokuoti. Kaip minėjau, dalis jos bus Lietuvoje, bet dalis – Vokietijoje, kuri galėtų būti dislokuota šalyje per keletą dienų“, – nurodė ji. Šis meškinas, papuoštas Vokietijos ir Lietuvos vėliavomis, stovi prie Vokietijos ambasados būstinės Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Savo ruožtu G. Landsbergis patikino ministrę, kad Lietuva aktyviai sprendžia šį klausimą ir 2026 m. turės visą reikiamą infrastruktūrą brigados dislokavimui.
„Kalbant apie infrastruktūrą, 2026 m. Lietuva bus pasirengusi priimti visą brigadą. Mes turėsime sandėlius, kareivines – viską, ko reikia. Tai viena žinių, kurias perdaviau nuo savo Vyriausybės Vokietijos Vyriausybei. Tai labai svarbus žingsnis Lietuvai, svari investicija ir mes judame pirmyn“, – užtikrino Užsienio reikalų ministerijos vadovas.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Šalies vadovas Gitanas Nausėda teigia gavęs patvirtinimą, kad NATO sustiprins kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vienetų.
„Prieš išvykstant į mums itin svarbų NATO viršūnių susitikimą Madride – geros žinios iš NATO generalinio sekretoriaus Jenso Stoltenbergo. Šiandien jis paskelbė, jog NATO sustiprins kovines grupes rytinėje Aljanso dalyje iki brigados dydžio vienetų. Būtent tai, ko mes ir siekiame“, – feisbuke rašė šalies vadovas kartu pridurdamas, kad sustiprinta gynyba padės išvengti tolesnės Rusijos agresijos.
„Akivaizdu, kad Rusija kelia ilgalaikę karinę grėsmę Aljansui, todėl būtina sustiprinti sausumos, jūros ir oro gynybos elementus Baltijos regione ir visame rytiniame NATO flange. Tik taip galime išvengti tolesnės Kremliaus agresijos“, – pridūrė G. Nausėda.
Anot preizdento, taip pat artėjama prie to, jog Madride planuojamoje patvirtinti naujoje Aljanso Strateginėje koncepcijoje būtų aiškiai ir konkrečiai įvardinta, jog sąjungininkai Rusiją laiko didžiausia ir tiesiogine grėsme mūsų saugumui. Taip pat, teigia šalies vadovas, Madride ketinama paremti Suomijos ir Švedijos prašymus dėl narystės NATO.
„Esu tikras, jog šių šalių narystė NATO reikšmingai sustiprintų saugumą Baltijos jūros regione“, – pažymėjo G. Nausėda.
Stoltenbergas J. EPA – ELTA nuotr.
Briuselis, birželio 15 d. (dpa-ELTA). NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas trečiadienį pareiškė, kad Rytų Europos šalyse dislokuoti ginklai ir papildomos karių rotacijos parems jau sustiprintą Aljanso įtaką šiame regione.
Per spaudos konferenciją Briuselyje J. Stoltenbergas sakė, kad „iš anksto išdėstyta įranga – ginklai – yra būtina bet kokiam sparčiam pastiprinimui“. Papildomos pajėgos turi būti „parengtos ir iš anksto paskirtos konkrečiai teritorijai, o tai reiškia, kad jos treniruosis, rotuosis atvykdamos ir išvykdamos, bus susipažinusios su šalimi ir teritorija“, – sakė J. Stoltenbergas.
Po Rusijos invazijos į Ukrainą NATO jau padidino savo karinį kontingentą rytiniame flange ir padvigubino regione dislokuotų kovinių grupių skaičių nuo keturių iki aštuonių. Praėjusią savaitę Vokietija paskelbė, kad nori padidinti savo karių skaičių Lietuvoje.
J. Stoltenbergas sakė, kad dėl galutinių NATO ilgalaikio atsako į Rusijos keliamas grėsmes saugumui detalių bus sprendžiama mėnesio pabaigoje Madride vyksiančiame Aljanso vadovų susitikime.
