Zaporižia. Rusijos smūgis į daugiaaukštį namą. EPA-ELTA nuotr.
Zaporižia, kovo 3 d. (Ukrinform-ELTA). Po naktį į ketvirtadienį surengto Rusijos kariuomenės smūgio į daugiaaukštį gyvenamąjį namą Ukrainos Zaporižios mieste iš griuvėsių ištrauktas dar vieno žmogaus kūnas. Tad bendras šios nelaimės aukų skaičius padidėjo iki 5.
Tai pranešė vietos policija, kuria remiasi naujienų agentūra „Ukrinform“.
Pareigūnai pažymi, kad dingusiais vis dar laikoma 10 žmonių. Per smūgį sužeisti 8 asmenys.
Kaip jau rašė „Ukrinform“, Rusijos kariai šį penkiaaukštį pastatą atakavo pasitelkdami raketas „S-300“. Namas buvo iš dalies sunaikintas, dėl smūgio taip pat buvo apgadinti aplinkiniai pastatai ir netoliese stovintys automobiliai.
Rusijos kariai montruoja Iskander raketą
Kyjivas, vasario 10 d. (ELTA). Rusijos kariuomenė penktadienį į Ukrainos teritoriją paleido daugiau kaip 100 raketų. Tai pranešė Ukrainos ginkluotųjų pajėgų Generalinis štabas, kuriuo remiasi UNIAN.
„Pirminiais duomenimis, priešas panaudojo 29 zenitines valdomas raketas S-300 ir 71 sparnuotąją ore ir jūroje bazuojamą raketą. Mūsų gynėjai sunaikino 61 sparnuotąją raketą“, – sakoma pranešime.
Be to, Generalinio štabo duomenimis, okupantai smogė 12 aviacijos smūgių, dviem iš jų buvo naudojami dronai „Shahed-136“. Buvo atakuojama ir civilinė infrastruktūra.
Priešas taip pat daugiau kaip 20 kartų apšaudė Ukrainą reaktyvinėmis salvinės ugnies sistemomis. „Rusijos smūgių civiliniams objektams grėsmė tebėra didelė visoje Ukrainos teritorijoje“, – pridūrė Generalinis štabas.
Charkivas. Po Rusijos apšaudymų. EPA – ELTA foto
Kyjivas, vasario 5 d. (ELTA). Sekmadienio rytą Rusija raketomis apšaudė Ukrainos Charkivo miestą. Nors anksčiau pranešta apie 3 sužeistuosius, bet vėliau patikslinta, kad nukentėjo 5 žmonės, praneša „Unian“. Charkivas. Po Rusijos raketų atakų. EPA – ELTA foto
Preliminariais duomenimis, sekmadienio rytą, apie 8 val. 20 min., Charkivą apšaudė Rusijos raketų sistemos S-300 iš Rusijos Federacijos Belgorodo srities.
Charkivo srities prokuratūros duomenimis, viena iš raketų pataikė į penkių aukštų universiteto pastatą ir jį smarkiai apgadino, o kita smogė į netoliese esančio gyvenamojo namo teritoriją.
Per apšaudymą buvo sužaloti penki žmonės: 4 gyvenamojo namo gyventojai ir aukštąją mokyklą saugojęs apsaugos darbuotojas.
Ukraina pradėjo ikiteisminį tyrimą dėl karo įstatymų ir papročių pažeidimo.
Prezidento Gitano Nausėdos vyr. patarėjas Kęstutis Budrys. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Prezidento Gitano Nausėdos vyriausiasis patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Kęstutis Budrys tvirtina, kad ketvirtadienį Baltarusijoje užfiksuotas incidentas, kai šalies priešlėktuvinė gynyba tariamai numušė Ukrainos raketą „S-300“, yra masinės Rusijos raketų atakos pasekmė.
