Tel Avivas/Ramala, birželio 19 d. (dpa-ELTA). Per smarkų susišaudymą su Izraelio pajėgomis Dženine okupuotame Vakarų Krante žuvo mažiausiai penki palestiniečiai. Dešimtys žmonių buvo sužeisti šūvių, kai kurių jų gyvybei gresia pavojus, pirmadienį pranešė palestiniečių Sveikatos ministerija. Mažiausiai vienas žuvusysis yra radikalios palestiniečių organizacijos „Islamo džihadas“ kovotojas. Tarp sužeistųjų, pasak žiniasklaidos, yra palestiniečių žurnalistas, pranešinėjęs apie operaciją.
Izraelio kariuomenės duomenimis, kelias valandas trukęs susišaudymas prasidėjo mėginant sulaikyti du įtariamuosius. Sprogmuo apgadino mažiausiais vieną karinį automobilį. Pirmą kartą per kelerius metus į ginkluotus palestiniečius ugnis buvo atidengta iš armijos sraigtasparnio, „siekiant paremti dalinių atsitraukimą“. Sužeisti septyni kariai.
Dženinas laikomas radikalių palestiniečių citadele. Mieste vis vyksta smurtinės konfrontacijos su Izraelio pajėgomis. Kariuomenė po virtinės išpuolių prieš izraeliečius Vakarų Krante intensyvina reidus.
Nuo metų pradžios per Izraelio karines operacijas, konfrontacijas ar po savo surengtų išpuolių žuvo 127 palestiniečiai. Per tą patį laikotarpį per išpuolius žuvo 18 izraeliečių, ukrainietė ir italas.
Izraelis per šešių dieną karą 1967 m. užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai reikalauja šių teritorijų savo valstybei.
Paaštrėjus konfliktui su Izraeliu, jau žuvo daugiau kaip 230 palestiniečių, dar apie 6,2 tūkst. buvo sužeisti. Tokius duomenis antradienį pateikė naujienų agentūra WAFA, remdamasi Palestinos sveikatos apsaugos ministerija.
Žinybos atstovai patikslino, kad į šį skaičių įeina žmonės, žuvę ir nukentėję tiek dėl nesiliaujančių nuo gegužės 10 d. Izraelio smūgių Gazos Ruožui, tiek per susirėmimus ir riaušes Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje. Iš viso smurto banga nusinešė 236 palestiniečių gyvybes, 6 278 buvo sužeisti.
„Gazos Ruože žuvo 213 palestiniečių, tarp kurių – 61 vaikas ir 36 moterys, nukentėjo 1 442 žmonės, – sakoma pranešime. – Aukų skaičius Vakarų Krante pasiekė 23, dar 3 825 žmonės buvo sužeisti“. Per susirėmimus Jeruzalėje, daugiausia Šventyklos kalno ir Al Aksos mečetės rajone, traumas patyrė 1 011 arabų, iš kurių 487 teko hospitalizuoti.
Nuo gegužės 10 d. Izraelio armija ir palestiniečių grupuotės Gazos Ruože keičiasi smūgiais. Apšaudymai prasidėjo po gegužės pradžioje prie Al Aksos mečetės Rytų Jeruzalėje kilusių riaušių, kurias išprovokavo Izraelio teismo sprendimas konfiskuoti Šeich Džaraho kvartale gyvenančių arabų šeimų namus. Naujausiais duomenimis, Izraelyje žuvo mažiausiai 10 žmonių, šimtai buvo sužeisti.
Izraelio ministras pirmininkas Benjamimas Netanyahu, anot žiniasklaidos, yra parengęs mažiausiai keturis galimos teritorijų Vakarų Krante aneksijos scenarijus. Žinių portalas „Axios“ rašo, kad premjeras juos trečiadienio vakarą pristatė gynybos ir užsienio reikalų ministrams Benny‘iui Gantzui ir Gabi Aschkenasiui.
Variantų spektras siekia nuo 30 proc. Vakarų Kranto aneksijos iki veikiau simbolinės nedidelių teritorijų aneksijos, rašo portalas, remdamasis su situacija susipažinusiu šaltiniu. B. Netanyahu biuras ketvirtadienį šios informacijos komentuoti nenorėjo.