Taip pat trečiadienį J. Stoltenbergas paskelbė, kad Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis yra pakviestas dalyvauti mėnesio pabaigoje Madride vyksiančiame Aljanso lyderių susitikime. „Žinoma, (Zelenskis) yra laukiamas atvykti asmeniškai. Jei jam tai nebus įmanoma, jis kreipsis į mus vaizdo konferencijos būdu”, – sakė J. Stoltenbergas.
NATO „lyderiai kupini nepaprasto ryžto palaikyti Ukrainą“, tęsė J. Stoltenbergas, ir „pademonstruoti šį solidarumą ne tik žodžiais, bet ir darbais“. V. Zelenskis vaizdo ryšiu jau kreipėsi į 30 NATO valstybių ir vyriausybių vadovus per pastarąjį jų viršūnių susitikimą kovo mėnesį Briuselyje, po Rusijos įsiveržimo į Ukrainą. J. Stoltenbergas taip pat paskelbė, jog tikisi, kad per Madrido susitikimą NATO lyderiai nuspręs dėl tolesnės paramos Ukrainai, kad padėtų jai pereiti nuo sovietinių laikų įrangos prie modernios vakarietiškos ginkluotės.
J. Stoltenbergas bendravo su spaudos atstovais prieš NATO gynybos ministrų susitikimą Briuselyje. Vakare prasidėsiantis dviejų dienų susitikimas bus paskutinis spurtas rengiantis NATO lyderių susitikimui Madride, per kurį Aljansas planuoja ne tik apsispręsti dėl savo rytinio pastiprinimo, bet ir priimti bendrą ateinančių metų strategiją.
Tikimasi, kad Briuselyje ministrai tęs diskusijas dėl Aljanso būsimo finansavimo, prasidėjusio daugiau nei prieš metus, tačiau ir vėl svarstomo, kelioms narėms po Rusijos invazijos į Ukrainą pažadėjus gerokai padidinti savo kariuomenės ir ginklų biudžetus.
Prieš tai, trečiadienio popietę, vyks JAV konsultacijos su Ukrainos gynybos kontaktine grupe, koordinuojančia ginklų tiekimą Ukrainai. Šiose derybose NATO oficialiai nedalyvauja, siekdama išvengti karinio įsitraukimo į Ukrainos ir Rusijos konfliktą ir dėl to, kad į šią grupę įeina neprisijungusios šalys.
Nors tai neįtraukta į darbotvarkę, Turkijos nepritarimas Švedijos ir Suomijos paraiškoms įstoti į NATO, tikėtina, taip pat bus aptariamas kuluaruose. J. Stoltenbergas sakė dabar esąs mažiau optimistiškas, kad ši problema bus išspręsta iki Madrido susitikimo. „Negaliu tiksliai pasakyti, kada, galiu pasakyti tik tai, jog darome, ką ir visada, kai yra nesutarimų – konsultuojamės, diskutuojame ir tada randame būdą, kaip vieningai išspręsti problemas ir judėti į priekį“, – sakė J. Stoltenbergas.
Devynios Europos šalys ragina NATO stiprinti rytinį flangą. EPA-ELTA nuotr.
Bukareštas, birželio 10 d. (AFP-ELTA). Devynios Vidurio ir Rytų Europos šalys penktadienį paprašė NATO sustiprinti savo rytinį sparną atsižvelgiant į Rusijos invaziją Ukrainoje.
Bulgarijos, Čekijos, Estijos, Latvijos, Lietuvos, Lenkijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos vadovų susitikimas buvo surengtas Rumunijos sostinėje Bukarešte likus mažiau nei trims savaitėms iki NATO aukščiausiojo lygio susitikimo Madride.
„Atsižvelgiant į padidėjusį pavojų saugumui Rumunijoje ir Juodojoje jūroje, vieningas ir subalansuotas NATO rytinio flango stiprinimas tampa dar skubesnis ir svarbesnis“, – sakė Rumunijos prezidentas Klausas Iohannisas susitikimo, kuriam jis pirmininkavo kartu su Lenkijos prezidentu Andrzejumi Duda, pradžioje.
Atlanto aljanso aukščiausiojo lygio susitikime bus parengta „ilgalaikė vizija, kurioje kolektyvinė gynyba ir 5 straipsnis taps veiksmų pagrindu“, – pabrėžė K. Iohannisas, pasisakydamas už „reikšmingą atgrasymo ir gynybos pozicijos pertvarkymą“.