K. Budrio teigimu, Lietuvos institucijoms visos incidento aplinkybės yra žinomos, tačiau dėl saugumo sumetimų Prezidentūra jų nedetalizavo. Visgi, pažymėjo patarėjas, panaši situacija fiksuota lapkritį Lenkijos pasienyje, kai po masinės atakos Vakarų Ukrainoje Pševoduvo kaime nukrito Kyjivo oro gynybos sistemos dalis.
„Aišku yra viena, kad viso to priežastis, kodėl vyksta tam tikri dalykai ir tokie incidentai – tai masinis civilės infrastruktūros Ukrainoje apšaudymas raketomis. Kai tie kariniai veiksmai artėja prie kitų valstybės sienų, incidentų tikimybė auga eksponentiškai. Tą situaciją turėjome su incidentu Lenkijoje, kai buvo infrastruktūra apšaudoma šalies vakaruose. Mes dabar turime infrastruktūrą apšaudytą, kai vyko raketų antskrydis šiaurės vakaruose, tad incidentų tikimybė padidėja“, – Eltai teigė prezidento patarėjas.
Ukrainos valdžia tvirtina, kad Maskva ieško preteksto, kaip tiesiogiai įtraukti Baltarusiją į karą. K. Budrys neatmeta tokios galimybės, tačiau pastebi, jog Minskas yra pripažintas Rusijos karo Ukrainoje bendrininku. Jis pažymėjo, kad iš Baltarusijos okupantų pajėgos vykdė karinę intervenciją į Ukrainos teritoriją, šalyje vyksta rusų karių mokymai ir paruošimas prieš perkėlimą į frontą ir pan.
„Baltarusijos vaidmuo yra aiškus tiek tarptautinės teisės prasme, kad tai yra bendrininkavimas, vykdant nusikaltimus, tiek politine prasme“, – nurodė K. Budrys.
„Mes turime aibę tų atvejų, kai Baltarusija tiesiogiai bendrininkavo. Šalia to ir amuniciją tiekia, ir ginkluotę tiekia, ir panašiai. Tai bendrininkavo ir tiesiogiai veikė sąsajoje su Rusija. Baltarusijos diktatorius to ir neslepia ir savotišku būdu tuo netgi ir džiaugiasi“, – pastebėjo jis.
Visgi, tiesioginis Baltarusijos ginkluotųjų pajėgų įsitraukimas į karo veiksmus Ukrainoje ir naujo fronto atidarymas, K. Budrio manymu, esmingai keistų Ukrainos saugumo situaciją.
„Tai iš tikrųjų pakeistų situaciją karine prasme. Tai reikštų, kad mes turime dar vieną potencialų plėtros ir karinių veiksmų židinį. (…) Tai reikštų Ukrainai iššūkį, nes išsiplečia dar labiau fronto linija, dar kitokio pobūdžio pajėgos atsiranda“.
Tačiau, pabrėžė prezidento komandos atstovas, tokiu atveju NATO Aljansas privalėtų „adekvačiai reaguoti ir imtis papildomai kitų priemonių“.
ELTA primena, kad apie galimą raketos nukritimą Baltarusijos teritorijoje pranešta ketvirtadienį. Tada Baltarusijos gynybos ministerija tvirtino, kad Bresto srityje buvo numušta tariamai Ukrainai priklausanti raketa „S-300“. Šalies valstybinė žiniasklaida skelbė, kad raketa esą nukrito tarp 10 val. ir 11 val. ryto – maždaug tuo metu, kai Rusija vykdė naujausią masinį taikių Ukrainos miestų apšaudymą.
Nors Ukrainos oro gynybos pajėgos iš tiesų naudoja tokio modelio raketas ir pasitelkia jas Rusijos laidomiems sviediniams perimti, jų savo arsenale turi ir pati Maskva.
Po šios žinios Ukraina neneigė, kad tai buvo jos raketa, tačiau pabrėžė mananti, jog tai galėjo būti tyčinė Rusijos provokacija, nes Maskva galimai nustatė tokį savo sparnuotųjų raketų maršrutą, kad išprovokuotų jų perėmimą Baltarusijos oro erdvėje.