Izraelio vyriausybė, remdamasi JAV prezidento Donaldo Trumpo planu, nori aneksuoti iki 30 proc. Vakarų Kranto. Pirmieji žingsniai gali būti žengti liepos 1-ąją. JAV teigia pritarsiančios Izraelio veiksmams, jei dėl jų sutars aukšti šalies politikai. Lapkritį JAV vyks prezidento rinkimai, D. Trumpo konkurentas juose Joe Bidenas yra prieš aneksiją.
B. Gantzas ir G. Aschkenasis – abu jie priklauso aljansui „Mėlyna ir balta“, kuris yra B. Netanyahu „Likud“ koalicijos partneris, anot pranešimo, premjerui pareiškė esantys prieš teritorijų, kuriose gyvena palestiniečiai, aneksiją. Be to, jie nori matyti aneksijos diplomatinį kontekstą, taip pat reikalauja atlygio palestiniečiams. Atitinkami pokalbiai baigėsi be rezultatų ar reikšmingos pažangos. B. Netanyahu yra už ryžtingesnius veiksmus įgyvendinant aneksijos planus nei B. Gantzas.
Izraelis per Šešių dienų karą 1967 metais, be kita ko, užkariavo Vakarų Krantą ir Rytų Jeruzalę. Palestiniečiai nori šių teritorijų savo valstybei.
Izraelis uždraudė apsilankyti šalyje dviem JAV Kongreso narėms demokratėms, kurios žinomos kaip Izraelio vyriausybės kritikės.
JAV Kongreso narės Ilhan Omar ir Rashida Tlaib – pirmos musulmonės moterys, išrinktos į JAV Kongresą – greitu metu planavo apsilankyti okupuotame Vakarų Krante ir Rytų Jeruzalėje.
„Neleisime atvykti tiems, kurie neigia mūsų teisę egzistuoti“, – sakė Izraelio užsienio reikalų ministro pavaduotojas Tzipis Hotovely’is.
Vis dėlto lieka neaišku, ar dvi Kongreso narės demokratės, kurios reiškė paramą BDS judėjimui, vis dar planuoja bandyti patekti į Izraelį. Judėjimas BDS yra palestiniečių vadovaujama kampanija, skatinanti įvairias boikoto formas prieš Izraelį. Judėjimas siekia nutraukti Izraelio vykdomą Palestinos teritorijų okupaciją.
Izraelio premjeras Benjaminas Netanyahu šalies sprendimą uždrausti atvykti JAV Kongreso narėms pagrindė tuo, kad vienintelis šio apsilankymo tikslas yra „pakenkti Izraeliui“.
Kiek anksčiau JAV prezidentas Donaldas Trumpas, kurį sieja glaudūs santykiai su Izraelio premjeru B. Netanyahu ir kuris dažnai konfliktavo su šiomis dviem Kongreso narėmis, sakė, kad „būtų parodytas didelis silpnumas, jei Izraelis leistų joms atvykti“.
„Jos nekenčia Izraelio ir visų žydų tautybės žmonių, ir negalima nieko pasakyti ar padaryti, kad jos pakeistų savo mąstymą“, – teigė D. Trumpas.
Izraelio vyriausybė 2018 metais nusprendė uždrausti šalyje apsilankyti aktyvistams iš konkrečių organizacijų, raginančių boikotuoti Izraelį.
Izraelio vyriausybė apkaltino BDS judėjimą antisemitizmu.
Stambule vykstančio musulmoniškų šalių viršūnių susitikimo dalyviai trečiadienį pripažino Rytų Jeruzalę Palestinos sostine.
„Mes skelbiame, kad pripažįstame Palestinos valstybę, kurios sostinė yra Rytų Jeruzalė“, – turkų naujienų agentūra „Anadolu“ cituoja Islamo bendradarbiavimo organizacijos (OIC) viršūnių susitikimo pareiškimą. – Mes raginame pasaulį pripažinti Rytų Jeruzalę okupuota Palestinos valstybės sostine“.
Tai yra atsakas į JAV prezidento Donaldo Trampo (Donald Trump) sprendimą pripažinti Jeruzalę Izraelio sostine ir ten perkelti JAV ambasadą.
Turkijos prezidentas Redžepas Taipas Erdoganas (Recep Tayyip Erdogan), kuris šiuo metu pirmininkauja OIC, sušaukė neeilinį vienos dienos susitikimą aptarti reakcijos į D. Trampo veiksmus.