NATO 5 straipsnyje kalbama apie kolektyvinę gynybą ir teigiama, kad vienos narės užpuolimas yra visų narių užpuolimas.
NATO generalinis sekretorius Jensas Stoltenbergas dėl sveikatos problemų buvo priverstas praleisti šį mėnesį vyksiantį aukščiausiojo lygio susitikimą, tačiau jis dalyvaus debatuose internetu.
Bukarešte atstovaujamų devynių šalių vadovai taip pat aptars Rusijos invazijos poveikį NATO „pažeidžiamų partnerių“, įskaitant Moldovą ir Sakartvelą, saugumui.
Trečiadienį kalbėdamas telefonu su Lenkijos prezidentu A. Duda, JAV prezidentas Joe Bidenas dar kartą patvirtino JAV įsipareigojimą užtikrinti NATO rytinio flango saugumą ir išreiškė viltį, kad Bukarešto susitikimas bus „sėkmingas“, pranešė Baltieji rūmai.
Siekiant atgrasyti Rusiją, 2017 metais NATO Baltijos šalyse ir Lenkijoje dislokavo tarptautines kovines grupes. Vasario mėnesį Rusijai įsiveržus į Ukrainą, karinis aljansas ten pasiuntė pastiprinimą.
Praėjusį mėnesį JAV vadovaujamo aljanso generalinio sekretoriaus pavaduotojas Mircea Geoana pareiškė, kad NATO nebėra saistoma ankstesnių įsipareigojimų susilaikyti nuo pajėgų dislokavimo Rytų Europoje.
Maskva, užpuolusi Ukrainą ir sustabdžiusi dialogą su aljansu, „panaikino bet kokį NATO ir Rusijos steigiamojo akto turinį“, sakė M. Geoana agentūrai AFP.
Pagal 1997 metų Steigiamąjį aktą, kuriuo siekta iš naujo sureguliuoti Rusijos ir NATO santykius, abi pusės susitarė dirbti, kad „užkirstų kelią bet kokiam potencialiai grėsmingam įprastinių pajėgų telkimui sutartuose Europos regionuose, įskaitant Vidurio ir Rytų Europą“.
Gitanas Nausėda. Prezidentūros nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda viliasi, kad Bukarešto devyneto (B9) viršūnių susitikimas dar iki birželį Madride įvyksiančio NATO viršūnių suvažiavimo padės sudėti pagrindinius akcentus dėl galimos ilgalaikės Rusijos grėsmės bei rytinio flango šalių saugumo.
„B9 formatas yra svarbus tuo, kad jame susirenka valstybės, kurios yra daugiausia rytiniame NATO flange ir jos yra ypač pažeidžiamos tų grėsmių, kurios šiandien ateina iš Rytų. Todėl dabar, kai visai netoli nuo mūsų griaudi kononados ir vyksta žiaurus, brutalus karas, labai svarbu mums įsivertinti situaciją, atvirai pakalbėti apie tai, kas vyksta, ką mes galime padaryti, pirmiausia, kad padėtume patiems ukrainiečiams, antra vertus, kad padėtume patys sau. Ir aš sieju didelius lūkesčius dėl Madrido viršūnių susitikimo, todėl manau, kad šis B9 susitikimas, kuris vyksta iki Madrido, tikrai padės mums susidėti tuos akcentus, kurie šioms regiono valstybėms yra nepaprastai svarbūs“, – prieš B9 ir NATO Generalinio Sekretoriaus Jenso Stoltenbergo susitikimą Bukarešte žurnalistams teigė šalies vadovas.
Anot prezidento, vieni pagrindinių akcentų – NATO sąjungininkių karinių dalinių buvimas rytiniame flange bei atviros durys Švedijos ir Suomijos įstojimui į NATO.
„Akcentai, žinoma, pirmiausia yra didesnis sąjungininkų karinis buvimas mūsų šalyse, rytiniame flange. Atvirų durų politika, atviros durys Švedijai ir Suomijai, kurios jau pateikė savo paraiškas įstoti į NATO ir tikiuosi, kad sprendimas bus sėkmingas ir pozityvus“, – kalbėjo G. Nausėda.