Kremlius išreiškė „didžiulį nerimą“ dėl Baltarusijos teritorijoje nukritusios raketos.
Ukrainos kariai prieš mūšį. EPA-ELTA nuotr.
„Laikome frontą. Tačiau labai sunku“, – taip Ukrainos karininkė apibūdina padėtį viename iš karščiausių fronto ruožų Donecko srityje.
ELTA pasikalbėjo su Ukrainos kariuomenės 93-iosios brigados „Cholodnyj Jar“ atstove spaudai Iryna Rybakova. Karininkė ir jos brigada šiuo metu gina pozicijas šalia Soledaro ir Bachmuto miestų. Būtent šis fronto ruožas jau seniai yra vienas iš pagrindinių Rusijos puolimo visoje Donecko srityje tikslų.
93–ioji brigada dar vasarą kovojo Charkivo srityje, Iziumo kryptimi, kur kartu su kitomis mechanizuotomis pėstininkų brigadomis paklojo pamatus sėkmingam Ukrainos pajėgų puolimui. Prieš šio puolimo pradžią ji buvo perkelta į Donecko sritį.
Net ir likvidavus Rusijos kariuomenės placdarmą Charkivo srityje, padėtis aplink Donecką ir Bachmuto-Soledaro ašį išlieka itin įtempta. Rusijos pajėgos žūtbūt stengiasi čia pralaužti frontą ir turi ginkluotės – pirmiausia sunkiosios artilerijos – pranašumą.
Pasak I. Rybakovos, rusai tą daro jiems įprastu būdu – visiškai negailėdami gyvosios jėgos, nors šios jiems labai trūksta, bei sunkiąja artilerija šluodami nuo žemės paviršiaus visus miestus.
„Mobilizacija Rusijoje? Mes ją pajusime tik po kelių mėnesių ir tai, be abejo, apsunkins mums padėtį. „Referendumai“? Na, tai, kad jie ten juos rengia, aišku, žinome, tačiau galvos dėl to nesukame. Koks skirtumas?“ – apie pastarųjų dienų naujienas iš Rusijos ir jos okupuotų Ukrainos teritorijų atsiliepia I. Rybakova.
– Kokia padėtis šiuo metu ten, kur esate? Rusijos pajėgos, kaip galima suprasti, bent čia stengiasi žūtbūt nemažinti spaudimo?
– Čia, Bachmuto kryptimi, mes, be abejo, ne vieni. Daug kitų brigadų, kuriomis vis stiprinamas šis fronto ruožas. Laikome frontą. Tačiau labai sunku.
Taip, jie ne tik nuolatos šluoja viską artilerija, aviacija, bet ir bando šturmuoti visur, kur tik gali. Šiauliuose – naujas meno kūrinys, simbolizuojantis Lietuvos ir Ukrainos vienybę. „Gubernijos“ nuotrauka
Ypač kenčia pafrontės ir fronto miestai, kurie apšaudomi labai chaotiškai ir, kaip kartais atrodo, visiškai nesirenkant taikinių. Pavyzdžiui, raketomis. Neseniai buvau viename mieste, kurį taip apšaudė raketomis „Kalibr“, „Iskander“, S-300, „Točka-U“.
Bachmute tiesiog griauna gyvenamuosius namus, kvartalus, raketos krenta taip pat jų kiemuose. Smarkiai apšaudo Slovjanską, gauna ir Kramatorskas. Lygiai taip pat – bet kur, be jokio pasirinkimo.
Soledaras, kaip ir Bachmutas, – nuolat artilerijos ugnyje. Štai neseniai ten važiavome kartu su žurnalistais, tai jų automobiliui irgi teko – skeveldromis apdraskė.
Kitą kartą smogė miesto centrui, kur vienoje gatvėje eilė parduotuvių, pastatytų iš lengvai užsidegančių sintetinių medžiagų. Taip degė, kad dieną, į tą gatvę įvažiavus, atrodė, jog patekai į naktį.
– Kodėl? Koks čia gali būti „motyvas“, „taktika“?
