Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius Rytis Rainys. Gedimino Savickio (ELTA) nuotr.

Trečiadienį Lietuvoje prasidedant išankstiniam balsavimui savivaldybių tarybų rinkimuose, saugumo ekspertas įspėja apie galimas kibernetines ir informacines atakas rinkimų metu.

Pasak Nacionalinio kibernetinio saugumo centro (NKSC) prie Krašto apsaugos ministerijos direktoriaus Ryčio Rainio, Lietuva per metus patiria dešimtis tūkstančių kibernetinių išpuolių, o rinkimų metu tokių atakų tikimybė dar labiau padidėja. Nors, jo teigimu, sunku tikėtis, kad dėl kibernetinių išpuolių gali neįvykti rinkimai, vis dėlto, akcentuoja R. Rainys, gyventojai, politikai ir institucijos turi išlikti budrūs.

NKSC vadovo teigimu, nors atsakingos institucijos yra pasiruošusios galimiems bandymams pakenkti rinkimų procesui, akylesni ir kritiškesni pasirodančios informacijos atžvilgiu turėtų būti ir visi piliečiai. R. Rainio teigimu, tikėtina, kad internetinėje erdvėje bus bandoma skleisti klaidingą informaciją ir kompromituoti tiek rinkimuose dalyvaujančius politikus, tiek pačius rinkimus. 

„Nemanau, kad dėl kibernetinių atakų kyla grėsmė sugadinti rinkimus. Mūsų rinkimai paremti tradicinėmis, popierinėmis formomis, todėl, kilus bet kokioms abejonėms, visada galima perskaičiuoti rezultatus. Todėl šiuo aspektu jokių problemų nėra. Apskritai galima sakyti, kad juodžiausias scenarijus, jog rinkimai neįvyks, nėra labai įmanomas, nebent kažkas kažkuo labai nustebintų. Labiau tikėtini scenarijai yra susiję su sukeltomis abejonėmis pačiais rinkimais, su kompromitavimu, dezinformacijos ir netikrų naujienų skleidimu. Tai yra labai realus scenarijus“, – aiškino Nacionalinio kibernetinio saugumo centro direktorius. 

Vis dėlto, pabrėžė R. Rainys, savivaldos rinkimų metu kibernetinių atakų suintensyvėjimo reikėtų tikėtis, kartu, akcentavo jis, tikėtina, kad bus ir nuožmesnis kenkėjiškų veiklų nutaikymas į rinkimams svarbius objektus, pavyzdžiui, Vyriausiosios rinkimų komisijos (VRK) valdomas informacines sistemas. 

„Kibernetinės atakos rinkimų metu gali atsiliepti rinkimams, dėl to reikia būti pasiruošusiems, o mes esame pasiruošę. Su VRK įgyvendiname bendrą veiksmų planą, siekiant užsitikrinti rinkimų saugumą, kad rinkimų metu galimos atakos neturėtų neigiamo poveikio“, – tvirtino R. Rainys. 

Kadangi, jo teigimu, dažnas kibernetinių atakų taikinys yra internetinės svetainės, rinkimų metu tikimybė, kad bus bandoma įsilaužti į politinių partijų ar konkrečių politikų svetaines ar socialinių tinklų paskyras, padidėja. Ekspertas pabrėžia, kad NKSC atlikti tyrimai rodo, jog Lietuvoje apie 50 procentų visų internetinių svetainių yra pažeidžiamos. 

„Interneto svetainių pažeidžiamumas yra ta vieta, kuri mums kelia nerimą iš saugumo pusės, nes internetinių svetainių valdymas gali būti išnaudojamas kibernetinėms atakoms, o pažeidžiamų svetainių skaičiai yra dideli – 50 proc. Lietuvos internetinių svetainių yra pažeidžiamos“, – sakė R. Rainys.

Kompiuteris. Slaptai.lt nuotr.

NKSC direktorius neneigia, kad specialių institucijų pasirengimas galimiems iššūkiams rinkimų metu yra susijęs ir su tarptautines įtampas sukėlusiais pavyzdžiais, kuomet Rusija kišosi į Vakarų valstybių rinkimus. 

Jo teigimu, tai, iš kur kyla svarbiausios grėsmės kibernetiniam ir informaciniam saugumui, sufleruoja vasario pradžioje pristatyta Valstybės saugumo departamento (VSD) ir Antrojo operatyvinių tarnybų departamento (AOTD) grėsmių nacionaliniam saugumui vertinimo ataskaita.

Ją pristatęs VSD vadovas Darius Jauniškis teigė, kad Rusija neabejotinai yra suinteresuota veikti politinius ir socialinius procesus Lietuvoje, todėl, pasak jo, labai tikėtina, kad turimomis informacinėmis ir kibernetinėmis priemonėmis bandys paveikti vyksiančių rinkimų eigą.

NKSC direktoriaus teigimu, anksčiau Lietuva nėra patyrusi didelę žalą padariusių kibernetinių atakų, nutaikytų į rinkimams svarbius objektus. Pasak eksperto, ankstesni sutrikimai dažniausiai būdavo susiję su pačių informacinių sistemų veikimu ir jų sutrikimais ar programavimo klaidomis. Tačiau dabar, tikino ekspertas, visos klaidos yra ištaisytos ir gautos pamokos išmoktos.

Savivaldybių tarybų ir tiesioginiai merų rinkimai vyks sekmadienį, kovo 3 dieną. Trečiadienį prasideda išankstinis balsavimas, o balsavimas namuose prasidės penktadienį ir vyks iki šeštadienio.

Informacijos šaltinis – ELTA

2019.02.27; 06:50