Taip pat, pažymi šalies vadovas, didelis dėmesys bus skiriamas įvertinti ilgalaikę Rusijos veiksmų perspektyvą.
„Žinoma, pačios Rusijos veiksmų įvertinimas ir svarbiausia Rusijos veiksmų įvertinimas žvelgiant į ilgalaikę perspektyvą. Aš nemanau, kad mes turime užsiliūliuoti samprotavimais, kad galbūt karas baigsis, tada vėl galėsime kažką daryti kitaip ir draugiškai kalbėti. Rusija sulaužė tiek daug tabu ir peržengė tiek daug raudonų linijų, kad verta ir labai teisinga ją įvertinti kaip ilgalaikę grėsmę demokratiniam pasauliui“, – komentavo G. Nausėda.
ELTA primena, kad penktadienį prezidentas dalyvaus Bukarešto devyneto viršūnių ir NATO Generalinio Sekretoriaus J. Stoltenbergo susitikime Bukarešte.
Bukarešto devintukas – devynių Rytų ir Vidurio Europos šalių dialogo ir bendradarbiavimo platforma, kurią inicijavo Lenkija ir Rumunija, siekdamos stiprinti euroatlantinį saugumą.
Amerikiečių kariai Vilniuje prie Seimo. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Užsienio reikalų ministras Gabrielius Landsbergis teigia, kad nors iki Madride įvyksiančio NATO viršūnių susitikimo lieka maždaug mėnuo, aiškių pažadų, kas bus padaryta siekiant užtikrinti Aljanso rytinio flango saugumą, kol kas nėra.
„Be pagalbos Ukrainai, turbūt daugiausiai pastangų reikalavęs darbas per paskutinius tris mėnesius mėginimai įtikinti, kad NATO atsakas, jeigu jis negali būti Ukrainoje, tai bent jau tada turime stiprinti mūsų rytinį flangą ir Baltijos valstybes ir, mano požiūriu, būtent Lietuvą dėl tam tikrų geografinių ypatumų, kaip Kaliningrado artumo ir ilgos Baltarusijos sienos“, – spaudos konferencijoje teigė G. Landsbergis.
Ministras pripažįsta, kad kol kas aiškių pažadų iš NATO valstybių, kas bus padaryta, siekiant užtikrinti rytinio flango Aljanso saugumą – nėra.
„Man rodos, yra šiek tiek tokio ir lūkesčio valstybių, kad galbūt tie pažeidimai, nepaisant vykstančio karo ir visko, kas vyksta Ukrainoje, gal jie nėra tokie gilūs, galbūt kažkokia normalizacija galima ir tas stiprinimas nėra toks būtinas“, – atkreipia dėmesį G. Landsbergis.
„Ir mes kalbame ne tik apie praktinius dalykus, bet ir apie tam tikrą požiūrių skirtumą, apie tai, kas čia yra atsitikę. Ar čia yra takoskyra, kurią sulipdys tik režimo pakeitimas, ar tai yra tiesiog toks laikinas sutrikimas Europos istorijos tėkmėje, kuris normalizuosis ir tada tų gynybinių NATO pajėgumų rytiniame flange nebūtina“, – taip pat pažymėjo jis.
G. Landsbergis taip pat akcentuoja, kad laiko iki galutinių sprendimų priėmimo lieka vis mažiau.
„Paskutiniai sprendimai turi būti priimti Madride, tai jau netgi mažiau negu už mėnesio“, – pažymėjo jis.
Artėjantis NATO viršūnių susitikimas vyks Madride birželio 29–30 dienomis.
Prancūzijos užsienio reikalų ministras Jeanas-Yves‘as Le Drianas. URM nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda penktadienį susitiko su Prancūzijos užsienio reikalų ministru Jeanu Yves‘u Le Drianu. Susitikime, kaip praneša Prezidentūra, buvo aptartas ES atsakas į Rusijos karą Ukrainoje, pagalbos Ukrainai priemonės, Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) rytinio flango stiprinimas ir dvišaliai Lietuvos ir Prancūzijos santykiai.