– Na, tokia terorizmo rūšis. Tiesiog rusai terorizuoja civilius, siekdami sukelti kuo didesnę sumaištį ir chaosą.
– Artėja žiema ir šalčiai. Nėra vandens, elektros, dujų, namai sugriauti. Net nekalbu apie okupuotas teritorijas. Tačiau humanitarinė katastrofa Ukrainos tebekontroliuojamose Donbaso dalyse – bent arčiausiai fronto – neišvengiama?
– Ta katastrofa jau ten vyksta. Taip, jūs teisus, žmonės nebeturi nieko. Na, kai kurie įsirengė generatorius kiemuose, todėl kažkiek elektros turi. Ant laužų ugnies gaminasi maistą. Iš sudaužytų šaligatvių plytelių susilipdo krosneles tai maisto gamybai.
Vandenį irgi kažkaip organizuojasi. Pavyzdžiui, Bachmute yra didžiulė duobė, kuri atsivėrė po to, kai buvo subombarduoti kažkokie vamzdynai. Tai žmonės kasdien lenda į ją su kibirais, semia ten dar esantį vadinamąjį „techninį“ vandenį. Taip ir gyvena.
– Vis tiek lieka, neišvažiuoja? Kodėl?
– Na, taip, daug liekančių, o skaudžiausia matyti vaikus, kurie važinėjasi dviračiais ką tik subombarduotose vietose. Bent jau juos išvežti reikėtų. Tegyvuoja Ukraina. Mariaus Morkevičiaus (ELTA) nuotr.
Žinoma, yra ir vadinamųjų „laukėjų“, kurie tiesiog laukia, kada ateis „rusiškasis pasaulis“. O tai, kad tas „pasaulis“ juos apšaudo raketomis, jiems nė motais. Teisingiau, jie tvirtina, kad tai ukrainiečių armija juos apšaudo, kuriai, esančiai ten pat, kažkodėl reikia į save šaudyti.
– Daug kalbų apie „dalinę mobilizaciją“ Rusijoje, kuri, iš visko sprendžiant, ne tokia jau ir „dalinė“, kaip žadėta. Ką apie tai manote jūs ir kiti Ukrainos kariai?
– Kaip yra iš tikrųjų, mes pajusime ir galėsime spręsti tik po kelių mėnesių. Žinoma, bet kokiu atveju, mums tai kažkiek apsunkins padėtį.
O tai, dėl ko jie tą daro, – visiškai suprantama. Dabar jiems išties labai trūksta gyvosios jėgos. O ir ta, kuri yra, – ne kažką.
Štai mūsų ruože dabar nuolat eina tie iš „Wagner“ kompanijos. Tačiau tai tikrai ne superherojai ir superprofesionalai, kokius juos mėgsta vaizduoti. Buvau vienoje pozicijoje, kurią jie tuo metu mėgino šturmuoti. Mūsų vaikinai juos visiškai sudaužė, o tuos, kurie liko gyvi, paėmė į nelaisvę. Ir tarp jų – vienas kalinys, „zekas“. Pasitaiko ir čečėnų.
– Šitas fronto ruožas, kuriame dabar esate, seniai yra vienas iš pagrindinių Rusijos puolimo tikslų. Ar pasikeitė kas nors po to, kai buvo išlaisvinta Charkivo sritis? Vieni sako, kad po to, kai iš ten buvo išmuštos Rusijos pajėgos, beveik iki nulio sumažinti ir Rusijos šansai paimti visą Donbasą – net ir pralaužus Bachmuto-Soledaro ašį, nebėra kaip ir kuo apsupti ten esančios Ukrainos karinės grupuotės.
Kiti tvirtina, kad Rusija dar labiau padidino apsukas čia, bent jau dalis nuo Iziumo pabėgusių pajėgų buvo permesta čia, kad pagaliau būtų pasiekta bent kažkokia „pergalė“. Ką galite pasakyti jūs?