Pokalbyje Lietuvos vadovas teigė, kad būtina panaudoti visas priemones V. Putino vykdomam karui sustabdyti: plėsti sankcijas Rusijai, remti Ukrainą gynybinėmis, humanitarinėmis ir finansinėmis priemonėmis.
Šalies vadovas akcentavo, kad Lietuva tvirtai palaiko Ukrainos siekį dėl narystės ES ir tikisi Prancūzijos aktyvios lyderystės šį procesą pagreitinant. Pasak G. Nausėdos, svarbu pasiųsti aiškią politinės paramos žinutę Ukrainai ir suteikti jai šalies kandidatės statusą kiek įmanoma greičiau.
Prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru taip pat aptarė NATO rytinio flango stiprinimo klausimus. Šalies vadovas susitikime teigė, kad įvertinant pasikeitusią saugumo situaciją regione NATO turėtų įgyvendinti priešakinės gynybos politiką.
„Baltijos šalims ir aplink jas reikia integruotų oro ir priešraketinės gynybos priemonių. Rusijos ir Baltarusijos karas prieš Ukrainą, Baltarusijos savarankiškumo praradimas yra papildomi veiksniai, į kuriuos turime atsižvelgti stiprindami regiono saugumo architektūrą“, – sakė G. Nausėda.
Lietuvos prezidentas su Prancūzijos užsienio reikalų ministru taip pat aptarė šalių bendradarbiavimą Afrikoje, ypač kovojant su teroristinėmis grupuotėmis Sahelyje.
JAV žurnalistai nori lydėti šalies kariškius, vykstančius į Europą. EPA-ELTA nuotr.
Niujorkas, vasario 9 d. (ELTA). Trys Amerikos leidiniai nori, kad prezidento Joe Bideno administracija leistų žurnalistams lydėti JAV kariškius, siunčiamus stiprinti NATO rytinio sparno Europoje.
Kaip pranešė trečiadienį televizijos kanalas CNN, ne vieną dešimtmetį amerikiečių žurnalistams buvo suteikiama galimybė pasakoti apie JAV kariuomenės dislokavimą už šalies ribų. Bet permetant Amerikos pajėgas į Europą žurnalistams nebuvo leista lydėti kariškių.
CNN susipažino su laišku, kuriame laikraštis „Military Times“, interneto leidinys „Task & Perpose“ ir portalas „Military.com“ teigia, kad visuomenė „turi teisę žinoti, kaip ir ką daro jų kariškiai, kaip leidžiami jų (gyventojų) mokesčiai“. „Mes raginame Pentagoną nedelsiant išduoti žurnalistams leidimus lydėti kariuomenę, siunčiamą į Europą atsakant į Rusijos pajėgų dislokavimą prie Ukrainos sienų“, – rašoma laiške.
Vasario 6 d. į JAV gynybos sekretorių Lloydą Austiną su prašymu išduoti atitinkamus leidimus kreipėsi Karo korespondentų ir redaktorių asociacija.
Prezidentas dalyvauja demokratijos viršūnių susitikime. Roberto Dačkaus (Prezidento kanceliarija) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį telefonu su Jungtinių Amerikos Valstijų vadovu Joe Biden‘u aptarė saugumo situaciją NATO rytiniame flange ir pokalbių su Rusijos Prezidentu Vladimiru Putinu turinį.
Kaip ketvirtadienio vakarą informavo Prezidentūra, Lietuvos vadovas pokalbio metu akcentavo, kad dabartiniame geopolitiniame kontekste Šiaurės Atlanto sutarties organizacijos (NATO) sąjungininkų budrumas ir transatlantinė vienybė saugumo srityje yra ypatingai svarbūs.
„Vertiname JAV sąjungininkų pasirengimą reaguoti į saugumo iššūkius ir grėsmes NATO rytiniame flange, tačiau svarbu pademonstruoti, kad mūsų ryžtas ir vienybė galioja visada, nepriklausomai nuo Rusijos veiksmų. Lygiai taip pat svarbu kalbėti esamais formatais, nekuriant naujų“, – išplatintame pranešime cituojamas G. Nausėda.
Pasak šalies vadovo, nuolatinis JAV karinių pajėgų buvimas Baltijos regione yra efektyviausias atgrasymo ir regiono saugumo užtikrinimo faktorius. Prezidentas pabrėžė, kad jų dislokacijai yra sudarytos visos reikiamos sąlygos.
Lietuvos vadovas pokalbio metu teigė, kad situacija Ukrainoje reikalauja išskirtinio NATO dėmesio, nes ši šalis šiuo metu yra kovos už demokratiją laukas. Prezidentas akcentavo, kad Ukrainai šiuo įtemptu laikotarpiu turime suteikti visą reikiamą praktinę ir politinę paramą. Šalies vadovas pabrėžė, kad Lietuva, savo ruožtu, daro viską, ką gali, kad padėtų Ukrainai ir yra pasirengusi prisidėti prie kolektyvinių pastangų.
JAV vadovo iniciatyva vykusiame pokalbyje su Bukarešto devintuko grupės sąjungininkėmis – Bulgarija, Čekija, Estija, Latvija, Lietuva, Lenkija, Rumunija, Slovakija ir Vengrija – Joe Bidenas informavo apie savo pokalbį su Rusijos vadovu Vladimiru Putinu, dalyvavusios šalys pristatė savo saugumo situacijos regione vertinimus.
Joe Bidenas. EPA-ELTA nuotr.Amerikiečių kariai. Vytauto Visocko (slaptai.lt) nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda ketvirtadienį vykusiame pokalbyje su Jungtinių Amerikos Valstijų (JAV) prezidentu Joe Bidenu, šią savaitę kalbėjusiu telefonu su Rusijos prezidentu Vladimiru Putinu, išgirdo patikinimą, kad jokie su Lietuva ir kitomis Europos rytinio regiono šalimis susiję sprendimai be jų žinios nebus priimti.
„Nieko apie jus be jūsų“, – JAV prezidento žodžius citavo Lietuvos vadovo vyriausioji patarėja Asta Skaisgirytė.
„Pirmiausiai išklausėme prezidento J. Bideno išklotinės apie jo pokalbį su V. Putinu. Prezidentas J. Bidenas užtikrino, kad kalboje su V. Putinu leido labai jam aiškiai suprasti, kad jeigu bus pažeista dinamika Europoje, konkrečiai Ukrainoje, tai Rusijos lauks labai rimtos pasekmės, kurias JAV taip pat koordinuos su Europos partnerėmis“, – žurnalistams ketvirtadienį taip pat teigė prezidento patarėja.
„Kalbant apie NATO rytinio flango šalis, tai buvo pasakyta, jog, jeigu gražų posakį panaudoti, tai nieko apie jus be jūsų. Kitaip sakant, nieko už nugaros Bukarešto devintuko šalims nebūtų tariamasi. Taip pat prezidentas J. Baidenas patikino, kad galimi yra papildomi patikinimo elementai tarp NATO narių ir taip pat papildomi pajėgumai“ , – atkreipė dėmesį ji.
Prezidentas Gitanas Nausėda. Dainiaus Labučio (ELTA) nuotr.
A. Skaisgirytė teigė, kad nors pokalbio metu nebuvo įvardinta, kur konkrečiai papildomi pajėgumai galėtų būti pasiųsti, tačiau, pasak jos, galima suprasti, kad jie galėtų būti pasiųsti rytiniame NATO flange. Lietuvos specialiųjų pajėgų kariai. Vytauto Visocko (Slaptai.lt) nuotr.
Jos teigimu, pokalbio metu buvo aptarta ir Ukrainos situacija, taip pat neraminanti Rusijos ir Baltarusijos karinė integracija.
„Mes labai aiškiai pasakėme, kad nepriimtinos jokios raudonosios linijos Ukrainos atžvilgiu, Ukraina turi teisę pati spręsti savo ateitį, na o santykį su NATO taip pat kartu su kitomis NATO šalimis. Tą patį pasakė ir J. Bidenas, kad Ukraina yra suvereni šalis, kuri pati sprendžia apie savo ateitį“, – teigė A. Skaisgirytė.
Prezidentas Gitanas nausėda su Turkijos prezidentu Recepu Tayyipu Erdoganu. Lietuvos Prezidento kanceliarija (Robertas Dačkus).