– Čia visada buvo sunku. Didžiausius nuostolius patyrėme tada, kai tik atėjome, užiminėjome pozicijas ir keitėme tuos, kurie buvo čia iki mūsų. Tuomet jie tiesiog užliejo viską ugnimi.
Pamuštas rusų okupantų tankas. EPA – ELTA foto
Labai intensyviai jie pliekė ir tuomet, kai prasidėjo kontrpuolimas Charkivo srityje. Tuomet jie keletą dienų tiesiog šaudė iš visko, ką turi, – iš baimės, kad ir mes pradėsime puolimą.
Žinoma, tas kontrpuolimas išėjo mums tik į naudą. Pirmiausia, čia galėjo prisijungti kai kurios brigados, atsilaisvinusios nuo Charkivo. Antra, prie Iziumo buvo tikras „supermarketas“, kaip vadino mūsiškiai.
Mes galėjome smarkiai pasipildyti visas atsargas – tiek artilerijos, amunicijos, tiek šarvuotosios technikos, detalių jai. Įsigijome amunicijos reaktyvinėms salvinės ugnies sistemoms „Grad“, net vienos sunkiosios patrankos „Hiacint“ amuniciją ir įrangą.
– Tačiau, kaip galima suprasti, jie išlaiko ne tik artilerijos pranašumą, bet ir pranašumą ore – dronais ir bepiločiais orlaiviais?
– Taip. Pastaruoju metu pas juos atsirado ir Irano gamybos dronų, kurie išties kelia mums problemų.
Apskritai, jie tų dronų – pirmiausia rusiškų „Orlan“ – turi tiek daug, kad pakabina ore ištisas paras ir laiko. Mes juos pasiekti galime tik geresniais priešlėktuvinės gynybos ginklais, kurių mums trūksta. Rusų aukšto rango karininkų, žuvusių Ukrainoje, – vis daugiau
Mes apskritai turime per savo dronus labai kruopščiai rinkti duomenis, rinktis taikinius, žodžiu, būti artilerijos „snaiperiais“. Nes mes visko turime per mažai, nors ir su Vakarų parama.
Na, o jie ir toliau kariauja sovietiniu būdu – viską šluoja „aikštėmis“. Tačiau mes, nors ir labai sunkiai, vis dėlto laikome frontą.
– Ką manote apie „referendumus“ okupuotose teritorijose?
– Dėl to galvos sau nesukame. Žinoma, žmonės seka naujienas, apie tai kalba, tačiau kažko ypatingo apie tai nemanome. Koks skirtumas? Juk tie „referendumai“ vyko ir anksčiau.
Prezidentas Volodymyras Zelenskis. EPA – ELTA foto
Kyjivas, balandžio 13 d. (dpa-ELTA). Ukrainos prezidentas Volodymyras Zelenskis dar kartą paragino Vakarus toliau tiekti ginklus jo šaliai. „Mums skubiai reikia sunkiosios artilerijos, sunkiųjų tankų, oro gynybos sistemų ir lėktuvų“, – sakė jis trečiadienį instagrame paskelbtame vaizdo įraše anglų kalba.
V. Zelenskis konkrečiai įvardijo 155 mm ir 152 mm kalibro haubicas, sovietinio tipo „Grad“, „Smerč“ raketų sistemas ar amerikietiškas M142 HIMARS, taip pat sovietinius T-72 modelio tankus – „ar panašius amerikietiškus ar vokiškus“.
Toliau V. Zelenskis minėjo sovietų gamybos S-300 ar BUK oro gynybos sistemas – „arba lygiavertes modernias Vakarų priešlėktuvines sistemas“.
Prezidentas savo žinutę užbaigė žodžiais: „Apginkluokite Ukrainą dabar, kad apgintumėte laisvę“.
Jungtinės Valstijos mano, kad į Venesuelą permesti Rusijos kariškiai padeda atnaujinti raketų kompleksų S-300 eksploatavimą, sutrikusį dėl elektros energijos tiekimo pertrūkių. Tai penktadienį per spaudos konferenciją Valstybės departamente pranešė JAV specialusis atstovas Venesuelai Elliottas Abramsas.