NATO viršūnių susitikimo išvakarėse Briuselyje Lietuvos Respublikos Prezidentas Gitanas Nausėda susitiko su Turkijos vadovu Recepu Tayyipu Erdoganu. Pokalbyje aptarti Baltijos ir Juodosios jūrų saugumo ir gynybos klausimai.
Lietuvos Prezidentas atkreipė Turkijos lyderio dėmesį į besikeičiančią geopolitinę situaciją rytiniame Aljanso flange, Rusijos ir Baltarusijos režimų nenuspėjamumą, papildomas grėsmes, kylančias euroatlantinės erdvės saugumui. Rusija veikia tiek Baltijos, tiek Juodosios jūrų regionuose, todėl sąjungininkų tarpusavio koordinavimasis yra būtinas.
„2019 m. pasiektas susitarimas su Turkija lėmė NATO gynybos planų atnaujinimą Baltijos valstybėms ir Lenkijai. Tai buvo svarbus žingsnis, užtikrinęs ne tik Baltijos jūros regiono, bet ir viso Aljanso saugumą. Dabar turime žengti dar vieną žingsnį ir reaguoti į greitai besikeičiančią situaciją rytiniame NATO flange. Lietuva pasisako už NATO atgrasymo ir gynybos priemonių stiprinimą“, – teigė Prezidentas.
Šalies vadovas pristatė Turkijos lyderiui Rusijos ir Baltarusijos karinių pajėgų integracijos grėsmę. Prezidentas pabrėžė, kad NATO turi išlikti budri ir pasirengusi reaguoti į įvairius scenarijus.
Informacijos šaltinis – Prezidento komunikacijos grupė
Šarvuotoji technika karinio parado metu. Slaptai.lt nuotr.
Prezidentas Gitanas Nausėda teigia, kad Europai reikia gerokai daugiau investuoti į gynybą bei jos kokybę. Tačiau, pasak prezidento, dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – yra negalimos ir tai keltų tik didesnę painiavą.
„Privalome tikėti bendra Europos ir Amerikos ateitimi. Transatlantinis ryšys yra gyvybiškai svarbus. Jam nėra alternatyvų. Vienas labiausiai klaidinančių ir nerimą keliančių dalykų šiame kontekste yra kalbos apie strateginę Europos autonomiją. Taip, Europa turi gerokai daugiau investuoti į gynybą ir jos kokybę. Tačiau dvi kolektyvinės gynybos sistemos – viena NATO, kita Europos – keltų painiavą ir sudarytų sunkumų“, – Vilniuje susirinkusiems „Bukarešto devintuko“ užsienio reikalų ministrams pažymėjo G. Nausėda.
„Šių dienų saugumas ir gynyba, žinoma, neapsiriboja vien karinėmis priemonėmis. Todėl labai svarbus ES ir NATO bendradarbiavimas. Tačiau čia laikausi paprasto požiūrio: taip bendradarbiavimui, kur jis įmanomas, ir ne pastangų dubliavimui“, – sakė prezidentas.
ELTA primena, kad kovo 10-11 dienomis Lietuvoje lankosi „Bukarešto devintuko“ formato užsienio reikalų ministrai iš Čekijos, Estijos, Latvijos, Lenkijos, Rumunijos, Slovakijos, Vengrijos ir Bulgarijos. Renginyje Vilniuje specialaus svečio teisėmis taip pat dalyvauja JAV valstybės sekretoriaus padėjėjas ir NATO generalinio sekretoriaus padėjėjas gynybos politikai ir planavimui.
Susitikime aptariamas NATO sprendimų dėl kolektyvinės gynybos įgyvendinimas NATO rytiniame flange, informacinių technologijų, 5G ir energetinis saugumas, NATO vaidmuo kovoje prieš terorizmą. Karinis paradas Vilniuje. Slaptai.lt nuotr.
Svečiai dalyvaus kovo 11 dieną vyksiančiuose šventiniuose renginiuose, skirtuose Lietuvos Nepriklausomybės atkūrimo trisdešimties metų sukakčiai.
„Bukarešto devintuką“ sudaro devynios NATO rytinio flango šalys. Formatas sukurtas 2015 metais, reaguojant į 2014 metais Rusijos įvykdytą agresiją Ukrainoje.