Diplomatas buvo paklaustas, kodėl, Vašingtono nuomone, Rusijos kariškiai atvyko į Venesuelą. „Jie padeda (Nicolo Maduro) režimui tvarkyti raketų kompleksus S-300, kurių veiklai neabejotinai pakenkė elektros tiekimo sutrikimai šalyje… Aš nežinau, kaip jie tai vadina – perkalibravimu, perderinimu, šiaip ar taip, tai – techninė priežiūra“, – sakė E. Abramsas.
Jis taip pat pareiškė nežinąs, ar Maskva ketina siųsti į Venesuelą dar daugiau kariškių. Diplomatas atsisakė kalbėti apie įrangą, kurią galėjo atsivežti rusai.
JAV prezidento patarėjas nacionalinio saugumo klausimais Johnas Boltonas yra pareiškęs, jog Jungtinės Valstijos laikys šalių ne iš Vakarų pusrutulio ginkluotųjų pajėgų dislokavimą Venesueloje provokaciniais veiksmais, keliančiais grėsmę taikai ir saugumui regione.
Anksčiau laikraštis „El Comercio“ pranešė, kad kovo 23 d. į Maiketijos tarptautinį oro uostą Karakase atskrido Rusijos lėktuvai An-124 ir Il-62 su kariškiais ir 35 tonomis krovinių.
Šis retorinis klausimas jau seniai skamba mano ausyse.
Pagaliau mūsų „pliką“ padangę pradės ginti rimčiau. Puikiai žinome, jog šiuolaikiniame kariniame konflikte dažniausiai laimi ne tas, kuris turi daugiau gyvosios jėgos ar konvencinės ginkluotės , o tas, kas turi pranašumą „ore“, t. y. aviacijoje, priešlėktuvinėje ar priešraketinėje gynyboje. Kadangi Lietuva yra ir jūrinė valstybė, tai dar prisideda ir jūrų pajėgų galia.
Lietuva šiandien tokių pajėgumų neturi ir įsigyti ar sukurti taip pat neišgali, tai turime būti dėkingi savo NATO partneriams, kurie mus remia. Manau, jog JAV žengė šį žingsnį neatsitiktinai, o dėl „Kremliaus karinės galios“ demonstravimo Sirijoje bei Ukrainoje. „Kremliaus virusas“ padaryti Rusiją vėl imperine valstybe užkrėtė ir JAV, kur pagrindiniu D. Trumpo rinkiminiu lozungu tapo „make America great again“.
Panašus noras, kaip ir Rusijoje, tapo rinkiminiu leitmotyvu, kuris ir padėjo laimėti rinkimus. Kurios šalies piliečiai nenorėtų didžiuotis savo valstybe? Mūsų valstybė, karinio potencialo požiūriu yra silpna, todėl mūsų privalumas yra patriotizmas, t. y. noras ir mokėjimas gintis bei ginti savo bei šalies vertybes. Šias vertybes lietuvių tauta gynė ir gina jau per tūkstantį metų, todėl ir mes jaunajai kartai, privalome jas įskiepyti. Tokia yra mūsų tautos išlikimo kaina.
Valstybė gali išlikti, tačiau tautai gresia išnykimo pavojus. Statistika negailestinga, joje konstatuojama, kad šiemet Lietuvą paliko dešimčia tūkstančių daugiau piliečių nei pernai per tą patį laikotarpį. Galime teigti, jog Lietuvos egzistencijai iškilo grėsmė, todėl skubiai reikia esamą situaciją keisti iš pagrindų, kitaip tikrai neliks nei kam dirbti, nei kam ginti.
Vyresnieji patriotai baigia išmirti, o jaunesnieji baigia palikti mūsų šaly, t. y. bėga kaip „žiurkės“ iš skęstančio laivo. Aš jų nekaltinu, tai mes patys kalti, jog nesugebėjome išsirinkti tokių politikierių, kurie savo darbais įrodytų, kad tarnauja savo tautos ir valstybės gerovei, o ne savo klanui ar kišenei.
Lietuviais norime ir būti. Slaptai.lt nuotr.
Aš nenoriu neigti Lietuvos integracijos į ES ar NATO privalumų, tačiau šis procesas neturi užgožti Lietuvos kaip valstybės išlikimo. Besidžiaugdami ir būdami euforijoje, nepastebimai užsimirštame, kad čia gyvena mūsų tautiečiai, kurie nori gyventi taip, kaip tūlas vakarų europietis.
Tačiau Lietuvos tauta nėra nei kvaila, nei naivi, kad aklai tikėtų politikierių žodžiais. Dvigubų standartų taikymas, pažadų bei atliktų darbų vertinimas, ir po tokios gyvenimo realybės norisi „užsimiršti“ arba palikti šią „ašarų pakalnę“. Taigi turime, ką turime. Kas toliau? Valdančiųjų reitingai krinta, opozicijos auga. Suprantama, jog sunku būti geru visiems, bet būti geru tik sau ir saviems yra dar blogiau. Išskirtiniai išrinktųjų pažadai tampa eiliniais plepalais, kurie dar labiau stumia mūsų tautą į neviltį.
Tačiau grįžkime prie temos apie priešlėktuvinę ir priešraketinę gynybą.
Žinome, jog panašios sistemos yra ar bus dislokuotos Europos šalyse, kurios suteiks daugiau saugumo bei pasitikėjimo savimi. Įvairių modifikacijų „Patriot“ be JAV turi įsigijusios Vokietija, Graikija, Nyderlandai, Ispanija, Izraelis, Japonija, Pietų Korėja, Taivanas, Kataras, Saudo Arabija, Jungtiniai Arabų Emyratai, Kuveitas ir Jordanija. Naujieji JAV priešraketinės gynybos kompleksai pradėti kurti Lenkijoje, Rumunijoje ir Čekijoje. Norisi tikėti, jog į Lietuvą pratyboms atgabentas „Patriot“ kompleksas liktų čia neribotam laikotarpiui.
Lenkija, Lietuva ir kitos šio regiono šalys nejaukiai jaučiasi žinodamos, kad Kaliningrado srityje dislokuotos Rusijos trumpojo nuotolio balistinės, o gal ir kitokios iš sausumos leidžiamos sparnuotosios raketos galėtų būti panaudotos greitos atakos metu.
Vytautas Čepukas, šio komentaro autorius. Slaptai.lt nuotr.
Kodėl Rusija iš viso turėtų prieštarauti dėl „Patriot“, jei pati yra dislokavusi ilgojo nuotolio priešlėktuvinės gynybos sistemas S-300 ir S-400 Kaliningrado srityje – prie pat NATO valstybių sienos?
Šių raketų smūgis į NATO šalių vadavietes, amunicijos sandėlius, oro uostus ir kitus strateginius objektus galėtų trumpam ar visam laikui paralyžiuoti atakuojamų šalių karines pajėgas bei politinę vadovybę. Kad Rusija treniruojasi būtent tokioms atakoms, parodė ankstesnės pratybos „Zapad“, kai Rusija imitavo balistinių raketų su branduoliniais užtaisais smūgį Varšuvai. Kitos šiame regione vykusios karinės pratybos dar kartą įrodė, kad Kremlius vykdo NATO šalių karinių pajėgumų patikrą bei demonstruoja savo „raumenis“.
Suprantamas Kremliaus noras demonstruoti savo jėgą ne tik atgrasymo tikslais, bet ir kaip bauginimo priemonę, ypač, kai pati vykdo agresinę karinę politiką. Nepaisant džiugių naujienų, stiprinant mūsų šalies bei NATO valstybių saugumą bei gynybinius pajėgumus, mane labiausiai jaudina demografinė Lietuvos situacija. Ar dar ilgam mums užteks Lietuvos patriotų? Kitaip tariant, ar išliks lietuviai kaip tauta?
